Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-57-185-2013

Teisėja Gražina Kazilionienė Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00631-2011-9

Procesinio dokumento kategorija 2.4; 2.4.6.3.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. G. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės A. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 2 d. ir nubaustas:

pagal BK 24 str. 5 d., 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą, elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti mokslą.

Nukentėjusiajam V. J. priteista 11355 Lt turtinė žala iš D. G. ir A. G. solidariai, o nesant jų uždarbio ar pajamų iki pilnametystės, iš D. G. įstatyminės atstovės A. D. ir iš Panevėžio socialinių paslaugų centro, kur nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno A. G., subsidiariai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. G., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. G. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 8 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) , bendrininkų grupėje su kurstytoju ir padėjėju A. G., veikdamas kaip bendravykdytojas, A. G., kaip kurstytojui, pranešus jam, kad V. J. namo viduje turi pinigų, kuriuos A. G. pavogs, jei jis padės A. G. išvilioti V. J. iš namų, taip palenkė jį daryti nusikalstamą veiką bei A. G., kaip padėjėjui, davus D. G. nurodymą padegti V. J. sodybos kieme esantį ūkinį pastatą ir, teikus priemones, padavus D. G. žiebtuvėlį, kuriuo šis padegė šieną, esantį tvarte, taip pasikėsino pagrobti svetimą turtą, V. J. pinigus-17000 litų, įsibrovęs į V. J. namą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, kilus gaisrui, išsigando ir pabėgo bei sunaikino svetimą, V. J. turtą–ūkinį pastatą 10000 Lt vertės ir jame buvusius: 2,5 t. šieno 375 Lt vertės, 1 t. šiaudų 100 Lt vertės, 1,5 kietmetrio medinių rąstų 180 Lt vertės, vikšrinio traktoriaus radiatorių 700 Lt vertės visuotinai pavojingu būdu, t.y. padegdamu, ir padarė nukentėjusiajam 11 355 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo atstovė pagal įstatymą bei gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė A. D. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dėl priteistos turtinės žalos.

Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo V. J. pareikštą 11355 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti patenkino pilnai, priteisdamas jį iš nuteistųjų D. G. ir A. G. solidariai, o jiems neturint pajamų ar uždarbio iki jų pilnametystės, iš D. G. įstatyminės atstovės A. D. ir iš Panevėžio socialinių paslaugų centro, kur nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno A. G., subsidiariai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK) 44 str. 10 d.). BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį skundo ribose, pritaria civilinės atsakovės skundo teiginiams, kad apylinkės teismas be pagrindo priteisė nukentėjusiajam V. J. visą prašomą sumą dėl jam padarytos turtinės žalos, nepateikdamas jokių motyvų. Beje, jokiais duomenimis nepagrįstas ir nukentėjusiojo civilinis ieškinys (b.l. 27). Patirtą žalą V. J. detalizavo tik apklausiamas tyrėjos ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 23), tačiau šis protokolas teisiamojo posėdžio metu tiriamas nebuvo (b.l. 134). Taigi, teisiamojo posėdžio metu teismas nesiaiškino ieškinio pagrįstumo klausimo.

Atlikus įrodymų tyrimą, nustatyta, kad V. J. 2011 m. spalio 6 d. protokole – pareiškime (b.l. 6) bei 2011 m. spalio 8 d. liudytojo apklausos protokole (b.l. 22) nurodė, kad gaisro metu jo daržinėje sudegė ten buvusios 2,5 tonos šieno ir apie 1 toną šiaudų. Tokie patys gaisro padariniai nurodyti ir akte dėl kilusio gaisro (b.l. 12). Tačiau 2011 m. spalio 24 d. papildomos apklausos metu V. J. nurodė, kad daržinės gaisro metu sudegė ne tik šienas ir šiaudai, bet ir mediniai rąstai bei vikšrinio traktoriaus radiatorius. Medinę daržinę, kurios sienos buvo iš lentų, o apačioje – iš rastų, 6,40 x 6,10 m dydžio nukentėjusysis įvertino 10 000 Lt, 2,5 tonos šieno - 375 Lt (1 tonos kaina 150 Lt), 1 toną šiaudų - 100 Lt, 3,5 m. ilgio, 1,5 kietmetrio medinius rąstus - 180 Lt ir naują vikšrinio traktoriaus radiatorių - 700 Lt.

Civilinė atsakovė apeliacinio teismo posėdžio metu suabejojo šio turto buvimu nerakinamoje daržinėje bei pačios daržinės verte. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame smulkiai aprašyta įvykio vieta, matyti, kad gaisro vietoje rasti apdegę rąstai ir šlapių šiaudų liekanos. Šiaudai bei apdegę rąstai matyti ir prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtoje fotolentelėje. Pats nuteistasis D. G. prisipažino, kad padegė tvarte buvusį šieną. Todėl nėra abejonės, kad sudegė tvartas ir jame buvęs turtas – šiaudai, šienas ir rąstai. Ieškinyje nurodyta šiaudų, šieno ir rąstų vertė neviršija rinkos kainos. Nukentėjusiojo prašoma atlyginti 10 000 Lt žala už sudegintą 6,40 x 6,10 m. dydžio medinę daržinę, įvertinus jos atstatymo kaštus (medienos bei statybos darbų kainas) taip pat negali būti laikoma per didele. Tačiau abejonę kelia tai, kad vertingo daikto – traktoriaus radiatoriaus, laikyto nerakinamoje daržinėje (nors šalia stovėjo mūrinis ūkinis pastatas), nukentėjusysis neminėjo nei pareiškime, nei apklausiamas liudytoju, nei surašant aktą dėl kilusio gaisro – patį vertingiausią daiktą nukentėjusysis paminėjo tik papildomos apklausos metu. Šio daikto liekanų nerado ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kruopščiai apžiūrėję įvykio vietą. Taigi šioje dalyje ieškinys dėl 700 Lt vertės traktoriaus radiatoriaus sunaikinimo yra nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl šia suma ieškinys mažintinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nurodyta D. G. ir A. G. atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų A. D. ir Panevėžio socialinių paslaugų centro subsidiari atsakomybė, tačiau nenurodyta šios atsakomybės apimtis, kuri yra dalinė.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš D. G. ir A. G. solidariai 10655 (dešimt tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt penkis) litus V. J. turtinei žalai atlyginti. D. G. ir A. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti iki jie sulauks pilnametystės arba iki pilnametystės įgis turtą ar uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti, priteistos turtinės žalos išieškojimą subsidiariai vykdyti iš D. G. įstatyminės atstovės A. D. ir iš Panevėžio socialinių paslaugų centro, kur nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno A. G. po 5327 (penkis tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis) litus 50 centų.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.