Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-6997-386/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-17
Bylos Nr.: eI3-6997-386/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00939-2021-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
Pareiškėjas: A. J., R. J., B. S., V. K., H. J., M. S., G. M., A. T.
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Lina Grebliauskaitė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-6997-386/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00939-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.4; 51.5; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 17 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokato padėjėjai Linai Grebliauskaitei,atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui V. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. M.,

2021 m. spalio 20 d. teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. J., R. J., B. S., V. K., A. J., H. J., M. S., G. M., A. T. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. J., R. J., B. S., V. K., A. J., H. J., M. S., G. M., A. T. (toliau visi kartu vadinami ir pareiškėjais) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydami teismo:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ir Administracija) 2021 m. balandžio 2 d. raštą (sprendimą) Nr. (4.12.E)D3-1267 „Dėl Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo tarp (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio miško, Palangoje“ (toliau – ir 2021 m. balandžio 2 d. raštas);

2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ir Inspekcija) Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. raštą (sprendimą) Nr. 2D-7084 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymą ir 2021-02-03 privalomojo nurodymo Nr. PN-124 įvykdymo“ (toliau – ir 2021 m. gegužės 5 d. raštas);

3) įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. gruodžio 7 d. pasiūlymus „Dėl viešinamo parengto Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje“ (toliau – ir Pasiūlymai), ir į šiuos pasiūlymus atsižvelgti;

4) priteisti pareiškėjų šioje administracinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Administracijai vykdyti detaliojo plano keitimo teritorijų planavimo procesą iki kol ginčas bus išspręstas teisme.

Skunde nurodo, kad pareiškėjai, nesutikdami su viešinamo Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje sprendiniais, planavimo organizatorei Administracijai 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė motyvuotus Pasiūlymus, kuriais prašė: pakoreguoti parengto Detaliojo plano sprendinius, atsisakant F kategorijos gatvės (pėsčiųjų – dviračių tako), pažymėtos Pagrindiniuose brėžiniuose Nr. 1 ir 2, planavimo ir įrengimo sprendinių planuojamos teritorijos dalyje; planuojamos teritorijos šiaurinėje dalyje planuojamą inžinerinių tinklų koridorių teritoriją, kurioje planuojama F kategorijos gatvė, priskirti želdynų ar miško funkcinei zonai; išsaugoti Detaliojo plano Sprendinių konkretizavimo dalyje nurodytus, kirsti planuojamus 35 medžius. Administracija 2020 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (19.5)-D3-4222 „Dėl gyvenamųjų namų grupės Šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 17 d. raštas) Pasiūlymus atmetė. Pareiškėjai 2021 m. sausio 5 d. pateikė skundą Inspekcijai dėl šio rašto, kuri konstatavo, kad jis yra nemotyvuotas, ir davė Administracijai 2021 m. vasario 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-124 (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Administracija, jį vykdydama, skundžiamu 2021 m. balandžio 2 d. raštu pateikė kartotinį atsakymą į Pasiūlymus, kuriuo vėl atsisakė į juos atsižvelgti. Inspekcija, išnagrinėjusi Administracijos 2021 m. balandžio 2 d. raštą, 2021 m. gegužės 5 d. raštu įvertino, kad planavimo organizatorius įvykdė Privalomąjį nurodymą.

Pareiškėjai skunde nesutinka su skundžiamais sprendimais.

Pareiškėjai remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, ir TPĮ) 37 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis. Teigia, kad Administracijos 2021 m. balandžio 2 d. raštas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Administracija atsisakymą atsižvelgti į Pasiūlymus iš esmės grindžia Administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-1587 patvirtinta teritorijos detaliojo plano rengimo schema bei tuo, kad šiaurinėje planuojamos teritorijos dalyje numatytas susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorius planuojamas per valstybinio miško teritoriją. Administracijos teiginiai nepagrindžia jos sprendimo atmesti Pasiūlymus. Pareiškėjai būtent ir prašo išsaugoti šiaurinėje teritorijos dalyje valstybinio miško teritoriją.

Nurodo, kad Administracija atsisakymą atsižvelgti į Pasiūlymus atsisakyti F kategorijos gatvės grindžia ir Detaliojo plano planavimo tikslais, tarp jų nurodydama optimalios urbanistinės struktūros numatymą, suplanuojant inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas. Pareiškėjai teigia, kad planavimo tikslai yra bendrai nustatyti visai planuojamai teritorijai, todėl Pasiūlymai neprieštarauja parengtiems Detaliojo plano planavimo tikslams. Priešingai, Administracijos sprendimas šiaurinėje teritorijos dalyje planuojamos F kategorijos gatvės (kuri neturi jokių jungčių ir neatitinka Palangos miesto transporto organizavimo ir raudonųjų linijų specialiojo plano sprendinių) sąskaita, mažinti valstybinio miško ribas, iškertant medžius, yra neracionalus, nelogiškas ir nepagrįstas. Tai, kad keičiamu detaliuoju planu šiaurinėje planuojamos teritorijos dalyje buvo numatyta D kategorijos gatvė, nepagrindžia Administracijos atsisakymo. Ji gali gatvės sprendinius pakeisti, atsisakant suplanuotos gatvės. Šiaurinės Vanagupės gyvenamųjų namų kvartalas, įskaitant ir jame numatytas susisiekimo komunikacijas, yra suprojektuotas ir įgyvendintas, atitinkamai nėra poreikio miško žemėje be pagrindo šalinti medžius ir įrengti F kategorijos gatvę vien todėl, kad taip pageidauja Administracija ir susisiekimo komunikacijų koridorius numatytas 27 metų senumo detalaus plano sprendiniuose.

Teigia, kad ginčijami Detaliojo plano sprendiniai yra ir neteisėti, nes prieštarauja ir parengto Palangos miesto transporto organizavimo ir raudonųjų linijų specialiojo plano sprendiniams. Detaliuoju planu planuojamas pėsčiųjų - dviračių takas (F kategorijos gatvė) eina palei suformuotus gyvenamosios paskirties žemės sklypus, tačiau Administracija dėl planuojamos gatvės poreikio su vietos bendruomene nediskutavo (tokios galimybės nebuvo ir viešo susirinkimo metu), neatsižvelgė į Pasiūlymus šiuo klausimu, nors akivaizdu, kad Detaliojo plano sprendiniais labiausiai suinteresuoti planuojamos teritorijos gyventojai. Pagal Specialiojo plano aiškinamąjį raštą, naujos dviračių takų trasos yra planuojamos B ir C kategorijos gatvėse, D kategorijos gatvėse tik atskirais atvejais, o F kategorijos gatvėse nauji dviračių takai apskritai nėra planuojami. Pagal šį aiškinamąjį raštą, naujos dviračių takų trasos yra planuojamos tam, kad galima būtų sudaryti ryšius tarp kvartalų ar jungiant vaizdingas teritorijas. Pažymi, kad naujų gatvių Palangos mieste išdėstymas yra numatytas būtent Specialiajame plane, kuriame Detaliuoju planu projektuojama F kategorijos gatvė, nėra numatyta. Planuojama F kategorijos gatvė ir joje planuojamas dviračių takas nesudaro nei jungties tarp kvartalų, nei apskritai jokios kitos logiškos jungties. Susipažinus su Specialiojo plano pagrindinių sprendinių brėžiniu, matyti, kad jokia nauja dviračių tako trasa ir/ar jungtis planuojamos teritorijos šiaurinėje dalyje nėra planuojama. Nurodo TPĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teigia, jog tai reiškia, kad rengiamo detaliojo plano sprendiniai turi būti derinami ir neturi prieštarauti specialiojo plano sprendiniams. Neaišku, kokiu pagrindu Administracija atsisako atsižvelgti į siūlymą atsisakyti projektuojamos F kategorijos gatvės sprendinių, kuriai ne tik kad nėra poreikio ir tikslingumo, tačiau jos projektavimas pažeidžia ir specialiojo teritorijų planavimo reikalavimus. Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja esamiems Specialaus plano sprendiniams, todėl toks Detalusis planas negali būti tvirtinamas.

Nurodo, kad pati A. D. plano sprendinių konkretizavimo dalyje pripažįsta, jog planuojamos teritorijos šiaurinėje dalyje esantis valstybinės reikšmės miškas yra puikiai pritaikytas rekreacijai ir poilsiui. Pareiškėjų teigimu, pėsčiųjų-dviračių takui nėra poreikio, kadangi gyventojai ir/ar poilsiautojai turi galimybę mėgautis gamtine aplinka. Sprendimas retinti mišką siekiant miško žemėje įrengti gatvę, kuriai nėra poreikio ar būtinybės, ir kai tokie sprendiniai prieštarauja Savivaldybės specialiojo planavimo dokumentams, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teigia, kad pirmame sprendime Administracija ignoravo pareiškėjų argumentus, kad parengto Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja parengtam Specialiajam planui, o skundžiamame 2021 m. balandžio 2 d. rašte formaliai nurodo, kad Specialusis planas yra konkretizavimo stadijoje. Tokie argumentai vertintini kritiškai. Susipažinus su informacija Palangos savivaldybės interneto svetainėje, matyti, kad Specialiojo plano viešinimas vyko 2020 m. spalio 23 d., o Specialaus plano svarstymo procedūra apskritai yra nutraukta.

Teigia, kad Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principų imperatyvų. Administracija skundžiamu sprendimu išreiškė savo valią, t. y. padarė administracinį sprendimą, kuris apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, ir VAĮ) 2 straipsnio 5 dalyje, turi atitikti 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Todėl jis turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėjo būti aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos. Administracija jame neargumentavo ir nenurodė, dėl kokių priežasčių atsisakoma atsižvelgti į Pasiūlymus, formaliai nurodydama, kad yra patvirtinusi Planavimo tikslus, o susisiekimo komunikacijų koridorius planuojamas miško žemėje.

Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, pareiškėjai daro išvadą, kad Administracijos 2021 m. balandžio 2 d. raštas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Konstatavus, kad jis nepagrįstas, nepagrįstu laikytinas ir Inspekcijos 2021 m. gegužės 5 d. raštas, kuriuo Inspekcija padarė išvadą, kad Administracija 2021 m. balandžio 2 d. raštu atsakė motyvuotai ir pagrįstai.

Dėl Inspekcijos 2021 m. gegužės 5 d. rašto pareiškėjai nurodo, kad Inspekcija tik formaliai vertino skundžiamą sprendimą, nepateikė argumentų, kokiu pagrindu, nevertinus jame pateiktų atsakymų pagrįstumo, vertinta, kad jis pagrįstas teisiniais ir faktiniais argumentais, nurodydama, kad atmestų pasiūlymų motyvų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas šiuo etapu (baigiamojo etapo viešinimo stadijos metu) Inspekcijoje nėra atliekamas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką. Inspekcija šių teiginių nepagrindė teisės aktais. TPĮ yra aiškiai reglamentuota, jog planavimo organizatoriaus atsisakymai atsižvelgti į pasiūlymus pirmiausia turi būti skundžiami Inspekcijai, o tai leidžia daryti išvadą, kad Inspekcija, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ir kaip pirminė skundo nagrinėjimo ne teismine tvarka institucija, privalėjo tiek pareiškėjų skundą (jo motyvus), tiek skundžiamą sprendimą išnagrinėti visapusiškai (pilna apimtimi), o ne atlikti tik formalų planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo vertinimą. Jokių išimčių dėl vėlesnio, planavimo organizatoriaus sprendime pateiktų, pasiūlymų atmetimo motyvų atitikties vertinimo, teisės aktuose nėra numatyta. Inspekcijos nurodyta skundo nagrinėjimo tvarka, kai gavus skundą šiame etape motyvų atitikimas teisės aktams nėra vertinamas, tokį vertinimą neva atliekant kituose etapuose ir tik atliekant formalų planavimo organizatoriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta atsižvelgti į visuomenės pasiūlymus, vertinimą, yra ydinga, prieštarauja teisės aktams, protingumo ir teisingumo principams.

Nurodo TPĮ 25 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatas. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, rengiamojo detaliojo plano sprendinių viešinimas ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimas yra priskirtas būtent baigiamajam kompleksinio teritorijų planavimo etapui. Nurodo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 3 straipsnio 5 dalies, 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teigia, jog Priežiūros įstatymas aiškiai nurodo, kad teritorijų planavimo baigiamajame etape teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos, gavusios skundų ar pranešimų dėl šiuo etapu atliekamų procedūrų ir priimtų sprendimų atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, privalo atlikti valstybinę priežiūrą, t. y. išsamiai išnagrinėti skundus ir/ar prašymus.

Teigia, kad pagal Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punktą, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos tikrina, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus. Pateiktų teisės aktų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Inspekcijos teiginiai, jog atmestų pasiūlymų motyvų pagrįstumo bei jų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas šiuo etapu (baigiamojo etapo sprendinių viešinimo stadijoje) Inspekcijoje nėra atliekamas, yra nepagrįsti ir atmestini. Priešingai, vadovaujantis šiomis Priežiūros įstatymo nuostatomis, įstatyme įtvirtinta Inspekcijos pareiga teritorijų planavimo baigiamojo etapo metu (įskaitant ir viešinimo stadiją), gavus pareiškėjų skundus, dėl šiuo etapu atliekamų procedūrų ir priimtų sprendimų atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, atlikti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą – visapusiškai išnagrinėti skundą, kartu įvertinant planavimo organizatoriaus atsisakymo atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus, motyvų pagrįstumą ir atitikimą teritorijų planavimo įstatymų reikalavimams.

Vadovaudamiesi tuo, kas nurodyta, pareiškėjai daro išvadą, kad skundžiamas Inspekcijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl prašo jį panaikinti.

Pareiškėjų atstovė advokato padėjėja Lina Grebliauskaitė teismo posėdyje palaikė pareiškėjų patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų patikslintą skundą nurodo, kad nesutinka su skundo argumentais, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai, neteisėtai pasistatę tvoras valstybinėje žemėje, nesutinka, kad detaliuoju planu būtų suplanuotas dviračių takas pamiškėje (tik dalyje miško) ties pareiškėjų valdomais sklypais. Pareiškėjai skundžia tarpinius procedūrinius dokumentus, kurie nėra skųstini. Detalusis planas rengiamas per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą (TPDRIS). Sistemoje TPDRIS rengiamo teritorijų planavimo dokumento Nr. K-VT-25-19-199.

Vadovaujantis Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo (018-GP-3 DSP) projekto, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 44, 1.5 punktu (TPDR Nr. T00079944), sprendiniais planuojamoje teritorijoje jau yra suplanuota D kategorijos gatvė, kurios techniniai sprendimai iki šios dienos nėra įgyvendinti, t. y. didesnės D kategorijos gatvė ginčo teritorijoje jau yra suplanuota galiojančiu detaliuoju planu.

Nurodo, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog rengiamo Detaliojo plano sprendiniai turi atitikti dar tik rengiamo (neparengto, nepatvirtinto ir neregistruoto) gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano sprendinius. Kol planas nėra patvirtintas ir užregistruotas, jis nėra privalomas. Šiuo metu yra rengiamas Palangos miesto transporto organizavimo ir raudonųjų linijų specialusis planas, kuris yra konkretizavimo stadijoje. Administracijos direktorius 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-1587 patvirtino teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje, detaliojo plano rengimo schemą, nurodė planavimo tikslus. Pareiškėjų reikalavimas neplanuoti dviračių tako (nors pagal galiojančio Detaliojo plano sprendinius jau yra suplanuota D kategorijos gatvė) neatitinka galiojančiu minėtu direktoriaus įsakymu patvirtintų planavimo tikslų ir planavimo esmės.

Paaiškina, kad, vadovaujantis galiojančio Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo (018-GP-3 DSP) projekto ir parengto Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje, sprendiniais, planuojamos teritorijos šiaurinėje dalyje numatytas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius planuojamas ne per pareiškėjų, bet per valstybinę žemę.

Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 11 straipsnio 6 dalį, miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017) 7 priedo 3 punktą, pėsčiųjų – dviračių takas (plokščiasis horizontalus statinys) yra planuojamas valstybinėje žemėje 1 (vieno) metro atstumu nuo kaimyninių žemės sklypų, o ne privačių žemės sklypų ribose, todėl rengiamo projekto derinimas su pareiškėjais savininkais nėra privalomas, taip derinimas nėra privalomas su nelegalių tvorų valstybinėje žemėje statytojais.

Paaiškina, kad dėl karantino su parengto Detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti informacinėje sistemoje www.tpdris.lt ir savivaldybės tinklalapyje. Informacija apie parengtą detalaus suplanavimo projekto keitimą paskelbta 2020 m. lapkričio 4 d. TPDRIS, savivaldybės tinklalapyje ir 2020 m. lapkričio 13 d. registruotais laiškais informuoti planuojamos teritorijos ir kaimyninių žemės sklypų valdytojai ar naudotojai. Susipažinti su parengtu Detaliuoju planu buvo skirta ne mažiau kaip 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. Viešas susirinkimas vyko nuotolinės interneto vaizdo transliacijos būdu 2020 m. gruodžio 7 d. Viešinimo procedūros atliktos vadovaujantis TPĮ, Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintais Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), viešinimo terminai nepažeisti. Planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į viešo susirinkimo metu teikiamus visuomenės pasiūlymus, priėmė sprendimą, kad viešinimo procedūros turi būti atliktos pakartotinai.

Pagal LVAT praktiką (administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010), planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo aktas yra vientiso bendro teritorijų planavimo dokumento rengimo sudėtinė dalis ir dėl jo atskiras materialinis teisinis reikalavimas negali būti reiškiamas. Vėliau ši praktika buvo pritaikyta ir administracinėse bylose, kuriose spręstas detaliojo teritorijų planavimo dokumento teigiamo patikrinimo akto apskundimo teismui klausimas (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. AS575–571/2012, AS444-72/2013, AS525-978/2013, A-356-624/2015). Iš esmės tokios pat praktikos laikomasi ir naujoje LVAT praktikoje (nutartys administracinėse bylose Nr. A-42-624/2019, eA-1993-502/2020).

Apibendrina, kad skundžiamas Inspekcijos sprendimas yra išsamus, pagrįstas ir paremtas LVAT suformuota teismų praktika.

Nurodo, kad dėl kelių medžių išmiškinimo pagrįstumo ateityje spręstų, vykdydamos savo funkcijas, Miškų tarnyba, Aplinkos ministerija ir Vyriausybė. Didžioji dalis planuojamo dviračių tako nepatenka į miško teritoriją. Ne pareiškėjai, bet Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai ir Administracijos direktorius nustatyta tvarka planuoja, kur ir kokius dviračių takus tikslinga įrengti. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 11 punktą priežiūros institucija negali reikalauti keisti dokumento sprendinių, jei jie neprieštarauja TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Teigia, jog bylos esmė ta, kad pagal galiojančio Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo (018-GP-3 DSP) projekto (TPDR Nr. T00079944) sprendinius ginčo teritorijoje jau yra suplanuota D kategorijos gatvė, o keičiamu detaliuoju planu toje vietoje yra planuojamas žemesnės kategorijos dviračių takas, be to, rengiamo Detaliojo plano sprendinių su nelegalių tvorų valstybinėje žemėje statytojais nėra privalomas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas V. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė D. M. teismo posėdžio metu su patikslintu skundu nesutiko iš esmės atsiliepimuose išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjų patikslintą skundą prašo teismą pareiškėjų reikalavimo dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo dalyje administracinę bylą nutraukti, o nesant tokios galimybės, visus pareiškėjų reikalavimus Inspekcijos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepime nurodo, kad Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 4, 5 ir 6 straipsniuose nustatyta tvarka, nagrinėdama asmenų skundus dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų, tikrina atskirais teritorijų planavimo proceso etapais atliekamų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą.

Paaiškina, kad 2021 m. sausio 5 d. skundas buvo pateiktas Detaliojo plano keitimo baigiamojo etapo sprendinių viešinimo stadijos metu, kuri ir šiuo metu nėra baigta.

Nurodo, kad tarp Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų nėra reikalavimo Inspekcijai įvertinti (patikrinti), ar teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka planavimo tikslus, ar neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, teisės aktams. Reikalavimas vertinti teritorijų planavimo dokumento sprendinius nustatytas teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo derinimo stadijoje.

Motyvuojamoji dalis

Pažymi, kad TPĮ 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija, kurią sudaro įvairių institucijų įgalioti atstovai.

Nurodo, kad būtent todėl pareiškėjų 2021 m. sausio 5 d. skundas išnagrinėtas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimais (ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento), tačiau nagrinėjant nevertinti Detaliojo plano keitimo sprendiniai ir atsakymo motyvų atitiktis teisės aktų nuostatoms.

Teigia, kad suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, nagrinėdamas planavimo organizatoriaus bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės vertinti rengiamų teritorijų planavimo dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo.

Teigia, jog planavimo organizatorius apskųstame 2020 m. gruodžio 17 d. atsakyme nurodė, kad, atsižvelgiant į esamą situaciją, Palangos miesto savivaldybė priėmė sprendimą atsisakyti suplanuotos D kategorijos gatvės ir Palangos miesto gyventojų/lankytojų poreikiams suplanuoti dviračių - pėsčiųjų taką, planuojamas dviračių - pėsčiųjų takas nėra skirtas tik pareiškėjų gyvenamųjų namų grupei.

Nurodo, kad teisės aktai (TPĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas) suteikia teisę planavimo organizatoriui priimti sprendimus dėl Detaliojo plano keitimu planuojamos teritorijos sprendinių, susijusių su inžinerinės infrastruktūros objektu – pėsčiųjų - dviračių taku valstybinėje žemėje.

Pažymi, kad Inspekcija planavimo procedūrų ir sprendinių teisėtumą vertina atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu ir tik nustačiusi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus turi teisę reikalauti juos panaikinti arba pakeisti. Šiame Detaliojo plano keitimo etape nevertintina planavimo organizatoriaus atsakymo motyvų atitiktis teisės aktams, nes vertinant motyvus turi būti vertinami ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. Inspekcija skundžiamame 2021 m. gegužės 5 d. atsakyme išsamiai pasisakė dėl visų 2021 m. balandžio 2 d. atsakymo punktų ir argumentuotai paaiškino, kodėl laiko šį atsakymą motyvuotu. Inspekcija neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo.

Pažymi, kad ginčas kilęs ir Pasiūlymai pateikti dėl Detaliojo plano keitimo sprendiniais valstybinėje žemėje suplanuoto dviračių – pėsčiųjų tako (F kategorijos gatvės), kurio pareiškėjai siūlo atsisakyti. Šis takas numatytas vietoje keičiamo Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje, patvirtinto 1994 m. rugsėjo 23 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 44, sprendiniuose suplanuotos D kategorijos gatvės. Pasiūlymai (13–24 punktai) grindžiami rengiamo Palangos miesto transporto organizavimo ir raudonųjų linijų specialiojo plano sprendiniais. Analogiški argumentai pateikti 2021 m. sausio 5 d. skunde Inspekcijai.

Nurodo TPĮ 4 straipsnio 3 dalies, 30 straipsnio 3 ir 9 dalių nuostatas. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 243 punktu, detalieji planai rengiami vadovaujantis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais. Teigia, kad Specialiojo plano rengimas nėra baigtas – planavimo organizatorius atsakyme nurodė, kad tikslinami rengiamo Specialiojo plano sprendiniai, kurie bus svarstomi su visuomene pakartotinai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo 7 punktą, teritorijų planavimo sąlygų reikalavimai turi būti parengti atsižvelgiant į gretimybes ir trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą ir įvertinantys planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas, todėl planavimo organizatoriaus 2021 m. balandžio 2 d. atsakymo argumentas dėl rengiamo Specialiojo plano neprieštarauja šio aprašo nuostatoms, tačiau tik įsigaliojus Specialiajam planui (jei jis bus patvirtintas, kol bus baigtas Detaliojo plano keitimo planavimo procesas), jo sprendiniai taps privalomi rengiamam Detaliojo plano keitimo sprendiniams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų teiginiai dėl Detaliojo plano keitimo atitikimo Specialiojo plano sprendiniams neturi pagrindo.

Teigia, kad pagal suformuotą teismų praktiką (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A525-135/2008) suinteresuoto asmens pasiūlymas dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui nėra privalomas, tačiau jį planavimo organizatorius turi išnagrinėti ir, jei jis nepriimamas, privalo motyvuotai atsakyti. Motyvuotai atmestu pasiūlymas laikomas ne tik tuomet, kai tai pagrindžiama teisės aktais, bet ir tuomet, kai tai pagrindžiama esamos būklės analize, specialiomis urbanistinėmis žiniomis. Teisės aktai nenumato planavimo organizatoriui pareigos atveju priimti visus pasiūlymus, tačiau šis turi motyvuotai paaiškinti, kodėl pasiūlymai atmetami.

Nurodo, kad Inspekcija, išnagrinėjusi planavimo organizatoriaus atsakymą, nustatė, kad, atmesdamas Pasiūlymus, jis išsamiai nurodė jų nepriimtinumą, nurodė neatsižvelgimo motyvus, atsakymą pagrindė objektyviais duomenimis, esamos padėties analize ir teisės aktų nuostatomis, paaiškino, kodėl Detaliojo plano korektūros sprendiniai nepažeidžia pareiškėjų nuosavybės teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei į Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto nuostatą, Inspekcija padarė išvadą ir informavo pareiškėjus, kad planavimo organizatorius nepažeidė teisinio reguliavimo. Padarė išvadą, kad planavimo organizatoriaus atsakymas laikytinas motyvuotu ir nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti sprendimą atmesti Pasiūlymus ir įpareigoti planavimo organizatorių juos pakartotinai išnagrinėti.

Teigia, kad skundžiamu Inspekcijos 2021 m. gegužės 5 d. raštu buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į visus pareiškėjų klausimus, raštas atitinka teisės aktų reikalavimus ir faktinius duomenis. Šis raštas nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinio ginčo objektu.

Atsiliepime remiasi Priežiūros įstatymo 3–6 straipsnių, TPĮ 6 straipsnio 3 ir 4 dalių, 24 straipsnio 5 dalies, 28 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 312–319 nuostatomis, LVAT nutartimis administracinėse bylose Nr. eA-266-502/2021, A-2029-442/2016, A-493-822/2015, A-356-624/2015, A-502-2215/2013 ir kitose.

Teigia, kad pareiškėjai privalo įrodyti bent vieną iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintų skundžiamo teisės akto panaikinimo pagrindų. Pareiškėjai skunde nepateikė aplinkybių ar argumentų, kurie leistų manyti, kad Inspekcijos raštas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, kad Inspekcija yra nekompetentingas viešojo administravimo subjektas skunde nurodytais klausimais ar kad teikiant atsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Iš esmės pareiškėjai Inspekcijos rašte ginčija tik tą aplinkybę, kad ši atsakovės atsakymą laiko motyvuotu ir tinkamu, kuris nesutampa su jų nuomone. Pareiškėjai nenurodo, kaip Inspekcijos raštas pažeidžia jų teises bei teisėtus interesus ar keičia teisių ir pareigų apimtis. Pareiškėjai prašo naikinti Inspekcijos raštą, tačiau jų motyvai vienpusiški ir fragmentiški, neparemti kompleksišku teritorijų planavimo dokumentų vertinimu, todėl negali būti laikomi pagrįstais. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia teisinių pasekmių, jis negali būti ginčo teisme objektu. Skundžiamas Inspekcijos raštas nepažeidžia pareiškėjų teisių, o jie patys neįrodo nei vieno iš panaikinimo pagrindų, todėl jų reikalavimai dėl šio rašto panaikinimo yra nepagrįsti.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 2 d. rašto Nr. (4.12.E)D3-1267 „Dėl Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo tarp (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio miško, Palangoje“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. rašto Nr. 2D-7084 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymą ir 2021-02-03 privalomojo nurodymo Nr. PN-124 įvykdymo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai kelia išvestinį reikalavimą ir prašo įpareigoti atsakovę Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. gruodžio 7 d. pasiūlymus „Dėl viešinamo parengto Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje“, ir į šiuos pasiūlymus atsižvelgti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 22 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjų skundą ir pritaikė prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždraudė atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje rengiamo Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje (TPD Nr. K-VT-25-19-199) tolimesnio planavimo proceso baigiamojo etapo procedūras, nurodė nutartį vykdyti skubiai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-514-662/2021 tenkino atsakovės Administracijos atskirąjį skundą, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir šį klausimą išspręndė iš esmės –netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, o kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad planavimo organizatorius Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-1587 „Dėl Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje“, vadovaudamasis TPĮ 28 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Taisyklių 312–315 punktais, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 punkto 3 papunkčiu, patvirtino Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje, detaliojo plano rengimo schemą. Nurodė, kad rengia Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimą teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje. Nurodė planavimo tikslus – optimalios urbanistinės struktūros numatymas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, teritorijos naudojimo būdo, naudojimo reglamentų nustatymas; Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 44 1.5 punktu patvirtinto gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto sprendinių keitimas planuojamoje teritorijoje.

Pareiškėjai, nesutikdami su viešinamo Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje sprendiniais, atstovaujami advokato kontoros RELEGAL advokatų, planavimo organizatoriui Administracijos direktoriui pateikė 2020 m. gruodžio 7 d. Pasiūlymus „Dėl viešinamo parengto Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje“, kuriuose pažymėjo, kad nepritaria ir prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams, kuriais suplanuota šiaurinėje planuojamos teritorijos dalyje įrengti F kategorijos gatvę. Teigė, kad iš Pagrindinio brėžinio Nr. 1 ištraukos matyti, kad F kategorijos gatvę (pėsčiųjų ir dviračių taką) yra planuojama įrengti praktiškai ant privačių žemės sklypų. Nurodė Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 3 punkto nuostatą ir teigė, kad pareiškėjai nėra davę Administracijai sutikimo. Pasiūlymą taip pat grindė rengiamo Palangos miesto transporto organizavimo ir raudonųjų linijų specialiojo plano sprendiniais. Teigė, kad susipažinus su Specialiojo plano pagrindinių sprendinių brėžiniu, matyti, kad jokia nauja dviračių tako trasa ir/ar jungtis planuojamos teritorijos šiaurinėje dalyje nėra planuojama. Detaliojo plano sprendiniai, kuriais numatoma šiaurinėje teritorijos dalyje įrengti pėsčiųjų – dviračių taką, prieštarauja Palangos miesto transporto organizavimo ir raudonųjų linijų specialiojo plano sprendiniams. Pasiūlymuose pareiškėjai prašė: 1) pakoreguoti parengto Detaliojo plano sprendinius, atsisakant F kategorijos gatvės (pėsčiųjų - dviračių tako), pažymėtos Pagrindiniame brėžinyje Nr. 1 ir Pagrindiniame brėžinyje Nr. 2, planavimo ir įrengimo sprendinių šiaurinėje planuojamos teritorijos dalyje; 2) planuojamos teritorijos šiaurinėje dalyje planuojamą inžinerinių tinklų koridorių teritoriją, kurioje planuojama F kategorijos gatvė, priskirti želdynų ar miško funkcinei zonai; 3) išsaugoti Detaliojo plano Sprendinių konkretizavimo dalyje, nurodytus, kirsti planuojamus 35 medžius.

Administracija 2020 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (19.5)-D3-4222 „Dėl gyvenamųjų namų grupės Šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo tarp (duomenys neskelbtini) ir valstybinio miško, Palangoje“ pateikė pareiškėjų atstovui atsakymą į pareiškėjų Pasiūlymus, kuriuo Pasiūlymus atmetė.

Pareiškėjai, nesutikdami su Administracijos 2020 m. gruodžio 17 d. raštu, pateikė 2021 m. sausio 5 d. skundą Inspekcijai, kuriame nurodė, kad šis raštas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teigė, be kita ko, kad Administracija šiame rašte neargumentavo ir nenurodė, dėl kokių priežasčių ji atsisako atsižvelgti į Pasiūlymus. Skundžiamas Administracijos sprendimas turi atitikti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Administracija pateikė ne išsamų ir suprantamą atsakymą, o formalią poziciją, iš kurios nėra aiškūs argumentai. Dėl Detaliojo plano sprendinių pareiškėjai nurodė iš esmės tokius pat argumentus, kaip ir Pasiūlymuose. Pareiškėjai skunde prašė Inspekciją patikrinti, ar planavimo organizatorė Administracija pagrįstai atmetė pareiškėjų Pasiūlymuose išdėstytus pasiūlymus.

Inspekcija, pagal Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punktą įvertinusi planavimo organizatorės Administracijos 2020 m. gruodžio 17 d. atsakymą, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 9 punktu, 4 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 22 straipsnio 1 dalies 11 punktu, Administracijai 2021 m. vasario 3 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-124 nurodė: 1) iš naujo motyvuotai bei pagrįstai, pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, kitais objektyviais duomenimis, atsakyti į pareiškėjų pasiūlymus, taip pat nurodyti, ar pasiūlymams pritariama, ar jie atmetami; 2) nevykdyti Detaliojo plano keitimo tolimesnio planavimo proceso baigiamojo etapo procedūrų iki nebus pašalinti pirmiau nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai; 3) pateikti keičiamo suplanavimo projekto sprendinių patvirtintas kopijas arba į TPDR įkelti „įskaitomus“ dokumentus; 4) Departamentui pateikti atsakymo pareiškėjams kopiją; 5) planavimo procesą tęsti tik gavus Departamento pranešimą apie priimtą sprendimą, kad privalomasis nurodymas laikomas įvykdytu, po to, kai Departamentas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, patikrins, ar šis privalomasis nurodymas yra įvykdytas, informuodamas raštu apie priimtus sprendimus.

Administracija, vykdydama Privalomąjį nurodymą, 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (4.12.E)D3-1267 „Dėl Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo tarp (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio miško, Palangoje“ pakartotinai pateikė atsakymus į pareiškėjų 2020 m. gruodžio 7 d. Pasiūlymuose suformuluotus tris pasiūlymus, kuriuo visus pasiūlymus atmetė. Pirmą pasiūlymą atmetė, jį pagrįsdama parengiamajame etape planavimo organizatoriaus nustatytais planavimo tikslais, patvirtinta Detaliojo plano keitimo projekto schema, suplanavimo projekto keitimo sprendiniais, Miškų įstatymo nuostatomis, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatomis (nurodė, kad pagal šio Statybos techninio reglamento 7 priedo 3 punktą pėsčiųjų – dviračių takas (plokščiasis horizontalus statinys) yra planuojamas valstybinėje žemėje vieno metro atstumu nuo kaimyninių žemės sklypų, o ne privačių žemės sklypų ribose, todėl rengiamo projekto derinimas su privačių žemės sklypų savininkais nėra privalomas), taip pat nurodydama, kad planavimo organizatorius tikslina analizuojamoje teritorijoje specialiojo plano sprendinius, kurie planuojamoje teritorijoje numato įrengti dviračių - pėsčiųjų tako jungtį su pajūrio juostoje esančiu pėsčiųjų - dviračių taku, t. y., paaiškindama Detaliojo plano keitimo susisiekimo sprendinių ryšį su rengiamu Palangos miesto transporto organizavimo ir raudonųjų linijų specialiuoju planu. Antrą pasiūlymą atmetė, atmetimą pagrįsdama Palangos miesto bendrojo plano ir suplanavimo projekto sprendiniais, atsižvelgdama į Detaliojo plano keitimo projekto planavimo tikslus. Trečią pasiūlymą atmetė, paaiškindama Detaliojo plano keitimo sprendinius, susijusius su želdinių tvarkymu, nurodžiusi Miškų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.

Inspekcija, patikrino Privalomojo nurodymo įvykdymą ir 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 2D-7084 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymą ir 2021-02-03 privalomojo nurodymo Nr. PN-124 įvykdymo“ atsakė į pareiškėjų 2021 m. sausio 5 d. skundą, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs Pasiūlymus ir priimdamas sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis, Detaliojo plano keitimo duomenimis ir įvertintais faktiniais argumentais. Inspekcija pažymėjo, kad atmestų Pasiūlymų motyvų atitikties teisės aktų reikalavimų vertinimas šiuo etapu (baigiamojo etapo viešinimo stadijos metu) Inspekcijoje nėra atliekamas pagal LVAT suformuotą praktiką dėl inspekcijos teisių ir pareigų. Planavimo organizatoriaus sprendimu bus kartojamos viešo svarstymo procedūros. Laikytina, kad 2021 m. balandžio 2 d. atsakymas pateiktas, vadovaujantis TPĮ 37 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 6.4.2 papunkčio bei VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatomis. Inspekcija šiuo raštu atsakė pareiškėjams, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte nurodyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, taip pat Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtinti Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai.

TPĮ 10 straipsnis numato, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Kiti teisės aktai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo proceso reikalavimų nenustato.

TPĮ 31 straipsnio 1 dalis numato, kad teritorijų planavimas yra viešas, išskyrus atvejus, kai planuojama krašto apsaugos tikslams reikalinga teritorija, kuri yra ar bus valdoma ir naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų, taip pat kai valstybės sienos ir strateginės reikšmės objektai yra susiję su įslaptinta informacija pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas. Aptariamo straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. ginčui aktuali redakcija) numatė, kad teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius; teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji ir supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose. Aptariamo straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. ginčui aktuali redakcija) numatė, kad sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi būti paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir kitos sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ketinančios priimti valstybės institucijos interneto svetainėje bei seniūnijos, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.

Pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo tvarka reglamentuota TPĮ 37 straipsnyje. Ginčui aktuali šio straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. TPĮ 37 straipsnio 2 dalis numatė, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai; pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje; planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai; planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo tvarka taip pat yra numatyta Nuostatų 6.4 punkte: pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki viešo svarstymo pabaigos, viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu (6.4.1 papunktis); visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta (6.4.2 papunktis); planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; visuomenės dalyvavimo ataskaitą, visuomenės pasiūlymų ir atsakymų į juos kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais planavimo organizatorius teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai (6.4.3 papunktis).

Aiškindamas minėtų TPĮ ir Nuostatų teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad nors planavimo organizatorius, gavęs nurodytus pasiūlymus, turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti, visuomenės pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo procedūra negali būti vykdoma tik formaliai ir planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų negali būti grindžiami išimtinai tik planavimo organizatoriaus diskrecijos teise tokiems pasiūlymams pritarti arba juos atmesti, visiškai nepaaiškinant atitinkamo sprendimo priėmimo motyvų. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvai, visų pirma, turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek šio teisinio santykio dalyviams, tiek teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą vykdantiems subjektams ar teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino (LVAT 2021 m. birželio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-496-602/2021, 2021 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas Administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų detaliojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2020, 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016).

Pažymėtina, kad pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai, t. y. konkrečių pasiūlymų atmetimo motyvų turinys jų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (LVAT 2021 m. birželio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-496-602/2021, 2021 m. birželio 2 d. administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2020).

Apibendrinus teisės aktų nuostatas ir LVAT praktiką, darytina išvada, kad pasiūlymai turi būti nagrinėjami. Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT yra pažymėjęs, kad pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų pateikusio asmens teisių bei įstatymo saugomų interesų apsaugos užtikrinimo požiūriu nurodyti pasiūlymai yra būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus teritorijų planavimo procedūros eigoje (LVAT 2021 m. birželio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-496-602/2021, 2021 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021, 2009 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-201/2009). Pasiūlymus pateikusiam asmeniui pasinaudojus Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe kreiptis į teismą, jo nurodytos (tariamai) pažeistos teisės arba (tariamai) pažeisti šio asmens saugomi interesai gali būti ginami teismo ABTĮ nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad materialiosios teisės taikymo aspektu teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, ar asmuo (pareiškėjas) turi įstatymų nustatytas teises ar saugomus interesus, apie kurių pažeidimą jis teigia, taip pat nustatyti, ar jo (pareiškėjo) nurodyti pažeidimai buvo iš tikrųjų padaryti. To nenustačius, paduotas skundas materialiosios teisės taikymo prasme negali būti pripažintas pagrįstu (LVAT 2009 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-201/2009).

Pareiškėjai pateikė Pasiūlymus planavimo organizatoriui – Administracijos direktoriui.

Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad viešinimo stadijos metu, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumento lygmenį ir rūšį, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pareiškėjų pasiūlymus dėl Detaliojo plano keitimo sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjams (TPĮ 37 straipsnio 2 dalis) ir, atitinkamai, Inspekcija šioje stadijoje pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams neturėjo, o tik privalėjo patikrinti, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas (Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Administracijos 2021 m. balandžio 2 d. rašto turinį, sprendžia, kad planavimo organizatorius Administracijos direktorius įvertino pareiškėjų Pasiūlymus, o juos atmesdamas, atsakymą į kiekvieną Pasiūlymuose suformuluotą pasiūlymą pakankamai motyvavo ir argumentavo (TPĮ 37 straipsnio 2 dalis). Savivaldybė pareiškėjams neprivalo išaiškinti visų niuansų.

Inspekcija, įvertinusi 2021 m. balandžio 2 d. Administracijos raštą – atsakymą, t. y. pagal priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punktą patikrinusi, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento, ginčijamu 2021 m. gegužės 5 d. raštu padarė išvadą, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs Pasiūlymus ir priimdamas sprendimą juos atmesti, įrodė Pasiūlymų nepagrįstumą, motyvavo atmetimo priežastis, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis, Detaliojo plano keitimo duomenimis ir įvertintais faktiniais argumentais. Inspekcija pažymėjo, kad atmestų pasiūlymų motyvų atitikties teisės aktų reikalavimų vertinimas šiuo etapu (baigiamojo etapo viešinimo stadijos metu) Inspekcijoje nėra atliekamas pagal LVAT suformuotą praktiką dėl inspekcijos teisių ir pareigų bei nurodė LVAT praktiką administracinėse bylose (2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2020, 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017, 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013) Teismas pažymi, kad LVAT nurodytą praktiką suformavo, aiškindamas TPĮ 37 straipsnio 2 dalies ar 32 straipsnio 2 dalies (nuo 2014 m. sausio 1 d. – TPĮ 37 straipsnio 2 dalis) nuostatas. Be to, ir Inspekcija skundžiamame rašte nurodė TPĮ 37 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 6.4.2 papunkčio nuostatas. Todėl atmestinas pareiškėjų argumentas, kad Inspekcija skundžiamame rašte minėtų teiginių nepagrindė teisės aktais, formaliai nurodydama, jog tai numato teismų praktika. Inspekcija savo kompetencijos ribose patikrino ir ginčijamu sprendimu pripažino, jog planavimo organizatorius jam tenkančią pareigą motyvuotai atsakyti į Pasiūlymus įvykdė tinkamai.

Aplinkybė, kad pareiškėjai iš esmės nesutinka su minėtuose atsakymuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjų Pasiūlymus, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus Administracijos ir Inspekcijos raštus.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad ginčijamas Administracijos raštas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, kad ginčijamas Inspekcijos raštas taip pat yra nepagrįstas, todėl jie naikintini. Pareiškėjų pateikti Pasiūlymai ir planavimo organizatoriaus 2021 m. balandžio 2 d. atsakyme nurodyti jų atmetimo motyvai yra vertinami ne šioje pareiškėjų skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus nagrinėjimo stadijoje, o bus vertinami teritorijų planavimo dokumento – bendrojo plano keitimo derinimo ir tikrinimo stadijose. Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija neturėjo pareigos spręsti tų klausimų, kurie pagal TPĮ ir Nuostatus turėjo būti sprendžiami tik teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijoje (TPĮ 25 straipsnio 6 dalis, 26 straipsnio 6 ir 14 dalys).

Pareiškėjai skunde taip pat nurodė, kad ginčijami Detaliojo plano sprendiniai yra ir neteisėti, nes prieštarauja ir parengto Palangos miesto transporto organizavimo ir raudonųjų linijų specialiojo plano sprendiniams.

Teismas pažymi, kad šiame etape nėra sprendžiama dėl Detaliojo plano teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktai nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, konstatavo, kad viešojo administravimo subjekto administraciniam sprendimui taikomi tam tikri turinio reikalavimai, įskaitant pareigą nurodyti teisinį ir faktinį pagrindus ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, taip pat šio sprendimo motyvus (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktai) (LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-665-575/2021).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijami sprendimai atitinka TPĮ 37 straipsnio 2 dalies bei minėtus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Administracijos 2021 m. balandžio 2 d. rašte atsakymai į pareiškėjų Pasiūlymus yra pakankamai išsamūs ir individualizuoti, pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis. 2021 m. gegužės 5 d. Inspekcijos rašte taip pat nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas bei motyvai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų ginčijami sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Administracija pagrįstai ir motyvuotai skundžiamu raštu atsakė į pareiškėjų Pasiūlymus, o Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjų 2021 m. sausio 5 d. skundą, įvertinusi minėtu Administracijos raštu pateiktus atsakymus į pareiškėjų Pasiūlymus, priėmė pagrįstą ir motyvuotą skundžiamą raštą. Teismas nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų. Nenustačius Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 2 d. rašto (sprendimo) Nr. (4.12.E)D3-1267 „Dėl Gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje Vanagupėje detalaus suplanavimo projekto keitimo tarp (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio miško, Palangoje“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. rašto (sprendimo) Nr. 2D-7084 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymą ir 2021-02-03 privalomojo nurodymo Nr. PN-124 įvykdymo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjų patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Likusieji pareiškėjų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje M. S. prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas). LVAT praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-318-556/2019, 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Kadangi pagrindiniai pareiškėjų reikalavimai dėl sprendimų panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi, pareiškėjų patikslintas skundas dėl visų reikalavimų atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjai prašo priteisti šioje administracinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas, netenkinamas šis jų prašymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. J., R. J., B. S., V. K., A. J., H. J., M. S., G. M., A. T. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjų A. J., R. J., B. S., V. K., A. J., H. J., M. S., G. M., A. T. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė