Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-255-606/2017

Teisėja Daina Dyburienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55697-2016-4

2017 m. spalio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. U. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. U., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. U. nuteistas už tai, kad 2016 m. lapkričio 25 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), G. N. individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) “, nuo kasos atvirai pagrobė svetimą turtą – A. P. priklausantį 4,29 Eur vertės 0,5 l talpos butelį degtinės „Tėviškė“, padarydamas A. P. 4,29 Eur turtinę žalą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kitos).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nuteistasis L. U. neneigė fakto, jog jis pasiėmė parduotuvėje prie kasų stovėjusį butelį degtinės, tvirtindamas, kad šis butelis buvo pirktas už jo pinigus jam. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. U. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, nesant nusikaltimo sudėties, motyvuodamas taip pat tuo, kad jis degtinės nevogė, A. P. degtinę ir nupirko būtent jam, nes jis buvo nepilnametis ir pats nusipirkti jos negalėjo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir yra tik nuteistojo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nuosprendį.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis L. U. teigė, kad jis A. P. buvo matęs anksčiau, jis yra buvęs jo tėvų namuose šventės metu, tačiau tėvai su juo susipyko ir išvarė jį lauk, o A. P. dėl to žadėjo kerštauti. Prie parduotuvės, A. P. išlipus iš automobilio, L. U. paprašė A. P. nupirkti jam degtinės, davė 5 eurus. Kadangi buvo šalta, L. U. įėjo į parduotuvę taip pat. Būdamas prie durų pamatė, kad A. P. paėmė butelį. Pamatęs, kad paėmė ne tokį butelį, nuėjęs prie kasų jam apie tai pasakė. A. P. sumokėjo už butelį ir nuėjo prie žuvies vitrinos, o jis pasiėmė butelį ir išėjo. L. U. teigimu, A. P. išbėgęs į lauką šaukė dėl to, kad jis pasiėmė butelį pats ir taip pardavėja galėjo sužinoti, jog jam kaip nepilnamečiui nupirko alkoholio (b. l. 123–124).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas M. T. tvirtino, kad pats matė, jog prie parduotuvės L. U. davė A. P. pinigų, kad šis nupirktų jam degtinės, A. P. veido neprisiminė (b. l. 124).

Iš nukentėjusiojo A. P. teisiamajame posėdyje duotų parodymų nustatyta, kad A. P. neneigė, jog jam stovint prie kasų, priėjo L. U., prisistatė, kad yra jo draugės sesers sūnus, ir paprašė nupirkti alaus, tačiau A. P. nupirkti alkoholio nepilnamečiui atsisakė. Sumokėjęs už degtinės butelį ir palikęs jį prie kasų, A. P. nuėjo porą metrų prie prekystalio, nes norėjo nusipirkti užkandžių. Vos po kelių sekundžių atsisukęs pamatė, kad nebėra butelio, L. U. su buteliu bėgo pro duris. A. P. tvirtinimu, jis L. U. iš anksčiau nepažinojo ir nebuvo matęs, su juo prieš įeidamas į parduotuvę nekalbėjo. L. U. parduotuvėje stovėjo su draugu, o kokiu momentu jis įėjo į parduotuvę, neprisiminė (b. l. 121). Analogiškus parodymus nukentėjusysis A. P. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 1–2, 14–15).

Nors nuteistasis L. U. teisiamajame posėdyje ir apeliaciniame skunde teigė, kad jis pasiėmė savo degtinę, nes A. P. nupirko ją būtent jam, tačiau tokie nuteistojo parodymai visiškai neįtikinami ir prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Šiuo atveju visiškai neįtikinama tai, kad nuteistasis L. U., kaip jis teigė, žinodamas, jog A. P. yra susipykęs su jo šeima ir žada kerštauti, prašė nupirkti degtinės būtent kerštauti galinčio A. P.. Be to, nėra pagrindo abejoti tuo, jog jeigu A. P. būtų nupirkęs degtinės L. U. už jo pinigus, o M. T. būtų matęs kaip L. U. davė A. P. pinigų ir būtų girdėjęs, jog prašė nupirkti degtinės, šią aplinkybę L. U. iš karto būtų parodęs ikiteisminio tyrimo metu, kartu nurodęs ir aplinkybę, kad A. P. kreipėsi į policiją kerštaudamas jo šeimai, tačiau jis parodymus duoti atsisakė, apie tai, kad A. P. jam nupirko degtinės už jo pinigus, o šią aplinkybę matė ir gali patvirtinti M. T., net neužsiminė (b. l. 51). Apklaustas papildomai L. U. jau teigė, kad pasiėmė savo degtinę, ir daugiau jokių parodymų nedavė, t. y. aplinkybės, kad jam degtinę nupirko A. P. už jo pinigus, kad visą tai gali patvirtinti M. T., kad A. P. jį apkalba, nes kerštauja jo šeimai, neparodė taip pat (b. l. 57). Ir tik teisiamajame posėdyje bei apeliaciniame skunde nuteistasis L. U. jau tvirtino, kad nukentėjusysis A. P. jį apkalba, kerštaudamas jo šeimai, todėl ir nurodė, jog jis pavogė degtinės butelį. Tačiau pažymėtina, kad nukentėjusysis A. P. iš pat pradžių tvirtino vienodai, jog jis degtinės L. U. nepirko, išsamiai nurodė visas degtinės pagrobimo aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. P. iš karto po vagystės į policiją nesikreipė, iš pradžių paskambino L. U. motinai tam, kad papasakotų, jog L. U. pagrobė jo degtinę, tačiau telefono ragelį perėmė jos vyras, kuris iškeikė jį. Tada A. P. kreipėsi į policijos pareigūnus ir prašė nubausti L. U. už padarytą vagystę įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 1–2). Tai, jog A. P. nebuvo svarbus pats degtinės pagrobimo faktas ir padaryta turtinė žala, o tiesiog norėjo, kad nuteistasis L. U. suprastų savo blogą poelgį ir jo atsiprašytų, nustatyta ir iš teisiamajame posėdyje duotų A. P. parodymų, kur jis patvirtino, kad būtų užtekę, jog L. U. būtų jo atsiprašęs, nes padaryta žala nedidelė, todėl dėl 5 eurų nereiškė ir civilinio ieškinio (b. l. 121). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jeigu nukentėjusysis A. P. iš keršto L. U. šeimai būtų pranešęs policijos pareigūnams apie tai, kad L. U. pavogė jo degtinę, jis neabejotinai būtų tvirtinęs, jog pats matė degtinės pagrobimo nuo prekystalio faktą, tačiau teisiamajame posėdyje nukentėjusysis net kelis kartus pakartojo, jog jis nematė, kuris iš vaikinų paėmė degtinės butelį (b. l. 121). Pažymėtina, kad aplinkybę, jog butelį pagrobė būtent L. U., matė ir patvirtino apklausta kaip liudytoja parduotuvės pardavėja N. Ž., ji stovėjo už 1,5–2 metrų (b. l. 122). Be to, akcentuotina, jog liudytojos N. Ž. parodymai visiškai paneigia ir nuteistojo L. U. parodymus dėl to, kad jis lauke, dar neįėjęs į parduotuvę, nukentėjusiojo A. P. prašė nupirkti jam degtinės. Iš liudytojos N. Ž. parodymų nustatyta, kad L. U. būtent parduotuvėje, kai A. P. jau buvo pasiėmęs butelį degtinės ir stovėjo prie kasų, jai girdint prisistatė, jog yra „S. sesers sūnus“, tačiau A. P. alkoholio pirkti atsisakė ir jokių pinigų iš L. U. negavo (b. l. 122). Tokie liudytojos N. Ž. parodymai aiškiai patvirtina nukentėjusiojo A. P. bei paneigia liudytojo M. T. parodymus dėl to, kad nuteistasis L. U. prašė A. P. nupirkti alkoholio dar neįėjus į parduotuvę. Šiuo atveju akivaizdu, kad jeigu L. U. jau prie parduotuvės būtų prašęs A. P. nupirkti degtinės ir būtų davęs jam pinigų, dar kartą prieiti prie A. P., jam prisistatyti, kai jis jau buvo pasiėmęs butelį degtinės ir prie kasos už jį mokėjo, nebūtų jokio reikalo. Iš to, kad L. U. A. P. prisistatė, akivaizdu, kad A. P. L. U., taip gerai, kaip teigė L. U., nepažinojo. Ši aplinkybė nepaneigia to, kad L. U. galėjo būti matęs A. P. anksčiau, žinojo, jog jis draugauja su jo motinos seserimi, todėl ir prisistatė A. P. būtent dėl to, kad tikėjosi, jog pažįstamas žmogus nupirkti jam alkoholio neatsisakys.

Aptarti nukentėjusiojo A. P. ir liudytojos N. Ž. parodymai aiškiai paneigia liudytojo M. T. parodymus dėl to, kad jis girdėjo kaip L. U. prie parduotuvės prašė nupirkti A. P. degtinės bei matė, jog L. U. davė A. P. 5 eurus. Be to, tai, jog nuteistasis L. U. su nukentėjusiuoju A. P. prie parduotuvės nekalbėjo, o liudytojas M. T. davė naudingus parodymus L. U., parodo ir esantys prieštaravimai būtent tarp paties nuteistojo L. U. ir liudytojo M. T. parodymų, kaip pavyzdžiui, nuteistasis L. U. parodė, jog A. P. neva gavęs iš jo pinigus degtinei, pasakė draugams, kad „vienas butelis bus“, o liudytojas M. T. parodė, jog A. P., neva gavęs iš L. U. pinigus degtinei, pasakė draugams, kad „dar turėsim vieną butelį“. Pažymėtina, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. T. buvo parduotuvėje kartu su L. U., tačiau esant nustatytiems prieštaravimams tarp paties L. U. ir liudytojo M. T. parodymų dėl degtinės nupirkimo, kurie prieštarauja ir liudytojos N. Ž. bei nukentėjusiojo A. P. parodymams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nuteistasis L. U. ir liudytojas M. T. galėjo iš anksto susitarti ir teismui parodyti savo sugalvotą įvykio versiją. Tai, jog nuteistasis L. U. ir liudytojas M. T. galėjo prieš teisiamąjį posėdį susitarti, kokius naudingus parodymus duoti L. U., nepaneigia ir jau aptartos aplinkybės dėl to, kad L. U. ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad liudytojas M. T. būtų matęs tokią svarbią aplinkybę, kaip pinigų perdavimą A. P., ir būtų girdėjęs jį prašant nupirkti degtinės, net neužsiminė. Kartu akcentuotina, kad vertinant nukentėjusiojo A. P. parodymus su kitais bylos duomenimis, aplinkybę, jog jis degtinę buvo nusipirkęs už savo pinigus, patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuota nukentėjusiojo A. P. reakcija, kai pardavėja parodė, jog vaikinas paėmė jo degtinės butelį, t. y. nukentėjusysis iškart vijosi vaikiną ir išbėgo iš parduotuvės paskui. Be to, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad L. U. laukė būtent to momento, kai A. P. ir pardavėja paeis toliau nuo kasos, ir tada paėmęs butelį, jį užsikišo už striukės priekio ir iš parduotuvės išėjo. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad jeigu A. P. būtų nupirkęs degtinę L. U., jis iš paskos nebūtų bėgęs. Ši aplinkybė kartu patvirtina ir liudytojos N. Ž. parodymus dėl to, kad ji girdėjo, jog A. P. nesutiko nupirkti L. U. alkoholio, todėl pamačiusi, kad L. U. paėmė prie kasų stovėjusį butelį, apie tai iš karto pranešė A. P..

Esant nustatytų ir aptartų įrodymų visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai atskleidė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo esmę, šio nusikaltimo sudėties požymius, ištyrė ir skundžiamame nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, sugretino juos su BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicija, juos įvertino tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir padarė teisingą bei motyvuotą išvadą, kad L. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, bei skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai ir teisėtai nuteisė už šio nusikaltimo padarymą, todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo L. U. apeliacinį skundą atmesti.