Alytaus apylinkės teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-517-543/2022, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 241 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmė.

2024 m. gruodžio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyb os Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. V. Iš pateiktos pažymos matyti, jog valstybė patyrė 71,67 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už nuteistajam A. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant jo baudžiamąją bylą teisme, todėl būtina spręsti klausimą šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo iš nuteistojo valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu, be kita ko, turi teisę išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. <...>. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. <...>.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjant A. V. baudžiamąją bylą teisme dėl gynėjo parinkimo šiam kaltinamajam buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kadangi šis kaltinamasis tuo metu atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę ir dėl to teismas sprendė, jog byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė R. Š., teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas (1 t., b. l. 166 – 167, 171 – 172, 173).

Pažymėtina, jog teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama išimtinai teismo diskrecijai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį įstatyme yra numatytas privalomas gynėjo dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Analogiškos pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, Nr. 2K-307-507-2015, Nr. 2K-84-699/2015 ir kt.).

Vertinant nuteistojo A. V. turtinę padėtį, nustatyta, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu šis niekur nedirbo, atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu jis taip pat nedirba ir byloje nėra jokių duomenų, kad šis nuteistasis gautų kokias nors pastovias pajamas. Be to, A. V. dar turi ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų – nesumokėtų baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 91 – 139). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog nuteistojo A. V. turtinė padėtis nėra stabili, kadangi jis turi žymių finansinių sunkumų. Atsižvelgiama ir į tai, jog gynėjas šiam nuteistajam buvo paskirtas teismui pripažinus, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Taigi visų paminėtų aplinkybių pagrindu daroma išvada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. V. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. V.

Patvirtintą šios nutarties nuorašą išsiųsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriui, nuteistajam A. V. ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.