Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č. 2025 m. liepos 16 d. apie 20:35 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, Kaune, vairavo neregistruotą motorinę transporto priemonę - elektrinį paspirtuką „(duomenys neskelbtini)”, varomą 1450 W elektros varikliu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis jam nustatyta mažiausia 2,76 promilės alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis A. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025 m. liepos 16 d. būdamas neblaivus buvo parke. Sugalvojo pasivažinėti elektriniu paspirtuku. Jį buvo pirkęs už 1 000 eurų. Žinojo, kad neblaiviam vairuoti negalima, bet nemanė, kad už paspirtuko vairavimą neblaiviam tokia griežta atsakomybė. Jis turi šeimą, du vaikus. Jis oficialiai nedirba, patento neturi, remontuoja butus. Paspirtukas buvo reikalingas sunkioms statybinėms medžiagoms susivežti. Gailisi nusikaltęs. Baudos negalėtų sumokėti, turi apie 60 000 eurų skolų antstoliams. Žmona gauna pašalpą iš seniūnijos.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

L. M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 16 d. dirbant šaukiniu „1872“ kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistu V. K. apie 20 val. 35 min., važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo dviračių taku važiuojantį asmenį su elektriniu paspirtuku, kurį sustabdė patikrinimui. Paspirtuką vairavusio vyriškio pasiteiravo, ar šis nevartojęs alkoholio, nes iš pažiūros atrodė neblaivus. Šis iškart prisipažino, kad šiandien gėrė alkoholio. Paspirtuko vairuotojo paprašius pateikti asmens dokumentą, šis atsakė jo neturintis. Duomenų bazėje nustatė, transporto priemonę vairavusio asmens tapatybę. Naudojantis alkotesteriu pirmu tikrinimu nustatytas 2,76 promilių girtumas, po 15 minučių buvo atliktas pakartotinas blaivumo tikrinimas, kurio metu nustatytas 2,87 promilių girtumas. Vairuotojas su nustatytais alkotesterio parodymais sutiko, sakė jam tai įprasta kasdieninė promilių norma. Apžiūrėjus transporto priemonę nustatė, kad tai mopedui prilyginama transporto priemonė, nes jos variklio galia viršijo 1 kW, o konstrukcinis greitis 45 km/h. Kadangi transporto priemonė yra prilyginama mopedui, dėl neblaivaus vairuotojo pradėjo ikiteisminį tyrimą (b. l. 77–80).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. Č. 2025 m. liepos 16 d. 20.41 val. nustatytas 2,76 promilės girtumas, o 20.57 val. nustatytas 2,87 promilės girtumas (b. l. 32–33).

Iš 2025 m. liepos 16 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. liepos 16 d. apie 20 val. 35 min., Kauno m. (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, patikrinimui buvo sustabdyta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, variklio serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri varoma 1450 W elektros varikliu (prilyginimas mopedui), kurią vairavo A. Č., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. 2025 m. liepos 16 d. 20 val. 41 min., alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 7510“ Nr. ARFM-0069, patikros sertifikato numeris 2359337, galioja iki 2025 m. lapkričio 7 d., A. Č. nustatytas 2,76 promilės neblaivumas, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu, ta pačią dieną 20 val. 57 min. nustatytas 2,87 promilės neblaivumas (b. l. 8–13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Kauno mieste (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, ant pėsčiųjų tako, kur pastatyta elektros varikliu varoma transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“. Ji stovi prie pat viešojo transporto stotelės, pastatyta prie gatvės apšvietimo stulpo. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, daugiau apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nepastebėta. Elektros varikliu varoma transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ paimta ir perduota į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 8A, Kaunas (b. l. 17–19, 20–27).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pareigūno kūno kameros įrašas. Nurodyta, kad atsidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „PSS-20250716-203403UTC+0300“, kurio trukmė 30 min., matoma, kad filmuojama policijos pareigūno V. K. kūno kamera. Vaizdo įraše matoma, kad pareigūnas važiuoja tarnybiniu automobiliu, įjungia signalinius švyturėlius ir sustoja. Pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio, prieina prie asmens su paspirtuku ir paklausia kokio galingumo paspirtukas, asmuo atsako, kad dokumentų neturi. Pareigūnas paklausia, ar asmuo turi savo asmens dokumentą, asmuo atsako, kad šiuo metu gal neturi. Pareigūnas paklausia, ar asmuo šiandien vartojo alkoholinių gėrimų, asmuo atsako, kad yra vartojęs normos ribose, nedaug, kad žino, ką daro. Pareigūnas paprašo asmens pasakyti savo vardą pavardę, asmuo pasako, kad yra A. Č.. Tuomet pareigūnas patikrina asmens neblaivumą, jam pirmu pūtimu nustatomas 2,76 neblaivumas. Pareigūnas paklausia, kiek asmuo išgėrė, asmuo atsako, kad alaus ir vieną „stopkę“. Pareigūnas pasako, kad paspirtukas yra galingesnis nei 1 kW, asmuo pasako, kad važiuoja 25 km/h, bet galima nureguliuoti iki 45 km/h. Pareigūnas paklausia, ar asmuo turi teises, atsako, kad teisės pasibaigusios, nes nesumokėjęs baudų ir neduoda jam naujų teisių. Pareigūnas paklausia, ar asmuo vairuoja automobilį, asmuo atsako, kad taip, kad vairuoja visą gyvenimą. Asmuo paaiškina, kad šiuo metu stengiasi nedaryti nieko, kas sukeltų baudas. Pareigūnai pasako, kad jau padarė nusižengimą, kadangi vairavo išgėręs. Asmuo pasako, kad pareigūnai galėtų nerašyti jam administracinės baudos, pareigūnas paaiškina, kad negalima su tiek promilių vairuot, asmuo pasakoja, kad 20 metų jau gyvena su 8 promilėm, kad jam yra gastroparezė. Pareigūnas asmeniui paaiškina, kad su tiek promilių vairuoti negalima, kad bus atliekamas testas patikrinti jo reakciją. Asmuo pareigūnui pasakojo, kad jo paspirtukas gali važiuoti iki 90 km/h ir 120 km/h, o šiuo metu miego rėžimas ir paspirtukas važiuoja 50 km/h. Pareigūnas paaiškina, kas yra paspirtukas ir kad asmens vairuota priemonė yra prilyginama mopedui pagal galingumą. Pareigūnas paklausia kada asmuo vartojo alkoholį, atsako kad prieš valandą gėrė sidro. Asmuo pasakoja, kad jau 10 kartų jam buvo atimtos teisės ir 10 kartų persilaikė teises iš naujo. Pareigūnas tarnybiniame automobilyje prie kompiuterio atlieka procesinius veiksmus, fone girdima, kad pareigūno kolega asmeniui atlieka neblaivumo nustatymo aktą, girdima, kad antru pūtimu nustatytas 2,87 promilių neblaivumas. Pareigūnas asmenį informuoja, kad dabar jie turi nuvežti į skyrių, kadangi asmuo pripūtė virš 1,5 promilės. Pareigūnas kolegai pasako, kad jis nusifotografuotų viską. Pareigūnai prieina prie paspirtuko, jį apžiūri, atlieka nuotraukas. Pareigūnas asmens paprašo sulankstyti paspirtuką, kadangi asmuo su paspirtuku važiuos kartu į policijos skyrių. Pareigūnai sulanksto paspirtuką, įdeda paspirtuką į tarnybinį automobilį, asmuo taip pat atsisėda į tarnybinį automobilį. Pareigūnas asmeniui pakartoja, kad reikia vairuoti blaivam, informuoja, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes jo transporto priemonė prilygsta mopedui (b. l. 28–31).

Iš parduotuvės scooter.lt duomenų matyti, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, variklio serijos Nr. (duomenys neskelbtini), varoma 1450 W elektros varikliu, kainuoja 900 eurų. Pateikti paspirtuko specializacijos dokumentai (b. l. 41–72).

Iš elektroninio laiško matyti, kad A. Č. nurodė, kad jis paspirtuko įsigijimo dokumentų neturi, pirko jį pagal skelbimą (b. l. 73–74).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. Č. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, pasitvirtino.

Kaltinamasis A. Č. pripažino, kad 2025 m. liepos 16 d. vartojo alkoholį ir po to, nors ir žinojo, kad yra neblaivus, vairavo elektrinį paspirtuką, kurio galingumas prilyginamas mopedui. Jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu patikrino jo blaivumą ir jam nustatė sunkų girtumo laipsnį.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu. Policijos pareigūnams patikrinimui sustabdžius taku važiuojantį asmenį su elektriniu paspirtuku, paspirtuką vairavusio vyriškio pasiteiravo, ar šis nevartojęs alkoholio, nes iš pažiūros atrodė neblaivus. Šis prisipažino, kad šiandien gėrė alkoholio. Duomenų bazėje nustatė, transporto priemonę vairavusio asmens tapatybę. Naudojantis alkotesteriu pirmu tikrinimu nustatytas 2,76 promilių girtumas, po 15 minučių buvo atliktas pakartotinas blaivumo tikrinimas, kurio metu nustatytas 2,87 promilių girtumas, kas užfiksuota neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. Č. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Praeityje A. Č. teistas, teistumas išnykęs (b. l. 106–112), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 116–124), pakaltinamas (b. l. 113, 115), bedarbis.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vieną griežtesnių sankcijoje numatyta arešto bausmė, nustatant minimalų jos dydį. Teismo manymu, tokia bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs, į tai, kad jis turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, į tai, kad jo teistumas išnykęs, paskirtos arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėtinas, paskiriant A. Č. įpareigojimą dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 1 dalis, 6 dalies 5 ir 8 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad A. Č. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, bedarbis.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. liepos 18 d. (b. l. 97–99).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad A. Č. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausantį paspirtuką „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami. Atsižvelgiant į tai ir siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga ne tik atimti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir konfiskuoti aukščiau paminėtą transporto priemonę.

Kaltinamajam A. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, paliktinas saugoti byloje (b. l. 31).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 15 (penkiolika) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Č. skirti 10 (dešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant A. Č. dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti A. Č. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 18 d.;

- konfiskuoti A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę- paspirtuką „(duomenys neskelbtini)“, variklio serijos Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 8A, Kaunas.

Kaltinamajam A. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su vaizdo įrašu , palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.