- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-461-227/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Atsakovas
- A. U.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
- Trečiasis asmuo
- M. M.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-461-227/ 2015
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05488-2014-5
NUTARTIS
2015 m. birželio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-140-488/2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. U., trečiajam asmeniui M. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė priteisti iš atsakovo 10.960 Lt žalos gamtai atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojamas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2014-03-21 (duomenys neskelbtini) šalia miško esančios sodybos įrengtoje šėrykloje buvo rasta pripilta pašarų, įrengta signalizacija, kuri informuoja apie šėrykloje esančius žvėris, sodyboje rastas nelegaliai laikomas A. U. priklausantis graižtvinis šautuvas, ūkiniame pastate įrengta kailių lupykla, sodybos kieme rasti užkasti dviejų šernų kailiai ir vonelė su krauju, kurioje buvo rastos dviejų šernų kojos. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir atsakovui A. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 87 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda- atimta teisė medžioti trejiems metams. Nutarimą paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės ir Panevėžio apygardos teismai. A. U. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo bendrąsias nuostatas ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2; 16.3; 58.1; 58.2; 58.3; 58.9; 74.1; 74.3; 74.5 punktus. Padaryta žala laukinei gyvūnijai paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu D1-695 patvirtintą laukinių gyvūnų rūšims ir buveinėms padarytos žalos skaičiavimo metodiką : šernas įkainotas 5.000 Lt, mokesčių indeksavimo koeficientas- 1,096. Pažeidėjas geruoju žalos neatlygino.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš A. U. : 3.174,24 Eur (109.60 Lt) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui; 95,23 Eur žyminio mokesčio ir 21,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Nustatė, kad 2014 m. kovo 21 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) , šalia miško esančios sodybos teritorijoje įrengtoje šėrykloje buvo rasta pripilta pašarų, įrengta signalizacija, kuri informuoja apie šėrykloje esančius žvėris, sodyboje rastas nelegaliai laikomas A. U. priklausantis graižtvinis šautuvas, ūkiniame pastate įrengta kailių lupykla, sodybos kieme rasti maždaug prieš dvi savaites A. U. nušautų ir užkastų dviejų šernų kailiai bei vonelė su krauju, kurioje buvo šešios dviejų šernų kojos. Už tai 2014-04-02 A. U. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2014-04-16 nutarimu jis nubaustas pagal LR ATPK 85 straipsnio 4 dalį. Įsiteisėjusia 2014-06-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi ir 2014-07-31 Panevėžio apygardos teismo nutartimi konstatuoti administracinę teisę pažeidę A. U. veiksmai ir jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 straipsnio 4 dalyje. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra konstatuota atsakovo kaltė, neteisėti veiksmai ir yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir jos sukeltų pasekmių – žalos gamtai, t.y. nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą atsirasti (CK 6.246 -6.249 str.).
Atsiliepimas
Liudytojų A. K., A. O., I. G. parodymų, ir trečiojo asmens M. M. atsiliepime išdėstytos pozicijos, neigiančių atsakovo kaltę padarius administracinį pažeidimą, teismas nelaikė atsakovo atsikirtimus pagrindžiančiais įrodymais ir atmetė argumentuodamas tuo, kad atsakovo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, yra įrodyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais administracinėje byloje (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Įvertino, kad 2014-03-21 administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos laukinei gyvūnijai dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymo Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (2013-01-02 įsakymo Nr. D1-5 pakeitimas) 6.2 punktu ir sudaro 10.960 Lt (b. l.10). Dėl žalos atlyginimo ieškovas 2014-04-30 su pretenzija kreipėsi į atsakovą A. U. ( b. l. 9), tačiau žala per pretenzijoje nustatytą 40 dienų terminą atlyginta nebuvo. Pripažino, kad žalos dydis paskaičiuotas remiantis imperatyviais teisės aktais, jos atsakovas neginčija. Ieškinį tenkino pilna apimtimi iš atsakovo ieškovui priteisiant žalą CK 6.249 ir 6.251 straipsnių pagrindais ir 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.38, 6.216, 6.210 str.) bei valstybei - žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80, 88, 92, 96 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. U. prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas- nepagrįstai nevertino liudytojų parodymų, duotų bylos nagrinėjimo metu, kurie prieštarauja ieškinio pagrindui, t.y. faktui, kurį, teismo tvirtinimu, įrodo prejudicinis faktas. Taip teismas apribojo atsakovo galimybes įrodinėti atsikirtimus, vertino tik ieškovo argumentus ir tuo pažeidė nacionalines proceso teisės normas ir Konvencijos 6 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų. Teismui nustačius, kad liudytojų parodymai melagingi, jis pagal CPK 299 ir 300 straipsnių nuostatas, nesiėmė jokių priemonių. Administracinėje byloje nustatyta, kad sodyboje buvo rastas nelegaliai laikomas atsakovui priklausantis graižtvinis šautuvas, tačiau administracinėje byloje ir jokioje kitoje byloje nėra jokių duomenų, kad būtent iš jo buvo nušauti du šernai, dėl kurių nušovimo iš atsakovo reikalaujama atlyginti žalą. Kadangi nėra nustatyta kieno ginklu buvo padaryta žala gamtai, todėl nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų, kurie nustatyti 2014-06-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi ir 2014-07-31 Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Šias aplinkybės privalėjo ieškovas įrodyti šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas netyrė bei nenustatinėjo reikšmingų teisingam bylos nagrinėjimui faktinių aplinkybių, motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiagos analize, ir argumentų, kodėl priima arba atmeta kuriuos nors reikalavimus, atsikirtimus ar įrodymus, neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas tinkamai įvertino atsakovo neteisėtus veiksmus bei visas civilinės atsakomybės sąlygas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (LR Aplinkos apsaugos įstatymas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, CK ir CPK nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.
Kaip nustatė ir skundžiamajame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, 2014 m. kovo 21 apie 14.00 val (duomenys neskelbtini) prie miško esančios sodybos teritorijoje įrengtoje šėrykloje buvo rasta pripilta pašarų, įrengta signalizacija, kuri informuoja apie šėrykloje esančius žvėris, sodyboje rastas nelegaliai laikomas A. U. priklausantis graižtvinis šautuvas, ūkiniame pastate įrengta kailių lupykla, sodybos kieme rasti maždaug prieš dvi savaites A. U. nušautų ir užkastų dviejų šernų kailiai bei vonelė su krauju, kurioje buvo šešios dviejų šernų kojos. A. U. 2014-04-02 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jam 2014-04-16 nutarimu paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 85 straipsnio 4 dalį- atimta 3 metams teisė medžioti. Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, 2014-06-16 nutartimi konstatavo, kad A. U. veika pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį yra kvalifikuota teisingai, nes jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2000-06-27 Nr. 258 patvirtintų ,,Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 16.2, 16.3, 58.1, 58.2, 58.3, 58.9, 74.1, 74.5 punktų reikalavimus (apeliantas skunde neteisingai nurodo taisyklių punktus bei jų fabulą, vietoje 74.1 ir 74.5 p. nurodydamas 71.1 ir 71.5 p.) ir administracinė nuobauda jam paskirta pagrįstai. Teismas sprendė, kad 2014-04-02 ATP protokolas AM Nr. R1-29(214), A. O. 2014-03-21 rašytinis paaiškinimas, A. U., kaip medžiotojo, pateikti duomenys (medžiotojo bilietas Nr. 049759, išduotas 2009-04-02, teisės medžioti suteikimo metai – 2009-02-27, medžiotojų būrelis – Rokiškio-Vydžiūnų), 6 fotonuotraukos, darytos 2014-03-21 15:35,38,39,51 bei tyrimą atlikusių pareigūnų – R. R. ir A. B. paaiškinimai teisme patvirtina protokole užfiksuotas aplinkybes, jog A. U. maždaug dvi savaitės iki patikrinimo, kuris buvo atliktas 2014-03-21 apie 14.00 val., neteistai turėtu šautuvu neleistinai nušovė du šernus, kurių liekanos buvo rastos tyrimo metu. Panevėžio apygardos teismo 2014-07-31 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista. Teismų procesiniais sprendimais konstatuoti A. U. neteisėti veiksmai ir jo kaltė - pripažinta, kad atsakovas, pažeisdamas įstatymų reikalavimus, nušovė du šernus ir tokiu būdu padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje. Todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas šiuos faktus laikė prejudiciniais.
Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė vertinti teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, kurie, jo teigimu, paneigia teismo nustatytą prejudicinį faktą dėl jo kaltės.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktą, jog būtent atsakovas įvykdė veiksmus, prieštaraujančius veikiančių Medžioklės taisyklių bei LR ATPK reikalavimams, yra nustatyta administracinės teisės pažeidimo byloje. Joje buvo ištirti, aptarti ir įvertinti bylos įrodymų visetas, tarp jų ir liudytojo A. O. parodymai, bei 2014-03-21 rašytinis paaiškinimas ir jų pagrindu padaryta išvada, kad atsakovas padarė ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Tuo pačiu motyvuotai buvo atmesti teisme duoti liudytojo A. O. parodymai ir M. M. rašytinis paaiškinimas. Aptarti liudytojo A. O. rašytinis paaiškinimas bei teisme duoti parodymai ir esantys nesutapimai teismo įvertinti kaip jo iš esmės priklausomo nuo A. U., siekiu padėti išvengti A. U. administracinės atsakomybės.
Atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti administracinėje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu; atsakovas joje dalyvavo; administracinėje ir šioje byloje įrodinėjimo dalykas tas pats – atsakovo veiksmų teisėtumas (neteisėtumas). Teismų procesiniai sprendimai galiojantys. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusių teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi šia įstatymine nuostata ir pagrįstai šio klausimo iš naujo nebesprendė. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai atsisakė vertinti liudytojų parodymus ir tuo apribojo galimybę įrodinėti atsikirtimų argumentus, nukrypo nuo rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų, pažeidė jo teises į tinkamą procesą, atmestinas, kaip nepagrįstas. Ta aplinkybė, jog teismas nepriėmė atskirosios nutartis dėl A. U. melagingai duotų parodymų, neturi įtakos šios bylos ginčui dėl žalos atsakovui neteisėtai sumedžiojus du šernus atlyginimo.
Apelianto teiginys, jog nėra priežastinio ryšio, nes nenustatyta, jog iš surasto ginklo buvo nušauti šernai, atmestinas. Nėra ginčo dėl to, kad buvo surastas ir paimtos atsakovo nelegalus ginklas. Administracinę bylą nagrinėję teismai nustatė, jog du šernai neteisėtai nušauti atsakovo, tai laikytina prejudiciniu faktu, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius, kad administracinėje byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog būtent iš atsakovo nelegaliai turėjo šautuvo buvo nušauti du šernai ir kad tarp žalos gamtai ir neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, dėl ko pagrįstai sprendė, kad žalos – neigiamo poveikio aplinkai padarymo faktas - byloje esančių įrodymų visuma yra nustatytas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai, pasireiškianti neigiamu gamtos elementų pokyčiu, todėl egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė gamtai padarytą žalą. Žalos gamtai dydžio, paskaičiuoto vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 14 ir 32 straipsnių bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 (2013-01-02-įsakymo Nr. D1-5 redakcija) patvirtinta „Žalos padarytos laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms skaičiavimo metodika“ , apeliantas skundu neginčija. Todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 263, 329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.