Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. U., trečiajam asmeniui M. M. dėl neteisėta medžiokle padarytos žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. kovo 21 apie 14.00 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) šalia miško esančios sodybos teritorijoje įrengtoje šėrykloje buvo rasta pripilta pašarų, įrengta signalizacija, kuri informuoja apie šėrykloje esančius žvėris, sodyboje rastas nelegaliai laikomas A. U. priklausantis graižtvinis šautuvas, ūkiniame pastate įrengta kailių lupykla, sodybos kieme rasti maždaug prieš dvi savaites A. U. nušautų ir užkastų dviejų šernų kailiai bei vonelė su krauju, kurioje buvo šešios dviejų šernų kojos. Už tai 2014-04-02 A. U. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2014-04-16 nutarimu jis nubaustas pagal LR ATPK 85 str. 4 d. Įsiteisėjusiais 2014-06-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi ir 2014-07-31 Panevėžio apygardos teismams teismo nutartimi konstatuoti A. U. administracinę teisę pažeidę veiksmai ir kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 4 d.

LR CK numato keturias sąlygas civilinei atsakomybei atsirasti -neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ,bei asmens kaltę. (LR CK 6.246-6.249 str.) Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos : neteisėti veiksmai , žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. (Lietuvos A. T. 2008-09-30 nutartis, civ. byloje Nr. 3K-3-433/2008) Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra konstatuota atsakovo kaltė, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir jos sukeltų pasekmių - žalos.

LR CPK 182 str. 1d. 2p. numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Todėl liudytojų A..K., A. O., I. G. parodymai, ir trečiojo asmens M. M. atsiliepime išdėstyta pozicija, neigiantys atsakovo kaltę, padarius administracinį pažeidimą, nelaikytini atsakovo atsikirtimus pagrindžiančiais įrodymais ir atmestini, nes atsakovo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, yra įrodyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais administracinėje byloje.

2014-03-21 administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos laukinei gyvūnijai dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymo Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (2013-01-02įsakymo Nr. D1-5 pakeitimas ) 6.2 punktu. Suaugęs šernas įvertintas 5000 Lt ir, pritaikius aplinkosauginių mokesčių indeksavimo koeficientą 1,096 nustatyta, kad žalos, nušovus du šernus, dydis yra 10960 Lt (2 vnt. x 5000 Lt x 1,096) (b. l.10). Dėl žalos atlyginimo ieškovas 2014-04-30 su pretenzija kreipėsi į atsakovą A. U. ( b. l. 9), tačiau žala per pretenzijoje nustatytą 40 dienų terminą atlyginta nebuvo.

Dėl žalos atlyginimo

Sprendžiant klausimą dėl padarytos žalos ir jos dydžio, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda atlikus neteisėtus veiksmus, Lietuvos Respublikos CK 6.247 str. numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su neteisėtais veiksmais. Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai įpareigotas asmuo yra kaltas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, visuomenės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte yra nustatyta, kad žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Tai atitinka bendrąją žalos sampratą, įtvirtintą LR Civiliniame kodekse. Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 str. 1 d.).

Žalos dydžio atsakovas byloje neginčija. Jis paskaičiuotas remiantis imperatyviais teisės aktais. Kitos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos yra pilnai įrodytos. Byloje nustatyta, kad žala gamtai buvo padaryta tyčiniais atsakovo A. U. veiksmais.

Todėl ieškinys tenkintinas pilna apimtimi iš atsakovo priteisiant žalą LR CK 6.249 str., 6.251 str. pagrindais. (LR CPK 178 str., 184 str.)

Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. (Lietuvos Respublikos CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Terminą piniginei prievolei įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas ieškovui žalos per ieškovo nustatytą terminą neatlygino, todėl ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš atsakovo priteistinos LR CPK 80,88,92,96 str. pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3174,24 Eur (Trys tūstančiai vienas šimtas septyniasdešimt keturi eurai 24 ct) /10960 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3174,24 Eur (Trys tūstančiai vienas šimtas septyniasdešimt keturi eurai 24 ct) /10960 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, juridinio asmens kodas 190742529.

Priteisti A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas bylinėjimosi išlaidas : 95,23 Eur (Devyniasdešimt penki eurai 23 ct. ) /328,8 Lt. žyminio mokesčio ir 21,90 Eur (Dvidešimt vienas euras 90 ct. ) /75,62 Lt. išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.