Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24688-994/2024 pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei L. Č. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu už akių priteisė ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės L. Č. 615,54 Eur skolą, 14,43 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. balandžio 12 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 24,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė teismo panaikinti teismo priimtą sprendimą už akių ir išnagrinėti bylą iš esmės.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi netenkino atsakovės L. Č. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, konstatavęs, kad teismo sprendimas už akių galėjo būti priimtas, o atsakovė su pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė argumentų ir įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir (ar) teisėtumu.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

15. CPK 285 straipsnio 5 dalyje numatyta sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vertintinos tiek aplinkybės, susijusios su asmens, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

16. Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 24 punktą).

17. Šioje byloje sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė procesiniuose dokumentuose buvo pateikusi prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės ieškinį, ieškinio ir jo priedų kopijas, 2024 m. balandžio 15 d. pranešimu nustatė atsakovei 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, per kurį atsakovė privalėjo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Byloje nustatyta, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)). Teismui išsiuntus atsakovei procesinius dokumentus į darbovietę, jie grįžo neįteikti. Patikrinus Gyventojų registro duomenimis, buvo nustatyta, kad atsakovė gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Todėl procesiniai dokumentai jai buvo pakartotinai išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nurodant, kad korespondencija pašte turi būti saugoma 30 dienų nuo pranešimo palikimo gyvenamojoje vietoje dienos. Procesiniai dokumentai į teismą grįžo neįteikti.

18. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo fikcija, procesinius dokumentus, išsiųstus atsakovei, laikė tinkamai įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas siųstus dokumentus atsakovei įteikė tinkamai, vadovaudamasis CPK reikalavimais. Pažymėtina, kad, prieš pasinaudodamas galimybe įteikti procesinius dokumentus atsakovei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas kitas jam protingas prieinamas priemones, t. y. pirmą kartą atsakovei siuntė procesinius dokumentus jos gyvenamosios vietos adresu, vėliau atsakovei procesinius dokumentus bandė įteikti per darbovietę. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad byloje nebuvo jokių duomenų, kurie leistų abejoti atsakovės gyvenamąja vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Priešingai, atsakovė, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, savo gyvenamosios vietos adresą taip pat nurodė – (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad atskirajame skunde atsakovė kaip savo gyvenamosios vietos adresą taip pat nurodo tą patį minėtą jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresą.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami jos faktinės gyvenamosios vietos adresu, o atsakovės argumentai, kad faktiškai dokumentų ji negavo, yra tik jos gynybinė pozicija. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atsakovės nurodytą priežastį, dėl kurios ji negavo teismo siųstų dokumentų, t. y. ligą (judėjimo funkcijos sutrikimą dėl 2023 m. birželio mėnesį įvykusios kojos kelio traumos). Tačiau, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė fiziškai nebūtų turėjusi absoliučiai jokių galimybių atsiimti jai siųstos korespondencijos, taip pat į tai, kad, pagal pateiktus medicininius dokumentus, atsakovės trauma įvyko prieš metus laiko, o atsakovei buvo skirtas ne stacionarus gydymas, o ambulatorinis gydymas (reabilitacija), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovės nurodyta priežastis nelaikytina svarbia, kuri būtų nulėmusi, kad atsakovė apie teisme nagrinėjamą bylą buvo informuota netinkamai, dėl ko nustatytu terminu negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga procese, nes netikrino savo deklaruotos gyvenamosios vietos pašto dėžutės. Pabrėžiama, kad vien tai, jog atsakovė teismo procesinių dokumentų faktiškai negavo, savaime nesuponuoja, jog jai siųsti procesiniai dokumentais minėtais siųstais adresais išvis negalėjo būti įteikti, ir nepreziumuoja buvus neteisėtą įteikimo procedūrą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, o nustatytu terminu atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

21. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).

22. Taigi, siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas formaliai įvertino pateiktus ieškovės įrodymus ir ieškinį tenkino.

23. Atskirajame skunde apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, laikosi pozicijos, kad priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas, nes atsakovė yra įvykdžiusi ieškovės reikalavimus, be to, ieškovė, atsakovės nuomone, netinkamai apskaičiuoja mokėtinus mokesčius už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, nesutinka su dėstoma atsakovės pozicija. Pažymėtina, kad atkovė nei teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių sprendime už akių nustatytas faktines aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovė, teigdama, kad yra su ieškove atsiskaičiusi, pateikė teismui išieškojimą vykdžiusio antstolio D. B. patvarkymus, kuriuose nurodyta, kad vykdomieji dokumentai civilinėse bylose: Nr. e2-7156-1125/2023, Nr. eL2-6529-359/2023 ir Nr. eL2-3780-939/2024, yra visiškai įvykdyti. Tačiau bylos duomenimis ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, vykdomaisiais dokumentais civilinėse bylose Nr. eL2-6529-359/2023 ir Nr. e2-3780-939/2024 iš atsakovės buvo priteistas įsiskolinimas už visai kitam butui, nei nurodyta ieškovės ieškinyje, t. y. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas. Tuo tarpu vykdomuoju dokumentu civilinėje byloje Nr. e2-7156-1125/2023 iš atsakovės buvo priteistas įsiskolinimas už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, tačiau už kitą laikotarpį nei šiuo atveju nurodyta ieškovės ieškinyje, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad, priešingai, nei teigia atsakovė, ji su ieškove už suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. nėra atsiskaičiusi. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovė nepateikė jokių mokėjimo kvitų / pavedimo išrašų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji yra įvykdžiusi ieškovės ieškinyje nurodytus reikalavimus.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad ieškovė netinkamai apskaičiuoja mokėtinus mokesčius už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį, taip pat yra grindžiami tik deklaratyviais pasisakymais ir subjektyviais samprotavimais. Kaip matyti iš bylos duomenų (atsakovės pateiktas iš ieškovės gautas 2024 m. rugpjūčio 19 d. elektroninis laiškas), ieškovė atsakovei detaliai nurodė, kaip buvo apskaičiuoti mokesčiai, kokia metodika buvo taikoma, taip pat pateikė atsakovei mokesčių skaičiavimo pažymas nuo 2021 m. sausio mėnesio, kuriose matomas butui priskirtas šilumos kiekis (žr. elektroninį laišką). Ieškovė savo 2024 m. rugsėjo 23 d. atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo detaliai nurodė, kaip yra apskaičiuojamos atsakovės mokėtinos sumos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar pagristų argumentų (atliktų skaičiavimų), kurie leistų suabejoti ieškovės atliktu detaliu mokėtinos skolos apskaičiavimu.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į visumą byloje pateiktų įrodymų, darytina išvada, kad atsakovės pateikti deklaratyvūs argumentai ir įrodymai, kuriais remiasi atsakovė, nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstoms abejonėmis ir vertinimui, jog jie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. kad nebuvo pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje.

26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, nenustačius CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas pagrįstai (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, susijusias su sprendimo už akių peržiūrėjimo instituto taikymu, atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.