- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-383-372/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01672-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- S. L.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6557-1184/2025 pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (giminystės ryšio) nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. P. S. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), dukra.
2. Pareiškėja nurodė, kad yra tremtinių B. A., M., gimimo data (duomenys neskelbtini), ir M. V., J., gimimo data (duomenys neskelbtini), dukra. Pareiškėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos registracijos vieta: (duomenys neskelbtini), apie tai santuokos aktų registravimo knygoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo gimimo liudijime, kuris išduotas (duomenys neskelbtini), registracijos vieta (duomenys neskelbtini), įrašyta: „M. S., V., gimė (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo vieta: (duomenys neskelbtini)“. S. M. (pareiškėjos pavardė iki santuokos sudarymo) (duomenys neskelbtini) susituokė su L. R. ,(duomenys neskelbtini), pasiėmė sutuoktinio pavardę ir tapo „L.“.
3. Pareiškėja nurodė, jog tuometinės Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos 1989-06-07 Archyvinėje pažymoje Nr. 2663 nurodyta, kad nuo 1948-10-09 iki 1957-11-05 iš (duomenys neskelbtini) buvo ištremti M. J. J. (duomenys neskelbtini), M. O. A. (duomenys neskelbtini), M. J. J. (duomenys neskelbtini), M. E. J. (duomenys neskelbtini), M. O. J. (duomenys neskelbtini), M. V. J. (duomenys neskelbtini) M. V., J., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos tėvas. 2005-09-20 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pažymėjime apie tremtį Nr. 1/30-AP367 nurodyta, kad B. A., M., g. (duomenys neskelbtini), ištremta iš (duomenys neskelbtini) ir buvo ištrėmime (duomenys neskelbtini) nuo 1949-03-25 iki 1957-11-04. Leista grįžti į Lietuvą 1957-09-30. A. B., M., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos motina. Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (1997-06 30 Nr. VIII-342) 5 straipsnio 1.5 punktą, pareiškėja (S. L.) pripažįstama nukentėjusia nuo 1939–1990 metų okupacijų asmeniu, jai išduotas teisinio statuso pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėja nurodė, jog ji ir jos sesuo R. V. 1996-08-30 Šiaulių miesto 1-ame notarų biure pasirašė pareiškimą, kuriuo, (duomenys neskelbtini) mirus tėvui V. M., atsisakė priklausančios pagal įstatymą turto dalies motinos A. B. naudai. Mirus pareiškėjos motinai, 4-ojo notarų biuro notarė N. M. kreipėsi į VĮ Registrų centro Gyventojų registro tarnybą su 2005-01-07 prašymu „Patikslinti (ištaisyti) Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis“, tai yra įrašyti į Gyventojų registrą duomenis apie A. B., gim. (duomenys neskelbtini), pilnamečius vaikus – S. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnyba pateikė atsakymą 2025-01-29 Nr. SP-19372 (4.55 Mr), kuriuo notarės prašymo netenkino. Gyventojų registro tarnyba nurodė, kad patikrinus Gyventojų registro duomenis, nustatyta, kad pareiškėjos, gimusios Rusijoje, gimimo įrašo duomenys Gyventojų registrui nepateikti, todėl pareiškėjos gimimo duomenys Gyventojų registre bus įrašyti, kai civilinės metrikacijos įstaiga, sudariusi gimimo įrašą, nustatyta tvarka pateiks duomenis Gyventojų registrui.
5. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių (toliau – Šiaulių CMS) su prašymu įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje – Rusijos Federacijoje – įregistruotą gimimą. Šiaulių CMS pateikė atsakymą 2025-03-13 Nr. (27.2.)SD-201, kuriame pateikė informaciją, kad Lietuvos Respublikos 2024-06-25 įstatymu XIV-2810 1 buvo denonsuota 1992-07-21 Vilniuje pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kuri nustojo galioti 2025-01-21. Po sutarties galiojimo pabaigos visi Rusijoje sudaryti ir (ar) išduoti dokumentai, teikiami Lietuvos Respublikos institucijoms, turi būti patvirtinti pažyma (Apostille), numatyta 1961-10-05 Hagos konvencijoje dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo. Šiaulių CMS paprašė pateikti Rusijos Federacijos institucijos išduotą gimimo dokumentą, patvirtiną pažymą (Apostille) ir išverstą į lietuvių kalbą, kad būtų galima įtraukti į apskaitą Rusijos Federacijos įregistruotą pareiškėjos gimimą.
6. Pareiškėja pažymėjo, kad esant tokiai situacijai, ji turėtų vykti į Rusijos Federaciją, (duomenys neskelbtini) ten apsigyventi, gauti Apostille ant rusiško gimimo liudijimo, nežinodama, nei kokios yra dokumentų patvirtinimo procedūros, nei kokia jų trukmė, koks požiūris į lietuvius ir į tremtinius, todėl pareiškėja nesijaučia saugi, esant dabartinei politinei situacijai. Be to, pareiškėjai sukanka (duomenys neskelbtini), tad ir dėl amžiaus viena keliauti į Rusijos Federaciją, o norinčių ją lydėti asmenų neatsirado, pareiškėja jaučiasi nesaugi. Taigi, pareiškėja neturi dokumento, patvirtinančio juridinę reikšmę turintį faktą – Rusijos Federacijoje patvirtino Apostille gimimo liudijimo, dėl tos priežasties negali paveldėti mirusios motinos turto. Pareiškėja prašo teismo nustatyti giminystės juridinį faktą pagal esamus dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjos S. L. ir A. B. giminystės ryšiai yra užfiksuoti pareiškėjos pateiktame rusiškame gimimo liudijime, todėl negalima teigti, kad pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekdama gauti papildomus duomenis, reikalingus pateikti civilinės metrikacijos įstaigai.
10. Teismas sprendė, jog nagrinėtinu atveju nėra vienos iš nurodytų aplinkybių (konkrečiai – pareiškėja turi dokumentus, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą), todėl klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėja (apeliantė) S. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas neįvertino nuo 2025-01-21 įsigaliojusio aktualaus teisinio reglamentavimo dėl teisinės pagalbos sutarčių su Rusijos Federacija denonsavimo, taip pat neatsižvelgė į tokią faktinę aplinkybę, kad pareiškėja rusiško gimimo liudijimo originalo neturi, yra išsaugojusi tik skenuotas kopijas ir vertimą.
11.2. Pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, kreipėsi į Rusijos ambasadą, kurioje ją nukreipė į konsulatą, kuris nurodė vykti į (duomenys neskelbtini) ir ieškoti gimimo duomenų, kadangi teisinės pagalbos sutartis yra denonsuota. Rusijos ambasada dokumentų dublikatų neišduoda ir Apostille jų netvirtina. Po skundžiamos nutarties priėmimo pareiškėjos atstovė kreipėsi elektroniniu paštu į Rusijos Federacijos konsulatą Lietuvos Respublikoje, gautas atsakymas, kad Apostille dokumentų jie netvirtina, pareiškėja turi kreiptis į Rusijos Federacijos kompetentingą įstaigą Rusijos Federacijos teritorijoje dėl jos gimimo duomenų suradimo, dokumento kopija nėra tvirtinama.
11.3. Pareiškimas yra nagrinėtinas teisme, kadangi tik teismas gali įvertinti įrodymų visetą ir priimti sprendimą dėl pateikto prašymo. Pareiškėja vykti į Rusijos Federaciją ieškoti savo gimimo duomenų neketina, tačiau teismui atsisakius priimti nagrinėti jos prašymą formaliais pagrindais, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos gimimo duomenys buvo nustatyti išduodant jai asmens dokumentus, sudarant santuoką, pareiškėja yra tremtinių dukra, gimusi tremtyje, pripažinta nukentėjusiąja nuo 1939–1990 metų okupacijų asmeniu, turinti daug dokumentų, tik neturinti gimimo liudijimo originalo, susidarytų tokia situacija, kai paveldėjimo teisės liudijimas jai nebūtų išduotas ir dėl jo greičiausiai kreiptųsi jau pareiškėjos įpėdiniai po jos mirties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
13. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
14. CPK 447 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba, kad negalima prarastų dokumentų atkurti.
15. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).
16. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Pareiškėja nurodė, kad yra tremtinių B. A., M., gimimo data (duomenys neskelbtini), ir M. V., J., gimimo data (duomenys neskelbtini), dukra. Pareiškėjo gimimo liudijime, kuris išduotas (duomenys neskelbtini), registracijos vieta (duomenys neskelbtini), įrašyta: „M. S., V., gimė (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo vieta: (duomenys neskelbtini)“.
18. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai – pateikto pareiškėjos rusiško gimimo liudijimo duomenys, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjos rusiškas gimimo liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), registracijos vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), liudijime įrašyta, kad M. S., V., gimė (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo vieta: (duomenys neskelbtini), jos motina yra B. A., M., tautybė – lietuvė.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių. Šiuo atveju, kaip nustatyta, pareiškėja turi giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, t. y., pareiškėja turi civilinės metrikacijos įstaigos išduotą dokumentą, iš kurio matyti jos ir jos motinos giminystės santykiai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos S. L. ir A. B. giminystės ryšiai yra užfiksuoti pareiškėjos pateiktame rusiškame gimimo liudijime, todėl negalima teigti, kad pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Esant tokioms aplinkybėms teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto.
20. Atskirajame skunde pareiškėja akcentuoja, kad rusiško gimimo liudijimo originalo ji neturi, o yra išsaugojusi tik skenuotas kopijas ir vertimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų dėl gimimo dokumento, patvirtinto pažyma (Apostille), ar jo dublikato gavimo, kad kreipėsi į kompetentingas Rusijos Federacijos institucijas šiuo klausimu (apeliacinės instancijos teismui pateiktas elektroninis laiškas ne valstybine kalba šiuo atveju nevertintinas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėja negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja turi dokumentus, iš kurių galima spręsti apie jos ir jos motinos giminystės ryšius, pareiškėja neįrodė, kad ji negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėja negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šiuo atveju, kaip nurodė pareiškėja savo atskirajame skunde, ji neturi gimimo dokumento originalo, tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad pareiškėja ėmėsi kokių nors veiksmų gimimo dokumento dublikatui gauti. Esant nurodytoms aplinkybėms, giminystės santykių faktas negali būti nustatomas teismo tvarka (CPK 445 straipsnis). Kai yra dokumentų, patvirtinančių asmens prašomą nustatyti juridinį faktą, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
22. Įvertinęs civilinės bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.