Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. 2020 m. gegužės 3 d. apie 03.28 val. adresu (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) paskambino skubiosios pagalbos tarnybų numeriu ir pranešė apie tai, kad vyras mušasi, sulaužytas pirštas, prašė pagalbos, tačiau tikslios vietos, kur reikalinga pagalba, nenurodė, pareigūnams pagal turimas koordinates vietos, kur asmeniui būtų reikalinga pagalba, nustatyti nepavyko. D. J. iškvietė policijos pareigūnus žinodama, kad pagalba jai nereikalinga. Tokiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

D. J. teismo posėdyje pripažino padariusi nurodytą administracinį nusižengimą, patvirtino protokole nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes, nurodė, kad ji dėl nusižengimo gailisi. Prašė išdėstyti jai baudos mokėjimą dalimis, nes jos darbinės pajamos nėra didelės.

Tyrimo metu protokole teiktame paaiškinime D. J. paaiškino, kad kaltę dėl nusižengimo pripažįsta, dirbdama naktinėje pamainoje ji savo du vaikus palieka pas tėvus, (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 2 d. po naktinės pamainos grįžo namo, vaikai buvo pas mamą. 2020 m. gegužės 2 d. dieną vaikai liko pasibūti pas mamą. Vyras E. J. 2020 m. gegužės 2 d. vakare užsisėdėjo su draugais ir vėlai grįžo namo. Ji jau miegojo, jis grįžęs ją pažadino. Ji iš miegų susinervino, kad vyras grįžo taip vėlai ir išgėręs, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu nepagalvojusi ji griebė arčiausiai gulėjusį mobilaus ryšio telefoną ir norėjo pagąsdinti vyrą, kad kviečia pareigūnus. Surinko skubiosios pagalbos numerį 112 ir nejausdama galimai nuspaudė ryšio mygtuką. Staiga išgirdo moters balsą ir pasakė, kad vyras mušasi, nors to tikrai nebuvo, vyras niekada nėra prieš ją smurtavęs. Supratusi, kad pasakė netiesą, ji padėjo ragelį. Vėliau jai atskambino iš numerio 112, kodėl atsiliepusi vėl pasakė, kad jai reikalinga pagalba, negali pasakyti. Buvo susijaudinusi. Alkoholio tą dieną nevartojo. Visos tiesos pareigūnams iš karto nepasakė, nes išsigando gręsiančios už tai atsakomybės. Labai gailisi dėl savo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Be D. J. prisipažinimo jos padarytos veikos objektyvieji požymiai ir kaltė įrodyti kitais byloje surinktais ir ištirtais duomenimis.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. gegužės 3 d., 3.28 val. iš telefono, kurio veikimas fiksuotas (duomenys neskelbtini) g. 271 m. spinduliu, Vilniuje, paskambinusi moteris pasakė, kad vyras mušasi, galimai sulaužė pirštą. Panašu, kad iš jos atima telefoną. Anksčiau iš šio telefono numerio nebuvo skambinta. Adreso nepasakė. Šio skambučio pagrindu į (duomenys neskelbtini) gatvę atvykę pareigūnai apžiūrėjo visą gatvę, namuose šviesos nedegė, triukšmo nesigirdėjo, lauke žmonių nebuvo, kiemai aptverti. Kelis kartus skambino pranešėjos telefono numeriu, tačiau telefonas buvo išjungtas.

Vilniaus apks. VPK trečiojo policijos komisariato 1 ojo veiklos skyriaus tyrėjo N. R. 2020 m. gegužės 13 d. bei 2020 m. birželio 17 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2020 m. gegužės 5 d. jis paskambino pranešėjai telefono numeriu (duomenys neskelbtini), atsiliepusi moteris prisistatė D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ji telefonu paaiškino, kad jai jokios pagalbos nereikia, prieš ją nebuvo smurtauta ir ji pagalbos numeriu neskambino, taip pat paaiškino, kad niekas svetimas jos telefono neėmė ir juo nesinaudojo. 2020 m. gegužės 7 d. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), E. J. nurodė žmonos D. J. telefono numerį – (duomenys neskelbtini). Gavus BPC pokalbio įrašą, 2020 m. gegužės 13 d. nuvažiavo pas D. J. į jos gyvenamąją vietą pasitikslinti aplinkybių ir nustatyti, ar moteris tikrai nenukentėjo, papildomai jos paklausti, nes telefono numeris, kuriuo ji skambino, buvo išjungtas. D. J. nurodė, kad jos telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), šiuo numeriu jis naudojasi jau metus laiko, kito telefono numerio neturi. D. J. patvirtino, kad prieš ją nebuvo smurtauta, abiejų rankų pirštai nesulaužyti. Toks D. J. paaiškinimas sukėlė įtarimą, kad moteris meluoja, nes jai buvo skambinta į būtent anksčiau nurodytą numerį. Taip pat balsas iš BPC garso įrašo panašus į D. J. balsą. Dėl to galima daryti prielaidą, kad D. J. melagingai kvietė policijos pareigūnus, iš anksto žinodama, kad pagalba jai nereikalinga.

2020 m. gegužės mėnesį Bendrasis pagalbos centras pateikė 2020 m. gegužės 3 d. užregistruoto skambučio iš numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašą ir skambučio, kuomet nutrūkus skambučiui perskambino pati operatorė pranešėjos telefonu, įrašą.

Minėti garso įrašai apžiūrėti 2020 m. birželio 19 d. apžiūros protokolu, jame užfiksuota, kad pirmas skambutis truko 18 sek., moteris paskambinusi telefonu 112, pasisveikino ir nurodė: „su vyru negerai, sysioja ten kur papuola ir mušasi, pirštą sulaužė“. Antrajame garso įraše užfiksuota, jog perskambinusi BPC operatorė paklausė pranešėjos, ar jai reikalinga greitoji medicinos pagalba, į ką moteris atsakė: “(negirdima) myža kur papuola, pirštą didįjį sulaužė, nenori (negirdima). Padėkit prašau labai Jūsų“. BPC operatorei paklausus, koks adresas, pranešėja nurodė „(duomenys neskelbtini)“. Operatorei paprašius patikslinti adresą, fone girdėti vyriškas balsas, tačiau ką asmuo sako, nesuprantama. Antrasis skambutis truko 47 sek.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Atsakomybė už žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą buvo numatyta ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje. Aiškindami šio straipsnio nuostatas, teismai yra nurodę, jog šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu /.../, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise (Šiaulių apygardos teismo administracinio pažeidimo byla Nr. ATP-210-332/2016). Taigi būtina konstatuoti, kad pagalba buvo iškviesta suvokiant, kad tokio poreikio nėra.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama D. J. įvykio dieną, 2020 m. gegužės 3 d. 03.28 val. adresu (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė smurto artimoje aplinkoje faktą – kad jos vyras mušasi ir galimai sulaužė jai pirštą. Tai patvirtina byloje esantys Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštas, iš kurio matyti, kad sistemoje 2020 m. gegužės 3 d. buvo užregistruotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pats garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, tyrėjo N. R. tarnybiniai pranešimai, iš kurių nustatyta, kad telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso būtent D. J.. Administracinėn atsakomybėn traukiama D. J. pripažino, kad ji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu Nr. 112 be pagrindo, kadangi jos vyras jokio smurto prieš ją nenaudojo, tarp jų tik įvyko žodinis konfliktas dėl pernelyg vėlyvo vyro grįžimo neblaivios būklės namo. Tai sukėlė jai nepatogumų, tačiau jokios realios grėsmės jos asmeniui nesudarė.

Teismo vertinimu, šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad D. J. tyčia skambindama į bendrąjį pagalbos centrą dėl patiriamo smurto, žinodama, kad pagalba iš tikrųjų nereikalinga, padarė ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas administracinis nusižengimas, dėl kurio į įvykio vietą be priežasties atvyko policijos pareigūnai), į tai, kad nustatyta D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta D. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę – ji yra brandaus amžiaus, LITEKo duomenimis neteista, bausta administracine tvarka tris kartus (už važiavimą keleivine kelių transporto priemone be bilieto, vaiko teisių pažeidimą), galioja tik viena nuobauda, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad D. J. pirmą kartą padarė nurodytą administracinį nusižengimą, jai skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinės pajamos nedidelės (nuo 500 iki 900 eurų bruto), D. J. prašymu baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis keturių mėnesių terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti D. J. kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi išdėstyti D. J. paskirtos 200 eurų baudos mokėjimą dalimis keturių mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 50 (penkiasdešimties) eurų įmoką, pradedant mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20114798687.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).