Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje, o jos pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys tenkintas ir jam iš A. K. priteista 1 058,24 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. (toliau – A. K.) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d., 15.20 val. iki 2022 m. sausio 10 d., apie 12.50 val., įsibrovęs į neužrakintą kambarį, (duomenys neskelbtini), paėmė: elektrinį paspirtuką „Xiaomi Mi“ Nr. M365 Pro Bl, 400 eurų vertės, pilkos spalvos kelioninį lagaminą, 50 eurų vertės, juodos spalvos sportinius batus „Adidas Kaptir“, 65 eurų vertės, sportinius batus „Nike Air Max 270 React Eng“, 130 eurų vertės, juodos spalvos žieminius batus „Adidas Terrex“ AX3 Beta“, 80 eurų vertės, pilkos spalvos sporinius batus „Victory“, 15 eurų verės, 100 ml kvepalus „Versace“, 60 eurų vertės, naudotus 100 ml kvepalus „Antonio Banderas“, 15 eurų vertės, 50 ml kvepalus „Antonio Banderas Blue“, 30 eurų vertės, mėlynos spalvos šiltas kelnes „MyProtein“, 18,74 eurų vertės, mėlynos spalvos džinsinius šortus, 20 eurų vertės, žalsvos spalvos medžiaginius šortus, 20 eurų vertės, tamsiai žalios spalvos džinsinius šortus, 10 eurų vertės, tamsiai mėlynos spalvos džemperį su gaubtuvu, 10 eurų vertės, pilkos spalvos džemperį su gaubtuvu, 19 eurų vertės baltus marškinius, 20 eurų vertės, baltos spalvos marškinėlius su užrašais, 5 eurų vertės, kalėdinę kepurę, 2 eurų vertės, rudos spalvos, dirbtinės odos diržą, 5 eurų vertės, pilkos spalvos nerūdijančio plieno 256 GB USB raktą „Samsung“, 44 eurų vertės, baltos spalvos 128 GB USB raktą „Kingdom“, 36 eurų vertės, pilkos spalvos 16 GB USB raktą „Kingdom“, 15 eurų vertės, 7 poras naujų kojinių, bendros 10,50 eurų vertės, 2 vnt. naujų apatinių, bendros 5 eurų vertės, baltos spalvos naudotą žieminę antklodę, 20 eurų vertės, juodos spalvos segtuvą su įvairiais dokumentais, daiktų garantiniais čekiais, neturinčios materialinės vertės, iš bendro naudojimo virtuvės paėmė: naują pakuotę apie 400 g. talpos sporto papildų „Creatine“, 14 eurų vertės, naują pakuotę 1 kg. talpos proteininio mišinio, 25 eurų vertės, iš bendro naudojimo vonioje E. B. spintelės paėmė: barzdaskutę „Braun 19OS-1“, 25 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiam E. B. priklausantį 1169, 24 eurų vertės turtą.

2. Kauno apylinkės teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, savo kaltę A. K. pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (praeityje teistas, baustas administracine tvarka) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam mažesnį už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. K., neginčydamas jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, skunde nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų taikymo aspektu.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

10. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžiu A. K. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, nuteistajam savo kaltę pripažinus ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau kaip nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, padarė kitus bausmių skyrimą reglamentuojančių normų pažeidimus ir tai lėmė akivaizdžiai per griežtos ir neteisingos bausmės nuteistajam paskyrimą. Tokios aplinkybės šiuo atveju nėra nustatytos.

11. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos ne tik terminuoto laisvės atėmimo, bet ir baudos, arešto, laisvės apribojimo bausmės. Vis tik konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskirdamas griežčiausios rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, pažeidė bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas ir dėl to bausmę individualizavo neteisingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. K. laisvės atėmimo bausmę skyrė įvertinęs tiek su jo padarytu nusikaltimu, tiek su asmenybe susijusių duomenų visumą, atsižvelgė į BK 54, 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes, tiek bausmės rūšies parinkimą, tiek jos dydžio (trukmės) nustatymą pagrindė byloje esančiais duomenimis, kuriuos tinkamai įvertino.

12. Svetimo turto pagrobimas yra tyčinis nusikaltimas, kuriuo pažeidžiama viena pagrindinių žmogaus teisių – teisė į nuosavybę. BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota svetimo turto pagrobimo (vagystės) sudėtis ir tai daro šią veiką pavojingesnę, atitinkamai tai lemia ir griežtesnės atsakomybės už šią veiką taikymą. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, svetimo turto vagystė, atitinkanti BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, yra apysunkis nusikaltimas. Šiuo nusikaltimu nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, kuri skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną nebuvo atlyginta. Savo kaltę A. K. pripažino, gailėjosi ir šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šis teistumas A. K. nėra pirmas. Bylos duomenimis, A. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas 10 kartą, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra susijusios su svetimo turto vagystėmis, kas patvirtina, jog A. K. yra būdingas nusikaltimų modelis. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais A. K. buvo skiriamos švelnesnio pobūdžio su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat, A. K. anksčiau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, asmuo ir vėl pakartotinai nusikalto bei savo elgesio nekeičia. Pažymėtina, kad už smulkius svetimo turto pagrobimus A. K. anksčiau taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs.

13. Aptarti duomenys teikia pagrindą išvadai, kad ne tik švelnesnių bausmių, bet ir griežčiausios bausmės paskyrimas nuteistojo nusikalstamiems polinkiams reikšmingos įtakos neturėjo, nuteistasis nepasimokė, savo elgesio nekeitė ir toliau elgėsi nusikalstamai. Naują tyčinį nusikaltimą nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą – būdamas recidyvistas ir ši aplinkybė nuosprendyje pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Įvertinęs šių aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, byloje esantiems duomenimis bei jų pagrindu nustatytoms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad švelnesnės bausmės, taip pat ir realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistojo elgesio nepaveikė, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, todėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą neatitiktų BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir paskirties – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų. Pažymima ir tai, kad nors nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos terminas yra mažesnis už BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytą šios bausmės vidurkį ir tai taip pat patvirtina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, byloje esant daugiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, tačiau esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybėms, nesant padarytos didelės turtinės žalos (bendra pagrobto turto vertė – 1169,24 Eur), bausmę individualizavo teisingai. Skundžiamame nuosprendyje bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo motyvai yra nurodyti, juos pagrindžiant bylos duomenimis, nesutikti su jais, nenustačius bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis savo prašymą skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę iš esmės grindžia tik tuo, kad savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau ši aplinkybė, kaip nurodyta pirmiau, skiriant bausmę buvo įvertinta ir į ją, kaip turinčią reikšmės skirtinai bausmei, buvo atsižvelgta. Teiginius dėl pastangų rūpintis šeima ir mažamečiais vaikai teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius. Kaip minėta, A. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas ne pirmą kartą, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, kas patvirtina, jog šeimyninės aplinkybės jo nuo nusikalstamų veikų nesulaiko. Be to, nuteistasis niekur nedirba, todėl jo pastangos rūpintis šeima yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Nors nuteistajam anksčiau ir buvo skirtos administracinės nuobaudos, taip pat, priteisti civiliniai ieškiniai, nuteistasis sumokėti baudas nesistengia, nedirba, nors jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis negalėtų dirbti dėl sveikatos ar kitų svarbių priežasčių, byloje nėra.

16. Kolegija atkreipia dėmesį, kad tarp bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra ir tokie kaip nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliantas anksčiau ne kartą teistas, iš esmės tik paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis vėl daro naujus nusikaltimus, kas reiškia, kad galimybės sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų ar kitaip jį paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, yra minimalios, jis jokių išvadų nedaro, todėl tik realia laisvės atėmimo bausme galima sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Tokiu būdu kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas esmines, reikšmingas teisingam bausmės skyrimui faktines bylos aplinkybės, jas tinkamai įvertino, teisingai taikė BK normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra iš esmės teisinga, atitinka ir nuteistojo asmenybę bei šiuo atveju nelaikytina aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Nors nuteistasis nurodo, kad pataisos įstaigoje kalinimo įstaigos yra prastos, tačiau pažymėti, kad būtent atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose nuteistasis gali pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Kita vertus, įkalinimo sąlygų vertinimas nėra šios skundo nagrinėjimo dalykas.

17. 2022 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl 96,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. K..

18. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

19. Vertinant byloje esančius duomenis matyti, kad nuteistasis A. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, daug kartų baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis turėtų turto ar kitų pajamų, iš kurių galėtų atlyginti susidariusias antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir A. K. turtinę padėtį bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo A. K..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš A. K. valstybės naudai 96,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. pažymą Nr. APD-2022-13505.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.