Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo ir biudžetinės įstaigos Alytaus pataisos namų pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės apeliacinio skundo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovei Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir biudžetinės įstaigos Alytaus pataisos namų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 5 054 Eur (17 450 Lt) patirtą turtinę žalą ir bylos vedimo išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir išviliojo jai priklausančios banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis. Panaudojus šiuos duomenis iš ieškovės banko sąskaitos į kitų asmenų banko sąskaitas buvo pervesta bendra 17 450 Lt suma bei paimti 6 350 Lt sumos greitieji kreditai; ieškovei padaryta 5 054 Eur turtinė žala. Ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę, duomenimis nustatyta, kad nusikaltimą padarę asmenys iš Alytaus pataisos namų (toliau ir Alytaus PN) išviliojo jos banko duomenis ir pasinaudodami šiais duomenimis, mobiliojo ryšio priemonėmis atliko bankines operacijas - pinigų pervedimus iš jos sąskaitos. Teigia, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą imtis priemonių užkirsti kelią pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių teisės būtų veiksmingai apsaugotos; neužtikrino, kad mobilaus ryšio priemonės nepakliūtų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, neužtikrino tinkamos jų kontrolės, dėl ko buvo padarytas nusikaltimas ir ieškovė patyrė turtinę žalą. Iš viešai skelbiamų dokumentų darė išvadą, kad pareigos nevykdė ir Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, kuris, prioriteto tvarka dar 2005 m. privalėjęs įrengti (pradėti įrenginėti) laisvės atėmimo vietose mobiliojo ryšio blokavimo įrangą, jos faktiškai neįrengė ir 2015 metais. Atsakovės Lietuvos Valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių, neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų. Teigė, kad Alytaus PN ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir būtų tinkamai (kiek tai objektyviai įmanoma) vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų. Pažymėjo, jog ieškovė nesilaikė sutartyje su banku jai nustatytų įsipareigojimų - duomenis laikyti slaptai, todėl pati turi prisiimti kylančias civilines pasekmes. Prašė vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straisonio 5 dalies bei 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsakovės, Lietuvos Valstybės, atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau ir - Kalėjimų departamentas), taip pat prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir Alytaus PN. Pažymėjo, kad ir Kalėjimų departamentas veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti, ėmėsi būtinų veiksmų, o ieškovė ieškinyje neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei L. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir biudžetinės įstaigos Alytaus pataisos namų 1 300 Eur turtinę žalą bei 36,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; netenkinus pirmesnio reikalavimo, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą, sumažinant priteistinos turtinės žalos dydį iki 10 procentų nuo ieškinio sumos. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir neįsigilino į bylos esmę, nesivadovavo CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais, nepakankamai reikliai vertino ieškovės veiksmus ir neteisingai analizavo aplinkybes, turinčias reikšmės žalos dydžiui nustatyti.

5.2. Alytaus pataisos namai pagal savo kompetenciją atliko visus veiksmus, kad užkardytų neteisėtus nuteistųjų veiksmus, o ieškovė reikalaudama, kad Alytaus PN užtikrintų, jog nė vienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis nedarytų teisės pažeidimų, reikalauja iš Alytaus PN to, kas neįmanoma. Pasak apeliantės, aktualu tai, kad nuteistieji pataisos namuose bausmę atlieka ne kameros tipo patalpose (ne po vieną ar kelis asmenis), o bendrabučių tipo didelėmis asmenų grupėmis.

5.4. Kadangi policijos tinklalapyje, kitose informavimo priemonėse nuolat perspėjama nepatekti į telefoninių sukčių pinkles, ieškovė nėra itin garbaus amžiaus, moka naudotis internetu, jai buvo skambinta ne vėlyvu paros metu, ieškovė nepatikrino jai suteiktos informacijos, nesikreipė į artimuosius, banką ar policiją, apeliantė mano, kad ieškovė nesilaikė apdairaus, rūpestingo, atidaus ir protingo asmens kriterijaus, elgėsi itin neatsargiai. Be to, ieškovė nesilaikė sutartyje su banku jai nustatytų įsipareigojimų duomenis laikyti slaptai, todėl pati turi prisiimti kylančias civilines pasekmes. Kadangi didžiausia kaltės dalimi bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu su žala yra susiję pačios ieškovės neteisėti veiksmai, apeliantė teigia, kad tai yra atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas (CK 6.253 straipsnio 5 dalis ir CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Mano, kad teismo nustatytos priteistinos turtinės žalos dydis yra neproporcingai per didelis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės atsakomybės už pataisos namų pareigūnų, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pareigų nevykdymą (netinkamą vykdymą).Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. jai paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir išviliojo banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis. Panaudojus šiuos duomenis iš ieškovės banko sąskaitos į kitų asmenų banko sąskaitas buvo pervestos piniginės lėšos bei paimti greitieji kreditai ir taip ieškovei padaryta 5 054 Eur turtinė žala. Pasak ieškovės, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šie veiksmai atlikti mobiliojo ryšio priemonėmis iš Alytaus pataisos namų. Ieškovė jai kilusią žalą kildina iš atsakovės Alytaus pataisos namų bei Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo), nevykdant pareigos imtis visų priemonių užkirsti kelią pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių teisės būtų apsaugotos. Teigia, jog Alytaus PN neužtikrino, kad mobiliojo ryšio telefonai nepakliūtų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, kad jie negalėtų laisvai naudotis šiomis priemonėmis, neužtikrino tinkamos laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų kontrolės, o Kalėjimų departamentas, privalėjęs prioriteto tvarka dar 2005 metais įrengti (pradėti įrenginėti) laisvės atėmimo vietose mobiliojo ryšio blokavimo įrangą, jos neįrengė ir 2015 metais. Kaip teisinį ieškinio pagrindą ieškovė nurodė CK 6.271 straipsnį, reglamentuojantį valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų.Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (t. y. dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį), remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra teismingi administraciniams teismams. Specialioji teismingumo kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje Nr. T-32/2016, taip pat 2017 m. kovo 8 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-42/2017 yra nurodžiusi, kad reikalavimai atlyginti žalą, atsiradusią dėl Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neužtikrinus tinkamo vidaus taisyklių įgyvendinimo, patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir laikytinas administracinio teisinio pobūdžio. Teismas, remdamasis CPK nuostatomis, teismingumo klausimą privalo išspręsti ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar byloje dalyvaujantys asmenys dėl rūšinio teismingumo pasisakė ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-690/2017).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, kas, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą, yra absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl teismo sprendimas panaikinamas ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama administraciniam teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 36 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 36 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal rūšinį teismingumą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.