Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Povilansko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Nukentėjusiojo S. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš V. K. priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga, visų pirma, patikrinti bylą tokia apimtimi, kuri nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. atsižvelgiant į skunde išdėstytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, antra, papildomai patikrinti, ar priimant skundžiamą nuosprendį nėra padaryti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nukentėjusysis S. V. nesutinka su nuteistajam V. K. paskirtos bausmės rūšimi ir nukentėjusiajam iš nuteistojo priteistos žalos dydžiu. Be to, apeliantas prašo patraukti kitą asmenį – I. K. baudžiamojon atsakomybėn ir priteisti jos žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl V. K. paskirtos bausmės

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui: tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nukentėjusiojo S. V. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrė per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad, paskirdamas nuteistajam V. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, prašydamas skirti nuteistajam griežčiausią bausmės rūšį, šio prašymo niekaip nemotyvuoja arba motyvuoja netinkamais argumentais, neturinčiais reikšmės skiriant bausmę būtent V. K.. Didžioji apeliacinio skundo argumentų dalis skirta tarp nukentėjusiojo ir liudytojos I. K. susiklosčiusiems konfliktiniams santykiams, kurie nėra susiję su nuteistuoju.

Nagrinėjamu atveju V. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu tiesiogine tyčia padaręs vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Šio straipsnio sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Parinkdamas V. K. bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad yra viena V. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir tai, kad V. K. anksčiau teistas 3 kartus (be kita ko, už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas), baustas administracine tvarka, turi nesumokėtų baudų, dirba (vykdo individualią veiklą). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, padarė teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti V. K. paskyrus trečią pagal griežtumą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, kartu paskiriant įpareigojimą bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. K. paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį, todėl keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, ji turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

Nukentėjusysis nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo viešoje vietoje jis patyrė ne tik fizinį, bet ir moralinį bei dvasinį išgyvenimus, nes įvykį matė žmonės, jis buvo užfiksuotas kameromis, dėl to jis patyrė kančią ir buvo sutryptas jo privatumas. Nukentėjusiojo teigimu, jam peršti dešinę akį, abi akys dažniau ašaroja, buvo priverstas visą savaitę šaldyti kairįjį skruostą, nes jis buvo sutinęs. Dėl V. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė ir materialinių pasekmių – buvo priverstas pirkti vaistus nuo galvos skausmo ir lašus akims gydyti, neaišku, kiek kartų dar reikės pirkti šiuos vaistus ateityje.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino S. V. civilinį ieškinį ir vietoje prašomų 3000 Eur priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į aktualią teismų formuojamą praktiką, pažymėdamas, kad nukentėjusiesiems, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1500 Eur, tačiau akcentavo, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, o ne nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismas įvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiajam kilusias neigiamas pasekmes, patirtus nepatogumus ir išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją bei pažeminimą, taip pat atsižvelgė tiek į nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo turtinę padėtį.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu nukentėjusysis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jam padaryta neišgydoma žala iki gyvenimo pabaigos, t. y. jam nuolat skauda akį, jis gydėsi veido sumušimus, perka brangius vaistus, o sumušimus patyrė viešoje vietoje, kai viskas buvo filmuojama ir matoma kitų žmonių. Įvertinus šias reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neabejoja, kad V. K. nusikalstami veiksmai sukėlė nuketėjusiajam fizines ir dvasines kančias, nepatogumus bei asmeninius išgyvenimus, tačiau sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, jog būtina atsižvelgti į aktualią teismų praktiką ir nustatytus nusikalstamos veikos padarinius (nukentėjusiajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas). Be to, pažymėtina, kad nukentėjusysis, prašydamas priteisti neturtinę žalą, šį reikalavimą grindžia ir patirtais materialiniais nuostoliais, t. y. jis pirko vaistus, tačiau teismui nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Apeliaciniame skunde nenurodyta naujų argumentų dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos, į kuriuos nebuvo atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju nustatytas neturtinės žalos dydis – 300 Eur yra teisingas, adekvatus ir proporcingas, jį didinti nėra pagrindo.

Dėl I. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos BPK 255 straipsnyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad ribos gali būti apibrėžiamos pagal dalyką ir pagal subjektus, t. y. tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Įstatymas neleidžia teismui nagrinėti bylos ir priimti nuosprendžio dėl asmenų, kurie nėra kaltinamieji.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta BPK nuostata, pažymi, kad apeliacinio skundo prašymas patraukti I. K., kaip nusikalstamos veikos bendrininkę (organizatorę), baudžiamojon atsakomybėn ir skirti jai bausmę bei priteisti nukentėjusiajam iš jos žalos atlyginimą, nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo V. K. valstybės naudai prašoma išieškoti 170,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir V. K. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Be to, apeliacinis procesas buvo inicijuotas ne V. K., o nukentėjusiojo, kurio apeliacinis skundas atmetamas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nukentėjusiojo S. V. apeliacinį skundą.

Neišieškoti iš nuteistojo V. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.