Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atliekant bausmę Lukiškių TI-K, su pareiškėju nebuvo pravesti socialiniai ar psichologiniai užsiėmimai, kad galėtų bausmės atlikimo metu laiką leisti prasmingai.

Pažymi, kad būdamas Lukiškių TI-K pareiškėjas nedirbo. Maistas, kuris buvo gaminamas įkalinimo įstaigoje, neatitiko normų reikalavimų. Įstaigos administracija, siekdama sutaupyti lėšas, pasak pareiškėjo, piktnaudžiavo savo padėtimi. Gaminant ir pateikiant maistą, nesilaikė mitybos reikalavimų, bei tiesiogiai žiūri, kad maistas būtų ne kokybiškas. Norint padidinti maisto kiekį, buvo skiedžiamas vandeniu, riebalais, nebuvo išduodami vaisiai.

Pareiškėjas aiškina, kad buvo apriboti socialiniai ryšiai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai ir skambučiai su šeimos nariais, nutrūko socialiniai ryšiai, o socialinė reintegracija tapo sudėtingesnė. Tvirtina, jog tai – dar viena priežastis, kodėl kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos.

Pareiškėjui buvo leidžiama naudotis sporto sale tik vieną kartą per savaitę. Toks įsakymas buvo priimtas todėl, kad dušu galima naudotis vieną kartą per savaitę, todėl ir sporto salėje sportuoti galimybė suteikiama vieną kartą per savaitę. Administracija atsisakė tenkinti prašymą leisti sportuoti tris kartus.

Skunde pareiškėjas aiškina, kad pagal nuteistiesiems leidžiamų daiktų sąrašą, turi teisę turėti kanceliarinius daiktus (popierių, tušinukus, pieštukus ir t. t.), bet jų niekas negali perduoti iš laisvės, turi tik pirkti parduotuvėje. Atkreipia dėmesį, kad būnant Lukiškių TI-K jo sąskaita buvo areštuota.

Pažymi, kad pareigūno iškvietimo sistema nebuvo įrengta. Pareiškėjas neturėjo galimybės iškviesti pareigūno.

Skunde paaiškina, kad įkalinimo įstaigoje apsipirkimas buvo vykdomas pagal prašymą. Apsipirkimo metu, pareiškėjas negalėjo pats pasirinkti analogiškų prekių, jeigu nebuvo jo norimos prekės. Dažnai kilo ginčų, kai atnešdavo kitą prekę, ir jos nenorėjo pakeisti.

Akcentuoja, kad Lukiškių TI-K dušu buvo galima naudotis tik vieną kartą per savaitę, ne daugiau kaip 15 min. Tiek laiko ir dažnumo naudotis dušu pareiškėjui neužtekdavo, kadangi sportuodavo, todėl maudytis reikdavo kiekvieną dieną, bet galimybių tam nebuvo. Mano, kad galimybė duše išsimaudyti tik kartą per savaitę yra higienos pažeidimas.

Kalėjimo kameroje, pasak pareiškėjo, nakties metu buvo visada įjungta šviesa. Dėl to neišsimiegodavo, visada jautėsi pavargęs, kenkė sveikatai.

Pareiškėjas akcentuoja, kad įkalinimo įstaigoje atliekamų kratų niekas nefilmavo, neužtikrino, kad bent vienas kameros gyventojas galėtų stebėti kratos procedūrą. Tai sąlygojo neteisėtų nutarimų dėl galimų pažeidimų surašymo nepagrįstumą.

Kalėjime buvo apribojimai naudotis elektra, darbo dienomis nuo 22 iki 6 val. išjungiama elektra, o savaitgaliais – nuo 23 iki 7 val. Nakties metu norint atsigerti arbatos galimybės nėra. Pabrėžia, kad už elektrą mokėjo pareiškėjas, todėl, jo manymu, ribojimų negalėjo būti.

Pareiškėjo manymu, gyvenimo sąlygos laisvės atėmimo vietose visą laisvės atėmimo laikotarpį buvo nežmoniškos ir pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį. Konstatuoja, kad Lietuvos valstybė šiurkščiai pažeidė minėtos konvencijos 3, 8 straipsnius, taip pat Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjas tvirtina, kad buvo labai sujaudintas ir paveiktas psichologiškai, kai patyriau skunde išvardintas žiaurias kalinimo sąlygas. Patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, administracijos požiūris į jį kaip kalinamąjį, nesiskaitymas kaip su asmenybe, nustatytų normų ignoravimas, nesuteikiamas normalių kalinimo sąlygų, bandymas pakenkti tokiu būdu, kad neturėtų galimybės įrodyti, jog atsakovas sąmoningai kenkia, trukdo, tyčiojasi iš jo. Maža kalinimo patalpa, mažas plotas ir daug žmonių, privertė kęsti didelius nepatogumus, nes dažnai nutirpdavo viena ar kita kūno dalis nuo tos pačios nuolatinės vienodos gulėjimo padėties. Atnešus pietų ir vakarienės valdišką davinį, neužteko vietos esantiems kameroje vienu metu pavalgyti prie stalo, nes stalas pritaikytas tik dviem kalinamiesiems ir yra tik dvi sėdimos vietos, todėl keisdavosi vietomis. Dėl inventoriaus trūkumo ir per didelio kalinamųjų skaičiaus vienoje kameroje, dažnai tekdavo valgyti ne prie stalo, o gulte. Dėl minėtos nepatogios sėdimos padėties sutrikdavo virškinimo traktas ir skaudėdavo kaklą.

Skunde akcentuoja, kad visais atvejais patyrė orumo pažeminimą, didelius nepatogumus, kurie privesdavo prie susierzinimo, kankinimosi. Vienu metu jausdavo ir depresiją, ir pykčio priepuolius. Tokia psichologinė būsena išsekindavo ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Mažas kameros plotas neleido judėti, tvyrojo smarvė dėl netinkamos ventiliacijos įrengimo. Asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių plovimas praustuvėje, kurioje plaunami ir indai, ir veidas, sukėlė orumo pažeminimu. Drabužių džiovinimas didino kameros drėgmės lygį, šaltuoju paros metu jie nedžiūdavo, pradėdavo pelyti. Vėdinimas per langus nepakankamas. Dėl pastato konstrukcijos ir mažos patalpos ir esant uždarytoms durims šiltuoju metų laiku nesudaroma trauka, todėl kameroje oras necirkuliavo. Tuo metu pareiškėjas patyrė oro trūkumą, didelę drėgmę, nuolat prakaitavo, kameroje laikėsi smogas ir smarvė.

Lukiškių TI-K neturi galimybės pateikti informaciją apie pareiškėjo judėjimą, kameras, kuriose jis buvo laikomas bei kartu laikomų asmenų skaičių nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. kovo 13 d. Teismui pateikia jo laikymą įkalinimo įstaigoje nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. kovo 10 d., kamerų plotus ir kartu kalinamų asmenų skaičių patvirtinančius įrodymus.

Pažymi, kad vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardam konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), III skyriuje yra kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Žymėtina, kad minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardam konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Vilniaus PN korpusų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dusinėję, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, minėta higienos norma nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Higienos normų sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.

Kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), III skirsnio normomis. Nurodo, kad įstaigos gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Patys suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-S2 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7 punkte kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx kaip ir numatyta Higienos normos 14 punkte.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nurodo, kad pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais to dalyko nepažeidė. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažymime, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių skg. 6 esančių korpusų dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro.

Nurodo, kad vienos valandos pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas tesiės aktuose ir Lukiškių TI-K šiuo aspektu pareiškėjo teisių nepažeidė.

Nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K buvo maitinami vadovaujantis teisės aktuose patvirtintomis mitybos normomis. Pažymi, kad Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų.

Pažymi, kad Elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nėra teikiama nepertraukiamojo miego metu. nustatytu suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje.

Nurodo, kad kratos gyvenamosiose kamerose atliekamos vadovaujantis teisės aktais, o taip pat gali būti naudojamos inžinerinės ir techninės priemonės. Be to, vaizdo stebėjimas vaizdo registratoriais vykdomas siekiant užtikrinti įstaigos darbuotojų saugumą, darbo kontrolę, suimtųjų bei nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, jų pareigų ir draudimų vykdymo kontrolę bei nustatytų suėmimo vykdymo ir užtikrinimo priemonių režimo reikalavimų laikymąsi, taip pat užtikrinti turto apsaugą laisvės atėmimo vietų įstaigose. Galiojantys teisės aktai nenumato pareigos vaizdo registratorius naudoti kiekvieną kartą bendraujant su įstaigose laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais ar atliekant kitus veiksmus pataisos įstaigose, kadangi nebūtų nei techninių nei fizinių galimybių apdoroti tokį kiekį informacijos.

Pažymi, kad ilgalaikių pasimatymų patalpos Lukiškių TI-K yra įrengtos nuo 2017 m. sausio 1 d. laikantis galiojančių teisės aktų. Pažymi, kad Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje ginčo laikotarpiu nebuvo gauta Pareiškėjo prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, jog nurodytu ginčo laikotarpiu buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų.

Nurodo, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K internetine telefonija nebuvo įdiegta nei Lukiškių TI-K, nei kitose laisvės atėmimo vietų įstaigose. 2018 m. baigus įgyvendinti reikalingus techninio pasirengimo darbus, internetine telefonija laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo įdiegta centralizuotai. Jam Lukiškių TI-K, buvo sudarytos sąlygos skambinti ir kalbėti telefonu, kas prilyginama internetinei telefonijai.

Paaiškina, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. Nr. 1R-172, 88 punkte numatyta, kad išvesti suimtuosius iš kamerų apsipirkti parduotuvėje draudžiama. Prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Šiuo tikslu kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas (14 priedas), kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui.

Nurodo, kad Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į mankštos kambarį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-212 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į mankštos kambarį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys atlikti mankštą mankštos kambaryje, eilės tvarka išvedami į mankštos kambarį pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiką, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K vykdomos nuteistųjų socialinės reabilitacijos programos. Be to, yra sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaryta galimybė lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur gali pasinaudoti riboto interneto prieiga. Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę. Lukiškių TI-K periodiškai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybe tenkinti dvasinius poreikius. Asmenims, laikomiems įstaigoje, yra nuolat organizuojami įvairaus pobūdžio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose.

Akcentuoja, kad teisės aktai, reglamentuojantys bausmių vykdymų, nenumato galimybės perduoti nuteistiesiems siuntinyje rašymo priemonių. Nuteistiesiems yra leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius ir žurnalus. Pažymi, kad pašto siuntinyje arba voke rasti daiktai, kurių perdavimas BVK nenumatytas, perduodami saugoti arba sunaikinami.

Nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos Pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje (nuo 2019 m. vasario 1 d. pertvarkytas į Veiklos organizavimo skyrių) ginčo laikotarpiu nebuvo gauta ir registruota pareiškėjo prašymų arba skundų, susijusių su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis. Vilniaus PN vertinimu, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K (po reorganizacijos – Vilniaus PN), 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 26 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. kovo 13 d.

Lukiškių TI-K pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.

Nustatyta, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2019 m. kovo 26 d. (b. l. t. I, b. l. 10).

Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą. Be to, į kameros plotą buvo įskaičiuojamas baldų bei kameros sanitarinių įrenginių užimamas plotas.

Pareiškėjas skunde teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

Lukiškių TI-K pateikė duomenis ir nurodė, kuriose kamerose įrengė sanitarinių mazgų patalpas kaip atskiras kabinas su durimis, t. y. 2013 m. įrengė gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, 2012 m. – 386–395 (t. I, b. l. 53–55). Konstatuotina, kad pareiškėjo privatumas naudotis sanitariniais mazgais buvo tinkamai užtikrintas, kai jis buvo laikomas kamerose Nr. 387, 254 ir 256, t. y. iš viso 243 paras, o likusiu laikotarpiu – 67 paras buvo laikomas pažeidus pareiškėjo privatumą. Duomenų, kad konkrečioje kameroje tuo laikotarpiu, kai buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtos užuolaidos, byloje nėra.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo gryname ore trukmė yra per maža, o kiemeliai yra netvarkingi, purvini, juose yra per daug asmenų.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Taigi, suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojantys teisės aktai numatė suimtajam asmeniui teisę į kasdienį pasivaikščiojimą gryname ore, kurio trukmė diferencijuojama atsižvelgiant į suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas aplinkybes – ilgesni pasivaikščiojimai yra garantuojami asmenims, patenkantiems į specialias nustatytas asmenų kategorijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, kad jam buvo suteikta galimybė kasdien po vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, be to, teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K kiltų pareiga užtikrinti pareiškėjui ilgesnius pasivaikščiojimus dėl pareiškėjo amžiaus ar sveikatos būklės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.

Pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių yra abstraktūs ir neindividualizuoti, o teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K argumentais, kad kiemeliai tinkamai įrengti ir yra tvarkingi. Be to, ir patys nuteistieji turi pareigą rūpintis kiemelių tvarka ir švara. Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nenustatyta (t. I, b. l. 78–198, t. II, b. l. 1–30). Pagal BVK 110 straipsnio 1 punktą ir patys nuteistieji privalo tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius. Teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo dėl išvedamų asmenų didžiausio skaičiaus.

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrinta socialinės reabilitacijos programa.

Pareiškėjas teigia, kad netinkamai įrengtos kameros.

Pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Higienos norma, kurios 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukštesnė kaip 28° C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20° C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 14 punktas), natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas). Tokių pažeidimų byloje esančiuose patikrinimo aktuose nebuvo nustatyta.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 51–56) nurodyta, kad kamerose dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx, visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kurių minimalus plotas yra 0,824 kv. m, kameros vėdinamos natūraliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus. Be to, kamerose yra įrengti skubaus iškvietimo mygtukai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kameros buvo įrengtos laikanti galiojančių teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjui, kaip ir kitiems asmenims, buvo sudarytos tokios pačios laikymo sąlygos. Jis neindividualizavo, kada, kokioje kameroje nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas ir jis neturėjo galimybės išsikviesti pagalbą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose nebuvo teikiamas karštas vanduo. Higienos normos 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į kameras, nėra pagrindo konstatuoti, kad ši aplinkybė pažeidė pareiškėjo teises.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) patikrinimo aktuose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, pažeidimų, kuriuos jis nurodo, nebuvo nustatyta.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims nebuvo užtikrinta pilnavertė mityba, maistas buvo nekaloringas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), 5 punktu, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, o vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktu, Kalėjimų departamento direktorius tvirtina kelių rūšių valgiaraščius, be kita ko, valgiaraščius dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir moterims, ir vegetariškus valgiaraščius dirbantiems bei nedirbantiems vyrams ir moterims ir kt. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsiliepime į skundą taip pat nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus, nustatyta, jog nedirbančių vyrų paros maisto davinio energinė vertė viršijo teisės aktų nustatytą minimalią normą, o vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch9266, nedirbančių vyrų pietų davinio energinė vertė taip pat viršijo minimalią normą. Pastebėtina, kad pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiškėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytą jo energetinę vertę ir pareiškėjo sveikatos istorijoje. Be to, kad maitinimas galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos būklei, nėra duomenų. Ta aplinkybė, kad pareiškėjui buvo neskanus maistas yra jo subjektyvus vertinimas. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs ir nelaikytini pagrįstais.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K dušu buvo galima pasinaudoti 1 kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, kalinimo įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo nustatyta, kad šioje įstaigoje yra 13 dušų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angą. Į dušus tiekiamas karštas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvarkos. Taigi, Lukiškių TI-K yra įrengtos dušo patalpos, kurios yra aprūpintos karštu vandeniu, o įstaigos direktoriaus įsakymu yra patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas skunde neneigia, kad būdamas minimoje kalinimo įstaigoje, galėjo maudytis po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia naudojimosi dušais tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad atsakovė nepažeidė pareiškėjo teisių dėl naudojimosi dušais tvarkos. NVSC patikrinimo aktuose nenustatė, kad dušai netinkamai įrengti. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN argumentais dėl tinkamo dušo įrengimo. Pranešime (b. l. (b. l. 51–56) nurodė, kad dušų patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Jos kiekvieną dieną valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo, veikia mechaninė vėdinimo sistema, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Į dušų patalpas suimtieji ir nuteistieji vedami tos pačios lyties pareigūnų. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros. Dušų patalpose sudarytos sąlygos nusirengti ir apsirengti (yra grindų kilimėlis, kabyklos drabužiams, suoliukas, lentynėlė). Atstumas tarp persirengimo vietos ir dušo čiaupo yra pakankamas tam, kad drabužiai nesudrėktų. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušu, kaip nustatyta Higienos normos 44 punkte, t. y. ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, yra nustatyta. Taip pat byloje pateiktas ir Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas „Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafikas“ (b. l. 147–150). Vilniaus PN suimtieji ir nuteistieji nusiprausti į dušą ir pasinaudoti kirpėjo paslaugomis išvedami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-249 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjimo direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (t .I, b. l. 56). Teismo vertinimu, dušai buvo įrengti tinkamai ir pareiškėjas galėjo juo naudotis teisės aktuose nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nurodyto pažeidimo neindividualizavo. Tik abstrakčiai teigė, kad apribotos jo teisės.

Pareiškėjas teigia, kad turi draugų užsienyje, tačiau internetinės telefonijos galimybėmis negalėjo pasinaudoti. LVAT, pasisakydamas dėl teisės skambinti telefonu, pasinaudojant internetine telefonija pataisos namuose apribojimo, pažymėjo, jog teisė skambinti internetinės telefonijos būdu, nustatyta BVK 102 straipsnyje, nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Taigi, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija. Internetinės telefonijos būdas įtvirtintas ne įstatyme, bet įsakymu patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes(žr. LVAT 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018).

Pareiškėjas teigia, kad jam negalėjo artimieji perduoti kanceliarinių prekių.

Pareiškėjas teigia, kad kalėjime buvo nustatyti apribojimai naudotis elektra: darbo dienomis nuo 22. 00 iki 6.00 val., o savaitgaliais nuo 23.00 iki 7:00 val. Nakties metu esant reikalui arba poreikiui atsigerti arbatos galimybės nėra. Pabrėžia, kad už elektrą mokėjo pats, todėl elektros srovei ribojimų jokių net negalėjo būti. Atsakovas nurodo, kad elektros energijos tiekimo į elektros lizdus atjungimas yra priemonė palaikyti kalėjime režimo reikalavimus, kad suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais naudotųsi tik laisvalaikio metu, išskyrus miegui skirtą laiką, netrikdant kitų kalinčių asmenų. Pažymima, kad išskirtiniais atvejais (pvz., sporto varžybų metu) administracija priima atskirą sprendimą pratęsti elektros tiekimą į elektros lizdus laiką. Elektros energijos tiekimo apribojimai nustatyti. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktorius 2016 m. balandžio 5 d. priėmė įsakymą Nr. V-125 „Dėl elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimo laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio 27 punkte numatyta, kad elektros prietaisais naudojamasi laisvalaikio, išskyrus nepertraukiamą miegą, metu. Iki šio įsakymo priėmimo elektros prietaisų naudojimo tvarką nustatė Taisyklės (BVK 96 straipsnis). Lukiškių TI-K direktorius patvirtino Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę (toliau – Dienotvarkė, t. I, b. l. (b. l. 47–49), 50–52) ir pagal joje nustatytą režimą pareiškėjas buvo laikomas. Joje nustatyta, kad nepertraukiamas miegas suimtiesiems ir nuteistiesiems numatytas nuo 22.00 val. iki 6.00 val., o poilsio ir švenčių dienomis – nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta ,,matyti, kad nepertraukiamas miegas yra neišvengiama pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonė. Įstaigos Dienotvarkėje numatytas režimas iš esmės gali būti siejamas su tvarkos šioje įstaigoje bendru palaikymu, siekiu sukurti būtinas sąlygas normaliai minėtos įstaigos veiklai, visapusiškai užtikrinti suimtiesiems, nuteistiesiems teisės aktų suteikiamas ir garantuojamas teises, motyvuoti asmenis teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimo prevenciją. Šiuo atveju pareiškėjo skundo argumentai nėra pagrįsti. Jis nepateikė duomenų, kad tuo metu, kai buvo laikomas kreipėsi į administracija su skundais ar prašymais. Pareiškėjas nekonkretizavo, kokią žalą patyrė neturėjęs galimybę nakties metu atsigerti arbatos, todėl įvertinus būtinybę įkalinimo įstaigoje palaikyti dienotvarkę ir režimą, nėra pagrindo konstatuoti kalinimo sąlygų pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas teigia, kad atliekamos kratos nebuvo filmuojamos. Mano, kad krata kameroje yra teisės į privatų gyvenimą ir būstą pažeidimas.

Pagal BVK 112 straipsnį, nuteistiesiems daroma krata, asmens kratą atlieka tos pačios lyties pareigūnais. Tai reikalinga įstaigų vidaus tvarkai palaikyti, reguliuoti draudžiamų turėti, laikyti daiktų patekimą į įstaigą, palaikyti režimą įstaigoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos kratų atlikimo instrukcijos 156 punkte numatyta, kad dalinė krata atliekama panaudojant technines priemones, apčiupinėjant drabužius ir apžiūrint asmeninius daiktus, neišrengiant suimtojo arba nuteistojo. LVAT nuomone, šioje nuostatoje leidžiamas techninių priemonių naudojamas kratai atlikti, o ne kratos eigai fiksuoti. Techninės priemonės, naudojamos dalinei kratai atlikti, yra skirtos tam, kad būtų galima patikrinti, ar nuteistojo drabužiuose bei avalynėje neslepiama daiktų, neįtrauktų į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus. Nuteistojo filmavimas dalinės kratos metu nėra minėtos instrukcijos 156 punkte nustatytas techninių priemonių naudojimas (žr. 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-996-442/2018). Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-262 patvirtintoje Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkoje taip pat numatyta asmens apžiūra naudojant technines priemones. Ginčui aktualiu laikotarpiu 20 punkte buvo numatyta, kad gali būti naudojamos vaizdo fiksavimo priemonės, tačiau tai nereiškia, kad jų nenaudojimas yra laikytinas pažeidimu. Galiojančioje redakcijoje numatyta, kad vaizdo fiksavimo priemonės gali būti naudojamos raštu sutikus asmeniui, tuo atveju surašomas protokolas. Tai paliktina kiekvienai įstaigai spręsti vidaus tvarkoje, įvertinus turimas technines priemones ir galimybes. Be to, teismas pareiškėjo teiginius vertintina kaip deklaratyvius (pareiškėjas aiškiai nenurodo, ar jam buvo atlikta krata, kada buvo atliktos jo kratos ir kada buvo minėti pažeidimai ir kt.), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad atliekama krata nebuvo filmuojama. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytą pažeidimą pagrįstu.

Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nustačius tam tikrus pažeidimus, jie yra šalinami ir kalinimo įstaiga stengiasi sudaryti tinkamas laikymo sąlygas visiems asmenims. Pareiškėjas buvo laikomas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti laikomi asmenys, nėra pateiktų pareiškėjo skundų dėl nurodytų netinkamų laikymo sąlygų. Ligos istorijoje nėra duomenų, kad būtent dėl netinkamų laikymo sąlygų jam pablogėjo sveikata.