- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- I-3027-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01229-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir Lukiškių TI-K, po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai (toliau – Vilniaus PN) 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti (t. I, b. l. 1–8).
Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 26 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., vėliau nuo 2016 m. balandžio 13 iki 2017 m. kovo 13 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K mažoje kameroje trise, kartais – keturiese. Be to, baldai užima nemažą kameros ploto dalį. Kameros plotas – apie 8 kv. m, buvo laikomi net 4 asmenys. Atskaičiavus baldų bei sanitarinio mazgo užimamą plotą, kameroje liko tik 2,97 kv. m (8 kv. m – 5,03 kv. m) laisvo ploto, vienam asmeniui tekdavo tik po 0,74 kv. m laisvo ploto. Dėl to pareiškėjas negalėjo laisvai judėti, buvo visada suvaržytas, kameroje vyravo įtampa tarp asmenų, trūko vietos pavalgyti, dėl to patyrė labai didelį diskomfortą, nepatogumus, buvo pažeistas jo orumas, patyrė dvasinius skausmus, psichikos sutrikimus.
Nurodo, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas apie vieno metro aukščio sienele. Kameroje nebuvo uždaro tualeto. Tiek esantys gyvenamojoje kameroje, tiek pareigūnai matė ir stebėjo, kaip pareiškėjas atlikinėja gamtinius reikalus. Tikina, jog tai labai nervino, jautė įtampą ir nepatogumą, buvo pažeidžiamas žmogaus orumas, privatumas. Atkreipia teismo dėmesį, kad Europos žmogaus teisių konvencija išaiškina, kad turi būti padarytas uždaras tualetas bei atskira ventiliaciją. Per tą kalinino laikotarpį buvo pažeistos jo teisės, buvo pažemintas, buvo taikomi apribojimai.
Nurodo, kad pasivaikščiojimas Lukiškių TI-K buvo suteikiamas kasdien po 1 valandą. Vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui. Pareiškėjas nurodo, jog tiksliai išmatavo su liudininkais I korpuso pasivaikščiojimo kiemelio plotą, kuris sudaro 18 m². Vienu metu vieną valandą per dieną šiuo kiemeliu naudojasi visi asmenys, esantys gyvenamojoje kameroje. Pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkomi, visada purvini, kartais net būna nemalonus kvapas. Danga nėra lygi, pastoviai po lietaus būna balos, todėl neįmanoma normaliai pabėgioti arba pasivaikščioti. Atkreipia dėmesį, kad nebuvo nustatyto aiškaus vedimo grafiko.
Atliekant bausmę Lukiškių TI-K, su pareiškėju nebuvo pravesti socialiniai ar psichologiniai užsiėmimai, kad galėtų bausmės atlikimo metu laiką leisti prasmingai.
Pažymi, kad būdamas Lukiškių TI-K pareiškėjas nedirbo. Maistas, kuris buvo gaminamas įkalinimo įstaigoje, neatitiko normų reikalavimų. Įstaigos administracija, siekdama sutaupyti lėšas, pasak pareiškėjo, piktnaudžiavo savo padėtimi. Gaminant ir pateikiant maistą, nesilaikė mitybos reikalavimų, bei tiesiogiai žiūri, kad maistas būtų ne kokybiškas. Norint padidinti maisto kiekį, buvo skiedžiamas vandeniu, riebalais, nebuvo išduodami vaisiai.
Pareiškėjas aiškina, kad buvo apriboti socialiniai ryšiai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai ir skambučiai su šeimos nariais, nutrūko socialiniai ryšiai, o socialinė reintegracija tapo sudėtingesnė. Tvirtina, jog tai – dar viena priežastis, kodėl kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos.
Pareiškėjui buvo leidžiama naudotis sporto sale tik vieną kartą per savaitę. Toks įsakymas buvo priimtas todėl, kad dušu galima naudotis vieną kartą per savaitę, todėl ir sporto salėje sportuoti galimybė suteikiama vieną kartą per savaitę. Administracija atsisakė tenkinti prašymą leisti sportuoti tris kartus.
Skunde pareiškėjas aiškina, kad pagal nuteistiesiems leidžiamų daiktų sąrašą, turi teisę turėti kanceliarinius daiktus (popierių, tušinukus, pieštukus ir t. t.), bet jų niekas negali perduoti iš laisvės, turi tik pirkti parduotuvėje. Atkreipia dėmesį, kad būnant Lukiškių TI-K jo sąskaita buvo areštuota.
Pažymi, kad pareigūno iškvietimo sistema nebuvo įrengta. Pareiškėjas neturėjo galimybės iškviesti pareigūno.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog dauguma jo artimųjų gyvena užsienyje (Airija, Didžioji Britanija, Kazachstane, Lenkijoje, Rusijoje), pasimatymai buvo ribojami, todėl prašė administracijos, kad leistų jiems paskambinti per internetinę programą „Skype“ ir vaizdo skambučio pokalbis būtų užskaitytas kaip pasimatymas, nes artimiesiems brangiai kainuoja važiuoti/skristi į Lietuvą. Kalėjimo administracija šį prašymą atsisakė tenkinti.
Skunde paaiškina, kad įkalinimo įstaigoje apsipirkimas buvo vykdomas pagal prašymą. Apsipirkimo metu, pareiškėjas negalėjo pats pasirinkti analogiškų prekių, jeigu nebuvo jo norimos prekės. Dažnai kilo ginčų, kai atnešdavo kitą prekę, ir jos nenorėjo pakeisti.
Akcentuoja, kad Lukiškių TI-K dušu buvo galima naudotis tik vieną kartą per savaitę, ne daugiau kaip 15 min. Tiek laiko ir dažnumo naudotis dušu pareiškėjui neužtekdavo, kadangi sportuodavo, todėl maudytis reikdavo kiekvieną dieną, bet galimybių tam nebuvo. Mano, kad galimybė duše išsimaudyti tik kartą per savaitę yra higienos pažeidimas.
Kalėjimo kameroje, pasak pareiškėjo, nakties metu buvo visada įjungta šviesa. Dėl to neišsimiegodavo, visada jautėsi pavargęs, kenkė sveikatai.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad parduotuvės valdytojas maisto produktų ir kitų prekių kainas buvo nepagrįstai padidinęs daugiau nei 20 procentų, o kai kurių viršijo 60 procentų. Parduotuvės maisto produktų sąrašas, pasak pareiškėjo, neišsamus. Pateikus prašymą apsipirkti, kainoraštyje nurodytos prekės nėra užtikrinamos. Maistas neatitinka saugos, kokybės, ženklinimo, trūksta informacijos apie prekes, ant kai kurių prekių neparašoma, kokiais kiekiais parduodama, todėl buvo sunku atskirti, ar ta kaina yra už kilogramą, ar už vienetą. Parduodami vaisiai ir daržovės neatitinka privalomų kokybės reikalavimų. Apsiperkant kasos aparate daugeliui prekių išmušamos keliais centais didesnės kainos, nei realiai nurodytos kainoraščiuose.
Pareiškėjas akcentuoja, kad įkalinimo įstaigoje atliekamų kratų niekas nefilmavo, neužtikrino, kad bent vienas kameros gyventojas galėtų stebėti kratos procedūrą. Tai sąlygojo neteisėtų nutarimų dėl galimų pažeidimų surašymo nepagrįstumą.
Kalėjime buvo apribojimai naudotis elektra, darbo dienomis nuo 22 iki 6 val. išjungiama elektra, o savaitgaliais – nuo 23 iki 7 val. Nakties metu norint atsigerti arbatos galimybės nėra. Pabrėžia, kad už elektrą mokėjo pareiškėjas, todėl, jo manymu, ribojimų negalėjo būti.
Pareiškėjo manymu, gyvenimo sąlygos laisvės atėmimo vietose visą laisvės atėmimo laikotarpį buvo nežmoniškos ir pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį. Konstatuoja, kad Lietuvos valstybė šiurkščiai pažeidė minėtos konvencijos 3, 8 straipsnius, taip pat Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalį.
Pareiškėjas tvirtina, kad buvo labai sujaudintas ir paveiktas psichologiškai, kai patyriau skunde išvardintas žiaurias kalinimo sąlygas. Patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, administracijos požiūris į jį kaip kalinamąjį, nesiskaitymas kaip su asmenybe, nustatytų normų ignoravimas, nesuteikiamas normalių kalinimo sąlygų, bandymas pakenkti tokiu būdu, kad neturėtų galimybės įrodyti, jog atsakovas sąmoningai kenkia, trukdo, tyčiojasi iš jo. Maža kalinimo patalpa, mažas plotas ir daug žmonių, privertė kęsti didelius nepatogumus, nes dažnai nutirpdavo viena ar kita kūno dalis nuo tos pačios nuolatinės vienodos gulėjimo padėties. Atnešus pietų ir vakarienės valdišką davinį, neužteko vietos esantiems kameroje vienu metu pavalgyti prie stalo, nes stalas pritaikytas tik dviem kalinamiesiems ir yra tik dvi sėdimos vietos, todėl keisdavosi vietomis. Dėl inventoriaus trūkumo ir per didelio kalinamųjų skaičiaus vienoje kameroje, dažnai tekdavo valgyti ne prie stalo, o gulte. Dėl minėtos nepatogios sėdimos padėties sutrikdavo virškinimo traktas ir skaudėdavo kaklą.
Skunde akcentuoja, kad visais atvejais patyrė orumo pažeminimą, didelius nepatogumus, kurie privesdavo prie susierzinimo, kankinimosi. Vienu metu jausdavo ir depresiją, ir pykčio priepuolius. Tokia psichologinė būsena išsekindavo ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Mažas kameros plotas neleido judėti, tvyrojo smarvė dėl netinkamos ventiliacijos įrengimo. Asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių plovimas praustuvėje, kurioje plaunami ir indai, ir veidas, sukėlė orumo pažeminimu. Drabužių džiovinimas didino kameros drėgmės lygį, šaltuoju paros metu jie nedžiūdavo, pradėdavo pelyti. Vėdinimas per langus nepakankamas. Dėl pastato konstrukcijos ir mažos patalpos ir esant uždarytoms durims šiltuoju metų laiku nesudaroma trauka, todėl kameroje oras necirkuliavo. Tuo metu pareiškėjas patyrė oro trūkumą, didelę drėgmę, nuolat prakaitavo, kameroje laikėsi smogas ir smarvė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulę neturtinę žalą. Sutriko sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, tapo labai dirglus, sumažėjo bendravimo galimybes, nuolatos jautė baimę ir apatiją. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios elementarų žmogaus orumą, sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją. Pareiškėjas reikalauja priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujama Lukiškių TI-K, laikiusio jį nežmoniškomis sąlygomis nuo 2015 m. liepos 26 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. kovo 13 d., (už 16 mėnesių) 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareikštais reikalavimais nesutinka. Atsiliepime (b. l. 16–29) atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. Prašo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261- 1027/20 M).
Lukiškių TI-K neturi galimybės pateikti informaciją apie pareiškėjo judėjimą, kameras, kuriose jis buvo laikomas bei kartu laikomų asmenų skaičių nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. kovo 13 d. Teismui pateikia jo laikymą įkalinimo įstaigoje nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. kovo 10 d., kamerų plotus ir kartu kalinamų asmenų skaičių patvirtinančius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 str. nuostatomis. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu N r. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Pažymi, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – Higienos norma), taip pat nenumato tokių gyvenamojo ploto standartų. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymi, kad iš pateiktų pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.
Pažymi, kad vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardam konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), III skyriuje yra kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Žymėtina, kad minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardam konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Vilniaus PN korpusų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dusinėję, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, minėta higienos norma nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Higienos normų sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.
Kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), III skirsnio normomis. Nurodo, kad įstaigos gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Patys suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-S2 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7 punkte kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx kaip ir numatyta Higienos normos 14 punkte.
Kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nurodo, kad pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
Kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais to dalyko nepažeidė. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažymime, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių skg. 6 esančių korpusų dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro.
Nurodo, kad vienos valandos pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas tesiės aktuose ir Lukiškių TI-K šiuo aspektu pareiškėjo teisių nepažeidė.
Nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K buvo maitinami vadovaujantis teisės aktuose patvirtintomis mitybos normomis. Pažymi, kad Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų.
Pažymi, kad Elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nėra teikiama nepertraukiamojo miego metu. nustatytu suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje.
Nurodo, kad kratos gyvenamosiose kamerose atliekamos vadovaujantis teisės aktais, o taip pat gali būti naudojamos inžinerinės ir techninės priemonės. Be to, vaizdo stebėjimas vaizdo registratoriais vykdomas siekiant užtikrinti įstaigos darbuotojų saugumą, darbo kontrolę, suimtųjų bei nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, jų pareigų ir draudimų vykdymo kontrolę bei nustatytų suėmimo vykdymo ir užtikrinimo priemonių režimo reikalavimų laikymąsi, taip pat užtikrinti turto apsaugą laisvės atėmimo vietų įstaigose. Galiojantys teisės aktai nenumato pareigos vaizdo registratorius naudoti kiekvieną kartą bendraujant su įstaigose laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais ar atliekant kitus veiksmus pataisos įstaigose, kadangi nebūtų nei techninių nei fizinių galimybių apdoroti tokį kiekį informacijos.
Pažymi, kad ilgalaikių pasimatymų patalpos Lukiškių TI-K yra įrengtos nuo 2017 m. sausio 1 d. laikantis galiojančių teisės aktų. Pažymi, kad Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje ginčo laikotarpiu nebuvo gauta Pareiškėjo prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, jog nurodytu ginčo laikotarpiu buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų.
Nurodo, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K internetine telefonija nebuvo įdiegta nei Lukiškių TI-K, nei kitose laisvės atėmimo vietų įstaigose. 2018 m. baigus įgyvendinti reikalingus techninio pasirengimo darbus, internetine telefonija laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo įdiegta centralizuotai. Jam Lukiškių TI-K, buvo sudarytos sąlygos skambinti ir kalbėti telefonu, kas prilyginama internetinei telefonijai.
Paaiškina, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. Nr. 1R-172, 88 punkte numatyta, kad išvesti suimtuosius iš kamerų apsipirkti parduotuvėje draudžiama. Prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Šiuo tikslu kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas (14 priedas), kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui.
Nurodo, kad Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į mankštos kambarį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-212 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į mankštos kambarį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys atlikti mankštą mankštos kambaryje, eilės tvarka išvedami į mankštos kambarį pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiką, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K vykdomos nuteistųjų socialinės reabilitacijos programos. Be to, yra sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaryta galimybė lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur gali pasinaudoti riboto interneto prieiga. Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę. Lukiškių TI-K periodiškai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybe tenkinti dvasinius poreikius. Asmenims, laikomiems įstaigoje, yra nuolat organizuojami įvairaus pobūdžio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose.
Akcentuoja, kad teisės aktai, reglamentuojantys bausmių vykdymų, nenumato galimybės perduoti nuteistiesiems siuntinyje rašymo priemonių. Nuteistiesiems yra leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius ir žurnalus. Pažymi, kad pašto siuntinyje arba voke rasti daiktai, kurių perdavimas BVK nenumatytas, perduodami saugoti arba sunaikinami.
Nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos Pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje (nuo 2019 m. vasario 1 d. pertvarkytas į Veiklos organizavimo skyrių) ginčo laikotarpiu nebuvo gauta ir registruota pareiškėjo prašymų arba skundų, susijusių su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis. Vilniaus PN vertinimu, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o Lukiškių TI-K neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K (po reorganizacijos – Vilniaus PN), 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 26 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. kovo 13 d.
Lukiškių TI-K pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.
Nustatyta, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2019 m. kovo 26 d. (b. l. t. I, b. l. 10).
Pareiškėjas teismui nenurodė, o teismas, patikrinęs bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties terminas žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų priteisti būtų atnaujintas, todėl pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, t. y. jo pažeista teisė gali būti ginama nuo 2016 m. kovo 26 d., kai jis pateikė skundą teismui.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Taigi, šiuo atveju nesant pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, pritaikius ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 26 d. iki 2016 m. kovo 26 d. (t. I, b . l. 17–19) (įskaitytinai), ši pareiškėjo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų minėtu laikotarpiu atmestina.
Taigi, šioje byloje ginčo laikotarpis – nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2017 m. kovo 10 d., kai jis išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. balandžio 15 d. Jis neginčijo įkalinimo įstaigos pateiktų duomenų, todėl teismas šiuos duomenis vertina kaip oficialius.
Dėl kameros ploto
Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą. Be to, į kameros plotą buvo įskaičiuojamas baldų bei kameros sanitarinių įrenginių užimamas plotas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.
LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose, įvertinus kameros plotą ir jose laikomų asmenų skaičių, nepažeidus ploto reikalavimo, t. y. teko daugiau kaip 3,6 kv. m ploto, pareiškėjas buvo laikomas 310 parų, tačiau laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d., kai kameroje Nr. 256 buvo laikomi 7–8 asmenys, pareiškėjui teko mažiau 3,6 kv. m kameros ploto. Taigi, pareiškėjas 20 parų buvo laikomas pažeidus kameros ploto reikalavimą. Akcentuotina, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (0,56 kv. m) vienam asmeniui teko mažiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Konstatuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo atžvilgiu nacionalinės teisės aktų ir Konvencijos reikalavimų dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto reikalavimo 20 parų. Kitais laikotarpiai jis buvo laikomas nepažeidus minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo. Akivaizdu, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė papildomus nepatogumus, ribotą judėjimo galimybę ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių būtų nepatyręs, jei Lukiškių TI-K būtų nepažeidęs teisės aktų reikalavimų.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas skunde teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
Lukiškių TI-K pateikė duomenis ir nurodė, kuriose kamerose įrengė sanitarinių mazgų patalpas kaip atskiras kabinas su durimis, t. y. 2013 m. įrengė gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, 2012 m. – 386–395 (t. I, b. l. 53–55). Konstatuotina, kad pareiškėjo privatumas naudotis sanitariniais mazgais buvo tinkamai užtikrintas, kai jis buvo laikomas kamerose Nr. 387, 254 ir 256, t. y. iš viso 243 paras, o likusiu laikotarpiu – 67 paras buvo laikomas pažeidus pareiškėjo privatumą. Duomenų, kad konkrečioje kameroje tuo laikotarpiu, kai buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtos užuolaidos, byloje nėra.
Dėl pasivaikščiojimo trukmės ir kiemelių
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo gryname ore trukmė yra per maža, o kiemeliai yra netvarkingi, purvini, juose yra per daug asmenų.
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Taigi, suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojantys teisės aktai numatė suimtajam asmeniui teisę į kasdienį pasivaikščiojimą gryname ore, kurio trukmė diferencijuojama atsižvelgiant į suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas aplinkybes – ilgesni pasivaikščiojimai yra garantuojami asmenims, patenkantiems į specialias nustatytas asmenų kategorijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, kad jam buvo suteikta galimybė kasdien po vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, be to, teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K kiltų pareiga užtikrinti pareiškėjui ilgesnius pasivaikščiojimus dėl pareiškėjo amžiaus ar sveikatos būklės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.
Pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių yra abstraktūs ir neindividualizuoti, o teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K argumentais, kad kiemeliai tinkamai įrengti ir yra tvarkingi. Be to, ir patys nuteistieji turi pareigą rūpintis kiemelių tvarka ir švara. Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nenustatyta (t. I, b. l. 78–198, t. II, b. l. 1–30). Pagal BVK 110 straipsnio 1 punktą ir patys nuteistieji privalo tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius. Teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo dėl išvedamų asmenų didžiausio skaičiaus.
Akcentuotina, kad nei Taisyklės, nei Higienos norma nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016, 2016 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2016). Tai, kad pareiškėjas remiasi nurodytomis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis ar savo nepatvirtintais paskaičiavimais, neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus šiuo aspektu. Pažymėtina, kad pareiškėjas pats nurodo, kad turėjo galimybę kasdien judėti ne tik pasivaikščiojimo kiemeliuose, tačiau ir vykdamas į užsiėmimus, sportuodamas. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos. Pareiškėjo argumentai yra abstraktūs ir lakoniški.
Dėl socialinės reabilitacijos programos
Pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrinta socialinės reabilitacijos programa.
Šie pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs. Remiantis BVK 136, 137 straipsniais bei Suėmimo vykdymo įstatymo 40, 41 ir 42 straipsniais, organizuojama nuteistųjų (suimtųjų) socialinė reabilitacija. Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN pateikta informacija, kad buvo sudaroma galimybė eiti į mankštos kambarį (Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 1-212 (t. I, b. l. 69–71). Taip pat vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės, patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. N-64 „Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių patvirtinimo“. Pareiškėjas turėjo galimybę žiūrėti televizijos programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti vykstančiuose renginiuose. Be to, gyvenamosiose kamerose iškabinama teisinė informacija apie kalinimo sąlygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei jų pareigas. Taip pat Lukiškių TI-K periodiškai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Asmenims, laikomiems įstaigoje, yra nuolat organizuojami įvairaus pobūdžio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems laikomiems asmenims, buvo sudaryta galimybė socialinės reabilitacijos programose. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi raštu dėl dalyvavimo tam tikroje programoje. Pareiškėjas nenurodė, kokiose konkrečiose veikose siekė dalyvauti ir jam nebuvo sudaryta galimybė jose dalyvauti. Taigi, skundo argumentai nelaikytini pagrįstais. Teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Pareiškėjas pats pripažįsta, kad sportavo. Pateiktas išvedimo į mankštos kambarį Lukiškių TI-K tvarkos aprašas (t. I, b. l. 68, 69–73). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas turėjo teisę mankštintis. Jokių prašymų ar skundų šiuo klausimu jis taip pat neteikė. Taigi, pareiškėjas turėjo galimybę sportuoti tiek, kiek priklauso pagal kalinimo įstaigos dienotvarkę. Prie sportinio aktyvumo gali būti priskirtinas ir pasivaikščiojimas kiemeliuose nustatyta tvarka, dalyvavimas atsakovo aukščiau nurodytose veiklose, užsiėmimuose, konkursuose kalinimo įstaigoje. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ginčo laikotarpiu šiuo aspektu. Tam, kad konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą pareiškėjas turėjo nurodyti ir įrodyti, kad kalinimo įstaigos administracija nesuteikė teisės aktuose nustatytos teisės, trukdė pasinaudoti šia teise, apsunkino pasinaudojimą ja ir pan. Pats pareiškėjas patvirtino, kad buvo leidžiama naudotis sporto sale dienotvarkėje nustatytu dažnumu kaip ir visiems kaliniams, o sportinį, ar apskritai, aktyvumą galima, kaip jau minėta, palaikyti ir dalyvavimo kitose veiklose, kurių buvimas aptariamoje kalinimo įstaigoje yra užtikrinamas, pagalba. Pareiškėjas patvirtino, kad dalyvauja kitose veiklose ir nenurodė, kokią konkrečią žalą galėjo patirti dėl dažnesnio naudojimosi sporto sale neužtikrinimo, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo būtent šiuo aspektu taip pat atmestinas.
Dėl kamerų įrengimo
Pareiškėjas teigia, kad netinkamai įrengtos kameros.
Pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Higienos norma, kurios 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukštesnė kaip 28° C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20° C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 14 punktas), natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas). Tokių pažeidimų byloje esančiuose patikrinimo aktuose nebuvo nustatyta.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 51–56) nurodyta, kad kamerose dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx, visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kurių minimalus plotas yra 0,824 kv. m, kameros vėdinamos natūraliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus. Be to, kamerose yra įrengti skubaus iškvietimo mygtukai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kameros buvo įrengtos laikanti galiojančių teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjui, kaip ir kitiems asmenims, buvo sudarytos tokios pačios laikymo sąlygos. Jis neindividualizavo, kada, kokioje kameroje nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas ir jis neturėjo galimybės išsikviesti pagalbą.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose nebuvo teikiamas karštas vanduo. Higienos normos 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į kameras, nėra pagrindo konstatuoti, kad ši aplinkybė pažeidė pareiškėjo teises.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) patikrinimo aktuose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, pažeidimų, kuriuos jis nurodo, nebuvo nustatyta.
Dėl maisto kaloringumo
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims nebuvo užtikrinta pilnavertė mityba, maistas buvo nekaloringas.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), 5 punktu, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, o vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktu, Kalėjimų departamento direktorius tvirtina kelių rūšių valgiaraščius, be kita ko, valgiaraščius dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir moterims, ir vegetariškus valgiaraščius dirbantiems bei nedirbantiems vyrams ir moterims ir kt. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsiliepime į skundą taip pat nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus, nustatyta, jog nedirbančių vyrų paros maisto davinio energinė vertė viršijo teisės aktų nustatytą minimalią normą, o vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch9266, nedirbančių vyrų pietų davinio energinė vertė taip pat viršijo minimalią normą. Pastebėtina, kad pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiškėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytą jo energetinę vertę ir pareiškėjo sveikatos istorijoje. Be to, kad maitinimas galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos būklei, nėra duomenų. Ta aplinkybė, kad pareiškėjui buvo neskanus maistas yra jo subjektyvus vertinimas. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs ir nelaikytini pagrįstais.
Dėl naudojimosi dušu
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K dušu buvo galima pasinaudoti 1 kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, kalinimo įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo nustatyta, kad šioje įstaigoje yra 13 dušų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angą. Į dušus tiekiamas karštas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvarkos. Taigi, Lukiškių TI-K yra įrengtos dušo patalpos, kurios yra aprūpintos karštu vandeniu, o įstaigos direktoriaus įsakymu yra patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas skunde neneigia, kad būdamas minimoje kalinimo įstaigoje, galėjo maudytis po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia naudojimosi dušais tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad atsakovė nepažeidė pareiškėjo teisių dėl naudojimosi dušais tvarkos. NVSC patikrinimo aktuose nenustatė, kad dušai netinkamai įrengti. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN argumentais dėl tinkamo dušo įrengimo. Pranešime (b. l. (b. l. 51–56) nurodė, kad dušų patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Jos kiekvieną dieną valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo, veikia mechaninė vėdinimo sistema, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Į dušų patalpas suimtieji ir nuteistieji vedami tos pačios lyties pareigūnų. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros. Dušų patalpose sudarytos sąlygos nusirengti ir apsirengti (yra grindų kilimėlis, kabyklos drabužiams, suoliukas, lentynėlė). Atstumas tarp persirengimo vietos ir dušo čiaupo yra pakankamas tam, kad drabužiai nesudrėktų. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušu, kaip nustatyta Higienos normos 44 punkte, t. y. ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, yra nustatyta. Taip pat byloje pateiktas ir Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas „Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafikas“ (b. l. 147–150). Vilniaus PN suimtieji ir nuteistieji nusiprausti į dušą ir pasinaudoti kirpėjo paslaugomis išvedami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-249 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjimo direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (t .I, b. l. 56). Teismo vertinimu, dušai buvo įrengti tinkamai ir pareiškėjas galėjo juo naudotis teisės aktuose nustatyta tvarka.
Dėl socialinių ryšių
Pasak pareiškėjo, buvo apriboti socialiniai ryšiai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, skambučiai su savo draugais.
Pareiškėjas nurodyto pažeidimo neindividualizavo. Tik abstrakčiai teigė, kad apribotos jo teisės.
Taisyklių 74 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos šių Taisyklių XII skyriuje nustatyta tvarka skambinti kitiems asmenis ir kalbėti su jais telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija“. Pataiso įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte numatyta, kad „Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija“. Pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K internetinė telefonija nebuvo įdiegta nei šioje, nei kitose laisvės atėmimo vietų įstaigose. 2018 m. baigus įgyvendinti reikalingus techninio pasirengimo darbus, internetinė telefonija laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo įdiegta centralizuotai. Pareiškėjui M. P. būnant Lukiškių TI-K, buvo sudarytos sąlygos skambinti ir kalbėti telefonu. Tai patvirtina Pridedama M. P. Skambučių registro išklotinė (t. I, b. l. 38–42).
Pareiškėjas teigia, kad turi draugų užsienyje, tačiau internetinės telefonijos galimybėmis negalėjo pasinaudoti. LVAT, pasisakydamas dėl teisės skambinti telefonu, pasinaudojant internetine telefonija pataisos namuose apribojimo, pažymėjo, jog teisė skambinti internetinės telefonijos būdu, nustatyta BVK 102 straipsnyje, nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Taigi, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija. Internetinės telefonijos būdas įtvirtintas ne įstatyme, bet įsakymu patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes(žr. LVAT 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018).
Įvertinus teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad pataisos įstaigai nekilo imperatyvi pareiga pareiškėjui užtikrinti galimybės naudotis internetine telefonija. Vilniaus PN pateikė objektyvius paaiškinimus, kodėl tokia galimybė nebuvo suteikta, nurodant, kad Kalėjimų departamentas ginčo laikotarpiu vertino pataisos įstaigų technines galimybes įdiegti alternatyvų komunikacijos būdą, rengė naudojimosi internetine telefonija tvarką, šiuo metu ši galimybė yra numatyta Vilniaus PN. Teismas daro išvadą, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, nesuteikdama galimybės pasinaudoti pareiškėjui internetine telefonija, neatliko, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Be to, pareiškėjas su savo artimaisiais turėjo teisę palaikyti socialinius ryšius gaudamas ir siųsdamas neribotą kiekį laiškų, gaudamas pašto bei perduodamas siuntinius bei smulkiuosius paketus nuo savo giminaičių (b. l. 36–37).
Byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų teikęs prašymus dėl pasimatymų skyrimo, todėl negali būti konstatuoti pažeidimai teisių, kurių kalinamasis nebandė realizuoti prieš kreipdamasis teisminės gynybos į teismą, taigi ir neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-87-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-27-415/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018). Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų, kaip pažeidžiančių jo socialinius ryšius santykius, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė pačiam asmeniui neišreiškus valios pasinaudoti tokia teise.
Taigi, šie pareiškėjo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
Dėl kanceliarinių prekių perdavimo
Pareiškėjas teigia, kad jam negalėjo artimieji perduoti kanceliarinių prekių.
Pagal BVK 93 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose esamus pinigus įsigyti neribotą kiekį rašomųjų reikmenų. Savaime ši aplinkybė, kad nuteistieji turi kanceliarines priemones įsigyti kalinimo įstaigos parduotuvėje, neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų, kadangi iš laisvės patenkančių daiktų patekimo į laisvės atėmimo vietą ribojimas pateikiamas kalėjimo režimo užtikrinimu, draudžiamų daiktų patekimo į įstaigą ir apyvartos tarp nuteistųjų draudimu, elgesio kontrole ir t.t. Be to, nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės, avalynės siuntinį. Pažymėtina, kad Taisyklių 83 punktą nuteistiesiems siuntiniu gali būti perduoti šie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius. Kadangi pareiškėjo prašyti daiktai į Taisyklių 83 punkte nurodytą sąrašą nėra įtraukti, tai ir negalėjo būti perduoti pareiškėjui. Vadovaujantis Taisyklių 90 punktu, pašto siuntinyje arba smulkiajame pakete rasti daiktai, kurių perdavimas BVK nenumatytas, perduodami saugoti arba sunaikinami Taisyklėse nustatyta tvarka. Tokias prekes pareiškėjas turėjo teisę įsigyti pats. Jis nenurodė, kad kanceliarinių prekių negalėjo įsigyti parduotuvėje.
Tad neįrodyti administracijos neteisėti veiksmai šiuo aspektu, kurie sudarytų pagrindą priteisti pareiškėjui neturtinę žalą. Juolab, kad ir neturtinė žala skunde šiuo aspektu nedetalizuota.
Dėl prekių įsigijimo parduotuvėje
Pareiškėjui netinkama prekių įsigijimo tvarka, jis taip pat teigia, kad prekių kainos yra padidintos, o prekės yra nekokybiškos.
Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86–88 punktai, 90 punktas, Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1-215 patvirtinto Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos apraše nustatyta prekių įsigijimo tvarka. Prekes asmenys įsigyja pagal patvirtintą grafiką. Šiuo aspektu pareiškėjo teiginiai yra lakoniški ir nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjas, kaip ir kiti laikomi asmenys, turėjo teisę įsigyti produktų parduotuvėje.
To daryti dėl galimų pasirinkimų įvairovės nėra nei poreikio, nei galimybės, todėl prekių asortimentuose yra apibrėžtos tik tam tikros maisto produktų bei būtiniausių reikmenų prekių grupės. Tuo tarpu atskirų šių prekių grupių gaminių pasiūlą formuoja parduotuvės savininkas, o laisvės atėmimo vietos įstaigoje laikomi asmenys jiems siūlomas įsigyti prekes gali pasirinkti pagal kainos ir (ar) kitus jų poreikius atitinkančius kriterijus. Atitinkamai nesant konkrečios asmens užakytos prekės, ji gali būti pakeičiama kita tos prekių grupės preke, jeigu užsakymą pateikęs asmuo su tuo sutinka, arba asmuo gali pasinaudoti teise norimas prekes įsigyti kito apsipirkimo metu. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas negalėjo naudotis apsipirkimo teise. Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktuose nustatytos pareigos užtikrinti, jog Lukiškių TI-K laikomi asmenys ne rečiau kaip kartą per savaitę galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Aplinkybė, kad tam tikrais atvejais pareiškėjas negalėjo įsigyti konkrečios kainoraščio prekių grupėje nurodytos prekės, pati savaime nereiškia, jog pareiškėjo teisė apsipirkti buvo pažeista, kadangi, kaip skunde nurodo pats pareiškėjas, tokiais atvejais nesama prekė būdavo pakeičiama kita tos prekių grupės preke, kurios pareiškėjas galėjo ir atsisakyti bei už ją nemokėti ir norimą prekę įsigyti kitos savaitės apsipirkimo metu. Pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių dėl netinkamų prekių ar per aukštų kainų, skundų šiuo klausimu neteikė, todėl jo skundo argumentai negali būti laikomi pagrįstais. Teismas šiuo aspektu neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų nenustatė.
Dėl naudojimosi elektra
Pareiškėjas teigia, kad kalėjime buvo nustatyti apribojimai naudotis elektra: darbo dienomis nuo 22. 00 iki 6.00 val., o savaitgaliais nuo 23.00 iki 7:00 val. Nakties metu esant reikalui arba poreikiui atsigerti arbatos galimybės nėra. Pabrėžia, kad už elektrą mokėjo pats, todėl elektros srovei ribojimų jokių net negalėjo būti. Atsakovas nurodo, kad elektros energijos tiekimo į elektros lizdus atjungimas yra priemonė palaikyti kalėjime režimo reikalavimus, kad suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais naudotųsi tik laisvalaikio metu, išskyrus miegui skirtą laiką, netrikdant kitų kalinčių asmenų. Pažymima, kad išskirtiniais atvejais (pvz., sporto varžybų metu) administracija priima atskirą sprendimą pratęsti elektros tiekimą į elektros lizdus laiką. Elektros energijos tiekimo apribojimai nustatyti. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktorius 2016 m. balandžio 5 d. priėmė įsakymą Nr. V-125 „Dėl elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimo laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio 27 punkte numatyta, kad elektros prietaisais naudojamasi laisvalaikio, išskyrus nepertraukiamą miegą, metu. Iki šio įsakymo priėmimo elektros prietaisų naudojimo tvarką nustatė Taisyklės (BVK 96 straipsnis). Lukiškių TI-K direktorius patvirtino Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę (toliau – Dienotvarkė, t. I, b. l. (b. l. 47–49), 50–52) ir pagal joje nustatytą režimą pareiškėjas buvo laikomas. Joje nustatyta, kad nepertraukiamas miegas suimtiesiems ir nuteistiesiems numatytas nuo 22.00 val. iki 6.00 val., o poilsio ir švenčių dienomis – nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta ,,matyti, kad nepertraukiamas miegas yra neišvengiama pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonė. Įstaigos Dienotvarkėje numatytas režimas iš esmės gali būti siejamas su tvarkos šioje įstaigoje bendru palaikymu, siekiu sukurti būtinas sąlygas normaliai minėtos įstaigos veiklai, visapusiškai užtikrinti suimtiesiems, nuteistiesiems teisės aktų suteikiamas ir garantuojamas teises, motyvuoti asmenis teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimo prevenciją. Šiuo atveju pareiškėjo skundo argumentai nėra pagrįsti. Jis nepateikė duomenų, kad tuo metu, kai buvo laikomas kreipėsi į administracija su skundais ar prašymais. Pareiškėjas nekonkretizavo, kokią žalą patyrė neturėjęs galimybę nakties metu atsigerti arbatos, todėl įvertinus būtinybę įkalinimo įstaigoje palaikyti dienotvarkę ir režimą, nėra pagrindo konstatuoti kalinimo sąlygų pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu.
Dėl atliekamų kratų
Pareiškėjas teigia, kad atliekamos kratos nebuvo filmuojamos. Mano, kad krata kameroje yra teisės į privatų gyvenimą ir būstą pažeidimas.
Pagal BVK 112 straipsnį, nuteistiesiems daroma krata, asmens kratą atlieka tos pačios lyties pareigūnais. Tai reikalinga įstaigų vidaus tvarkai palaikyti, reguliuoti draudžiamų turėti, laikyti daiktų patekimą į įstaigą, palaikyti režimą įstaigoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos kratų atlikimo instrukcijos 156 punkte numatyta, kad dalinė krata atliekama panaudojant technines priemones, apčiupinėjant drabužius ir apžiūrint asmeninius daiktus, neišrengiant suimtojo arba nuteistojo. LVAT nuomone, šioje nuostatoje leidžiamas techninių priemonių naudojamas kratai atlikti, o ne kratos eigai fiksuoti. Techninės priemonės, naudojamos dalinei kratai atlikti, yra skirtos tam, kad būtų galima patikrinti, ar nuteistojo drabužiuose bei avalynėje neslepiama daiktų, neįtrauktų į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus. Nuteistojo filmavimas dalinės kratos metu nėra minėtos instrukcijos 156 punkte nustatytas techninių priemonių naudojimas (žr. 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-996-442/2018). Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-262 patvirtintoje Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkoje taip pat numatyta asmens apžiūra naudojant technines priemones. Ginčui aktualiu laikotarpiu 20 punkte buvo numatyta, kad gali būti naudojamos vaizdo fiksavimo priemonės, tačiau tai nereiškia, kad jų nenaudojimas yra laikytinas pažeidimu. Galiojančioje redakcijoje numatyta, kad vaizdo fiksavimo priemonės gali būti naudojamos raštu sutikus asmeniui, tuo atveju surašomas protokolas. Tai paliktina kiekvienai įstaigai spręsti vidaus tvarkoje, įvertinus turimas technines priemones ir galimybes. Be to, teismas pareiškėjo teiginius vertintina kaip deklaratyvius (pareiškėjas aiškiai nenurodo, ar jam buvo atlikta krata, kada buvo atliktos jo kratos ir kada buvo minėti pažeidimai ir kt.), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad atliekama krata nebuvo filmuojama. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytą pažeidimą pagrįstu.
Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nustačius tam tikrus pažeidimus, jie yra šalinami ir kalinimo įstaiga stengiasi sudaryti tinkamas laikymo sąlygas visiems asmenims. Pareiškėjas buvo laikomas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti laikomi asmenys, nėra pateiktų pareiškėjo skundų dėl nurodytų netinkamų laikymo sąlygų. Ligos istorijoje nėra duomenų, kad būtent dėl netinkamų laikymo sąlygų jam pablogėjo sveikata.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 20 parų pažeidus minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą ir 67 paras buvo laikomas pažeidus jo teisę į privatumą naudojantis šios įstaigos kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais.
Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie išvados, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį bei jo trukmę, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog tai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 40 000 Eur suma akivaizdžiai viršija patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.
Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 300 Eur suma (laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. kovo 9 d. įskaitytinai).
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 103 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.