Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-36-926/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-04-28
Bylos Nr.: 1A-36-926/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis: J. P., A. S., E. P.
Advokatai: Rimantas Bučma, Jelena Smirnova, Vytautas Sirvydis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-926/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00341-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; (S) 2.4.7.; 2.4.8.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Verdnikovienei,nuteistajai J. P.,jos gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,nuteistajai A. S.,jos gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,nuteistajam E. P.,jo gynėjai advokatei Jelenai Smirnovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. P. (toliau – J. P.), nuteistosios A. S. (toliau – A. S.) bei jos gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio ir nuteistojo E. P. (toliau – E. P.) apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3, 5 dalis, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3, 5 dalis, 215 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3, 5 dalis, 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3, 5 dalis, 214 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3, 5 dalis, 215 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3, 5 dalis, 182 straipsnio 2 dalį, 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šios bausmės buvo subendrintos, jas apimant ir iš dalies sudedant, A. S. skiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

E. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu E. P. paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, skiriant jam galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio vykdymo pradžios nuspręsta E. P. neskirti.

J. P. buvo pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteista 80 MGL (4000 eurų) dydžio bauda.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti J. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti buvo ir kiti asmenys – A. R., L. S., V. B., G. M., M. T. (M. T.), tačiau apeliaciniai skundai dėl jų Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo.

Civilinio ieškovo UAB „T.“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, iš A. R., L. S., E. P., A. S., V. B., J. P., G. M. ir M. T. solidariai civiliam ieškovui UAB „T.“ priteisiant 8088,32 ( aštuonis tūkstančius aštuoniasdešimt aštuonis eurus trisdešimt du centus) turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo patenkinta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. A. S., E. P. ir J. P. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteisti dėl to, kad A. R., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 2 d., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą savo ir kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu nuteistuoju, atlikusiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, parengė nusikalstamų veikų – sukčiavimo, valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo, neteisėto disponavimo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, planą, vadovavo šioms veikoms, numatė jų įgyvendinimo būdus ir priemones, tai yra subūrė organizuotą grupę, kai kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį, vadovavo ir koordinavo jų veiksmus, kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu nuteistuoju, atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tai yra tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 2 d., kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikusiu bausmę nuteistuoju, paskambinę į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. S., susitarė su L. S., buvusia savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kad jiems neteisėtai pateikus prisijungimo prie banko sąskaitų duomenis, ji neteisėtai jungsis prie jų nurodyto asmens nurodytos banko sąskaitos ir perves pinigus į nurodytas banko sąskaitas, kada tik jis A. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nuteistasis paprašys, o taip pat A. R. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikusiu bausmę nuteistuoju, A. S., V. B., bei nenustatytam asmeniui, buvusiems (duomenys neskelbtini), taip pat E. P., buvusiam (duomenys neskelbtini), O. D., buvusiai (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu telefonu nurodė surasti asmenis, kurie sutiks leisti pasinaudoti banko sąskaitomis, į kurias būtų galima pervesti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 2 d. O. D., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, pačiai sutikus leisti pasinaudoti pinigų pervedimui į jos banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau, ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 2 d., A. S., V. B. bei kitam laisvėje esančiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sutarus su G. M. (duomenys neskelbtini), E. P. sutarus su M. T. (duomenys neskelbtini), kad į G. M. ir M. T. banko sąskaitas, esančias AB „Swedbank“ banke bus pervesti pinigai, kuriuos jie turės išgryninti ir perduoti nurodytiems asmenims; L. S. susitarus su J. P. Varėnoje, kad J. P. leis pasinaudoti savo AB „Swedbank“ banko sąskaita apgaule įgytiems pinigams pervesti bei perduos L. S. savo banko mokėjimo kortelę su PIN kodu nusikalstamu būdu įgytiems pinigams išgryninti ir panaudoti kaip atlygiui už atliktą darbą, A. R. 2017 m. sausio 2 d., apie 12.00 val., naudodamasis mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino UAB „T.“ transporto vadovei U. D. į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs valstybės tarnautojo vardu – Vilniaus 6-ojo policijos komisariato tyrėju D. Ž., melagingai nurodė, kad į UAB „T.“ AB „Swedbank“ banko sąskaitą neteisėtai įsilaužė nusikaltėliai, todėl reikalinga užblokuoti įmonės sąskaitą ir liepė padiktuoti prisijungimo prie sąskaitos duomenis. U. D. patikėjus melaginga informacija ir padiktavus UAB „T.“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – AB „Swedbank“ interneto banko naudotojo identifikavimo kodą bei prisijungimo slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, A. R., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu, pateikdami U. D. padiktuotus prisijungimo slaptažodžius, tą pačią dieną, tuoj pat davė nurodymus L. S. jungtis prie UAB „T.“ banko sąskaitos, po ko L. S., būdama namuose (duomenys neskelbtini), vykdydama nurodymus, pasinaudodama savo kompiuterine įranga ir AB „Telia“, telefono numerio (duomenys neskelbtini), suteikta internetine prieiga IP (duomenys neskelbtini), priklausančia R. S., neteisėtai panaudodama jai padiktuotus UAB „T.“ AB „Swedbank“ banko elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, 12.14 val. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir atliko finansines operacijas iš UAB „T.“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apie 12.14 val.:

- pervedė 2 000 eurų į AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią G. M.,

- per du kartus po 2 000 eurų pervedė į AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią M. T.,

- 2 000 eurų pervedė į AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią O. D.,

- bei 2 000 eurų pervedė kaip atlygį sau ir J. P. į AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią J. P..

Kauno epizodas:

Tą pačią dieną, apie 13.08 val. į O. D. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestus 2 000 eurų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis paprašė išgryninti O. D., o ši, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, paduodama savo AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su prisijungimo PIN kodu, paprašė pinigus išgryninti nieko nežinančio apie nusikalstamą veiką A. D., kuris per du kartus 1 400 eurų nuėmė AB „Swedbank“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat tą pačią dieną tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto nuteistojo prašymu, apie 13.30 val. 1 eurą sumokėjo už prekes (duomenys neskelbtini), 139,92 eurų, apie 13.54 val. sumokėjo už prekes „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu, nuimtus 1 400 eurų bei prekes, nupirktas už 140,92 eurų perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam taksi firmos vairuotojui, buvusiam adresu (duomenys neskelbtini) prie PC „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, o 459,08 eurų, likusių O. D. banko sąskaitoje dėl viršyto banko sąskaitos limito liko O. D. banko sąskaitoje.

Panevėžio epizodas:

Po to, tą pačią dieną, apie 12.56 val. V. B. turėdamas G. M. AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino į G. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestus pinigus, t. y. per du kartus išgrynino nuimdamas 700 eurų AB „Swedbank“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), 100 eurų AB „Swedbank“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), po ko V. B. 800 eurų iš karto tą pačią dieną automobilyje, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tą pačią dieną, nepavykus bankomatuose išgryninti likusių į G. M. sąskaitą pervestų 1 200 eurų, laisvėje esantis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo telekomunikacijų pagalba susitarė su A. S., kad ši nuveš V. B. ir G. M. į AB „Swedbank“ banko padalinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išgryninti likusią 1 200 eurų sumą ir pagal laisvėje esančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymą, G. M. kartu su V. B., A. S. vairuojamu automobiliu „Toyota Avensis“, buvo nuvežti į AB „Swedbank“ banko padalinį, adresu (duomenys neskelbtini), išgryninti G. M. sąskaitoje buvusių 1 200 eurų, tačiau kai G. M. kreipėsi į banko darbuotoją, apie 15.05 val. jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o V. B., kuris laukė G. M. šalia AB „Swedbank“ banko patalpų iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu nusikalstamos veikos dėl 1 200 eurų įgijimo apgaule, nebaigė nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes banko darbuotoja iškvietė policijos pareigūnus ir G. M. buvo sulaikytas.

Vilniaus epizodas:

Tą pačią dieną, apie 13.26 val., į M. T. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestus 4 000 eurų E. P. nurodymu išgrynino M. T., 3959,23 eurų nuimdamas AB „Swedbank“ banko padalinyje PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir E. P. nurodymu šiuos 3959,23 eurų iškart prie PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), perdavė E. P., o pastarasis iš minėtos sumos 50 eurų kaip atlygį už paslaugą sumokėjo M. T., o 39,99 eurų buvo nuskaičiuoti AB „Swedbank“ banko kaip mokesčiai už grynųjų pinigų išgryninimą.

Varėnos epizodas:

Tą pačią dieną, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. P. žinodama, kad į jos AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) L. S. 12.14 val. neteisėtai pervedė apgaule įgytus pinigus, vykdydama L. S. nurodymą, iš anksto susitarus su L. S., perdavė savo AB „Swedbank” banko mokėjimo kortelę su PIN kodu L. S., o ši, įgijusi J. P. priklausančią kortelę su PIN kodu, juos perdavė nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką savo broliui S. S. bei davė jam nurodymą pinigus išgryninti. Tą pačią dieną, apie 13.02 val., S. S., nieko nežinodamas apie nusikalstamą veiką, vykdydamas L. S. nurodymą, 800 eurų išgrynino nuimdamas AB „Swedbank“ bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) nuo J. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš karto po pinigų išgryninimo, automobilyje perdavė šiuos 800 eurų L. S., gaudamas iš jos 50 eurų kaip atlygį už paslaugą. Tą pačią dieną, L. S., atsiskaitydama parduotuvėse J. P. priklausančia AB „Swedbank“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku sumokėjo už pirkinius 3,75 eurų, PC „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 13.20 val. sumokėjo už pirkinius 33 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 13.28 val. sumokėjo už nešiojamą kompiuterį „HP Pro Book 450 G3“ 520 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 13.31 val. sumokėjo už pirkinius 260 eurų, „(duomenys neskelbtini)“ universalinėje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 13.39 val. sumokėjo už pirkinius 33 eurų, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 13.44 val. sumokėjo už pirkinius 107,85 eurų, iš viso sumokėjo 957,60 eurų, o 242,40 eurų, likę J. P. priklausančioje AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl viršyto banko sąskaitos limito, liko J. P.. Tą pačią dieną, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, L. S., savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 300 eurų, neteisėtai pervestų ir nuimtų nuo J. P. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos, taip pat kvepalus ir 2 blokus cigarečių, nupirktus už neteisėtai į J. P. sąskaitą pervestus pinigus, kaip atlygį už tai, kad J. P. davė pasinaudoti savo AB „Swedbank“ banko sąskaita, mokėjimo kortele su PIN kodu ir joje neteisėtai pervestais pinigais, atidavė J. P., o likusius 450 eurų ir kitus pirkinius ne mažiau už 871,60 eurų pasiliko sau. Tokiais veiksmais nuteistieji apgaule įgijo UAB „T.“ priklausančius 10000 eurų, padarydami UAB „T.“ 10000 eurų turtinę žalą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistoji J. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo ir šioje dalyje jos atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas grįsdamas jos kaltę jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais L. S. parodymais. Tiek ji, tiek liudytojas S. S. pirminėse apklausose teigė, kad J. P. banko kortelę L. S. perdavė vyriškis, kuris atvažiavo mėlynos spalvos Mazda markės automobiliu. Šie paaiškinimai paneigia vėliau duotus L. S. parodymus, kuriais rėmėsi apylinkės teismas, kad J. P. buvo atvažiavusi pas L. S. nusikaltimo padarymo dieną, davė jai savo banko kortelę, pasakė PIN kodą, žinojo, kad pinigai gaunami nusikalstamu būdu ir už tą paslaugą gavo 300 – 400 eurų, du blokus cigarečių ir kvepalus. Jeigu J. P. būtų vykdžiusi nusikalstamą veiką ir turėjusi tikslą užvaldyti ir išgryninti pinigus, jai nebūtų reikėję prisijungti prie banko sąskaitos tikslu sužinoti sąskaitos limitą, nes jį žinojo ir būtų iš karto pasakiusi, kokią pinigų sumą galima išgryninti. Tokiu būdu, S. S. nebūtų reikėję bandyti išgryninti pinigus per kelis kartus.

2.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad J. P. nuosekliai tvirtino, jog savo piniginę, kurioje buvo ir jos banko kortelė su PIN kodu, ji pametė arba ją pavogė. Jos pasigedo po naujųjų metų vaikui paprašius pinigų. Dėl pamestos/pavogtos pinginės ji skambino į banką, vėliau buvo į jį nuėjusi. Banke jos pradėjo klausinėti, iš kur, kas pervedė į sąskaitą pinigus. Nesuprato, kodėl jos klausiama tokių klausimų. Išduoti naują banko kortelę bankas atsisakė. Kadangi į banko sąskaitą pervedamas atlyginimas, J. P. atsidarė naują sąskaitą ir išsiėmė naują kortelę. Kadangi senoje sąskaitoje buvo keletas eurų, o banko darbuotoja pasakė, kad uždėtas areštas, todėl dėl prarastos kortelės nepergyveno. Nepagalvojo ir nesuprato, kad ji gali būti panaudota nusikalstamoms veikoms daryti.

2.3. Tai, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną J. P. nebuvo L. S. namuose, pasak nuteistosios, patvirtina S. S., R. S. bei I. B. parodymai ir (duomenys neskelbtini) pažyma, kad 2017 m. sausio 2 d., nuo 7 val. iki 15.30 val. J. P. buvo darbe, kuriame jai negalima naudotis asmeniniu telefonu. Dėl to, į praleistus skambučius ji atsako po darbo, kartais darbo dieną telefono neimdama su savimi, palikdama jį namuose. Visiškai nesuprantamos pirmosios instancijos teismo abejonės dėl apeliantės buvimo darbe nustatytu laiku. Kodėl teismas netikėjo J. P. pateikta pažyma iš darbo, neaišku.

2.4. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad J. P. bendravimą su L. S. patvirtina A. R. bei L. S. pokalbiai, tačiau su tokia teismo išvada apeliaciniame skunde nesutinkama. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, vieno telefoninio pokalbio metu L. S., bendraudama su A. R. dėl važiavimo į (duomenys neskelbtini) parsivežti kompiuterio, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydama kartu su ja ten važiuoti. Tačiau, nuteistosios teigimu, pas L. S. J. P. nebuvo ir tokiame pokalbyje nedalyvavo. Vien faktas, kad buvo minimas vardas „(duomenys neskelbtini)“, pasak nuteistosios, nepatvirtina, kad ji ten buvo, nes yra ir daugiau moterų, turinčių tokį vardą. Be to, su L. S. ji nebendrauja, jos telefonu galėjo bendrauti su savo krikšto dukra – L. S. dukra (duomenys neskelbtini).

2.5. Apeliantės teigimu, nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ji tariamai vykdė tam tikras užduotis, tačiau kokias konkrečiai užduotis (kur, kada, ar buvo suderinta, aptarta ir t.t.), teismo nuosprendyje nėra konkrečiai ištirta ir įrodyta. Juo labiau, kad vėliau pirmosios instancijos teismas nurodo, jog nėra duomenų, kad buvo sutartas suderintas veiksmų planas, nenurodo konkrečių užduočių, nurodo veikę spontaniškai. Tokia teismo išvada yra paremta abejonėmis ir prielaidomis.

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. S. ir jos gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalį dėl A. S. nuteisimo ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu; arba sušvelninti jai skirtą bausmę, skiriant jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; UAB „T.“ civilinį ieškinį perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamasis aktas, nulėmęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme apimtį, kaltinimo ribas bei paties skundžiamo nuosprendžio struktūrą, buvo surašytas taip, kad atskirų asmenų veikos buvo išskirtos į atskirus epizodus (Panevėžio, Kauno, Vilniaus ir Varėnos). Apeliantės veikimas buvo aprašytas (duomenys neskelbtini) epizode. Pirmosios instancijos teismas nesusiejo šių epizodų tarpusavyje ir neatskleidė, kuo konkrečiai A. S. buvo susijusi su A. R. veikimu, taip pat kitais nuteistaisiais. Tiek G. M., tiek ir V. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. S. nepažįsta, išskyrus tai, kad ji juos pavežė iki banko padalinio. Tačiau, vien tik šis A. S. veiksmas nesudaro sukčiavimo požymių. Juo labiau, kad ji jokia forma nedalyvavo ankstesniuose galimai V. B. ir G. M. atliktuose veiksmuose, šiems asmenims galimai užvaldant, t. y. išgryninant UAB „T.“ priklausančias pinigines lėšas.

3.2. Priešingos išvados, pasak nuteistosios gynėjo, neleidžia daryti ir trumpasis tekstinis pranešimas, kuris, esą, gautas iš A. S. ir, pirmosios instancijos teismo vertinimu, rodo nevienkartinį G. M. ir A. S. bendravimą. Mobiliojo ryšio telefonas Nokia GSM 225RM-1011, kurio apžiūros metu buvo užfiksuotas telefono numeris (duomenys neskelbtini), pavadintas „(duomenys neskelbtini)“, nurodoma, kad toks numeris yra A. S. arba A. S.. A. S. priskiriamas ir dar vienas telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, identifikuoti, nuo kokio konkrečiai asmens yra gautas trumpasis tekstinis pranešimas, neįmanoma. Būtent nenustatyto asmens siųsta trumpoji tekstinė žinutė be jokio pagrindo priskirta A. S., sudaro esminę įrodinėjimo grandį ir ją pirmosios instancijos teismas naudoja A. S. kaltei pagrįsti. Tais atvejais, kai formuluotėmis „galimai“ bei kito asmens (A. S.) naudojamos telefoninės komunikacijos duomenimis yra grindžiama skundžiamo nuosprendžio dalis, yra šiurkštus principo in dubio pro reo pažeidimas, sudarantis visus pagrindus panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį.

3.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad aplinkybė, jog į G. M. banko sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) L. S. pervedė 2000 eurų, gali reikšti tik tai, kad tokia veika, nesant jokių sąsajų su kitais nusikalstamos veikos epizodais, įvardintais kaip Kauno, Vilniaus, Varėnos epizodai, galėjo būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Tačiau, apeliantė prie tokio lėšų pervedimo į G. M. sąskaitą ir jų išgryninimo niekaip neprisidėjo. Nesant jokių subjektyviųjų požymių, kurie sujungtų vadinamą (duomenys neskelbtini) epizodą su kitais kitų nuteistųjų veiksmais, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta veika A. S. buvo inkriminuota ir pagal ją ji nuteista nepagrįstai. Juo labiau, kad 1200 eurų nebuvo išgryninti, todėl ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas daro esminę klaidą, pripažindamas tokią veiką baigtu nusikaltimu. Juo labiau, kad A. S. „indėlis“ į tokią veiką niekaip nepasireiškė, tačiau veikos baigtumo momentas buvo nustatytas netinkamai, tokiu būdu pažeidžiant BK 22 straipsnio 1 dalį.

3.4. Be to, pirmosios instancijos teismas pateikia itin ydingą ir nekaltumo prezumpciją pažeidžiantį motyvą, kad teismas neabejoja, jog E. P., A. S. ir V. B. suvokė priklausantys organizuotai grupei, kurios pavedimus vykdė, nes tokio paties pobūdžio ir panašiu laikotarpiu nusikaltimų padarymu yra kaltinami dar ne vienoje baudžiamojoje byloje, taip pat ir su tais pačiais asmenimis (E. P. su L. S. ir A. R.), taip pat vienoje baudžiamojoje byloje A. S. yra nuteista, o V. B. buvo apklaustas kaip liudytojas. Dar vienoje byloje A. S. kartu su V. B. buvo apklausti liudytojais. Toks pirmosios instancijos teismo motyvas visiškai pažeidžia nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Tokia motyvacija pažeidžiama ir BPK 255 straipsnio 1 dalis, nes ji išeina iš kaltinamojo akto nagrinėjimo ribų, o A. S. nuteisimas pagrindžiamas dar ir tuo, kad kitose baudžiamosiose bylose ji yra apklausta kaip liudytoja. Tai yra ne kas kita, kaip dalyvavimo organizuotoje grupėje preziumavimas, tuo pačiu ir nukrypimas nuo BK 25 straipsnio 3 dalies normos aiškinimo ir taikymo.

3.5. Šiame kontekste nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo motyvacija dėl A. S., kaip bendrininkės, veiksmų teisinio vertinimo, pripažįstant ją ne tik nusikalstamų veikų vykdytoja, bet ir kurstytoja, nes būtent taip jos veiksmai kvalifikuojami kaltinamajame akte ir skundžiamoje nuosprendžio dalyje. Skundžiamame nuosprendyje apie A. S., kaip kurstytojos, veikimą nėra pasisakoma nė žodžio, nenurodoma, kuo gi pasireiškė jos, kaip kurstytojos, veiksmai, neatskleidžiami tokio veikimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kas taip pat yra esminis skundžiamo nuosprendžio trūkumas. Tuo tarpu A. S., kaip vykdytojos, veikimas taip pat yra aiškus nusikalstamos veikos preziumavimas, nes jos veiksmai (asmenų pavežimas) nesudaro vieningos tyčios su kitų bendrininkų veiksmais ir nesudaro jokių nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių.

3.6. Atskirai pasisakoma ir apie nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, pagal kurias A. S. nuteista, tačiau motyvuojamojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje apie tai vėlgi nėra nė žodžio. Pasak advokato, jokios veikų fakto aplinkybės, teisiškai reikšmingos BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės taikymui, skundžiamame nuosprendyje nėra analizuojamos, jokie konkretūs A. S. veiksmai nėra aptariami. G. M. nėra inkriminuojami ir jis nėra nuteistas dėl jokių veiksmų, kurie bent teoriškai galėtų sudaryti šių nusikalstamų veikų požymius, o A. S. ir nebuvo inkriminuojama, kad ji būtų neteisėtai užvaldžiusi kokias nors elektroninio mokėjimo priemones, inicijavusi tokių priemonių panaudojimą. A. S. nebuvo prisijungusi nei prie G. M., nei prie jokio kito asmens bankinių mokėjimo sistemų, neinicijavo tokių prisijungimų, nedisponavo elektroninio mokėjimo priemonėmis.

3.7. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su A. S. paskirta bausme. Nors pirmosios instancijos teismas didelį dėmesį sutelkė į šiuo metu nagrinėjamas analogiško pobūdžio baudžiamąsias bylas A. S. atžvilgiu, tačiau neįvertino, kad neįsiteisėję (ar juo labiau, net nepriimti ir nepaskelbti) teismų procesiniai sprendimai neturi jokios teisinės galios. Tai yra grubiausias nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes nei ikiteisminiai tyrimai, nei neįsiteisėję teismų nuosprendžiai negali turėti jokios teisinės reikšmės, juo labiau, negali nulemti realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo. Nors A. S. jokios materialinės naudos neturėjo, pirmosios instancijos teismas, sunkina jos teisinę padėtį, atsižvelgdamas į šiuo metu jos atžvilgiu nagrinėjamas kitas baudžiamąsias bylas.

3.8. Nesutinkant su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio išsprendimo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nepasisakęs nei dėl A. S., kaip vykdytojos, veiksmų, nei dėl jos, kaip kurstytojos, veiksmų, be jokio pagrindo iš jos solidariai priteisė ir tas sumas, kurių užvaldyme ji niekaip nedalyvavo ir jokia forma neprisidėjo. Be to, pasak advokato, nekelia abejonių, kad A. R. nusikalstamą veiką galimai padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Tokiu atveju civilinė atsakomybė pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį tenka pačiai pataisos įstaigai bei Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nes šios įstaigos privalo užtikrinti, kad mobiliojo ryšio paslauga laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems būtų apribota, taip pat kad nuteistieji laikytųsi tokiose įstaigose privalomo režimo. Nors civilinis ieškovas civilinį ieškinį pareiškė solidariai taip pat ir Kalėjimų departamentui, tačiau pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo UAB „T.“ reikalavimus dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos, procesinių išlaidų atlyginimo atsakovui Kalėjimų departamentui išskyrė į atskirą bylą, kai tokia galimybė nebuvo galima. Juo labiau, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinio ieškovo skundą pripažino nepaduotu. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo leido išvengti civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo, šioje dalyje priimant naują išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu.

4.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas jo kaltę dėl nusikalstamų veikų pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį grindžia M. T. ir liudytojo O. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotais parodymais. Nuosprendyje teismas taip pat aprašo ir kitus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus duomenis, tačiau nenurodo, kaip jie yra susiję su E. P. kalte dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad minėtų asmenų nurodytų aplinkybių, jog E. P. ir M. T. yra kaimynai ir draugai bei prieš mėnesį ar du jis telefonu jo prašė duoti jo banko sąskaitos numerį, o nusikaltimo padarymo dieną jam telefonu nurodė iš šios sąskaitos išgryninti pinigus ir perduoti jam (E. P.), kad už paslaugą jam sumokėjo 50 eurų atlygį, o liudytojui O. R. E. P. yra tik pažįstamas jo gyvenamojo rajono gyventojas, nepatvirtina nei vienas kitas byloje esantis ir nuosprendyje nurodytas įrodymas. Priešingai, mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. T., išklotinės patvirtina, kad E. P. jam neskambino nei iki nusikaltimo padarymo dienos, nei šią dieną, kad jie iki nusikaltimo padarymo dienos nebuvo pažįstami ir jokių ryšių nepalaikė, kad nusikaltimo padarymo dieną pagrindinis jo bendravimas telefonu vyko su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso liudytojui O. R., kad draugai yra jie. Kadangi šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad E. P. parodymai tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme yra teisingi, darytina išvada, kad teismas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo jais nesivadovavo spręsdamas E. P. kaltės klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino liudytojo O. R. teisme duotus parodymus, kad jis nepamena, ar ėjo į banko padalinį išgryninti nusikalstamu būdu gautų pinigų, tačiau pamena, kad į banko padalinį M. T. ėjo su E. P., kad automobilyje jis girdėjo, jog išgrynintų pinigų suma yra 4000 eurų. Kai tuo tarpu vaizdo stebėjimo-įrašymo sistemos prie įėjimo į PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše yra užfiksuota, kad į PC „(duomenys neskelbtini)“ įeina tik du asmenys – M. T. ir liudytojas O. R., bei AB „Swedbank“ banko pateiktame bankomato vaizdo stebėjimo-įrašymo sistemos užfiksuotame vaizdo įraše (CD laikmenoje Nr. S/529) matyti, kad į minėto banko padalinį, esantį PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pinigų išgryninti įeina M. T., kai tuo tarpu O. R. jo laukia prekybos centro koridoriuje ir bylos duomenimis išgrynintų pinigų suma yra tik 3959,23 eurų.

4.3. Be to, nuteistojo kaltę pirmosios instancijos teismas grindė ir visiškai su byla nesusijusiais faktiniais duomenimis iš E. P. mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S6“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kad laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 12 d. 16.24 val. iki 2017 m. sausio 19 d. 11.50 val. tarp jo ir M. T. bei liudytojo O. R. vyko susirašinėjimas apie pinigų pervedimus ir jų išgryninimą, nors įrodymais gali būti tik su byla susiję duomenys. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, kad A. R. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikusiu bausmę nuteistuoju E. P. nurodė surasti asmenį, kuris leis pasinaudoti savo sąskaita nusikalstamu būdu įgytiems pinigams pervesti, yra tik prielaida. Jos nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Priešingai, ją paneigia visų nuteistųjų, išskyrus M. T., ir liudytojų, išskyrus O. R., parodymai, kuriais nustatyta, kad jie E. P. nepažįsta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai pritarė jų apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir juose išdėstytiems argumentams, prašė juos tenkinti. Prokurorė, nurodydama, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, prašė juos atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. P. ir nuteistojo E. P. apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistosios A. S. ir jos gynėjo advokato V. Sirvydžio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai suvokia apeliantai, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, pagrįstai atmesdamas nuteistųjų J. P., A. S. ir E. P. pateiktas analizuojamo įvykio versijas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl jų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir skundžiamame nuosprendyje betarpiškai aptarti įrodymai, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pateiktų apeliacinių skundų motyvai nepaneigia.

Dėl nuteistosios J. P. apeliacinio skundo

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. sausio 2 d. 12.14 val. iš civilinio ieškovo UAB „T.“ sąskaitos į nuteistosios J. P. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) L. S. neteisėtai pervedė apgaulės būdu įgytus 2000 eurų (1 t., b. l. 164). Vėliau, J. P. žinodama, kad į jos AB „Swedbank“ sąskaitą L. S. neteisėtai pervedė apgaule įgytus pinigus, vykdydama L. S. nurodymą, perdavė savo AB „Swedbank” banko mokėjimo kortelę su PIN kodu L. S., o ši šiuos duomenis perdavė nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką savo broliui S. S. bei davė jam nurodymą pinigus išgryninti. S. S. išgrynino 800 eurų ir perdavė juos L. S., už ką gavo 50 eurų kaip atlygį už paslaugą. Tą pačią dieną, L. S., atsiskaitydama parduotuvėse J. P. priklausančia AB „Swedbank“ mokėjimo kortele, už pirkinius skirtingose parduotuvėse iš viso sumokėjo 957,60 eurų, o 242,40 eurų, likę J. P. priklausančioje AB „Swedbank“ banko sąskaitoje, dėl viršyto banko sąskaitos limito, liko J. P., kuriai L. S., už suteiktą galimybę pasinaudoti savo banko kortele, perdavė ne mažiau kaip 300 eurų, neteisėtai pervestų ir nuimtų nuo J. P. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos, taip pat kvepalus ir 2 blokus cigarečių, nupirktus už neteisėtai į J. P. sąskaitą pervestus pinigus. Nors apeliaciniame skunde su tokiu jos veiksmų teisiniu vertinimu nesutinkama, teigiant, jog jokių neteisėtų veiksmų J. P. neatliko, savo banko kortelę su PIN kodu ji pametė ir nusikalstamos veikos padarymo metu jų neturėjo, su L. S. apskritai nebendravo, jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo darbe, kur naudotis telefonu jai neleidžiama, tačiau sutikti su šiais apeliantės motyvais ir jų pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį jos atžvilgiu, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas J. P. veiksmus įvertino tinkamai, jų teisinė kvalifikacija teisinga.

10. Kaip nustatyta savo kaltę pirmosios instancijos teisme iš esmės pripažinusios nuteistosios L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos nuteistoji patvirtino kaip patikimus teisiamojo posėdžio metu, kai ji pervedė 2000 eurų J. P., ji paprašė savo brolio S. S., kad šis išgrynintų pinigus. Ji taip pat jam pasakė PIN kodą. J. P. su automobiliu nuvežė juos prie bankomato (duomenys neskelbtini), kur S. S. išgrynino 800 eurų. Daugiau išgryninti neleido. Už išgryninimą jam davė 50 eurų. Vėliau ji su J. P. kortele, tą pačią dieną ėjo apsipirkti į parduotuvę „Drogas“, kur pirko kvepalus, higienos priemones. Vėliau nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, nes A. R. buvo sakęs nusipirkti naują kompiuterį. Prie įėjimo sutiko savo pusbrolį I. B.. Jis jai pasiūlė padėti išsirinkti kompiuterį. Už viską mokėjo atsiskaitydama J. P. banko kortele. Vėliau su J. P. dar nuvažiavo iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Ten pirko 4 blokus cigarečių „Marlboro“. Po visko jos abi grįžo namo pas ją (L. S.), kur ji J. P. padavė 300 ar 400 eurų, cigarečių 2 blokus ir kvepalus, kaip atlygį. Nurodė kortelę sunaikinti. J. P. minėjo, kad taip ir padarys. Ji buvo sakiusi, kad policijai sakys versiją, jog kortelę jai, neva, pavogė su visa pinigine. J. P. tikrai žinojo, kuo ji (L. S.) užsiima ir kokiu būdu buvo gaunami pinigai. Pagarsinus šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu, L. S. juos patvirtino (kiek tai susiję su J. P. veiksmų vertinimu), papildomai pažymėdama, kad netiesa, jog J. P. jos nepažinojo, nes ji yra J. P. krikšto dukros motina. J. P. sąskaitą gavo įvykio dieną. Įvykio dieną skambino J. P. ir ji pati atvažiavo ir viską atvežė. J. P. yra pagalbinė darbuotoja. Ji gali bet kada išeiti, jeigu nori, gali nedirbti.

11. Nors šie L. S. parodymai J. P. apeliaciniame skunde vertinami kritiškai, kadangi pirminiuose savo parodymuose L. S. tvirtino, jog J. P. banko kortelę jai perdavė vyras su „Mazda“ automobiliu, ką pirminėse apklausose patvirtino ir L. S. brolis, tačiau vien tik šis faktas pagrindo abejoti L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir aukščiau aprašytais parodymais, kuriuos ši patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nesudaro. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje joks vyras su „Mazda“ automobiliu nebuvo nustatytas, šie L. S. parodymai su jokiais nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nesutapo, prieštaravo ir A. R. parodymams, todėl pagrindo jais pasitikėti ir remtis sprendžiant J. P. kaltės klausimą, nebuvo. Būtent dėl šios priežasties, t. y. L. S. pirminių parodymų nepatvirtinant jokiems objektyviems baudžiamosios bylos duomenims, juos L. S. vėliau paneigus, pateikiant visiškai priešingus parodymus, juos patvirtinus ir teisiamojo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirminius L. S. parodymus atmetė kaip nepagrįstus ir, spręsdamas tiek kitų nuteistųjų, tiek ir J. P. kaltės klausimą, jais nesirėmė, vadovaudamasis vėlesniais L. S. duotais parodymais. Su tokiu jos parodymų vertinimu teisėjų kolegija sutinka visiškai.

12. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir L. S. brolio S. S. pirminiai parodymai. Nors jie iš esmės sutapo su pirminiais L. S. parodymais, kas itin pabrėžiama J. P. apeliaciniame skunde, tačiau, įvertinus tai, kad L. S. ir S. S. yra artimi giminaičiai, palaikę artimus tarpusavio santykius, atsižvelgiant į tai, kad S. S. apklaustas buvo jau po pirminės L. S. apklausos, darytina pagrįsta išvada, kad, siekdamas padėti savo sesei išvengti jai gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ar sušvelninti jos teisinę padėtį, jis galėjo neatskleisti tikrųjų vertinamo įvykio faktinių aplinkybių. Juo labiau, jog vėliau L. S. savo pirminius parodymus, kuriuos patvirtino S. S., paneigė, savo kaltę pripažino ir šios pozicijos nuosekliai laikėsi tolesnio baudžiamojo proceso metu. Šioje vietoje svarbu paminėti ir tai, kad tiek L. S., tiek ir S. S. pripažino, jog J. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu S. S. buvo neblaivus, jis ilgą laiką iki tos dienos vartojo alkoholį, todėl neabejotina, jog jis, dėl savo apsvaigimo būsenos, galėjo netinkamai suprasti vertinamo įvykio aplinkybes ar jų neprisiminti ir perteikti tik tai, ką jam sakė L. S.. Esant šioms aplinkybėms, pasikliauti S. S. pirminiais parodymais, kurių jokie objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina, priešingai, juos paneigia, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija S. S. parodymus vertina tik tiek, kiek juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai.

14. Neabejojant šio nuosprendžio 10 punkte aprašytais L. S. parodymais, pažymėtina ir tai, kad pakeitusi savo pirminius parodymus, ji buvo nuosekli, jos vėlesni parodymai iš esmės sutapo su jos telefono išklotinių duomenimis, atitiko ir nuteistojo A. R. parodymus bei kitus baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus. Kaip nustatyta A. R. parodymais, jis yra bendravęs su J. P.. Su ja bendravo dėl elektroninės bankininkystės per L. S. telefoną. J. P. buvo atėjusi pas L. S. į svečius. Jos sėdėjo ir gėrė kavą. Jis su L. S. kalbėjo telefonu. L. S. paklausė, ar žino kaip prisijungti prie elektroninės bankininkystės, nes J. P. nemoka. Jis L. S. viską paaiškino, o L. S. paaiškino J. P.. Tai vyko gal ir nusikaltimo dieną, nepamena. Tai, kad A. R. žinojo J. P. per L. S. ir, kad jos aktyviai bendravo, patvirtina ir byloje nustatytas faktas, 2016 m. gruodžio 22 d. 15.06.04 val. L. S. ir A. R. pokalbio metu L. S. sako J. P. „<…> Palauk, (duomenys neskelbtini), kodėl man čia nesiveda funkcijos, palauk? <...>“. 2016 m. gruodžio 22 d. 16.32.48 val. L. S. ir A. R. pokalbio metu L. S. sako A. R. „<...> Tai va mes šiandien net su (duomenys neskelbtini) galim nuvažiuoti, tegul paduoda <...>“ sako J. P. „<...>(duomenys neskelbtini), varom į (duomenys neskelbtini) pasiimti liečiamą kompą? <...>“, <...> palauk, paklausiu dabar (duomenys neskelbtini) <...>“, „<...> Šim. Važiuojam? <....> Tai aš duosiu tau ant kuro. Kas tau yra ***? <...>, Duosiu ant kuro tau <...>“, sako A. R. „<...> Paskambink, karoče, paskambink, kad pažiūrėt kaip su tuo kompu ir duok žinot ir mes varom tada <...>“. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, jog šis pokalbis, kuriame minimas ir J. P. vardas, neįrodo, jog ji bendravo su L. S., nes tai galėjo būti bet koks asmuo tokiu pačiu vardu, tačiau, įvertinus L. S. ir A. R. parodymus, atsižvelgiant į tai, kad tiek L. S., tiek A. R. patvirtino J. P. ir L. S. bendravimo faktą, pagrindo abejoti, jog pokalbiuose minima (duomenys neskelbtini) ir yra ta pati J. P., nėra. Juo labiau, jog iš L. S. paimtame mobilaus ryšio telefone buvo aptiktas J. P. telefono numeris (duomenys neskelbtini), pavadintas „(duomenys neskelbtini)“.

15. Nesant pagrindo abejoti nuosekliais ir detaliais L. S. parodymais (kiek jie susiję su J. P. veiksmų vertinimu), atkreiptinas dėmesys ir į pačios J. P. parodymų nenuoseklumą. Pirmosios apklausos metu, kai ji buvo apklausta liudytoja, J. P. apskritai neigė pažinojusi L. S., teigdama, kad tokio asmens ji nepažįsta ir nėra su ja bendravusi (12 t., b. l. 16). Tačiau, apklausiama įtariamąja, šią savo versiją J. P. paneigė, nurodydama, kad L. S. ji vis tik pažįsta, jos susipažino 2016 metų pabaigoje, kai lankėsi pas savo krikšto dukros (L. S. dukros) močiutę R. S.. Šios pozicijos J. P. laikėsi ir apklausiama teisiamojo posėdžio metu, pažymėdama, kad jokių artimesnių santykių su L. S. ji vis tik nepalaiko. Be to, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu J. P. nuosekliai tvirtinusi, kad telefonu su L. S. ji nėra niekuomet bendravusi ir jos telefono numerio į savo telefoną įsivedusi nebuvo, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, tas pačias aplinkybes jau aiškino kitaip, tvirtindama, kad L. S. telefono numerį savo telefone galėjo turėti, nes iš to numerio jai skambindavo R. S. ir krikšto dukra. Atlikus J. P. telefono apžiūrą, adresatų sąraše buvo užfiksuotas telefono numeris (duomenys neskelbtini), pavadintas „(duomenys neskelbtini)“, kuris priklauso L. S.. Šios artimieji patvirtino, jog būtent tokia buvo L. S. pravardė. Patikrinus J. P. priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėse užfiksuotą informaciją, matyti, kad J. P. telefonu aktyviai bendravo su L. S. („(duomenys neskelbtini)“) tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos (4 t., b. l. 69), kas iš esmės paneigia J. P. versiją, jog su L. S. jokio artimesnio kontakto ji neturėjo. Sutikti su J. P. teiginiais, kad tuo numeriu ji galimai bendravo su R. S. dėl savo krikšto dukros, įvertinus tai, kad R. S. turėjo ir savo asmeninį mobilaus ryšio telefoną, kuris jai buvo paliktas jos dukros R. S., tačiau J. P. telefonų adresatų knygoje šis telefono numeris nebuvo išsaugotas, nėra pagrindo. Juo labiau, jog nepaisant J. P. teiginių, kad R. S. jai skambindavo iš daug skirtingų telefono numerių, kuriais ji šiai atskambindavo, tačiau, jokie kiti telefono numeriai, sietini su R. S., J. P. telefono adresatų knygoje nefiksuoti. Be to, įvertintina ir tai, kad J. P. telefoniniai kontaktai su L. S. užfiksuoti ne kartą, net ir nusikalstamos veikos padarymo metu, jie buvo intensyvūs, kas, įvertinus ir L. S. parodymus, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai atmesti J. P. parodymus kaip nepatikimus.

16. Nors J. P. tvirtino, kad savo piniginę kartu su AB „Swedbank“ mokėjimo kortele, PIN kodu bei elektroninės bankininkystės prisijungimo kodais ji pametė po 2017 m. sausio 1 d., tačiau, jokie objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys šios aplinkybės nepatvirtina. Priešingai, ją paneigia. Kaip nustatyta L. S. parodymais, pasinaudojus J. P. banko kortele, jai buvo nurodyta kortelę sunaikinti, ką J. P. sutiko padaryti, nurodydama, jog iškels versiją, kad kortelę pametė, ar ją kas pavogė, kas visiškai atitinka J. P. pateiktą gynybos versiją. Be to, pasak J. P., piniginės ji pasigedo po 2017 m. sausio 1 d., vaikui parašius pinigų. Tačiau, kaip matyti iš jos banko sąskaitos išrašo, dar 2017 m. gruodžio 29 d. ji iš savo banko sąskaitos grynais išėmė 260 eurų (tą pačią dieną buvo gautas 284,43 eurų atlyginimas, iki to laiko banko sąskaitos likutis buvo niekinis) 2017 m. sausio 1 d. ji iš savo banko sąskaitos grynaisiais pinigais išėmė dar 10 eurų, o 2017 m. sausio 1 d. ta pačia banko kortele buvo atsiskaityta už pirkinius 3,91 eurų sumai bei 3,75 eurų sumai. Esant šiems duomenims akivaizdu, kad J. P. savo banko kortele naudojosi aktyviai, todėl nepastebėti piniginės, kurioje buvo minėta banko kortelė, pametimo fakto iš karto, nebuvo jokios objektyvios galimybės. Nors J. P. neigė, kad 2017 m. sausio 1 d. ji nesinaudojo savo banko kortele, tačiau, abejonių tuo, jog aptartus apsipirkimus komentuojamą dieną atliko būtent J. P., teisėjų kolegijai nekyla. Kaip nustatyta J. P. parodymais, 2017 m. sausio 1 d. ji aktyviai šventė Naujus metus, vartojo daug alkoholio, todėl pamena ne visas šios dienos aplinkybes, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog faktą, kad parduotuvėse komentuojamą dieną ji atsiskaitinėjo savo banko kortele ir tą dieną vis dar ją turėjo, J. P. dėl išgerto per didelio alkoholio kiekio, galėjo ir pamiršti. Juo labiau, jog pati J. P. neneigė 2017 m. sausio 1 d. įvykius pamenanti ne visus.

17. Abejonių J. P. versija dėl pamestos piniginės teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad, pasak jos, nei pinigų, nei kitų vertingų daiktų, išskyrus banko kortelę, jos PIN kodą bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis (būtent tai, ko reikėjo nusikalstamos veikos padarymui), piniginėje nebuvo. Atsižvelgiant į jos banko sąskaitos išgryninimą iki nusikalstamos veikos padarymo, įvertinus apskritai kasmėnesinių įplaukų į J. P. banko sąskaitą dydį, neabejotina, jog J. P. 2017 m. gruodžio 29 d. (iš esmės visas atlyginimas) atliktas pinigų išgryninimas buvo būtinas jos ir jos šeimos poreikių tenkinimui, tačiau, kur nuteistoji laikė išgrynintus pinigus, kokius pinigus ji ketino paduoti vaikui, jei piniginėje jų, pasak J. P., nebuvo, ji paaiškinti negalėjo. Be to, būtina pažymėti ir tai, kad net ir pastebėjusi dingusios piniginės faktą, į policiją dėl to J. P. nesikreipė, o nuėjusi į banką ir sužinojusi, kad jos banko sąskaita yra užblokuota, jokių veiksmų, siekdama išsiaiškinti susidariusią situaciją ji neatliko, viso labo nueidama į kitą banką ir išsiimdama naują kortelę. Tokie J. P. veiksmai neabejotinai neatitinka brandžios ir socialiai atsakingos asmenybės elgesio, todėl neabejotina, jog tokius jos veiksmus lėmė būtent žinojimas, jog jos kortelė buvo panaudota neteisėtiems veiksmams, ką teisiamojo posėdžio metu betarpiškai patvirtino ir L. S., pažymėdama ir tai, kad būtent piniginės pametimo faktu J. P. ketino paneigti savo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme.

18. Pagrindo abejoti J. P. kalte nesudaro ir jos apeliacinio skundo teiginiai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ji, priešingai nei teigia L. S., negalėjo būti jos namuose, ką neva patvirtina R. S., S. S. bei I. B. parodymai. Koks ryšys tarp R. S., S. S. ir I. B. parodymų ir J. P. teiginio, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ji nebuvo L. S. namuose, įvertinus šių asmenų parodymų turinį, nėra aišku. Nei vienas iš asmenų apskritai nekalbėjo apie asmenis, buvusius L. S. namuose nusikalstamos veikos padarymo dieną. Joks konkretus laikas R. S. ir S. S. parodymuose apie J. P. buvimą/nebuvimą L. S. namuose, nenurodytas. S. S. patvirtino tik tai, kad J. P. pas juos tikrai buvo šventiniu laikotarpiu, o R. S. nurodė, kad J. P. pas juos užsukdavo aplankyti savo krikšto dukters. Tuo tarpu I. B. apie J. P. veiksmus apskritai nieko nenurodė, pažymėdamas, kad J. P. jis nepažįsta. Ir nors jis patvirtino, kad su L. S. nusikalstamos veikos padarymo dieną ėjo į „Topo centrą“, kur padėjo jai išsirinkti kompiuterį, ką betarpiškai patvirtino ir L. S., tačiau J. P. kartu su L. S. nematė, vis tik šioje vietoje būtina pažymėti, kad ir L. S. patvirtino, jog tuo metu, nenorėdama eiti į parduotuves, bijodama vaizdo stebėjimo kamerų, J. P. liko automobilyje. Todėl, akivaizdu, kad I. B. jos su L. S. nematė, nes į parduotuvę ši ėjo viena.

19. Vertinant J. P. teiginius dėl jos darbo grafiko, pagal kurį, jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ji neva buvo darbe, atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbo grafikas analizuojamu atveju patvirtina tik tai, kad darbe ji turėjo būti, tačiau, ar būtent šią dieną ji atliko savo darbines funkcijas, nebuvo atsiprašiusi iš darbo, susikeitusi darbo diena su kitu asmeniu, išvyko ankščiau iš darbo, vien tik iš anksto nustatytas ir suderintas darbo grafikas nepatvirtina. Juo labiau, jog pagal pateiktus duomenis, J. P. dirba valytoja, todėl jos darbas nėra tiesiogiai susijęs su nuolatine ir būtina pacientų priežiūra, kuri neleistų J. P. atsiprašyti iš darbo ir tą dieną neatlikti savo darbinių funkcijų, ar atlikti jas ne visą nustatytą darbo laiką. Šioje vietoje svarbu paminėti, kad J. P. dirbo Vilniaus mieste, tačiau jos telefonas nusikalstamos veikos padarymo dieną veikė Varėnos mieste. Nelogiška, jog asmuo, važiuojantis į darbą, be kita ko, į kitą miestą, savo telefoną paliktų (duomenys neskelbtini) mieste ir visą dieną būtų ne tik nepasiekiamas, bet ir pats negalėtų susisiekti su reikiamais asmenimis, įvykus nenumatytam įvykiui. Be to, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kažkas kitas (duomenys neskelbtini) mieste galėjo naudotis J. P. mobilaus ryšio telefonu, kol ji neva buvo savo darbo vietoje Vilniuje, nagrinėjamoje baudžiamojoje nenustatyta. Jų nepateikė ir J. P.. Tuo tarpu, kaip matyti iš J. P. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių, šiuo telefono numeriu nusikalstamos veikos padarymo dieną buvo naudojamasi itin aktyviai nuo ankstaus ryto 7.03 val. iki vėlyvo vakaro 22.00 val. (4 t., b. l. 69), iš ko seka, kad visų J. P. tariamų darbo valandų laikotarpiu yra fiksuojami tiek įeinantys, tiek išeinantys skambučiai, taip pat tą pačia dieną yra užfiksuotos įeinančios ir išeinančios SMS žinutės bei išeinantis skambutis į numerį (duomenys neskelbtini), priklausantį L. S.. Šių duomenų visuma iš esmės patvirtina būtent L. S. parodymus dėl J. P. dalyvavimo jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme ir paneigia J. P. versiją, jog nusikaltimo ji nepadarė ir nieko apie jį nežino.

20. Nors J. P. apeliaciniame skunde nesutinkama ir su jos, kaip padėjėjos, veiksmų vertinimu, teigiant, jog skundžiamame nuosprendyje neaprašytos jokios konkrečios jos užduotys, nenustatytas, koks apskritai buvo jos susitarimas su nusikalstamos veikos vykdytojais, tačiau ir šie apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Nagrinėjamos situacijos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju pripažįstamas asmuo padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas nusikalstamai veikai padaryti ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą.

21. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, neabejotina, kad L. S., vykdžiusiai tiesioginius A. R. nurodymus, pasiūlius J. P. leisti pasinaudoti savo banko kortele ir sąskaita bei už tai gauti atitinkamą atlygį, ši sutiko, tokiais savo veiksmais aktyviai prisidėdama prie vykdytojų vykdytos nusikalstamos veikos padarymo. Ji, žinodama apie nusikalstamos veikos padarymą, L. S. leido pasinaudoti savo banko sąskaita, į kurią buvo pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai, vėliau, leido šiuos pinigus tiek išgryninti, tiek atsiskaityti už pirkinius parduotuvėse, už tai gaudama atitinkamą atlygį. Tokiais savo veiksmais, t. y. perduodama bei leisdama naudotis savo AB „Swedbank“ mokėjimo kortele ir PIN kodu, J. P., nors ir tiesiogiai nerealizavo BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, tačiau neabejotinai sudarė bei palengvino sąlygas įvykdyti nusikalstamą. Šių duomenų visumoje abejoti J. P., kaip padėjėjos, veiksmų teisiniu vertinimu, nėra pagrindo.

22. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl J. P. nuteisimo nebuvo padaryti jokie BPK pažeidimai, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą J. P. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. P. jai pareikštuose kaltinimuose išdėstytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Konstatuodamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl J. P. nuteisimo jos apeliacinio skundo motyvų kontekste, nėra pagrindo. Apeliacinio skundo motyvai buvo pagrįstai paneigti baudžiamojoje byloje surinktais ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja.

Dėl nuteistojo E. P. apeliacinio skundo

23. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. R. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikusiu bausmę nuteistuoju E. P. nurodė surasti asmenis, kurie leis pasinaudoti savo banko sąskaitomis nusikalstamu būdu įgytiems pinigams pervesti. Vykdydamas šiuos nurodymus, E. P. pasiprašė M. T. banko sąskaitos, kurią šis E. P. davė ir leido ja pasinaudoti. Į M. T. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestus 4000 eurų, E. P. nurodymu išgrynino M. T., 3959,23 eurų nuimdamas AB „Swedbank“ banko padalinyje PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir, E. P. nurodymu šiuos 3959,23 eurų iškart perdavė E. P., kuris iš minėtos sumos 50 eurų, kaip atlygį už paslaugą, sumokėjo M. T., o 39,99 eurų buvo nuskaičiuoti AB „Swedbank“ banko kaip mokesčiai už grynųjų pinigų išgryninimą.

24. M. T. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, jog prieš Naujus metus E. P., su kuriuo jis buvo geras pažįstamas, jo paprašė savo banko sąskaitos numerio, teigdamas, kad jo (E. P.) banko sąskaita yra areštuota, tačiau jam turi pervesti pinigus. Pasak M. T., nuo to laiko praėjo gal mėnuo ar du, kai jam paskambino E. P. ir pasakė, kad į jo sąskaitą turi ateiti pinigai, kad reikia nuvažiuoti ir juos nuimti. Jis atvažiavo automobiliu, kurį vairavo O. R.. Paėmė jį (M. T.) ir jie visi nuvažiavo į banką „Akropolyje“, Vilniuje. Jie su O. R. nuėjo į banką, kur išgrynino M. T. banko sąskaitoje buvusius ir E. P. prašomus išgryninti pinigus. Juos iš karto atidavė E. P.. Už tai gavo gal 50 ar 100 eurų. Analogiškos pozicijos M. T. laikėsi viso baudžiamojo proceso metu, nuosekliai tvirtindamas, jog jo banko sąskaitos iš jo paprašė būtent E. P., į jo banko sąskaitą buvo pervesti 4000 eurų, kuriuos jis išgrynino ir perdavė E. P.. Jokių objektyvių duomenų, paneigiančių šiuos M. T. parodymus, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jų nepateikė ir pats E. P., todėl pagrindo netikėti M. T. parodymais ir jais nesiremti sprendžiant E. P. kaltės klausimą, teisėjų kolegija neįžvelgia.

25. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptartus M. T. parodymus patvirtino ir vaizdo stebėjimo-įrašymo sistemos prie įėjimo į PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, pagal kuriuos, į PC „(duomenys neskelbtini)“ įeina du asmenys – M. T. ir liudytojas O. R., bei AB „Swedbank“ banko pateiktas bankomato vaizdo stebėjimo-įrašymo sistemos užfiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad į minėto banko padalinį, esantį PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pinigų išgryninti įeina M. T., kai tuo tarpu O. R. jo laukia koridoriuje. Nors šiuos duomenis savo apeliaciniame skunde E. P. iš esmės vertina kaip jo kaltę paneigiantį įrodymą, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, pripažinti, kad vien tik faktas, jog E. P. kartu su M. T. ir O. R. nėjo į banką ir jame nebuvo M. T. išgryninat į jo banko sąskaitą pervestus neteisėtu būdu gautus pinigus, paneigia jo kaltę jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Priešingai, faktas, jog su M. T. ir O. R. atvykęs į PC „(duomenys neskelbtini)“ jis liko laukti automobilyje, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog E. P. žinojo, jog M. T. išgryninami pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, todėl bet kokiomis aplinkybėmis vengė, jog jo atvaizdas būtų užfiksuotas PC „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kameromis. Ši išvada darytina įvertinus ir tai, kad praeityje E. P. jau buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, be kita ko, ne kartą, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog patirties analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padaryme jis turėjo ir žinojo, jog jo užfiksavimas vaizdo kameromis gali neabejotinai jį susieti su M. T. daromais neteisėtais veiksmais. Siekdamas to išvengti, jis liko automobilyje, kur M. T. jam perdavė išgrynintus pinigus, už tai gaudamas 50 eurų.

26. Neabejojant M. T. parodymais, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad juos iš esmės patvirtino ir su M. T. bei E. P. komentuojamo įvykio dieną buvęs O. R.. Jo teigimu, 2017 m. sausio mėn. pradžioje, jis važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kartu su M. T. ir E. P.. Žinojo, kad M. T. turėjo iš savo sąskaitos nuimti pinigus ir juos perduoti E. P.. Apie tai jie kalbėjo automobilyje, kuomet važiavo. Tačiau, kokie tai pinigai, jie nesakė. Matė, kaip M. T. perdavė E. P. pinigus automobilyje. Iš aptarto seka, kad M. T. pinigus PC „(duomenys neskelbtini)“ išgrynino būtent E. P. nurodymu, nes būtent jam, sugrįžęs į automobilį, M. T. ir perdavė išgrynintus pinigus. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, ko neneigė ir pats E. P., jog O. R. buvo jo draugas, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, todėl pagrindo apkalbėti E. P. O. R. akivaizdžiai neturėjo. Nors E. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tvirtino, jog galimai M. T. susitarė su O. R. ir jį apkalba, tačiau jokių šį faktą patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jį paneigė tiek M. T., tiek ir O. R., todėl teisėjų kolegija O. R. parodymais tiki ir jais remiasi, spręsdama E. P. kaltės klausimą.

27. Daryti priešingą išvadą teisėjų kolegijai neleidžia ir apeliacinio skundo motyvai, kad O. R. apklausiamas pirmosios instancijos teisme, neprisiminė, ar į banką su M. T. ėjo būtent jis. Vien tik tai, kad kažkokių vertinamo įvykio aplinkybių, be kita ko, ne itin reikšmingų (su kuo M. T. ėjo į banką išgryninti pinigus), O. R. negalėjo tiksliai įvardinti, nesudaro pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu ir objektyvumu. Juo labiau, kai juos betarpiškai patvirtino ir M. T.. Neabejojant O. R. parodymų patikimumu ir objektyvumu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad O. R. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas liudytoju, todėl, priešingai nei E. P., buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

28. Tuo tarpu E. P. parodymų, kuriais apeliaciniame skunde prašoma remtis sprendžiant E. P. kaltės klausimą, jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, todėl teisėjų kolegija juos vertina kaip pasirinktą E. P. gynybos versiją, siekiant išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Nors E. P. pripažino vertinamo įvykio dieną su M. T. ir O. R. važiavęs į PC „(duomenys neskelbtini)“, kur šiam reikėjo išsigryninti pinigus, tačiau teigė, kad iki vertinamo įvykio M. T. jis nepažinojo, bendravo tik su O. R.. Tuo tarpu, kaip nustatyta O. R. parodymais, M. T. ir E. P. gyveno viename name, o komentuojamo įvykio dieną jis atvyko į M. T. ir E. P. kiemą kažkieno iš jų nurodymu, ir jie susiderinę tarpusavyje išėjo į kiemą, iš ko spręstina, kad atvykęs į kiemą O. R. M. T. savo iniciatyva nepakvietė, tačiau šis žinojo, jog kieme jo laukia O. R.. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir M. T., paaiškinęs, kad po to, kai E. P. jam nurodė, jog jis (M. T.) turi važiuoti į banką, O. R. ir E. P. jo laukė kieme (vairavo O. R.). Apie tai, kad tą dieną O. R. su E. P. būtų žaidę kazino, ką E. P. tvirtino ikiteisminio tyrimo metu, O. R. neužsiminė.

29. Neabejojant M. T., O. R. ir E. P. bendravimu bei faktu, kad E. P. pažinojo M. T., kas iš esmės paneigia E. P. parodymus, įvertintina ir tai, kad byloje yra pateiktas M. T. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), O. R. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) ir E. P. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) susirašinėjimas apie pinigų persiuntimą į sąskaitas ir jų išgryninimą, laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 12 d. 16.24 val. iki 2017 m. sausio 19 d. 12.17 val. (pvz.: „tai yra kojos, šalia sėdi“; „tai čia tas (duomenys neskelbtini) paėmė“; „ten štuka tik, mesk ant Igorio“ ir kt.). Ir nors, kaip teisingai pažymėta nuteistojo apeliaciniame skunde, šių susirašinėjimų laikotarpis nesutampa su šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laiku, tačiau, jų turinys iš esmės paneigia E. P. teiginius, jog M. T. jis nepažinojo ir su juo nebendravo. Juo labiau, jog fakto apie tai, kad su M. T. jis pradėjo artimiau bendrauti po komentuojamo įvykio, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu E. P. nenurodė. Priešingai, net ir apeliaciniame skunde tvirtinama, kad telefonu E. P. net ir po nusikalstamos veikos padarymo bendravo tik su O. R..

30. Tokiu būdu, M. T. parodymais nustačius, kad būtent E. P. prašė leisti pasinaudoti jo banko sąskaita, įvertinus tai, kad neteisėtų pinigų pavedimą į M. T. banko sąskaitą, bylos duomenimis, atliko būtent L. S., abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. P. veikė organizuotoje grupėje, nėra pagrindo. Nors joks tiesioginis E. P. kontaktas su A. R. vertinamu atveju nebuvo nustatytas, kas itin akcentuojama ir pateiktame apeliaciniame skunde, tačiau, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, ko neneigė nei A. R., nei L. S., kad visas A. R. bendravimas su laisvėje buvusiais organizuotos grupės nariais vyko itin slaptai, saugantis bet kokio galimo A. R. bei kito ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kartu su A. R. atlikusio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, identifikavimo. Būtent tai apklausiama teisiamojo posėdžio metu patvirtino L. S., nurodydama, kad iš laisvės atėmimo vietos jai paskambinęs A. R. po jųdviejų pokalbio jai visuomet liepdavo ištrinti telefono numerį, iš kurio jis tuo metu jai skambindavo. L. S. teigimu, A. R. jai skambindavo iš įvairių telefono numerių, juos dažnai keisdavo. Iš aptaro seka, kad A. R. ir kito ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suburta organizuota grupė, vykdydama nusikalstamas veikas, veikė ypatingos konspiracijos sąlygomis, bet kokiais galimais būdais slepiant savo bendravimą su laisvėje buvusiais asmenimis, tokiu būdu apsunkinant savo identifikavimą. Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad UAB „T.“ transporto vadovei U. D. paskambinusio ir iš jos UAB „T.“ banko prisijungimo duomenis išviliojusio asmens telefono numerio ji negalėjo nurodyti, nes telefono numeris šio skambučio metu nebuvo rodomas („Privatus numeris“). Akivaizdu, kad esant tokiai aukšto lygio konspiracijai, nustatyti tiesioginį E. P. bendravimą su konkrečiais organizuotos grupės nariais, yra neįmanoma, tačiau tai niekaip nepaneigia jo dalyvavimo organizuotos grupės veikloje fakto. Minėta, jog į M. T. banko sąskaitą nusikalstamu būdu įgyti pinigai buvo pervesti L. S., vykdančios tiesioginius A. R. nurodymus, veiksmais. L. S. patvirtino, kad M. T. ji nepažinojo. Atsižvelgiant į tai, kad M. T. banko sąskaitos paprašė būtent E. P., nesant pagrindo abejoti M. T. parodymais šioje dalyje, akivaizdu, kad šių veiksmų atlikimui E. P. veiksmai turėjo būti koordinuojami kitų organizuotos grupės narių.

31. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neteisėtais būdais gauti ir į M. T. banko sąskaitą pervesti pinigai, buvo išgryninti netrukus po jų pervedimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „T.“ transporto vadovei U. D. asmuo, prisistatęs policijos pareigūnu, paskambino 2017 m. sausio 2 d., apie 12.00 val. Šio pokalbio metu asmuo paprašė jos padiktuoti UAB „T.“ prisijungimo duomenis, kurie, sprendžiant iš byloje nustatytų duomenų visumos, iš karto buvo perduodami L. S., iš UAB „T.“ banko sąskaitos A. R. nurodymu pervedusiai pinigus į iš anksto paruoštas banko sąskaitas, tarp jų ir į E. P. surastą ir kitiems organizuotos grupės nariams nenustatytu būdu pateiktą M. T. banko sąskaitą. Pinigai iš M. T. banko sąskaitos buvo išimti dar tą pačią dieną, netrukus po jų pervedimo, t. y. 13.26 val., iš esmės tuo pačiu metu, kai buvo gryninami ir į kitų asmenų banko sąskaitas tos pačios organizuotos grupės narių pervesti UAB „T.“ pinigai. Be to, pasak M. T., būtent E. P. vertinamo įvykio dieną jam liepė su juo važiuoti į PC „(duomenys neskelbtini)“ esantį banką ir išgryninti į jo banko sąskaitą pervestus pinigus, kas patvirtina, kad E. P., dar M. T. nepranešus apie gautą pavedimą, jau žinojo, kad M. T. banko sąskaitą jau pasiekė neteisėtu būdu gauti pinigai. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti E. P. veikimą organizuotos grupės veikloje.

32. Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrįstai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas E. P. veiksmus vertino tinkamai ir jokių BPK pažeidimų, lėmusių netinkamą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą E. P. atžvilgiu nepadarė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. P. nuteisimo yra tesėta ir pagrįsta, naikinti ją pateikto apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

33. Ir vis tik, nustačius, jog E. P. veiksmai be nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį buvo nepagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkto ir 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindais. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas E. P. apeliaciniame skunde nebuvo keliamas, apie tai užsiminta tik A. S. gynėjo apeliaciniame skunde, siekiant išlaikyti nuosprendžio vientisumą, šio procesinio sprendimo išsamesnės priežastys bus pateiktos šios nuosprendžio 52 punkte.

Dėl nuteistosios A. S. ir jos gynėjo advokato V. Sirvydžio apeliacinio skundo

34. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. R. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikusiu bausmę nuteistuoju A. S. ir kitiems asmenims nurodė surasti asmenis, kurie leis pasinaudoti savo banko sąskaitomis nusikalstamu būdu įgytiems pinigams pervesti. Šiuo pagrindu A. S., V. B. ir kitas laisvėje esantis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, sutarė su G. M., kad šis leis pasinaudoti jo banko sąskaita nusikalstamu būdu įgytų pinigų pervedimui. V. B., turėdamas G. M. AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, išgrynino į G. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitą neteisėtai pervestus pinigus, t. y. per du kartus išgrynino 700 eurų ir 100 eurų skirtinguose AB „Swedbank“ bankomatuose, esančiuose Panevėžio mieste. Šiuos išgrynintus pinigus V. B. iš karto automobilyje perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tą pačią dieną, nepavykus bankomatuose išgryninti likusių į G. M. sąskaitą pervestų 1200 eurų, laisvėje esantis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo telekomunikacijų pagalba susitarė su A. S., kad ši nuveš V. B. ir G. M. į AB „Swedbank“ banko padalinį išgryninti likusią 1200 eurų sumą ir pagal laisvėje esančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymą, G. M. kartu su V. B., A. S. vairuojamu automobiliu „Toyota Avensis“, buvo nuvežti į AB „Swedbank“ banko padalinį, tačiau kai G. M. kreipėsi į banko darbuotoją, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o V. B., kuris laukė G. M. šalia AB „Swedbank“ banko patalpų, iš įvykio vietos pasišalino.

35. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo kaltės jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme nepripažino. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu ji paaiškino, kad tuo metu, kai ji važiavo į (duomenys neskelbtini), jos buvusi barmenė Ž. L. (barmenės tapatybė buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu) paprašė jos užvažiuoti į kaimą prie autostrados iš žmogaus paimti kažkokius dokumentus. Ji sutiko ir nuvažiavo. Jai išlipus iš automobilio, prie jos priėjo vyriškis, kuris jai padavė voką. Tuo susitikimas ir baigėsi. Voką nuvežė ir atidavė savo barmenei Ž. L.. Kitą kartą ji buvo namuose ir jai taip pat paskambino Ž. L. ir paprašė iš baro paimti žmogų. Tai buvo V. B., jos baro klientas. Ji paėmė V. B. ir nuvažiavo į tą patį kaimą paimti dar vieną vyriškį. Kaip dabar žino, tas vyriškis buvo G. M.. Juos atvežė iki gaisrinės (duomenys neskelbtini), netoli „Swedbank“ ir abu vyrus išleido. Nei V. B., nei G. M. niekada nėra ko nors prašiusi padaryti. G. M. niekada nėra skambinusi ir jo visiškai nepažįsta.

36. Vertinant šių nuteistosios parodymų patikimumą ir objektyvumą, visų pirma pažymėtina, kad ši A. S. pozicija viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Pirmą kartą apklausiant A. S. ikiteisminio tyrimo metu, ji apie barmenę Ž. L. neužsiminė, tvirtindama, kad paimti iš G. M. dokumentus ir vėliau jį su V. B. nuvežti iki AB „Swedbank“ padalinio jos prašė V. B.. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu A. S. prašė nesivadovauti jos pirminiais parodymais, teigdama, kad pareigūnams iškart neparodė, jog veikė Ž. L. prašymu, nes ji viena augino du vaikus, jos mama invalidė, dėl ko, nenorėjo, kad Ž. L. sulaikytų. Pasak nuteistosios, tuo metu jai buvo skirtas suėmimas. Kaip jai sakė policijos pareigūnai, tą ji ir patvirtino, dėl ko, suėmimas jai buvo nutrauktas ir ji buvo paleista už užstatą ne po trijų, o po pusantro mėnesio. Ir vis tik, tikėti tokia A. S. parodymų pakeitimo versija, nėra pagrindo. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pirmosios apklausos metu A. S., nors jai ir buvo išaiškinta jos teisė šios apklausos metu turėti gynėją, jo nepageidavo (8 t., b. l. 115-117). Savo apklausos protokolą ji pasirašė, nurodydama, kad jį perskaitė ir jis surašytas teisingai (8 t., b. l. 119). Versiją apie tai, kad voką iš G. M. ji parvežė ir vėliau jį su V. B. iki banko nuvežė Ž. L. prašymu, A. S. pateikė tik antrosios apklausos, be kita ko, atliktos jau dalyvaujant ir A. S. gynėjui, metu. Tačiau, jokių duomenų apie tai, kad jai buvo daromas spaudimas pirmosios apklausos metu, kad protokolą ji pasirašė neskaičiusi, ar kad policijos pareigūnai jai žadėjo panaikinti suėmimą, jei ji duos konkrečius parodymus, kaip kad A. S. nurodė apklausiama pirmosios instancijos teisme, šios apklausos metu ji nenurodė.

37. Šių duomenų kontekste būtina pažymėti ir tai, patikrinus asmens duomenis policijos centrinėje duomenų bazėje buvo nustatyta, kad A. S. apklausoje minima Ž. L. 2017 m. vasario 12 d. mirė. Ji, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. spalio 30 d., dirbo kavinėje/bare UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 20 d. iki 2017 m. vasario 9 d. dirbo ir nuteistoji (8 t., b. l. 133-148). Iš aptartų duomenų seka, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamų ir A. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu Ž. L. minėtame bare nebedirbo. Nors šios aplinkybės neneigė ir A. S., tačiau, šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš darbo, kuriame dirbo A. S., Ž. L. išėjo dar 2014 m. spalio 30 d., t. y. kiek daugiau nei prieš 3 (trejus) metus iki komentuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamų nusikalstamų veikų padarymo metu A. S. ir Ž. L. vis dar bendravo ir palaikė itin draugiškus santykius, dėl kurių, pasak nuteistosios, ji net du kartus sutiko jai padėti – vieną kartą paimdama voką iš jai nežinomo asmens, kitą kartą – tą patį asmenį su kitu baro klientu V. B. veždama į banką, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Svarbu ir tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir savo parodymuose paminėdama Ž. L., A. S. jokių jos kontaktinių duomenų neįvardino, o apklausiama pirmosios instancijos teisme, be kita ko, pažymėjo nežinojusi, kad Ž. L. yra mirusi. Esant šių duomenų visumai, A. S. versija apie Ž. L. dalyvavimą jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme atmestina kaip nepagrįsta. Jokie objektyvūs duomenys šios A. S. versijos nepatvirtina.

38. Netikint A. S. parodymais, kad jokios organizuotos grupės veikloje ji nedalyvavo, siekiant tinkamai ir išsamiai atsakyti į jos gynėjo apeliacinio skundo motyvus bei atskleisti tikrąją A. S. veiksmų apimtį, būtina nuosekliai aptarti ir kitų organizuotos grupės narių, ypatingai V. B. (su šiuo organizuotos grupės nariu, sprendžiant iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, A. S. bendravo ir su juo yra susijusi daugiausiai), veiksmus.

39. Kaip nustatyta liudytojo D. J. parodymais, jam paskambino V. B., su kuriuo buvo pažįstami, ir paklausė, ar turi banko sąskaitą. Aiškino, kad reikia pravesti pinigus į sąskaitą, ir kad gaus 10 proc. nuo pravestos sumos (analogiškas veikimo būdas, kaip ir kituose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje išskirtuose epizoduose). Jo banko sąskaita buvo areštuota, todėl V. B. paklausus, gal turi kokių nors kitų asmenų, kurie galėtų leisti pasinaudoti savo banko sąskaitomis, jis nurodė G. M. ir V. B. perdavė jo telefono numerį. Iš esmės analogiškas aplinkybes D. J. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, papildomai pažymėdamas, kad V. B. jam ir ankščiau buvo siūlęs užsidirbti pinigų, pasirašant kažkokius dokumentus ir su jais važiuojant į (duomenys neskelbtini) atlikti kažkokio darbo, už ką, V. B. jam žadėjo 100 eurų atlygį. Iš aptarto seka, kad G. M. V. B. nurodė būtent D. J..

40. Remiantis V. B. parodymų visuma, jam begeriant aludėje (neabejotinai toje pačioje, kurioje dirbo V. S., nes, pasak V. B., jis ten lankydavosi dažnai), lauke prie jo priėjo nepažįstamas asmuo (kuris baudžiamojoje byloje įvardijamas kaip ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo) ir pasiūlė užsidirbti. Prašė surasti asmenį, kuris duotų savo banko sąskaitą. V. B. pasiskambino vienam pažįstamam (sprendžiant iš aukščiau aptartų D. J. parodymų, tai buvo būtent D. J.) ir davė jo nurodytą numerį (kadangi D. J. V. B. nurodė tik G. M. telefono numerį, tai akivaizdu, kad būtent G. M. telefono numeris buvo perduotas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui). Po kelių savaičių jam (V. B.) paskambino tas pats asmuo, kurio nurodymu, jis iš bankomato su jam perduota banko kortele ir PIN kodu per du kartus išėmė 800 eurų ir juos atidavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Už tai gavo 40 eurų. Po to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nurodė V. B., jog reikės iš kaimo paimti vieną neblaivų asmenį (iš byloje nustatytų duomenų akivaizdu, jog tai buvo būtent G. M.) ir jam padėti nuvažiuoti į banką. Jį nuvežė pas kažkokią moterį, kuri pasakė, kad nuveš į kaimą paimti tą žmogų ir jį reikės palydėti į banką. Nuvažiavo į kaimą, paėmė tą žmogų, nuėjo į banką. Jis (V. B.) jam išėmė čekį. Tas žmogus nuėjo prie kasininkių laukti. Šioje vietoje svarbu paminėti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. B. atpažino A. S., kuri vežė paimti G. M., su kuriuo jis (V. B.) ir A. S. nuvyko į banką.

41. Tuo tarpu, kaip nustatyta G. M. parodymais, kurie iš esmės patvirtino tiek V. B., tiek ir D. J. nurodytas esmines vertinamo įvykio aplinkybes, jam paskambino D. J. ir pasakė, kad atvažiuos žmonės ir paprašys paslaugos (ką betarpiškai patvirtino ir liudytojas D. J.). Atvažiavo moteris ir vyriškis (atsižvelgiant į tai, kad D. J. G. M. telefono numerį perdavė V. B., o šis – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, neabejotina, kad pirmąjį kartą pas G. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu atvyko būtent A. S.). Pasak G. M., iš pradžių buvo kalbama, kad reikia nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini), kad reikalingas „švarus“ pasas, kad reikia paimti kažkokią paskolą ar panašiai (būtent tokią pirminio nusikaltimo schemą V. B. papasakojo D. J., kai šie buvo susitikę). Kai pas jį atvažiavo, pasakė, kad reikalinga banko kortelė su PIN kodu, pasakė, kad nuo pervestos sumos jam sumokės 10 procentų. Jis padavė savo banko kortelę su PIN kodu. Pasakė, kad su juo susisieks. Po kurio laiko jam paskambino ta moteris, kuri buvo atvažiavusi ir kuri prašė jo banko kortelės (A. S., nes būtent ją atlikus komentuojamus veiksmus G. M. atpažino ikiteisminio tyrimo metu). Visą laiką jis bendravo su ta pačia moterimi. Ją atpažino iš balso. Ji atvažiavo po kažkiek laiko ir pasakė, kad reikia važiuoti (būtent tuo metu, sprendžiant iš byloje surinktų duomenų visumos, V. B. jau išgryninus dalį iš UAB „T.“ į G. M. banko sąskaitą pervestų pinigų, pas G. M. atvyko A. S., nuvežusi jį su V. B. į banką). Atvažiavo ta pati šviesiaplaukė moteris, kurią atpažino iš nuotraukos, ir V. B.. Kai jį atvežė į banką, A. S. pasiliko mašinoje. Ji sakė, kad jo palauks. V. B. palydėjo į banką ir paėmė čekį. Sakė, kad palauks ir po to kartu grįš namo. Nuėjo prie bankininkės, pasakė, kad pardavė automobilį. Bankininkė paprašė truputį palaukti. Po 5–10 minučių atvažiavo policija ir jį sulaikė. A. S. atpažino iš nuotraukos, iš sudėjimo ir šukuosenos ir gali patvirtinti, kad tai tikrai ta pati moteris, kuri yra posėdžių salėje.

42. Iš aptartų duomenų visumos, sujungus juos į loginę ir vientisą grandinę, seka, kad V. B., su D. J. pagalba gavus G. M. telefono numerį, jis buvo perduotas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris su A. S. buvo atvykęs pas G. M. ir iš jo paėmė jo banko kortelę ir jos PIN kodą, kalbėjo apie kažkokį „reikalą“ (duomenys neskelbtini), kuriam reikalingas pasas. Apie tą patį „reikalą“ D. J. kiek ankščiau buvo papasakojęs ir V. B., šio „reikalo“ siūlydamas imtis būtent jam, tačiau jis atsisakė. G. M. banko kortele ir PIN kodu, sprendžiant iš šių duomenų, vėliau disponavo būtent A. S. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris, kiek vėliau, šiuos duomenis perdavė V. B., išgryninusiam iš G. M. banko kortelės 800 eurų. Šie pinigai, sprendžiant iš V. B. parodymų, buvo perduoti tam pačiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kaip tvirtino V. B., nuvežė jį pas A. S., kuri kartu su juo atvyko pas G. M. ir juos abu, t. y. V. B. ir G. M., nuvežė į banką, kadangi daugiau išgryninti pinigų iš G. M. banko sąskaitos V. B. neleido banko sąskaitos limitas. Atvykus į banką, A. S. liko automobilyje, o V. B. su G. M. nuėjo į banko skyrių, kuriame G. M. buvo sulaikytas (tuo metu UAB „T.“ jau žinojo apie neteisėtai pasisavintus pinigus ir šiuos duomenis buvo perdavusi atsakingiems asmenims). Neabejotina, kad V. B. ir A. S. tuo metu vis dar buvo įvykio vietoje, nes abu asmenys patikino G. M., kad jo palauks. Tačiau, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, abu asmenys pasišalino.

43. Netikėti G. M. parodymais, kuriais, kartu įvertinus ir D. J. bei V. B. parodymų visumą, juos sulyginus tarpusavyje, buvo betarpiškai nustatytas A. S. dalyvavimas organizuotos grupės veikloje, nėra pagrindo. G. M. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, atitiko tiek D. J., tiek iš dalies ir V. B. išdėstytas vertinamo įvykio aplinkybes, tam tikra dalimi sutapo ir su A. S. pateikta versija (atmetus jos teiginius dėl Ž. L. dalyvavimo). Svarbu ir tai, kad 2017 m. sausio 27 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu G. M. pateikė iš V. B. laisvės atėmimo vietoje gautus raštelius, iš kurių turinio aišku, kad V. B. piktinasi D. J. elgesiu, teigdamas, kad greičiausiai jis viską ir išklojo policijos pareigūnams, prašo pasakyti, kad G. M. nepažįsta V. B., jo negali atpažinti. Taip pat prašo G. M. neatpažinti ir kartu buvusios moters (A. S.), siūlo apsimesti, kad pinigų jam pasiūlė „(duomenys neskelbtini)“ (D. J.), prašo sakyti, kad G. M. nepamena, kas jam skambino, nežino, kas atvažiavo jo paimti (3 t. b. l. 22-28), t. y. iš esmės reikalauja duoti melagingus parodymus, siekdamas apsaugoti tiek save, tiek A. S.. Tačiau, net ir po to savo parodymų G. M. nekeitė, teisiamojo posėdžio metu patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas vertinamo įvykio faktines aplinkybes.

44. Esant aukščiau aptartų duomenų visumai, G. M. betarpiškai patvirtinus, kad A. S. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu buvo paėmusi jo banko kortelę ir PIN kodą, šiais duomenimis akivaizdžiai disponavo kurį laiką, perdavė V. B., kad šis išgrynintų iš G. M. banko sąskaitos UAB „T.“ pinigus, vėliau nuvežė G. M. ir V. B. į banką ir laukė, kol G. M. išsiims likusius savo banko sąskaitoje pinigus, abejoti A. S. nuteisimu analizuojamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

45. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad G. M. ir V. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino nepažinoję A. S., išskyrus tai, kad ji juos pavežė iki banko, tačiau sutikti su tokiu apeliacinio skundo motyvu, įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, sujungus juos į loginę grandinę, tokiu būdu nevertinant kiekvieno įrodymo atsietai nuo kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, nėra pagrindo. G. M. atpažino A. S. kaip asmenį, kuriai jis buvo perdavęs tiek savo banko kortelę, tiek ir PIN kodus ir su kuria vėliau, kartu su V. B., vyko į banką. V. B., nors ir neigė savo dalyvavimą organizuotos grupės veikloje, tačiau patvirtino pažinojęs A. S., nes ši dirbo bare, kuriame jis dažnai lankydavosi. Analogiškai savo pažintį su V. B. aiškino ir A. S.. Tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, neabejotina, kad tokiais savo parodymais V. B. ir A. S., be kita ko, neigdami savo kaltę jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl tikrųjų savo tarpusavio bendravimo aplinkybių teismui nenurodė.

46. Atmetant šiuos apeliacinio skundo teiginius, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. B. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną SWISS ONE, kuriame buvo užfiksuotas tyrimui reikšmingas kontaktinis adresas (duomenys neskelbtini), pavadintas – „(duomenys neskelbtini)“, priklausantis A. S./A. S.. Iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), priklaususio A. S./A. S., išklotinių matyti, kad nusikaltimo padarymo dieną 2017 m. sausio 2 d. nuo 12.41 iki 14.21 val. (būtent tuo laiku, kai į G. M. banko sąskaitą buvo pervesti neteisėtu būdu gauti UAB „T.“ pinigai ir vykdomas jų išgryninimas) pagrindinis bendravimas vyko su telefono numeriais: (duomenys neskelbtini)– išankstinio apmokėjimo paslauga (sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, neabejotina, jog tai galėjo būti tiek V. B., tiek ir G. M. minimas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu taip ir nenustatytas asmuo); ir (duomenys neskelbtini) – V. B.. Nors, kaip teisingai pažymima ir nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde, telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybė analizuojamu atveju priskiriama tiek A. S., tiek A. S., tačiau įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, kurioje jokie neteisėti A. S. veiksmai, jo sąsajos su V. B. ar kitais organizuotos grupės nariais nenustatyti, abejonių tuo, jog aukščiau aptartu telefono numeriu su V. B., be kita ko, ir 2017 m. sausio 2 d., telefonu bendravo būtent A. S., teisėjų kolegijai nekyla. Iš aptaro seka, kad V. B. ir A. S. tarpusavio bendravimas buvo intensyvus, V. B. A. S. telefono numerį turėjo įsivedęs į savo telefono adresatų knygą, todėl pagrindo sutikti su A. S. ir V. B. teiginiais, jog artimiau vienas su kitu jie nebendravo, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija neabejoja, kad V. B. ir A. S. iš tiesų siejo ilgalaikiai santykiai, nukreipti į nusikalstamų veikų darymą, ką, be kita ko, patvirtina ir D. J. bei G. M. parodymai apie tai, kad D. J. V. B. siūlė atlikti „reikalą“ Klaipėdoje, pasirašant tam tikrus dokumentus, o A. S. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu analogišką veiksmų planą atskleidė ir G. M., paimdami iš jo dokumentus.

47. Būtent su šiuo įvykiu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra susijęs ir G. M. A. S. parašytas SMS pranešimas 2016 m. gruodžio 28 d. 12.40 val. „Neskambinek man, susitvarkys ir atvesiu, o tu ieskok kitu“ (3 t., b. l. 32-34, 37-49). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad priskirti šio SMS pranešimo A. S., kai tuo pačiu telefono numeriu naudojosi ir A. S., nėra galimybės, tačiau šis argumentas dėl šio nuosprendžio 46 punkte jau aprašytų motyvų, vėlgi atmestinas. Minėta, jog jokie neteisėti A. S. veiksmai, jo sąsajos su G. M. ar kitais organizuotos grupės nariais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyti. Tuo tarpu A. S. dalyvavimas jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme neabejotinai įrodytas tiek aukščiau aptartų, tiek ir kitų skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašytų aplinkybių visumoje. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad telefonu, kuriuo G. M. buvo parašytas komentuojamas SMS pranešimas, galėjo naudotis ir SMS pranešimą parašyti kiti asmenys, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra. Jų nepateikė ir nuteistosios gynėjas, lakoniškai teigdamas, jog šis SMS pranešimas A. S. priskirtas nepagrįstai. Tuo tarpu G. M. patvirtino, jog aptariamas SMS pranešimas jam buvo parašytas būtent A. S.. Atsižvelgiant į SMS pranešimo turinį, kuriuo prašoma neskambinėti, akivaizdu, kad G. M. galėjo ir turėjo žinoti, kam jis prieš tai skambinėjo ir kas jam galėjo parašyti būtent tokio pobūdžio SMS pranešimą. Šių duomenų visumoje, A. S. gynėjo apeliacinio skundo motyvas, kad aptartas SMS pranešimas A. S. buvo priskirtas nepagrįstai ir tai galėtų būti vertinama, kaip in dubio pro reo principo pažeidimas, atmestinas kaip nepagrįstas. Analogiškais motyvai atmestinas ir apeliacinio skundo teiginys, jog ikiteisminio tyrimo metu prie A. S. naudotų telefono numerių buvo parašyta „galimai A. S.“, kas vėlgi pažeidžia in dubio pro reo principą. Šiuos duomenis ištyręs teismas ir juos patikrinusi teisėjų kolegija betarpiškai nustatė, jog šioje nutartyje paminėtais telefono numeriais naudojosi būtent A. S.. Jokios galimos išvados šioje vietoje nedaromos, todėl kalbėti apie in dubio pro reo principo pažeidimą nėra jokios objektyvios galimybės.

48. Nors, kaip teisingai pažymima A. S. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde, joks tiesioginis A. S. kontaktas su A. R. ar kitais organizuotos grupės nariais, išskyrus V. B., vertinamu atveju nebuvo nustatytas, tačiau, kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, visas aptariamos organizuotos grupės narių, tame tarpe ir A. S., bendravimas su asmenimis, kurių banko sąskaitos buvo naudojamos nusikalstamų veikų darymui, vyko itin slaptai, saugantis bet kokio galimo jų identifikavimo. Būtent tai apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino G. M., nurodydamas, kad A. S. jam skambindavo iš daug skirtingų telefono numerių, juos dažnai keisdavo. Analogiškas veikimas buvo nustatytas tiek A. R., tiek ir kitų organizuotos grupės narių veikloje. Esant šių duomenų visumai, neabejotina, kad A. R. ir kito ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suburta organizuota grupė, vykdydama nusikalstamas veikas, veikė ypatingos konspiracijos sąlygomis, bet kokiais galimais būdais slepiant savo bendravimą su laisvėje buvusiais asmenimis, tokiu būdu apsunkinant savo identifikavimą.

49. Analogiška išvada darytina įvertinus ir tai, kad, kaip minėta, UAB „T.“ transporto vadovei U. D. paskambinusio ir iš jos UAB „T.“ banko prisijungimo duomenis išviliojusio asmens telefono numerio ji negalėjo nurodyti, nes telefono numeris šio skambučio metu nebuvo rodomas („Privatus numeris“). Akivaizdu, kad esant tokiai aukšto lygio konspiracijai, nustatyti tiesioginį A. S. bendravimą su konkrečiais organizuotos grupės nariais, yra neįmanoma, tačiau tai niekaip nepaneigia jo dalyvavimo organizuotos grupės veikloje fakto. Bylos duomenimis neginčytinai nustaytya, kad į G. M. banko sąskaitą nusikalstamu būdu įgyti pinigai buvo pervesti L. S., vykdančios tiesioginius A. R. nurodymus, veiksmais. Įvertinus tai, kad G. M. banko sąskaitos prašė V. B. ir A. S., nesant pagrindo abejoti G. M. parodymais šioje dalyje, akivaizdu, kad, siekiant pasinaudoti G. M. banko sąskaita, be kita ko, tų pačių UAB „T.“ priklausančių pinigų išgryninimui, A. S. veiksmai turėjo būti koordinuojami kitų organizuotos grupės narių. Tokiu būdu, A. S. ir jos gynėjo apeliacinio skundo motyvas, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių požymių, kurie sujungtų „Panevėžio epizodą“ su kitais nuteistųjų veiksmais, dėl ko A. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių, atmestinas kaip nepagrįstas.

50. Iš esmės analogiškais motyvais atmestinas ir nuteistosios gynėjo teiginys, jog A. S. nuvežus G. M. ir V. B. į banką, G. M. buvo sulaikytas, dėl ko, iš UAB „T.“ pasisavintų pinigų išgryninimas likusioje 1200 eurų sumoje buvo nebaigtas, kas atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį. Nesant pagrindo abejoti bendrais organizuotos grupės narių veiksmais, siekiant pasisavinti UAB „T.“ priklausantį turtą, įvertinus tai, kad A. S., vykdydama kitų organizuotos grupės narių nurodymus, ieškojo asmenų, kurių banko sąskaitas galima būtų panaudoti nusikalstamų veikų darymui, neabejojant, jog ji disponavo ir G. M. banko kortele ir jos PIN kodu, savo veiksmus nuosekliai derino su tame pačiame mieste veikusiu V. B., darytina pagrįsta išvada, kad jos veiksmų kvalifikavimas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1dalį, 182 straipsnio 2 dalį, šiuos veiksmus atlikus organizuotos grupės veikloje, yra teisingas. Apie tai, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius ir kad tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais, pasisakoma ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017).

51. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje nesutiktina ir su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. S. kalta jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, nepagrįstai rėmėsi jos atžvilgiu dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo nagrinėjamomis kitomis baudžiamosiomis bylomis, konstatuodamas, kad A. S. suvokė priklausanti organizuotai grupei, tokiu būdu pažeisdamas nekaltumo prezumcijos principą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, šie duomenys buvo vertinami kitų nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, betarpiškai patvirtinančių A. S. neteisėtų veiksmų atlikimą, kontekste, kaip teismo vidinį įsitikinimą formuojanti aplinkybė, tačiau ne kaip pagrindinis įrodymas, kuriuo remiantis A. S. buvo pripažinta kalta. Tai, kad A. S. veikė organizuotoje grupėje ir tai aiškiai suprato, teisėjų kolegijos vertinimu, betarpiškai patvirtina tiek aukščiau aptarti, tiek ir kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašyti duomenys, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja. Tokiu būdu, vien tik faktas, kad pirmosios instancijos teismas paminėjo, jog A. S. atžvilgiu yra ir kitų nagrinėjamų baudžiamųjų bylų dėl analogiškų neteisėtų veiksmų atlikimo, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto nuosprendžio panaikinimui.

52. Ir vis tik, nors nagrinėjamu atveju neabejojama nuteistosios A. S., kaip vykdytojos, veiksmų teisiniu vertinimu, teisėjų kolegija sutinka su A. S. ir jo gynėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad jos veiksmai analizuojamu atveju buvo nepagrįstai kvalifikuoti kaip kurstytojos. Jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jų skundžiamame nuosprendyje neatskleidė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, vien tik tai pagrindo panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. S. nuteisimo, teisėjų kolegijai nesudaro. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, organizuotoje grupėje visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama. Vadovaujantis BK 26 straipsnio 4 dalimi, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, nustatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį. Tačiau pagal teismų praktikoje susiformavusią nuostatą, nuoroda į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį nėra būtina kvalifikuojant organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2007, 2K-255/2013, 2K-140/2014, 2K-257-719/2019). Atsižvelgiant į išdėstytą, A. S. veiksmus kvalifikavus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, papildomas jos veiksmų kvalifikavimas pagal BK 24 straipsnio atitinkamas dalis, nebuvo galimas, todėl iš skundžiamo nuosprendžio A. S. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 24 straipsnio atitinkamas dalis šalintinas.

53. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu analogiškai, t. y. ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, ir pagal BK 24 straipsnio atitinkamas dalis, buvo kvalifikuoti ir kitų nuteistųjų – A. R., L. S., E. P. V. B., veiksmai, nepaisant to, kad A. R., L. S. ir V. B. apeliacinių skundų Kauno apygardos teismui nepateikė, iš skundžiamo nuosprendžio A. R., L. S., E. P. ir V. B. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 24 straipsnio atitinkamas dalis taip pat šalintinas, tokiu būdu skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeičiant BPK 328 straipsnio 1 punkto ir 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindais.

54. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su A. S. paskirta bausme, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. S. asmenybę, nepagrįstai rėmėsi dar neįsiteisėjusiais nuosprendžiais A. S. atžvilgiu, kas, pasak nuteistosios gynėjo, lėmė griežtesnės bausmės jai skyrimą. Tačiau, sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindu sušvelninti A. S. tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymą skirtas bausmes, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Spręsdamas A. S. skirtinų bausmių individualizavimo klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį bei jais sukeltų pasekmių sunkumą, įvertinto tai, kad dėl A. S. ir kitų organizuotos grupės narių neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala juridiniam asmeniui, kuri vis dar neatlyginta. Vertindamas A. S. asmenybę, priešingai nei teigiama A. S. gynėjo apeliaciniame skunde, apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į jos atžvilgiu šiuo metu nagrinėjamas baudžiamąsias bylas, bet ir į tai, kad praeityje, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, ji buvo teista ne vieną kartą, skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuotus nusikaltimus padarė esant neišnykus ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, dėl ko, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Neabejotina, kad ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis, kaip, be kita ko, ir vis dar nagrinėjamų baudžiamųjų bylų tokio asmens atžvilgiu nagrinėjimas, vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą, negalimas.

55. Šioje vietoje būtina pažymėti ir tai, kad praeityje A. S. buvo ne tik ne kartą teista, bet ir bausta administracine tvarka, jos atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnės bausmės (bauda), tiek ir kitos jos teisinę padėtį švelninančios priemonės (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jos elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas, ji ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, darytina abejonių nekelianti išvada, kad tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesį laikotarpį A. S. negeba, o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymas buvo tik loginė jos gyvenimo būdo ir neteisėto elgesio pasekmė. Aptartų duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jokios A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos nebuvo, A. S. vaidmuo organizuotos grupės veikloje nebuvo antraeilis – ji, vykdydama kitų organizuotos grupės narių nurodymus, ieškojo asmenų, kurių banko sąskaitomis galima būtų pasinaudoti nusikalstamų veiksmų atlikimui, o juos suradusi toliau koordinavo jų veiksmus, kas neabejotinai didina tiek jos pačios, tiek ir jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą ir aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, reikalauja vertinti itin atidžiai.

56. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinti nuteistajai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajai skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteisto asmens elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

57. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama ir su civilinio ieškinio išsprendimo klausimu, tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, jog A. S. veikė organizuotos grupės veikloje, kas betarpiškai patvirtinta ir šioje nutartyje, solidariai iš jos ir kitų organizuotos grupės narių UAB „T.“ naudai priteisė 8088,32 eurų dydžio sumą šios įmonės patirtai turtinei žalai atlyginti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys, todėl bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai, nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai.

58. Sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė turtinės žalos ir iš Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priteisimo klausimo, nes, pasak nuteistosios gynėjo, nusikalstamas veikas A. R. ir kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo padarė atlikdami jiems skirtas laisvės atėmimo bausmes pataisos įstaigoje, nėra pagrindo. Nagrinėjant baudžiamąją bylą joje pareikštas civilinis ieškinys nagrinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo taisykles, tačiau net ir pačiame baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog tais atvejais, kai kyla klausimų, kurių baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Be to, tiek baudžiamojo, tiek ir civilinio proceso normos turi būti taikomas sistemiškai, atsižvelgiant į bendrąsias teismų sistemą ir kompetenciją nustatančias normas, taisykles. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) nuostatomis, Lietuvoje vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai (Teismų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Apylinkių ir apygardų teismai yra bendrosios kompetencijos teismai ir jie nagrinėja civilines, baudžiamąsias bylas ir bylas dėl administracinių nusižengimų, tuo tarpu bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėja specializuoti teismai, t. y. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai (Teismų įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).

59. Bylų priskyrimo atitinkamos kompetencijos teismams kriterijus ir pagrindas yra teisinio ginčo pobūdis ir prigimtis. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas UAB „T.“ pareikštame civiliniame ieškinyje kėlė skirtingos teisinės prigimties reikalavimus. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo fiziniams asmenims yra civilinio teisinio pobūdžio, tuo tarpu reikalavimai atlyginti žalą dėl valstybės netinkamo pareigų vykdymo patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir laikytini administracinio teisinio pobūdžio. Taigi, civilinio ieškovo UAB „T.“ civilinio ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo kildinami ne tik iš neteisėtų, nusikalstamų privačių asmenų veiksmų, tačiau taip pat ir viešojo administravimo subjekto viešojo administravimo srityje atliktų neteisėtų veiksmų. Tad šiuo atveju teisinis santykis mišrus.

60. Kadangi baudžiamojo proceso kodeksas tokių aplinkybių nereglamentuoja, kaip jau minėta, baudžiamojo proceso kodekso normos nukreipia į civilinio proceso normas. Pareiga nustatyti rūšinį teismingumą išplaukia iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio ir kitų normų. CPK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Tuo atveju kai kyla abejonių dėl rūšinio teismingumo, šiuos klausimus išsprendžia speciali teisėjų kolegija (CPK 36 straipsnio 3 dalis).

61. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartą pasisakiusi, kad tokio pobūdžio ginčuose reikalavimai turi būti išskirti, nes reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo fiziniams asmenims teismingi bendrosios kompetencijos teismui, o reikalavimai dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, – administraciniam teismui (bylos Nr. T-42/2017, T-32/2016). Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje Nr. 3K-3-287-690/2017, kurioje buvo reiškiami reikalavimai Lietuvos valstybei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, kai nusikaltimą padarė asmenys, tuo metu atliekantys bausmę pataisos namuose, teismas pažymėjo, jog teismas teismingumo klausimą privalo išspręsti ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar byloje dalyvaujantys asmenys dėl rūšinio teismingumo pasisakė ar ne. Teismas šioje byloje pasisakė, kad bendrosios kompetencijos teismai, išnagrinėję tokio pobūdžio ginčą iš esmės, pažeidė rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, o tai yra absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas ir vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, apylinkės bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikino, bylą perdavė nagrinėti administraciniam teismui.

62. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išskirti UAB „T.“ reikalavimą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos, procesinių išlaidų atlyginimo iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos į atskirą bylą ir perduoti ją nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, buvo visiškai pagrįstas. Nors jokio sprendimo Vilniaus apygardos administracinis teismas analizuojamu atveju nepriėmė, tačiau tai sąlygojo ne neteisėti pirmosios instancijos teismo veiksmai bet UAB „T.“ netinkamas veikimas, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „T.“ skundas buvo laikomas nepaduotu dėl to, jog nustačius terminą trūkumams pašalinti, UAB „T.“ to nepadarė.

Dėl išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą

63. 2022 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teisme buvo gautos patikslintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 498,46 (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonių eurų, 46 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajai J. P. apeliacinės instancijos teisme, bei 714,71 (septynių šimtų keturiolikos eurų, 71 ct), susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam E. P. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

64. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

65. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų J. P., E. P. ir A. S. ir jos gynėjo apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi iš esmės atmetami kaip nepagrįsti, patikslinant tik perteklinę pirmosios instancijos teismo nurodytą aplinkybę dėl nuorodos į atitinkamas BK 24 straipsnio dalis. Šioje vietoje būtina pažymėtina, kad šis teisėjų kolegijos atliktas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio patikslinimas J. P. veiksmų teisinio vertinimo apskritai nelietė, o E. P. apeliaciniame skunde apie tai nebuvo užsimenama. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji ginčijo pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, todėl nagrinėti jų apeliacinius skundus Kauno apygardos teisme rašytinio proceso tvarka nebuvo galimybės. Be to, jokių duomenų apie nuteistųjų J. P. ir E. P. finansinę padėtį byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantai. Žinoma tai, kad J. P. turi darbą ir nuolatines pajamas. Todėl konstatuoti jų prastą finansinę padėtį, dėl kurios asmenys nesugebėtų sumokėti iš jų priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pagrindo nėra.

66. Dėl išdėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 498,46 (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonių eurų, 46 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajai J. P. apeliacinės instancijos teisme, bei 714,71 (septynių šimtų keturiolikos eurų, 71 ct), susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam E. P. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, šias išlaidas priteisiant iš J. P. ir E. P..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistosios J. P. ir nuteistojo E. P. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistosios A. S. ir jos gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį, iš jo rezoliucinės dalies, kuria A. R., L. S., E. P. ir V. B. pripažinti kaltais jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, pašalinti nuorodas į atitinkamas BK 24 straipsnio dalis.

Iš nuteistosios J. P. valstybės naudai priteisti 498,46 (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonių eurų, 46 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Iš nuteistojo E. P. valstybės naudai priteisti 714,71 (septynių šimtų keturiolikos eurų, 71 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė