Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Teisėja S. Plungienė Procesinio sprendimo kategorija 36.1; 42.4, 42.10

2009 m. lapkričio 3 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-862-715/2009 pagal ieškovo miško savininkų kooperatyvo „Privati girininkija" ieškinį atsakovei A. M. dėl baudos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo argumentai.

Mažeikių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, 2009 m. gegužės 28 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo 2009 m. kovo 16 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą pakeitė: priteisė iš A. M. ieškovui MSK „Privati girininkija” 12 000,00 Lt baudos, 1038,00 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-03-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 195,60 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš MSK „Privati girininkija” A. M. 912,00 Lt byli­nėjimosi išlaidų; priteisė iš A. M. 4,10 Lt pašto išlaidų valstybei; priteisė iš MSK „Privati girininkija” 12,98 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, nurodė, kad šalių sudarytos preliminarios sutarties 6 punktas, leidžiantis reikalauti kartu ir sutarties įvykdymo, ir netesybų, priešta­rauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negali būti taikomas (LR CK 6.73 str. 1 d.). Atsakovė ieškovui apie tai, kad nevykdys sutarties, pranešė 2007-05-25. Ieškovas 2007-06-04 krei­pėsi į teismą dėl tarp šalių sudarytos sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi, todėl iki nebuvo išspręstas klausimas, ar tarp šalių sudaryta sutartis yra preliminari ar pagrindinė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, ieš­kovas buvo įsitikinęs, kad sutartis turi būti laikoma pirkimo pardavimo sutartimi ir negalėjo reikalauti netesybų. Teismas sprendė, kad teisė reikalauti netesybų už preliminariosios sutarties nevykdymą ieškovui atsirado teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-715/2009 pripažinus, jog tarp šalių sudaryta sutartis yra preliminarioji sutartis. Atsižvelgęs į tai, kad tik 2008-12-16 ieškovui atsirado teisė reikalauti netesybų, teismas sprendė, kad būtent nuo šio momento skaičiuotinas ieškinio senaties terminas ir ieškinys dėl netesybų priteisimo, teismui pateiktas 2009-02-18, yra paduotas nepraleidus 6 mėnesių ieškinio senaties termino.

Spręsdamas dėl netesybų priteisimo, teismas nurodė, kad kredito­riui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, tačiau Civilinio kodekso 6.73 straipsnis nu­mato, kad jeigu netesybos yra aiškiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Remdamasis byloje surinkta medžiaga teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai, nesant svarbių ir pateisinamų priežasčių atsisakė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nors pasirašant preliminariąją sutartį turėjo ketinimą parduoti žemės sklypą, todėl privalo sumokėti netesybas. Remdamasis teismų praktika, taip pat sąžiningumo ir lygiateisiškumo aspektais vertindamas tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties 5 punkto nuostatas dėl jose šalims įtvirtintų teisių ir pareigų, teismas pripažino, kad sutartyje nustatytas baudos dydis yra itin nepalankus atsakovei, šalių atsakomybė už sutarties nevykdymą nėra lygiavertė, nes netesybos numatytos tik atsakovės atžvilgiu. Atsižvelgęs į parduodamo sklypo kainą ir atsakovės atžvilgiu numatytas netesybas, kurios sudaro apie 25 proc. viso sandorio vertės, teismas pripažino, kad, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, tokio dydžio netesy­bos yra pernelyg didelės. Įvertinęs netesybų santykį su visa sandorio suma, tai, kad netesybos numatytos tik atsakovės atžvilgiu, byloje nėra įrodymų apie ieškovo S. T. sumokėtas netesybas, teismas sprendė, kad šalių sutartimi numatytos netesybos yra aiškiai per didelės, sutarties sąlyga dėl netesybų suteikia ieškovui vienašališką pranašumą atsakovės atžvilgiu, priteisus visą prašomą netesybų sumą atsakovei būtų sukurta nepakeliama prievolė ir taip pažeista šalių interesų pusiaus­vyra, todėl netesybų dydį sumažino. Mažinant priteistinų netesybų dydį, teismas atsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį, jos gaunamą 705 Lt senatvės pensiją, senyvą amžių, sveikatos problemas. Vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, šalių lygiateisiškumo principais, siekdamas civilinių santykių stabilumo bei šalių interesų pusiausvy­ros, preliminariu teismo sprendimu iš atsakovės ieškovui priteistas netesybas teismas sumažino iki 12000 Lt ir atitinkamai iki 1038 Lt sumažino palūkanas iki ieškinio teismui pada­vimo dienos ( CK 6.210 str. 1 d.). Iš atsakovės ieškovui taip pat priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-03-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų esmė

Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tik 2008-12-16 (kai įsiteisėjo teismo sprendimas netenkinti ieškovo ieškinio dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo- pardavimo sutartimi ir jos patvirtinimo) ieškovui atsirado teisė reikalauti netesybų, yra nepagrįsta, nes, remiantis preliminarios sutarties 5 ir 6 punktais, ieškovui teisė reikalauti netesybų ir teisė reikalauti toliau vykdyti sutartį kiekviena yra (ar gali būti) įgyvendinama atskirai ir kiekvienos šios teisės įgyvendinimas nėra saistomas su kitos ieškovo teisės įgyvendinimu ar neįgyvendinimu.Ieškiniams dėl netesybų yra numatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), kuris ieškovui prasidėjo 2007-05-24, kai ieškovas raštu buvo informuotas, kad atsakovė nenori ir neketina bei atsisako parduoti ginčo žemės sklypą ieškovui. Šį ieškinio senaties terminą ieškovas praleido, atsakovė prašė teismo taikyti šį ieškinio senaties terminą ir vien šiuo pagrindu ieškinį atmesti ( CK 1.131 str. 1 d.).Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo preliminarią sutartį bei jos 5 punkte nustatytą sąlygą ir konstatavo, kad sutarties sąlyga dėl netesybų suteikia ieškovui vienašališką pranašumą atsakovės atžvilgiu, tačiau netenkino atsakovės prašymo tokią sąlygą panaikinti. Preliminarios sutarties 6 punkto sąlygą, kuri leidžia reikalauti ir sutarties įvykdymo, ir netesybų, teismas pripažino negaliojančia ir ją pakeitė, nustatant, jog ji netaikoma, nors tokio prašymo dėl 6 punkto sąlygos išnagrinėjimo ir jos pakeitimo ar panaikinimo niekas byloje nebuvo pareiškęs.Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 12000 Lt baudos dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, neleidžia ieškovui nepelnytai praturtėti bei atitinka sąžiningo verslo praktikos reikalavimus. Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad preliminarios sutarties 5 punkto sąlyga nenaikintina ir nekeistina, netesybos turi būti mažintinos iki ieškovo įrodytų nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumos, tačiau ieškovas neįrodė jokių patirtų nuostolių. Todėl netesybų dydis mažintinas iki 0,02 procento nuo atsakovei avansu sumokėtos 5000 Lt sumos už kiekvieną dieną nuo 2007-05-16 iki 2007-05-25. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad iš atsakovės priteistinos ir palūkanos nuo atsisakymo parduoti žemės sklypą ieškovui dienos, t.y. nuo 2007-05-24, iki ieškinio teismui padavimo dienos. Priteisdamas ieškovui ir baudą ir dar papildomai palūkanas už ginčijamos ir ginčytinos prievolės nevykdymą nuo atsisakymo parduoti žemės sklypą iki ieškinio pateikimo teismui dienos, teismas suteikė ieškovui galimybę neteisėtai ir nepagrįstai pasipelnyti ir praturtėti atsakovės sąskaita, nes ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, kuriems atlyginti įstatymų leidėjas ir nustatė delspinigių bei palūkanų institutą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija primena, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2007-05-16 miško savininkų kooperatyvas „Privati girininkija“ ir atsakovė A. M. pasirašė preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (toliau tekste „Sutartis“), kurioje susitarė dėl žemės sklypo – 5 ha, esančio ( duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise A. M. pirkimo- pardavimo. Pagal „Sutartį“ pirkėjas sumokėjo pardavėjai avansą būsimų mokėjimų sąskaitą – 5000 Lt. Viso sandorio suma pagal „Sutartį“ – 195000 Lt.

Be to šalys 4 Sutarties punktu susitarė, kad jeigu „Sutartis“ bus nutraukta ir nebus sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, pardavėja privalo ne vėliau kaip per penkias dienas po „Sutarties“ nutraukimo grąžinti pirkėjui sumokėtą avansą. Kartu numatė (5 Sutarties punktas), kad „Sutartį“ pardavėjai nutraukus, jeigu ji nutraukiama dėl nuo jos priklausančių priežasčių, bei tokiu būdu pažeidus „Sutartyje“ numatytus įsipareigojimus, pardavėja įsipareigoja ne tik nedelsiant po pareikalavimo grąžinti pirkėjui sumokėtą avansą, bet sumokėti 50000 Lt baudą (netesybas), kartu numatydami, kad baudos sumokėjimas pagal šią sutartį neatleidžia šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo (6 Sutarties punktas).

2007-05-24 raštu, o 2007-05-25 žodžiu A. M. dukra J. J. informavo pirkėją, kad žemė nebus parduodama ir grąžino sumokėtą avansą – 5000 Lt. Kitų mokėjimų atsisakė (byla Nr. 2A-391-357/2008, b. l. 45,46,47). 2007-06-01 dovanojimo sutartimi Nr. 1M-2629, A. M. padovanojo ginčo žemės sklypą savo dukrai J. J..

Pirkėjas – miško savininkų kooperatyvas „Privati girininkija“ 2007-06-04 Mažeikių rajono apylinkės teismui įteikė ieškinį, kuriuo prašė preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi ir ją patvirtinti. Patikslintu ieškiniu ieškovai pareiškė ieškinį (actio Pauliana), kuriuo prašė panaikinti 2007-06-01 dovanojimo sutartį Nr. 1M-2629, taikyti restituciją, sugrąžinti A. M. turtą – ginčo žemės sklypą buvusiai savininkei ir patvirtinti 2007-05-16 sudarytą žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį tarp ieškovo ir A. M..

2008 m. birželio 20 d. sprendimu Mažeikių rajono apylinkės teismas ieškovo ieškinio reikalavimus atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2009 m. vasario 18 d. miško savininkų kooperatyvas „Privati girininkija“ kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. M. netesybas (baudą) 50000 Lt ir palūkanas. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. gegužės 28 d. ieškinį patenkino, baudą sumažino bei priteisė palūkanas.

Apeliacinės instancijos teismas bylos duomenų pagrindu sprendžia:

pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą padarydamas nepagrįstą išvadą dėl ieškinio senaties termino šiame teisiniame santykyje pradžios. Todėl dėl šios aplinkybės padarė teisiškai nepagrįstas išvadas, kad ieškovas nepraleido ieškiniui paduoti senaties termino, taigi jau vien dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu;

pirmosios instancijos teismas nors ir įvertino „Sutarties“ 5 punkte nustatytą sąlygą, kaip suteikiančią ieškovui vienašališką pranašumą atsakovės atžvilgiu, tačiau nesprendė, ar turėjo teisę atsakovė vienašališkai atsisakyti šios sutarties sąlygos;

be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino netesybų, kaip teisės instituto sąvoką, vertindamas ją ne kaip kompensuojamąją funkciją atliekančią, bet daugiau kaip baudžiamąją, kadangi visiškai nevertino, kokius gi nuostolius realiai patyrė ieškovas dėl preliminarios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir nesudarytos pagrindinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties.

Teismas konstatuoja

Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnio 1 dalis). Prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje (CK 6.30 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos bei kai skolininkas iki prievolės įvykdymo termino pabaigos praneša kreditoriui, kad jis prievolės neįvykdys (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai). Šiomis teisės normų nuostatomis teisėjų kolegija ir vadovaujasi, spręsdama ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino tarp šalių susidariusius sutartinius prievolinius santykius, jų kilmę, sąlygas, ir principus, kuriais vadovaujantis buvo sudaryta šalių sutartis, taip pat ieškinio senaties taikymo klausimus.

Kolegija primena, kad ieškiniams dėl netesybų yra numatytas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nuosekliai analizuojant susiklosčiusius tarp šalių faktinius - teisinius sutartinius santykius, kolegija sprendžia, kad senaties terminas ieškovui ginti savo pažeistas teises atsirado nuo tada, kai ieškovas buvo informuotas, kad atsakovė atsisako sudaryti su ieškovu žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Bylos duomenys byloja, kad apie tai ieškovas buvo informuotas 2007-05-24 raštu, kurį ieškovui registruotu laišku išsiuntė atsakovės dukra J. J., nurodydama ir sutarties atsisakymo argumentus, bei faktinės aplinkybės, kurios liudija, jog atsakovė per savo dukrą J. J. grąžino gautus pagal preliminariąją sutartį 5000 Lt, kuriuos ieškovas priėmė. Šios aplinkybės yra užfiksuotos Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-252-715/2008. Taigi šios faktinės aplinkybės liudija apie tai, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo 2007-05-24, taigi nuo šio laiko ieškovas įgijo realią teisę ginti savo pažeistą teisę teisme savo pasirinktais būdais – pareikšdamas vienokį ar kitokį ieškinio reikalavimą (prašydamas arba patvirtinti sutartį, t.y. reikalauti įvykdyti prievolę, arba reikalauti netesybų (baudų) už jos nevykdymą), o teismas privalėjo skaičiuoti ieškinio senaties terminą, būtent, nuo šios datos.

Ieškinio senatis – labai reikšmingas ir svarbus teisės institutas, reikšmingas visoms teisinio santykio šalims, todėl negali būti vertinamas kaip ginantis tik vienos teisinio santykio šalies interesus. Šis terminas nustatomas tiek ieškovo tiek atsakovo interesais tam, kad būtų galima užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, kita vertus civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas apie savo teisės pažeidimą per visą įstatymo jam suteiktą ieškiniui pareikšti laiką nesikreipia į teismą teisminės gynybos, su reikalavimu dėl netesybų (primename, kad tokiam reikalavimui nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas), priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (šiuo atveju A. M.) galėjo pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo konkrečios teisės, arba nemano, jog ši jo teisė pažeista. Šioje byloje ieškovas, ne tik neneigdamas, bet ir pripažindamas, kad apie pažeistą teisę jis sužinojo jau 2007-05-24, nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl netesybų iki 2009-02-19, tačiau pasirinko kitokius savo teisių gynybos būdus (šiuo atveju sau naudingesnius ir palankesnius) - pareiškė ieškinius dėl sutarties patvirtinimo ir dovanojimo sutarties panaikinimo (actio Pauliana). Taigi nereikšdamas reikalavimo dėl netesybų, praleido sutrumpintą 6 mėnesių tokiam ieškiniui pareikšti senaties terminą.

Kolegija, bylos duomenų pagrindu pripažįsta nepakankamais ir nesvariais teisiniu požiūriu ieškovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir nepagrįstomis teismo išvadas, kad kol nebuvo išnagrinėta byla dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi, nebuvo galima kelti klausimo dėl netesybų. Kaip matyti iš pačios Sutarties turinio ir jo atskirų punktų (4,5,6 p) sisteminės – loginės analizės ir aiškinimo, ieškovui pagal jo paties sudarytą ir šalių pasirašytą „Sutartį“, teisė reikalauti netesybų ir teisė reikalauti vykdyti toliau sutartį tiesiogiai viena kitą nesaisto ir įgyvendinamos atskirai, t.y. sutartis suteikia privilegijuotą teisę pirkėjui reikalauti ir netesybų (baudos) už jos nevykdymą, ir reikalauti įvykdyti sutartį. Kolegija pažymi, kad tokia teisinė situacija apskritai yra galima, tačiau tik įstatymo nustatytais atvejais. Taigi kolegija, iš dalies sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šalių sudarytos preliminarios sutarties 6 punktas, leidžiantis reikalauti kartu ir sutarties įvykdymo ir netesybų prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatom, ir negali būti taikomos, sprendžia, kad ieškovas turėjo teisę pasirinkti savo pažeistos teisės gynimo būdą: reikalauti vykdyti sutartį, pareiškiant atitinkamą ieškinį teisme (civ. byla Nr.2-252-715/2008) arba reikšti ieškinį dėl 50000 Lt netesybų (baudos) už bet kokį šios sutarties pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokį ieškinį ieškovas privalėjo pareikšti per sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Tai, kad ieškovas buvo aktyvus ir siekė įgyvendinti savo pažeistas teises operatyviai ir kuo naudingiau sau, liudija ne tik ieškovo pasirinktas savo teisės gynimo būdas, bet ir ydinga preliminarioji žemės pirkimo sutartis ir kai kurie aiškiai diskriminaciniai jos punktai, bei skubotas (2007-06-04) ieškinio pareiškimas teisme dėl sutarties patvirtinimo ir prašymas dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad ieškovas nepažeidė ieškinio senaties termino, nurodęs, kad teisė kreiptis dėl netesybų jam atsirado tik 2008-12-16 (kai įsiteisėjo teismo sprendimas netenkinti ieškovo ieškinio dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine), savo motyvuose nurodė kitaip – kad prievolė mokėti baudą ieškovei atsirado jau nuo 2007-05-24, t.y. kai atsakovė atsisakė parduoti žemės sklypą ir sumokėti baudą.

Todėl kolegija pasikartoja, kad atsakovei „Sutartyje“ numatyta prievolė, o kartu ir ieškovo teisė reikalauti vykdyti prievolę – mokėti netesybas (baudą) atsirado nuo 2007-05-27 ir ji kilo iš pardavėjos pareikšto atsakymo parduoti žemės sklypą ieškovui. Kartu pažymėtina, kad ši „Sutartyje“ numatyta prievolė atsakovei kildinama iš jos, t.y. žemės sklypo pardavėjos bet kokio nuo jos priklausančio sutarties pažeidimo. Taigi preziumuojama, kad ji nėra siejama su ieškovo teise ir apsisprendimu reikalauti toliau vykdyti sutartį, ar reikalauti netesybų (baudos).

CK 6.228 straipsnio 1 dalyje konstatuojama, kad šalis gali atsisakyti „Sutarties“ ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu „Sutartis“ ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad vertinant ar „Sutartis“ arba atskros jos dalys nesuteikia vienai šaliai perdėto pranašumo prieš kitą, būtina įvertinti ar šalis buvo apskritai sąžininga, teisinga, ar nepasinaudojo tuo, kad viena tokio sandorio šalis gali turėti ekonominių sunkumų, būti priklausoma, ekonomiškai silpnesnė, pagaliau yra neinformuota, menkesnio išsilavinimo, neturinti derybinės patirties, nepatyrusi, arba negalinti (nesugebanti dėl amžiaus ar išsilavinimo) savarankiškai vertinti sudėtingus teisinius – ekonominius santykius, galimus savo poelgių padarinius. Bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė šioje situacijoje buvo silpnesnioji sandorio pusė, o ieškovas – yra juridinis asmuo, turintis patirtį verslo bei derybų srityje, todėl „Sutarties“ penktame punkte numatyta tik vienai atsakovei diskriminuojanti sąlyga atsisakius „Sutarties“ sumokėti 50000 Lt baudą, suteikė kitai šaliai – pirkėjui (ieškovui) perdėtą pranašumą. Be to ir numatytos baudos dydis – 50000 Lt akivaizdžiai (viso sandorio vertė 195000 Lt) yra diskriminacinis, neproporcingas, aiškiai per didelis ir rodantis vienos sandorio šalies tikslą nesąžiningai pasipelnyti, kitos sutarties šalies sąskaitą nutraukus „Sutartį“.

Todėl dėl šių priežasčių atsakovė turėjo teisę vienašališkai atsisakyti minėtos preliminarios „Sutarties“ sąlygos. O ieškovas, būdamas nesąžiningas kitos sutarties šalies atžvilgiu – negalėjo versti atsakovę vykdyti šį sutarties punktą, t.y. reikalauti netesybų, akivaizdžiai siekiant vienintelio tikslo – nesąžiningai praturtėti kitos šalies sąskaita. Pažymėtina, kad ieškovas iš esmės taip ir elgėsi, atsisakydamas reikalavimo sumokėti baudą, bet reikalaudamas „Sutarties“ įvykdymo.

Todėl ir šiuo pagrindu ieškinys turėjo būti atmestas.

Dėl netesybų ir nuostolių dydžio santykio

Netesybos visais atvejai atlieka tik kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, patirtus dėl sutarties neįvykdymo, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, jos negali atlikti baudinės funkcijos. Patirtų nuostolių dydį privalo įrodyti ta šalis, kuri jas patyrė. Ieškovas labai prieštaringai teismui aiškino patirtus nuostolius ir jų dydį, teikdamas, kad šios sutarties pagrindu jis jau sudarė kitą sutartį, kurios negali įvykdyti dėl atsakovės veiksmų, todėl patyrė nuostolius, nes jau sumokėjo dalį – 42000 Lt netesybų kitos sutarties pagrindu, tačiau teisme nurodė priešingai, - kad jokių mokėjimų nėra atlikęs. Kitų realiai turėtų nuostolių ieškovas nei nurodė, nei įrodė. Bylos faktai liudija apie tai, kad atsakovė preliminarios sutarties pagrindu 2007-05-16, būsimų mokėjimų sąskaita gavo iš ieškovo 5000 Lt, tačiau šiuos pinigus 2007-05-25 grąžino ieškovui. Ieškovas neįrodė, kad dėl šios aplinkybės turėjo realių nuostolių, taip pat neįrodė, kad patyrė kokių nors realių nuostolių ar turėjo išlaidų dėl to, kad atsakovė nepardavė jam žemės sklypo. Kartu kolegija sutinka, kad būtų galima svarstyti klausimą dėl minimalių nuostolių, kai pažeidžiama piniginė prievolė priteisimo, kurie sudarytų 0,02 procentus netesybų nuo atsakovei avansu sumokėtos sumos – 5000 Lt, už kiekvieną šių pinigų buvimo dieną pas atsakovę, t.y. nuo 2007-05-16 iki 2007-05-25. Tačiau sprendžiant, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, šis reikalavimas ir šio reikalavimo dalis netenkinamas.

Kadangi nebuvo pagrindo patenkinti ieškinį dėl netesybų, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti reikalavimo dalį dėl palūkanų nuo atsakovės atsisakymo parduoti žemės sklypą dienos, t.y. nuo 2007-05-24.

Dėl nurodytų aplinkybių ir nutartyje pateiktais teisiniais argumentais, pirmosios instancijos teismo 2009 m. kovo 16 d. preliminarus ir 2009 m. gegužės 28 d. galutinis sprendimai panaikinami, o ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį atmetus, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš ieškovo priteistinas atsakovei už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 392 Lt ir išlaidos už advokato atstovavimą teisme – 1 200 litų ( b. l. 45, 79).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme – 17, 08 Lt ir apeliacinės instancijos teisme – 4,83 Lt, priteistinos iš ieškovo valstybės naudai ( b. l. 62, 94; CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. preliminarų ir 2009 m. gegužės 28 d. galutinį sprendimus panaikinti.

Miško savininkų kooperatyvo „Privati girininkija“ ieškinį A. M. atmesti.

Priteisti iš ieškovo miško savininkų kooperatyvo „Privati girininkija“ ieškovei A. M. ( duomenys neskelbtini) 392 Lt ( tris šimtus devyniasdešimt du litus ) žyminio mokesčio ir 1200 Lt ( tūkstantį du šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo miško savininkų kooperatyvo „Privati girininkija“ valstybei 21,91 Lt ( dvidešimt vieną litą devyniasdešimt vieną ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.