- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-391-357/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Petras Povilaitis
- Ieškovas
- Miško savininkų kooperatyvo „Privati girininkija“
- Atsakovas
- A. M., Miško savininko kooperatyvo „Privati girininkija“, A.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas, Arūnas Strikaitis
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,
dalyvaujant ieškovo Miško savininkų kooperatyvo „Privati girininkija“ atstovui Richardui Viršilai, advokatui Arūnui Strikaičiui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Miško savininko kooperatyvo „Privati girininkija“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Miško savininkų kooperatyvo „Privati girininkija“ ieškinį atsakovėms A. M. ir J. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Miško savininkų kooperatyvas „Privati girininkija“ ieškiniu kreipėsi atsakovei A. M. ir J. J. dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo bei dovanojimo sutarties panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nurodė, kad sudarant ginčo sutartį šalių valia buvo susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Nors atsakovė A. M. teisme nurodė, jog ji ieškovui skambino tik norėdama sužinoti žemės kainą, o žemės parduoti iš viso neketino, tačiau tai paneigia pačios atsakovės veiksmai. Abi sutarties šalys pripažįsta, kad derybos vyko 2-3 savaites, per tokį ilgą laikotarpį pardavėja A. M. nei dukrai, nei kam nors kitam nepasakė, jog ieškovas prieš jos valią įkalbinėja ją parduoti žemę. Tai rodo, kad ji pati buvo suinteresuota derybomis. Atsakovė A. M., paėmusi iš pirkėjo 5000 Lt ir pasirašiusi sutartį, nesuprato sutarties sąlygos dėl 50000 Lt ir sekančią dieną paskambinusi dukrai pasakė, jog žemės pirkėjas davė 5000 Lt, o sutartyje parašyta 50000 Lt. Ieškovo atstovas Richardas Viršila parašydamas pakvitavimą dėl šių pinigų, dokumentą pavadino dėl sumokėto avanso grąžinimo, tai įrodo, kad ieškovo atstovas suprato, jog priima grąžinamą avansą pagal ginčo sutartį. Tarp šalių sudaryta preliminarioji žemės pirkimo-pardavimo sutartis negali būti pripažinta pagrindine, kadangi jos sudarymo metu neegzistavo pirkimo-pardavimo objekto. Šalys susitarė dėl 5,00 ha sklypo pirkimo-pardavimo po to, kai pirkėjas iš pardavėjai priklausančio 5,64 ha dydžio sklypo atskirs 0.64 ha dydžio sklypą apie pardavėjo sodybą, atliekant kadastrinius matavimus. Be to parduodamas daiktas neperduotas būsimajam pirkėjui valdyti. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo patvirtinti su atsakove A. M. sudarytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 6 pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau šis sklypas yra 5,64 ha dydžio, o šalys tarėsi tik 5,00 ha dydžio sklypo pirkimo-pardavimo. Be to 5,64 ha dydžio sklype yra pastatai, dėl kurių pirkimo-pardavimo sutarties šalys nesitarė. Pats ieškovo atstovas patvirtino, kad pas notarą nebuvo galima tvirtinti sutarties, nes dar nebuvo atidalintas žemės sklypas, kurį ketino pirkti. Pagal ginčo sutartį ieškovo sumokėtas avansas sudaro tik apie 2,5 proc. perkamo objekto kainos, todėl išdėstytais motyvais teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi. Ieškovas atsakovei A. M. nei ieškinio padavimo teismui momentu, nei dabar nėra pareiškęs reikalavimo dėl minėtos sutarties 5 punkte numatytos baudos sumokėjimo. Todėl ieškovas nėra atsakovės A. M. kreditorius. Vien tai, kad sutartyje numatyta jog pardavėjas, pažeidęs sutartyje nustatytus įsipareigojimus, įsipareigoja po pareikalavimo grąžinti pirkėjui sumokėtą avansą ir sumokėti 50000 Lt baudą, neduoda pagrindo tvirtinti, kad tokio dydžio netesybos ir bus išieškomos. Nors ieškovas ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad turi duomenų, jog atsakovė J. J. ketina parduoti dovanotą žemės sklypą, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-06-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti.
1) Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Mažeikių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad sudarant ginčo sutartį šalių valia buvo susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Šis Mažeikių rajono apylinkės teismo teiginys neteisėtas ir nepagrįstas, nes šalys turėjo vienintelį tikslą, pirkėjas nupirkti žemės sklypą, o pardavėjas jį parduoti. Kadangi žemės sklypas nebuvo padalintas į dvi dalis, t.y. 5 ha ir 0,64 ha šalys nutarė atidėti sutarties tvirtinimą notarine tvarka kol bus atlikti kadastriniai matavimai. Teismas rėmėsi tik žodiniais atsakovių paaiškinimais, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pateikė rašytinius įrodymus – abiejų šalių pasirašytą sutartį. Derybų dėl taikos sutarties sudarymo metu, atsakovės patvirtino, kad žemės sklypą parduoda tik netenkina sutartyje numatyta kaina. Mažeikių rajono apylinkės teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis negali būti pripažinta pagrindine, kadangi jos sudarymo metu neegzistavo pirkimo-pardavimo objektas. Pirkimo-pardavimo sutarties objektas yra aiškus, tai yra žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) pirkėjui po sutarties patvirtinimo notarine tvarka priklausysianti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo 5,0 ha dydžio dalis, o pardavėjui liekančios bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalis – 0,64 ha tai yra žemės sklypo savininkių nėra draudžiama perleisti dalį žemės sklypo tretiesiems asmenims. Tam nėra privalomi kadastriniai matavimai, pakanka, kad būtų apibrėžtos kiekvienam bendrasavininkiui priklausančios žemės sklypo dalys. Kadangi ginčas kilo dėl įstatymų nustatyta tvarka suformuoto žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo, bet ne dėl tokios sutarties sudarymo ateityje. Remiantis CK 1.66 str. 2 dalimi, sandoris, dėl kurio kilęs ginčas, pripažintinas sandoriu su atidedamąja sąlyga.
2) Atsisakius panaikinti dovanojimo sutartį, tampa negalimas pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimas, kadangi šiuo metu ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovės dukrai J. J.. MSK „Privati girininkija“ dėl neteisėtų atsakovių veiksmų yra patyrusi tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, todėl teigtina, kad yra kreditorius, neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio yra nuostoliai. Kad MSK „Privati girininkija“ yra atsakovių kreditorius, pripažino ir Mažeikių rajono apylinkės teismas savo sprendime, teikdamas, jog nėra aišku, kokio dydžio bauda bus išieškoma iš atsakovių pateikus reikalavimą dėl baudos priteisimo. Šio ginčo atveju nėra svarbu, kokio dydžio reikalavimo teisę turi MSK „Privati girininkija“, svarbu tai, kad MSK „Privati girininkija“ turi reikalavimo teisę, tai yra, apeliantas yra atsakovių kreditorius, todėl tenkintinas reikalavimas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsakovės A. M. ir J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti kolegija neturi pagrindo.
Bylos dokumentais nustatyta, kad 2007-05-16 pardavėja A. M. ir pirkėjas Miško savininkų kooperatyvas „Privati girinkija“ sudarė preliminariąją žemės sklypo pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjas įsipareigojo nuosavybės teise įsigyti 5,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); pirkėja už sutartą žemės kainą įsipareigojo atskirti iš bendro sklypo 0,64 ha plotą apie pardavėjo sodybą, atliekant kadastrinius matavimus, o pirkėjas sutarties pasirašymo metu sumokėjo pardavėjai 5000 Lt avansą būsimų mokėjimų sąskaita. Šalys numatė, jeigu nebus sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pardavėja privalo grąžinti per 5 d. avansą ir sumokėti 50000 Lt baudą.
Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovė J. J. 2007-05-25 grąžino ieškovui 5000 Lt avansą. Dovanojimo sutartimi sudaryta 2007-06-01 atsakovė A. M. padovanojo J. J. 5,64 ha žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini).
Kolegija vertina nepagrįstu apelianto motyvą, kad šalių tikslas nebuvo ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, tik atidėti sutarties tvirtinimą notarine tvarka, kol sklypas bus padalintas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – šalių pasirašytos 2007-05-16 sutarties, pavadintos „preliminariąja“ žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi turinys patvirtina, kad pardavėja ir pirkėjas preliminariąja sutartimi susitarė dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, susitarime išvardintomis sąlygomis. Šis sutarties tekstas akivaizdžiai įrodo šalių valią 2007-05-16 pasirašyti preliminariąją sutartį dėl kitos - pagrindinės sutarties sudarymo ateityje. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika panašaus pobūdžio bylose. Kolegija daro išvadą, kad tarp šalių sudarytas ikisutartinis susitarimas, nes ginčijamos sutarties objektas buvo ne turtinė vertybė, bet būsima pagrindinė sutartis.
Teismas pagrįstai konstatavo aplinkybes, kad sudarant ginčo sutartį šalių valia buvo susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo, žemės padalinimo, kainos, sutarties šalys vedė derybas 2-3 savaites. Atsakovė A. M. paėmė iš pirkėjo 5000 Lt avansą, kurį gražino. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovo atstovas Richardas Viršila parašydamas pakvitavimą dėl šių pinigų, dokumentą pavadino pažyma dėl sumokėto avanso grąžinimo, tai įrodo, kad ieškovo atstovas suprato, jog priima grąžinamą avansą pagal ginčo sutartį.
Apelianto argumentas, kad pirkimo-pardavimo objektas buvo aiškus ir žemės sklypo savininkui nedraudžiama perleisti dalį žemės sklypo, negali būti pagrindu kitaip aiškinti preliminariosios sutarties turinį ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš esmės nagrinėjamoje byloje ginčo šalys tarėsi dėl dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Kolegijos nuomone iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo atveju šalys tarėsi būtent dėl 5.00 ha žemės sklypo dalies, kaip atskiro turtinio vieneto, pirkimo-pardavimo (b.l.4) ir šiam susitarimui įgyvendinti reikėjo padalyti atsakovės turimą 5.64 ha žemės sklypą, atskiriant 0.64 ha dydžio sklypą prie pardavėjos sodybos, suformuojant du atskirus kadastrinius vienetus. Taigi akivaizdu, kad ginčo susitarimų sudarymo metu dar nebuvo pagrindinės sutarties objekto – 5.00 ha dydžio žemės sklypo, atidalyto teisės aktų nustatyta tvarka iš atsakovės žemės sklypo suformuoto kaip atskiro objekto, dėl kurio pirkimo-pardavimo tarėsi ginčo šalys, sudarydamos 2007-05-16 susitarimą. Ši aplinkybė leidžia kolegijai daryti išvadą, kad ginčo šalys sudarė preliminariąją, o ne pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nes nurodytos sutarties sudarymo metu nebuvo žemės pirkimo-pardavimo sutarties objekto (Žemės įstatymo 14 str.), todėl tokia pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys susitarė tik dėl dalies žemės sklypo pirkimo ir parduodamas daiktas neperduotas būsimajam pirkėjui valdyti. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė patvirtinti su atsakove A. M. sudarytą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šis sklypas yra 5,64 ha dydžio, o šalys tarėsi tik dėl 5,00 ha dydžio sklypo pirkimo-pardavimo. Be to, 5,64 ha dydžio sklype yra pastatai, dėl kurių pirkimo-pardavimo sutarties šalys nesitarė. Ieškovo atstovas neneigė, kad nebuvo galima tvirtinti sutarties notarine tvarka, nes dar nebuvo atidalintas žemės sklypas, kurį ketino pirkti.
Todėl kolegija sutinka su teismo išvada, kad būsimo pardavimo objektas nebuvo tinkamai suformuotas 2007-05-16 sutarties pasirašymo metu ir daiktas neperduotas būsimam pirkėjui. Tokio turinio pirkimo-pardavimo sutartis, neatlikus žemės padalinimo ir neturint detalaus plano, negalėjo būti patvirtinta notarine tvarka 2007-05-16, todėl negalėjo būti sudaryta ir kitu būdu. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad buvo sudarytas sandoris CK 1.66 str. 2 dalies pagrindais su atidedamąja sąlyga. Toks teisinis vertinimas iškreipia preliminarios sutarties prasmę, reglamentuojamą CK 6.165 str. 1 dalyje, t.y. preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį ir jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (5dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo perduoti pinigai yra avansas, kuris nėra draudžiamas, sudarant preliminarią sutartį CK 6.165 str. pagrindais. Kolegijos nuomone, kitaip traktuoti sumokėtos 5000 litų sumos negalima, pvz. kaip atsiskaitymo, nes ši suma sudaro nežymią dalį parduodamo objekto kainos.
Dėl kito ieškinio reikalavimo kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, nes ieškovas neįrodė ieškinio CK 6.66 str. pagrindais. Ieškovo kreditorinio reikalavimo apimtis nenustatyta konkrečia suma, nepareikštas ieškinys dėl atsakovės A. M. prievolinių įsipareigojimų, nepateikti įrodymai apie atsakovės negalėjimą atsiskaityti su tariamu kreditoriumi. Ieškinio reikalavimas šioje dalyje pareikštas visiškai savarankišku CK 6.66 str. pagrindu, iš esmės nesusiejant su skolinių prievolių reikalavimu. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio pareikšto CK 6.66 str. pagrindais tikslas yra kompensacinis, o sandorio negaliojimas yra tik priemonė atkurti skolininko mokumą. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas nėra šiai dienai A. M. kreditorius, todėl neturi pagrindo reikšti ieškinį pagal CK 6.66 str.
Įvertinus aptartus įrodymus, kolegija Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Miško savininkų kooperatyvo „Privati girininkija“ atsakovėms J. J. 1725 litus, A. M. 375 litus bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų ir 11.80 litų pašto išlaidų valstybei.