- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-737-210/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-07326-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danute Burbuliene, Birute Simonaitiene
- Pareiškėjas
- V. Ž., uždarosios akcines bendroves ,,Ulmas“
- Suinteresuotas asmuo
- V. Ž., I. Ž.
- Advokatai
- Saulius Alysas
- Kategorijos
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal pareiškejo V. Ž. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesa pagal suinteresuoto asmens V. Ž. prašyma civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje pagal pareiškejos uždarosios akcines bendroves ,,Ulmas“ prašyma suinteresuotiems asmenims V. Ž., I. Ž., antstoliui Arturui Bložei del skolininko turto dalies, esancios bendrojoje nuosavybeje, nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
2010 m. balandžio 26 d. pareiškejas V. Ž., remdamasis CPK 366 str. 1 d. 9 p., Šiauliu miesto apylinkes teismui pateike prašyma del proceso atnaujinimo išnagrinetoje civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje pagal pareiškejo UAB ,,Ulmas“ prašyma suinteresuotiems asmenims V. Ž., I. Ž., antstoliui Arturui Bložei del skolininko turto dalies, esancios bendrojoje nuosavybeje, nustatymo. Atnaujinus procesa, praše pakeisti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010-02-10 nutarti, nustatant, kad skolininko V. Ž. dalis bendrojoje jungtineje nuosavybeje yra žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0696 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0696 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškejas nurode, kad teismas neteisingai taike CPK 667 str. 2 ir 4 dalis. Šio straipsnio 4 dalis ipareigoja skolininko dali nustatyti taip, kad butu galima iš jos išieškoti. Šiuo atveju teismas nustate, kad V. Ž. dalis bendrojoje jungtineje nuosavybeje yra žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), mažaaukšciu gyvenamuju namu statybos paskirties, kurio bendras plotas 0,1508 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), verte 115000 Lt, taciau visiškai neatsižvelge i ta fakta, kad tame žemes sklype stovi dideles vertes baigtas statyti gyvenamasis namas. Pagal CK 6.395 str., parduodant sklypa, kuriame yra pastatu, turi buti aptartas pastatu nuosavybes teisiu perejimas. Pastatas nera areštuotas ir yra sutuoktiniu Ž. nuosavybe, todel turejo buti numatyta ir naudojimosi tvarka žemes sklypu, kuria dengia statiniai (CPK 667 str. 2 d.). Teismas pažeide ir CK 4.80 str., kuriame yra reglamentuojama turto atsidalijimo tvarka, taip pat CK 3.123 str., CK 3.127 str. 3 d., reglamentuojancius sutuoktiniu turto padalijimo, vaiko teisiu ir interesu apsaugos principus.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo argumentai
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu miesto apylinkes teismas 2010 m. rugsejo 28 d. nutartimi atsisake atnaujinti procesa civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nutarti grinde tuo, kad pareiškejo nurodyta aplinkybe del CPK 667 str. 2 ir 4 daliu netinkamo taikymo negali buti pripažinta pagrindu atnaujinti procesa, kadangi skelbiant varžytines yra daroma atžyma, jog ant žemes sklypo stovi statiniai. Teismas pažymejo, jog skolininkas V. Ž. neatlieka ant žemes sklypo esanciu statiniu teisines registracijos, taciau ši aplinkybe negali buti kliutis teismui, nustatant jo dali turte, paskirti ši žemes sklypa jam. Išieškojimo procese sklypa realizavus, statiniu iteisinimo klausimas butu sprendžiamas atskira tvarka (2006-06-19 Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-375/2006). Teismas nurode, kad šiuo atveju negali buti taikomos ir CK 6.395 str. nuostatos, reguliuojancios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo teisinius santykius, nes nei V. Žiogas, nei jo sutuoktine I. Ž. ant žemes sklypo esanciu statiniu teisiškai nera iregistrave, todel ir sudarant pirkimo-pardavimo sutarti jie negaletu ginti savo daiktiniu teisu i statinius. Teismas atmete pareiškejo argumenta del netinkamo CK 3.123 str. ir 3.127 str. taikymo, ir nurode, jog 2010-02-10 teismo nutartimi I. Ž. buvo skirta didesne turto dalis. Teismas sprende, kad pareiškejas be pagrindo remiasi CK 4.80 str., nes šio straipsnio nuostatos yra taikomos atidalijant turta iš bendrosios dalines, o ne iš bendrosios jungtines nuosavybes. Teismas atkreipe demesi, kad teismui nepateikti irodymai, kad ant žemes sklypo yra pastatyti statiniai ir kokia ju verte.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo i ji argumentu esme
Atskiruoju skundu pareiškejas V. Ž. prašo Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 28 d. nutarti panaikinti ir klausima išspresti iš esmes: pareiškejo V. Ž. prašyma del proceso atnaujinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai sprende, jog ta aplinkybe, kad pareiškejui paskirtame žemes sklype stovi gyvenamasis namas, kurio verte 397000 Lt ir kuris Nekilnojamojo turto registre dar nebuvo iregistruotas, nesudaro kliuciu realizuoti mineta žemes sklypa ir tokiu atveju nera jokios teises normos pažeidimo. Teismas remesi tik antstolio paaiškinimu, jog tokiais atvejais skelbiant varžytines yra daroma atžyma apie stovincius statinius, taciau neišsiaiškino, kokiu teisiniu pagrindu taip yra elgiamasi, ar tokiu budu nera pažeidžiamos teises normos ir šio proceso dalyviu teises ir kokios tokio turto realizavimo pasekmes.
2. Teismas nepagristai nurode, kad nagrinejamu atveju netaikytinas CK 6.395 str. ir kad nuosavybes teises i nama žemes sklypo perleidimo sandoryje neturi buti aptartos, o gali buti sprendžiamos atskira tvarka pagal CK 4.40 str. nuostatas.
3. Nagrinejamu atveju nuosavybes teises i gyvenamaji nama atsiradimo pagrindas yra jo pastatymas (CK 4.47 str.). Namo baigtumas yra 100 procentu, vien ta aplinkybe, kad namas kol kas nera iregistruotas Nekilnojamojo turto registre, negali buti pagrindas paneigti sutuoktiniu nuosavybes teise i ji. Parduodant iš varžytiniu pareiškejui priskirta žemes sklypa, namas negali buti parduodamas, šis klausimas turi buti aptartas pardavimo iš varžytiniu akte. Namas nebuvo areštuotas ir atidalintas, jis priklauso pareiškejui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtines nuosavybes teise, taigi negali buti parduodama po statiniu esanti žemes sklypo dalis.
4. Nustatant nekilnojamojo daikto skolininko dali, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausancia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka, taciau tokia tvarka nebuvo nustatyta, o prašyma del proceso atnaujinimo nagrinejes teismas i tai neatsižvelge (CPK 667 str. 2 d.).
5. Pareiškejui paskirto žemes sklypo paskirtis yra privaciu namu valdu statyba, todel sklypa pardavinejant be statiniu jis yra bevertis. Sistemiškai aiškinant CPK 667 str. 4 d. ir CK 4.80 str. 3 d., darytina išvada, kad istatymu yra ginami išieškotojo interesai, todel skolininko dalis turi buti nustatyta taip, kad iš jos butu galima išieškoti. Nagrinejamu atveju del netinkamai parinkto turto atidalijimo budo, smarkiai sumažejo žemes sklypo verte ir 69818 Lt skolos iš šio žemes sklypo nebus galima išieškoti.
6. Teismas neivertino galimo konflikto su busimu žemes sklypo savininku del teises naudotis žemes sklypo dalimi, kuria užima gyvenamasis namas ir jo priklausiniai.
Žemesnės instancijos teismas
7. 2010-02-10 teismo nutartimi buvo sukurta neapibrežta teisine situacija, iš esmes gincas nebuvo išsprestas ir nepasiektas tikslas, del kurio buvo nustatinejama skolininko dalis bendrojoje jungtineje nuosavybeje.
Antstolis A. Blože atskiraji skunda praše spresti teismo nuožiura.
Atsiliepimas
Atsiliepime i atskiraji skunda išieškotojas UAB „Ulmas“ praše atskiraji skunda atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad skolininkas piktnaudžiauja savo teisemis ir per proceso atnaujinimo instituta siekia vilkinti jam nepalankaus sprendimo vykdyma; skolininkas su antstoliu nebendradarbiavo ir duomenu, apie tai, kad žemes sklype statomas gyvenamasis namas, nepateike; bylos nagrinejimo metu skolininkas nepateike irodymu, kad yra statomas gyvenamasis namas ir kokia jo verte; kadastriniu matavimu byla buvo sudaryta po bylos išnagrinejimo pirmosios instancijos teisme; teismas pagristai nustate, kad skolininko dalis bendrojoje jungtineje nuosavybeje yra nurodytas žemes sklypas, nes kitokie turto padalijamo budai yra negalimi; prašyma del proceso atnaujinimo pareiškejas grindžia naujais irodymais (kadastriniu matavimu byla), kuriu anksciau byloje nebuvo ir kuriu teismas nevertino; kadangi teismas žemes sklypa priteise skolininkui, jam priklauso visi šiame žemes sklype esantys statiniai; skolininko argumentai del CK 3.123 str. ir 3.127 str. pažeidimu atmestini, nes teismas ir taip per daug nukrypo nuo lygiu daliu principo, daugiau turto priteisdamas sutuoktinei; argumentas del CK 4.80 str. pažeidimo yra visiškai naujas argumentas, kuriuo skolininkas nesireme bylos nagrinejimo metu; argumentai del irodinejimo taisykliu pažeidimo negali sudaryti pagrindo atnaujinti procesa.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacines instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai tenkinant pareiškejo prašyma atnaujinti procesa civilineje byloje
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas, nagrinedamas pirmosios instancijos teismo nutarties atnaujinti procesa teisetumo ir pagristumo klausima turi teise šia nutarti palikti nepakeista, ja pakeisti, panaikinti ir perduoti nagrineti ši klausima iš naujo pirmosios instancijos teismui iš naujo arba išspresti ji iš esmes (CPK 337 str.). Pažymetina, kad teise panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarti, kuria nepagristai atsisakoma atnaujinti procesa, ir išspresti ši klausima iš esmes, apima apeliacines instancijos teismo teise, esant pagrindui, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesini sprendima, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti procesa, procesa civilineje byloje atnaujinti, taciau nesuteikia teises pakeisti pirmosios instancijos teisma ir iš esmes nagrineti atnaujinta civiline byla. Apeliacines instancijos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija negali nagrineti civiliniu bylu, kurios pagal CPK normas turi buti iš esmes nagrinejamos pirmosios instancijos teisme, nes tokiu atveju butu paneigta šalies teise pasinaudoti instancine teismu sistema, kad priimtas galutinis procesinis sprendimas butu peržiuretas visose teisminese grandyse.
Nagrinejamos pagal pareiškejo skunda bylos medžiaga byloja, kad pareiškejas savo prašyma del proceso atnaujinimo civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) grindžia CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, numatanciu, kad procesas civilineje byloje gali buti atnaujinamas, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teises normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiuretas apeliacine tvarka. CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali buti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teises normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiuretas apeliacine tvarka. Šiame kontekste pažymetina, kad aiški teises normos taikymo klaida yra vertinamoji savoka, jos turinio istatymo leidejas neatskleidžia, suteikdamas tokia teise byla nagrinejanciam teismui. Aiški teises normos taikymo klaida gali buti suprantama kaip konkrecioje teises normoje esancios aiškios nuostatos, kuria reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teises normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrinda atnaujinti procesa, sprendžia prašyma atnaujinti procesa nagrinejantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Be to, klaida turi buti ne tik aiški, bet ir esmine, t. y. tokia, kuri daro sprendima (nutarti) neteiseta.
Grižtant prie nagrinejamos bylos faktu ir skundo argumentu konstatuotina, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo nutartimi, kuria atsisakyta atnaujinti procesa, teigia, kad vienas iš pagrindu atnaujinti procesa šioje byloje yra teismo, nagrinejusio byla del skolininko turto dalies, esancios bendrojoje nuosavybeje, nustatymo teismas netinkamai aiškino ir taike CPK ir CK normas, reglamentuojancias išieškojimo nukreipima i turta, jo dali bendrojoje jungtineje nuosavybeje, t. y. pirmosios instancijos teismas pažeide nurodytas teises normas ir padare teises taikymo klaida, o šie pažeidimai yra esminiai, turintys reikšmes teisingam bylos išsprendimui.
Del teismo pareigos nustatyti prievoles pobudi.
CPK XLVII skyriuje itvirtintos „Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisykles“. CPK 666 str. 1 d. numatyta bendra taisykle, kad išieškojimas iš fiziniu asmenu nukreipiamas i turta, jo dali bendrojoje dalineje nuosavybeje, taip pat jo dali jungtineje nuosavybeje. Teismu praktikoje pripažistama, kad, prieš pradedant vykdyti išieškojima pagal vykdomaji dokumenta, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktiniu, antstoliui pagal teisine prievoles prigimti butina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi buti vykdomas iš bendro sutuoktiniu turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Tokia pozicija formuojama Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartys civilinese bylose Nr. 3K-3-383/2005, kat. 75.7; 128.11; Nr. 3K-3-484/2005, kat. 129.19.2; Nr. 3K-3-35/2006, kat. 75.7; 129.17.). Sutuoktiniu tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu igyto turto teisini režima reglamentuoja tik CK Treciosios knygos normos. Šioje, teismu nagrinejamoje byloje nera duomenu, kad pareiškeja ir jos sutuoktinis butu sudare vedybu sutarti, todel ju turtui taikytinos CK normos, reglamentuojancios istatymu nustatyta sutuoktiniu turto teisini režima. Pagal CK Treciosios knygos treciojo skirsnio VII skyriaus nuostatas, reglamentuojancias sutuoktiniu civiline atsakomybe pagal turtines prievoles, galimos ivairios sutuoktiniu civilines atsakomybes pagal turtines prievoles modifikacijos. Priklausomai nuo prievoles atsiradimo pagrindo, prievoles gali buti vykdomos:
iš bendro sutuoktinu turto (CK 3.109 str.), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditoriu reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.), iš asmeninio sutuoktiniu turto, kai abu sutuoktiniai yra solidarus skolininkai, o kreditoriu reikalavimams patenkinti bendro sutuoktiniu turto nepakanka (CK 3.113 str.).
Iš to darytina išvada, kad kreditorines prievoles atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievoles subjektus ir jos dydi. Tik nustacius prievoles pobudi ir jos atsiradimo pagrinda, galima nustatyti, kas yra atsakomybes subjektai pagal prievole – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipima i skirtingo teisinio režimo turta – i vieno sutuoktinio asmenini turta, i jo dali bendrame sutuoktiniu turte ar i bendra sutuoktiniu turta, jei atsakomybe pagal prievole atsiranda abiems sutuoktiniams. Pažymetina, kad pagal CK 3.92 straipsnio 3 dali galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva igyta prievole bus laikoma bendra sutuoktiniu prievole.
Kartu primintina, kad teismu praktikoje pripažistama, jog istatymuose nera specialiu normu, išskirtinai reglamentuojanciu sutuoktiniu atsakomybe pagal mokejimo prievoles, kylancias iš vekseliu. Tokiu atveju taikytinos bendrosios sutuoktiniu civiline atsakomybe pagal turtines prievoles nustatancios normos (CK 3.109-3.115 str.) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-111/2010).
Nagrinejamos bylos faktai ir faktines aplinkybes, esanciu procesiniu dokumentu turinys tikrosios situacijos neatskleidžia. Štai atsiliepime skolininkas nurodo, kad prievole sumoketi pareiškejui 69818 Lt atsirado iš sandorio, sudaryto ne šeimos interesais. Gi išieškotojo nuomone (b.l. 44) , V. Ž. vekseli išdave santuokos metu, todel pagal CK 3.92 str. yra preziumuojama, kad vekselis išduotas su I. Ž. sutikimu, I. Ž. vekselio negincijo, todel prievole yra bendra sutuoktiniu.
Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybes reikiamai neištyre ir nevertino. Todel nenustacius prievoles pobudžio ir jos atsiradimo pagrindo, negalima nustatyti vienas ar abu sutuoktiniai yra atsakingi kreditoriui. Reziumuojant pasakytina, kad tuo atveju, kai suma priteista iš vieno sutuoktinio, bet išieškojimas vykdomas iš sutuoktiniu bendro turto pagal sutuoktiniu solidaria prievole (pvz., CK 3.109 str. 1 d. 1-6 p., 2 d.), tai skolininkui priklausancios turto, kuris yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, dalies nustatymo proceduros (nustatytos CPK 667 str.) atlikti nereikia.
Del butinumo nustatyti tikraja turto mase ir verte
CPK 667 str. reglamentuoja procedura, kaip, kokia tvarka ir kokiais atvejais turi buti nustatoma skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalis. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtineje sutuoktiniu nuosavybeje, tai turi buti taikomos CK 3.116 – 3.129 str. nuostatos. Kartu tai reiškia, kad pagal šias nuostatas negali buti nustatoma skolininko dalis turte, kuris yra skolininko asmenine nuosavybe, bet privalomai turi buti nustatoma bendra sutuoktiniu turto mase ir bendro turto verte pagal rinkos kainas, t. y. privalomai vykdomi CK 3.118 str. ir 3.119 str. reikalavimai.
Po santuokos sudarymo abieju ar vieno iš sutuoktiniu vardu igytas turtas yra ju bendroji jungtine nuosavybe (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p.). Tokio turto savininkai yra abu sutuoktiniai. CK 3.88 str. 3 d. nustatyti reikalavimai, kaip viešame registre turi buti išviešinti bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes savininkai – turto, kuris yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, savininkais viešame registre turi buti nurodyti abu sutuoktiniai, arba turi buti irašas, kad tai bendroji jungtine nuosavybe. Taciau viešame registre pateikiant informacija apie sutuoktiniu bendrosios jungtines nuosavybes teises subjektus gali susidaryti situacija, kad santuokoje igytas bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise turtas išviešintas ne kaip bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe.
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarine sesija pažymejo, kad sutuoktiniu turto registracija viešame registre atlieka tik teisiu išviešinimo, bet ne teises nustatancia funkcija, todel CK 3.88 str. 3 d. itvirtinta norma nepakeicia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d. normose, 3.90 str. ir 3.91 str. itvirtintu bendrosios jungtines nuosavybes nustatymo taisykliu. Del šios priežasties pirmosios instancijos teismas, sudarydamas sutuoktiniu turto balansa (kuomet nutraukiama santuoka ir dalijamas turtas) ar spresdamas tarp ju kilusius kitokio pobudžio gincus (taip pat ir nustatant skolininko turto dali bendrojoje nuosavybeje), turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šiu duomenu tikruma (patikimuma) remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 str. ir 3.91 str. taisyklemis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarines sesijos 2010 m. gegužes 20 d. nutarimas civilineje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Nuosavybes teises igijimo pagrindai suformuluoti CK 4.47 str.. Statinio pastatymas yra daikto sukurimas. Jeigu statytojas laikytusi istatymuose ir kituose teises aktuose nustatytos statiniu statybos tvarkos, jis igytu nuosavybes teise i pastatyta statini pagal CK 4.47 str. 4 p.. CPK 667 str. 2 d. numatyta, kad nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dali teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausancia dalimi tvarka. Kadangi šioje byloje bendraja jungtine skolininko nuosavybe su kitu asmeniu sudaro keli objektai, iš kuriu vienas – nebaigtas statyti (bylos nagrinejimo metu pirmosios instancijos teisme metu – 60 procentu, šiuo metu užbaigtumas 100 procentu) namas – yra daug didesnes vertes už kitus, ir apskritai keicia turto mases dydi ir turto verte, todel kolegija turi pagrinda manyti, kad iš naujo nagrinejant byla gali buti reikalingi duomenys apie skolininkui paskirtos dalies naudojimo tvarka. Šiuo metu tokiu duomenu byloje nera, todel juos reikia surinkti. Be ju tinkamai taikyti CPK 667 str. 2 d. nuostatu negalima. Kartu kolegija pažymi, kad šie motyvai neturi buti suprantami kaip nurodymas, kaip konkreciai išspresti byla, nes tai, ar reikes taikyti CPK 667 str. 2 d., priklausys tik nuo to, kokie faktai bus nustatyti byloje tinkamai taikant procesines teises normas del irodinejimo.
Todel esant šioms aplinkybems, atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis. kuria atsisakyta procesa civilineje byloje atnaujinti, panaikinama ir priimamas naujas sprendimas – procesa atnaujinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 28 d. nutarti, kuria atsisakyta atnaujinti procesa pagal suinteresuoto asmens V. Ž. prašyma civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje pagal pareiškejos uždarosios akcines bendroves ,,Ulmas“ prašyma suinteresuotiems asmenims V. Ž., I. Ž., antstoliui Arturui Bložei del skolininko turto dalies, esancios bendrojoje nuosavybeje, nustatymo panaikinti.
Procesa civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinti.
Atnaujinus procesa byla perduoti nagrineti Šiauliu miesto apylinkes teismui.