Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-02 · Administracinė byla Nr. eI-2215-331/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-02
Bylos Nr.
eI-2215-331/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00467-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos radijo ir televizijos komisijai
Advokatai
Saulius Urbonavičius, Jurius Petreikis
Administracinė byla Nr. eI-2215-331/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00467-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Juriui Petreikiui,atsakovo atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. N-10 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nario E. V.“ (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad pareiškėjas, Komisijos narys, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Komisijos nuostatų 47 punkto reikalavimus, šį pažeidimą pripažino šiurkščiu tarnybiniu pažeidimu.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Nutarimu, kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, ir prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad iš 2019 m. sausio 9 d. rašto matyti, jog tyrimas dėl pareiškėjo buvo pradėtas vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, susipažinus su pareiškėjo privačių interesų deklaracija ir atlikus Komisijos priimtų sprendimų laikotarpyje nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. analizę ir tyrimą. Tačiau jokių duomenų apie tai, kada ir kieno sprendimu pradėtas pareiškėjo tarnybinės veiklos tyrimas, nebuvo pateikta. Pareiškėjui pateikti dokumentai neleidžia nustatyti, ar jo veiklos tyrimą pradėjo ir atliko Komisija, ar jos įgalioti tam tikri Komisijos nariai, ar tokį tyrimą inicijavo ir vienasmeniškai atliko Komisijos pirmininkas. Nei Komisijos nariams, nei pareiškėjui nebuvo pateikta tyrimo išvada. Pats tyrimas buvo atliktas skubos tvarka, kaip, pareiškėjo manymu, atsakas į jo 2018 m. gruodžio 11 d. el. laišką Komisijos nariams. 2018 m. gruodžio 12 d. Komisijos pirmininkas pasitarime jau pristatė atlikto tyrimo rezultatus. Tokia neįtikėtina skuba sudaro pagrindą manyti, jog pareiškėjo veiklos tyrimas buvo tik pretekstas pašalinti jį iš Komisijos.

2.2. Pažymėjo, kad Komisija jo neinformavo apie pradėtą tarnybinės veiklos tyrimą, o Nutarimą priėmė jam nedalyvaujant ir nesuteikus galimybės pateikti paaiškinimų dėl tiriamų aplinkybių. Komisija žinojo, jog pareiškėjas dėl nedarbingumo negalės dalyvauti Komisijos 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarime, todėl pasitarimą paskyrė būtent tą dieną. Be to, iš pasitarimo protokolo matyti, kad klausimas dėl pareiškėjo veiklos tyrimo net nebuvo įtrauktas į iš anksto numatytą Komisijos pasitarimo darbotvarkę, o apie priimta Nutarimą pareiškėjas sužinojo tik iš žurnalistų. Nutarimo kopiją pareiškėjas gavo tik po to, kai kreipėsi į Komisijos pirmininką. Nutarimas priimtas po to, kai pareiškėjas siekė inicijuoti diskusiją Komisijoje apie tai, kad galimai kai kurie Komisijos nariai neatitinka Visuomenės informavimo įstatymo jiems keliamų reikalavimų, nes turi interesų Komisijos reguliuojamo sektoriaus įmonėse ar organizacijose, t. .y turi darbinius santykius su transliuotojais, kas gali kelti pagrįstų abejonių dėl Komisijos priimtų sprendimų teisėtumo.

2.3. Teigia, kad Įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad apie tarnybinio patikrinimo rezultatus privaloma informuoti Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – ir VTEK). Skundžiamas Nutarimas buvo priimtas 2018 m. gruodžio 12 d., Komisija į VTEK kreipėsi 2018 m. gruodžio 31 d., todėl, pareiškėjo teigimu, Komisija informavo ne apie patikrinimo rezultatus, tačiau apie jau priimtą galutinį sprendimą, nepaisant to, jog pati VTEK patvirtino, kad Komisijos atliktas pareiškėjo veiklos tyrimas atitinka Įstatymo reikalavimus. Tarnybinės veiklos tyrimą inicijavusi institucija motyvuotą sprendimą dėl asmens veiklos gali priimti tik tada, kai VTEK išnagrinėja gautus atlikto tyrimo dokumentus ir patvirtina, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veiklos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas. Toks teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad VTEK turi išimtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė Įstatymo reikalavimus, taip pat pripažinti, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Įstatymo reikalavimus. Vadinasi, Komisija, Nutarimą, kaip motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjo veiklos galėjo priimti tik gavusi VTEK patvirtinimą, kad atlikto tyrimo išvadoje pareiškėjo veiklos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas.

2.4. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Komisija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad 2018 m. gruodžio 12 d. Komisijos posėdyje buvo pristatytas ir svarstytas klausimas dėl pareiškėjo galimybės eiti Komisijos nario pareigas, nustačius, kad galimai jis veikė būdamas interesų konflikte ir šio interesų konflikto neatskleidė Komisijos nariams. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas VTEK pateikė privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė, kad R. Ž. yra „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir pareiškėjo draugas nuo 1993 m., o pareiškėjas dirbdamas Komisijoje priima sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Taip pat pareiškėjo deklaracijoje nurodyta, kad jis ir Z. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė, yra draugai. Komisija priima sprendimus dėl šios bendrovės TV programos veiklos. Komisija laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. priėmė devynis sprendimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir aštuonis, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. gruodžio 12 d. priimtas skundžiamasis Nutarimas, o 2018 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui pateikė prašymą, kuriuo prašė atšaukti jį iš pareigų Komisijoje nuo 2019 m. sausio 4 d.

3.1. Nagrinėjamo ginčo atveju Komisija priėmė Nutarimą, kuris nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Konstatavimas, kad Komisijos narių nuomone, pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, nepašalina pareiškėjo iš Komisijos. Sprendimą dėl pareiškėjo atšaukimo iš Komisijos turi priimti Lietuvos Respublikos Seimas įstatymų nustatyta tvarka, o Skundžiamas nutarimas laikytinas patariamuoju, kuris nėra įpareigojantis. Be to, pareiškėjas pats kreipėsi į Seimo Pirmininką su prašymu atšaukti jį iš Komisijos. Pareiškėjas buvo atšauktas iš Komisijos savo paties prašymu, o ne Seimo ar Komisijos sprendimu.

3.2. Komisija pažymi, kad pareiškėjas, būdamas Komisijos pirmininku ir žinodamas teisės aktais jam numatytas pareigas bei būdamas tiesioginiame interesų konflikte sistemingai pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus ir neinformavo Komisijos narių apie tai, kad artimai bičiuliaujasi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore Z. S. bei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ netiesioginiu savininku R. Ž., dėl ko kilo interesų konfliktas vykdant tiesiogines pareigas. Kadangi pareiškėjas 2018 m. birželio 6 d. jau buvo pripažintas VTEK pažeidusių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pakartotinis pažeidimas vienerių metų laikotarpyje laikytinas šiurkščiu tarnybiniu pažeidimu.

3.3. Pažymi, kad ne VTEK sprendžia, ar Komisijos narys padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, o pati Komisija, įvertinusi Komisijos nario veiksmus ir jo atitikimą Komisijos nuostatuose įvertintiems reikalavimams, kadangi tai numato Visuomenės informavimo įstatymas. Nutarimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis ir Komisijos nuostatų 47 punkto reikalavimus bei šį pažeidimą laikyti šiurkščiu yra pagrįstas, turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą. Pareiškėjo pažeidimas yra sistemingas, daugkartinis, nebe pirmas vienerių metų laikotarpyje.

3.4. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos Nutarimo, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, nutarta kreiptis į Seimą, kad pareiškėjas būtų atšauktas iš Komisijos narių, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 9 d. užpildė Privačių interesų deklaraciją ID 001. Skiltyje „Ryšiai su fiziniais asmenimis“ nurodė, kad draugauja su Z. S., kuri yra LNK generalinė direktorė. Skiltyje „Duomenys ir aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“ pažymėjo, jog yra jos draugas dar iki jos darbo TV. Taip pat deklaravo esąs draugu su R. Ž., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Pareiškėjas deklaracijoje paaiškino, kad Komisija priima sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, kad jis su R. Ž. yra draugas nuo 1993 metų.

5.1. Komisijos 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarime buvo sprendžiamas Komisijos nario, pareiškėjo klausimas, dėl galimo Įstatymo pažeidimo. Iš 2018 m. gruodžio 13 d. Komisijos 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarimo protokolo Nr. PA-27 matyti, jog Komisijos pirmininkas M. M. informavo, kad susipažinus su pareiškėjo 2018 m. gegužės 9 d. Privačių interesų deklaracija bei atlikus 2015 m gruodžio 12 d. – 2018 m. gruodžio 12 d. Komisijos priimtų sprendimų analizę ir tyrimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas priėmė devynis sprendimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, aštuonis sprendimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Komisijai svarstant ir priimant nurodytus Komisijos sprendimus, pareiškėjas neinformavo Komisijos narių apie galimą interesų konfliktą, nenusišalino nuo šių klausimų svarstymo, balsavo juos priimant, tai patvirtina Komisijos posėdžių protokolai. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Komisijos pirmininkui, jo pavaduotojui ir nariam taikomos Įstatymo nuostatos. Komisijos nuostatai nustato, kad Komisijos narys padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, jeigu piktnaudžiavo Komisijos nario pareigomis ir (ar) pažeidė Įstatymo reikalavimus. Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad asmuo laikomas šiurkščiai pažeidęs šio įstatymo nuostatas, jeigu šio įstatymo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs įstatymą. Tuo metu Komisijos pirmininkas (pareiškėjas), VTEK 2018 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. KS-89 „Dėl E. V.“ yra pripažintas pažeidęs Įstatymo nuostatas. Todėl M. M. pasiūlė pripažinti pareiškėją padariusį šiurkštų tarnybinį pažeidimą, siūlė kreiptis į pareiškėją paskyrusią instituciją – Seimą, kad pareiškėjas būtų atšauktas iš Komisijos narių. Šiam siūlymui buvo vienbalsiai pritarta.

5.2. Šiame Komisijos posėdyje 2018 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas ginčijamas Nutarimas, kuriame konstatuota, kad Komisijai svarstant ir priimant aukščiau nurodytus Komisijos sprendimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas neinformavo Komisijos apie galimą interesų konfliktą, nenusišalino nuo šių klausimų svarstymo, balsavo juos priimant, tai patvirtina Komisijos posėdžių protokolai. Vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų yra R. Ž.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė yra Z. S.. Tokiu būdu buvo pažeistos Įstatymo 11 straipsnio 1 ir dalys, Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Komisijos nuostatai) 47 punktą, Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2014 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. KS-25 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Komisijos darbo reglamentas) 18.5 papunktį.

5.3. Taip pat ginčo Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas, eidamas Komisijos pirmininko pareigas (2015 m. balandžio 2 d. – 2017 m. kovo 23 d.; 2017 m. kovo 29 d. – 2018 m. rugsėjo 18 d.) kartu buvo ir Komisijos narys pagal Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 4 ir 10 dalis, turėjo pareigą vykdyti Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje, Komisijos nuostatų 47 punkte ir Komisijos darbo reglamento 18.5 papunktyje nustatytus reikalavimus dėl Įstatymo ir vengti galimo interesų konflikto. Pareiškėjas dalyvavo Komisijai rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neinformavęs apie galimą interesų konfliktą Komisijos, nors savo privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs aplinkybes (jis yra R. Ž., kuris yra vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, ir Z. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės, draugas),dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Todėl nustatyta faktinių aplinkybių visuma suponuoja, kad Komisijos narys pareiškėjas savo neveikimu (nepranešimu dėl galimo interesų konflikto ir nenusišalinimu nuo klausimų, dėl kurių galimas interesų konfliktas, svarstymo ir priėmimo) pažeidė Įstatymo ir Komisijos nuostatų 47 punkto reikalavimus, ir šis pažeidimas padarytas pakartotinai per vienerius metus nuo VTEK 2018 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. KS-89 „Dėl E. V.“ priėmimo dienos, pažeidimas tęstinis, apdarytas 17 kartų ir dėl to laikytinas šiurkščiu tarnybiniu pažeidimu, numatytu Komisijos nuostatų 29.8.3. papunktyje.

5.4 Nutarime pripažinta, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, nutarė kreiptis į pareiškėją paskyrusia instituciją Lietuvos Respublikos Seimą, kad jis būtų atšauktas iš Komisijos narių.

5.5. Iš viešai prieinamos informacijos aiškiai matyti, kad po VTEK 2018 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. KS-89 „Dėl E. V.“, kuriuo jis buvo pripažintas pažeidęs Įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. XIII-1478 jis buvo atleistas iš Komisijos pirmininko pareigų, tačiau liko Komisijos nariu pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. XIII-234.

5.6. Pareiškėjas, po ginčijamo 2018 m. gruodžio 12 d. Nutarimo, jau kitą dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką su prašymu atšaukti jį iš Komisijos. Todėl pareiškėjas buvo atšauktas iš Komisijos nuo 2019 m. sausio 4 d. savo paties prašymu, o ne Lietuvos Respublikos Seimo ar Komisijos sprendimu.

6. Ginčo tarp procesų šalių dėl faktinių aplinkybių, ginčo nutarime nustatytų pažeidimų, byloje nėra, pareiškėjas savo atleidimo iš Komisijos narių neginčija, tačiau nesutinka su Komisijos nutarimu tuo pagrindu, kad jame yra konstatuoti pareiškėjo padaryti šiurkštūs tarnybiniai pažeidimai, nesuteikta galimybė pasiaiškinti, nutarimas priimtas turint nedarbingumą.

7. Taigi šiuo atveju pareiškėjas neginčija nutarime nustatytų pažeidimų, tačiau nurodo procedūrinius pažeidimus, t. y. iš esmės su nustatytais pažeidimais sutinka. Todėl jeigu pareiškėjas, kaip jis pats nurodo savo skunde, neturėjo galimybės pasisakyti dėl jam inkriminuojamų pažeidimų ir atitinkamai apsiginti nuo kaltinimų, kodėl nustatytų pažeidimų neginčijo (ar nepaaiškino) skunde teismui, t. y. nepateikė savo versijos dėl teiginių, pateiktų Privačių interesų deklaracijoje, iš to išplaukiančių galimų Įstatymo pažeidimų dėl privačiųjų ir viešųjų interesų derinimo, galimo šališkumo priimant sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, VTEK 2018 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. KS-89 „Dėl E. V.“ pareiškėjas jau buvo pripažintas pažeidęs Įstatymo nuostatas. Taip pat teismas negali ignoruoti ir fakto, jog skundžiamas Nutarimas priimtas 2018 m. gruodžio 12 d., o pareiškėjas jau sekančią dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 13 d. pateikia prašymą Seimui atšaukti jį iš Komisijos. Negana to, galutinis sprendžiamo ginčo rezultatas – pareiškėjo atleidimas iš pareigų, jam pačiam pateikus prašymą atšaukti jį iš užimamų Komisijos nario pareigų. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir dėl to nėra ginčo, jog Seimas net nevertino Komisijos Nutarime nustatytų pažeidimų ir siūlymo pripažinti pareiškėją šiurkščiai pažeidusių teisės aktų nuostatas ir atleisti jį atsižvelgiant į nurodytą Nutarimą. Konstatuotina, jog net panaikinus skundžiamą Nutarimą, tai neturės pareiškėjui jokių teisinių padarinių, jo ir Komisijos santykiai nebus pasikeitę – jie ir toliau liks nutrukę, primintina, jog Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 5 dalies 1–ojo, o ne 8–ojo punkto pagrindu. Papildomai pažymėtina, jog šiuo atveju skundžiamas nutarimas, savo esme, yra itin panašus į tarnybinio nusižengimo išvadą, kuri taip pat yra rekomendacinio pobūdžio, jos pagrindu kompetentingas subjektas, atsižvelgęs į joje nustatytas reikšmingas aplinkybes, svarsto klausimą dėl nuobaudos (ar) sankcijos skyrimo.

8. Pareiškėjas ginčija Nutarimą, kurio turinys aiškiai patvirtina padarytus pažeidimus, kurių pareiškėjas neginčija, nutarta kreiptis į pareiškėją paskyrusia instituciją Lietuvos Respublikos Seimą, kad jis būtų atšauktas iš Komisijos narių. Taigi tikrinamu atveju svarstytinas klausimas, ar ginčijamas Nutarimas gali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui objektas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad savarankišku skundo administraciniam teismui dalyku negali būti viešojo administravimo subjekto vientisos (vienos) administracinės procedūros metu priimami tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, kurie atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje bei kuriais tik siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, tačiau kurie tiesiogiai nėra susiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl minėtų priežasčių šie dokumentai paprastai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Šiame kontekste pažymėtina, kad minėta taisyklė pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali būti vertinama kaip ribojanti ar paneigianti asmens teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos principą, kadangi argumentai dėl tarpinių (procedūrinių) dokumentų, kurių pagrindu priimtas galutinis sprendimas, jų galimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, gali būti reiškiami ir vertinami nagrinėjant ginčą dėl galutinio sprendimo (galutinių sprendimų) (LVAT administracinėje byloje Nr. eAS-18-146/2016).

10. Teismas pažymi. kad Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje reglamentuojama valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija, t. y. valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: Įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą (1 punktas); Įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą (2 punktas); Įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą (3 punktas); Įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas (4 punktas); Atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, 10 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai (5 punktas); Atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai (6 punktas); Atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai (7 punktas); Yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai (8 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

11. Iš pareiškėjo paaiškinimų galima daryti išvadą, jog jo hipotetines kliūtys ateityje bandant įsidarbinti valstybės tarnyboje labiausiai sietinos su 5 punktu (atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, 10 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai. Šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, jog šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma šiurkštus viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas – iš esmės už tai Komisija siūlė pripažinti, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą ir nutarė kreiptis į pareiškėją paskyrusią instituciją – Lietuvos Respublikos Seimą.

12. Šiuo atveju pažymėtina, jog Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnyje yra apibrėžiama Komisijos veikla – Komisija – nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir prižiūrinti, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiūrą vykdanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų klausimais. Komisija, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma. Minėto straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kai Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko. Bylai aktualiame 1 punkte nustatyta, kad įgaliojimai nutrūksta, kai Komisijos narys atsistatydina (paminėtina, jog pagal Visuomenės informavimo įstatymą Seimas skiria tik Komisijos pirmininką ir pavaduotoją. Pareiškėjo įgaliojimai nutrūko jam atsistatydinus). Pažymėtina, jog 8 punktas nustato, jog Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai Komisijos narį atšaukia jį paskyrusi organizacija ar institucija po to, kai į ją kreipiasi Komisija, ne mažesne kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma pripažinusi, kad Komisijos narys padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, nurodytą Komisijos nuostatuose. Minėta norma, vertinant ją lingvistiniu bei loginiu metodais, reiškia, jog Seimas, gavęs Komisijos kreipimąsi dėl Komisijos nario atšaukimo iš pareigų, kreipimąsi įvertina ir sprendžia dėl Komisijos nario atšaukimo iš pareigų. Aiškinimas, jog gavęs Komisijos kreipimąsi Seimas yra įpareigotas iš karto, neįvertinus visų aplinkybių ir nustatytų pažeidimų, atšaukti Komisijos narį iš užimamų pareigų, pažeistų protingumo ir valdžių padalijimo principus. Teismo vertinimu, priimtas Komisijos Nutarimas, galėjo būti pagrindu kreiptis į Seimą dėl pareiškėjo atšaukimo iš pareigų. Iš to išplaukia, jog jis yra tarpinis sprendimas, kurio pagrindu galėjo būti priimamas sprendimas, kuris ir būtų turėjęs teisinių pasekmių pareiškėjui.

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas.

14. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada (arba, kaip jau buvo išdėstyta, šiuo atveju skundžiamas Nutarimas), kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

15. LVAT yra nurodęs, jog vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu) (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

16. Taigi administracinė procedūra yra užbaigiama priimant galutinį sprendimą, o tarpiniai procedūriniai sprendimai negali būti skundo administraciniam teismui dalyku ir skundas teismui dėl jų negali būti teikiamas. LVAT yra pažymėjęs, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje (LVAT administracinėje byloje Nr. eA1098-1062/2017). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT administracinėje byloje Nr. A502-447/2010). Tačiau LVAT praktikoje yra susiformavusi pozicija, jog materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (LVAT administracinėse bylose Nr. A442-1669/2008, Nr. A502-447/2010, Nr. A502-1260/2012, kt.).

17. Taigi, įvertinus pateiktą LVAT praktiką ir aplinkybę, jog skundžiamas Nutarimas yra tarpinis dokumentas procese, o pareiškėjas jo atšaukimo iš pareigų neginčija, laikytina, kad ginčijamas Nutarimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, o tai yra pagrindas skundą atmesti.

18. Komisija pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

18.1. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (LVAT administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių.

18.2. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (LVAT administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

18.3. Šiuo atveju Komisija prašo jos naudai priteisti 540 Eur bylinėjimosi išlaidas už susipažinimą su dokumentais ir atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą. Teismas sprendžia, kad vertindamas Komisijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog Komisijoje yra teisės skyrius, o Komisija nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje. Pagal ABTĮ nuostatas proceso šalį administracinėje byloje gali atstovauti juridinio asmens darbuotojas ar valstybės tarnautojas, o aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas yra būtinas tik atstovaujant apeliacinėje instancijoje. Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgtina į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nebuvo sudėtinga.

18.4. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad nei Komisijos vidaus struktūra, nei bylos pobūdis nesuteikė pagrindo jai pasitelkti advokatą atstovauti teisme, prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

19. Teismui atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo priteisti jam teismo išlaidų.

20. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, ir 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė Rūta Miliuvienė Henrikas Sadauskas