- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- eAS-18-146/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05471-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos perdirbimas“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūra UAB "Baltijos perdirbimas”
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos perdirbimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos perdirbimas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl raštų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltijos perdirbimas“ (toliau – ir Įmonė, pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2015 m. spalio 16 d. raštą Nr. (15.11)-A4-11541 „Dėl įspėjimo apie galimą išbraukimą iš tvarkytojų sąrašo“ (toliau – ir Agentūros įspėjimas) ir 2015 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. (15.11)-A4-12775 „Dėl prašymo panaikinti įspėjimą apie galimą išbraukimą iš tvarkytojų sąrašo“ (toliau – ir Agentūros atsakymas). Pareiškėjas skunde taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti ginčijamo Agentūros įspėjimo galiojimą bei uždrausti Agentūrai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su pareiškėjo išbraukimu iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo (toliau – ir Atliekų tvarkytojų sąrašas).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Baltijos perdirbimas“ skundą ir nutarė grąžinti pareiškėjui sumokėtą 21,00 Eur žyminį mokestį.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei nustatė, jog ginčijamu įspėjimu Agentūra nurodė pareiškėjui, kad išbrauks jį iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, jei iki 2015 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas nepašalins įspėjime nurodytų pažeidimų ir nepateiks Agentūrai pažeidimo pašalinimą patvirtinančių dokumentų. Teismas pažymėjo, kad įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, vienas iš reikalavimų yra besikreipiančio asmens suinteresuotumas, numatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos matyti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl viešojo administravimo srityje priimtų individualių teisės aktų, sukeliančių jam teisines pasekmes, t. y. darančių įtaką asmens teisėms ir įstatymų saugomiems interesams (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Taigi teisinių pasekmių nesukeliantis aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Remiantis LVAT praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. LVAT nagrinėdamas, ar gali būti ginčo objektu raštas, įspėjantis apie ketinimą panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, vertindamas skundžiamo rašto pobūdį, pabrėžė, kad šiuo raštu asmuo buvo tik informuojamas apie ketinimą ateityje panaikinti leidimą, todėl LVAT sprendė, kad toks raštas yra informacinio pobūdžio ir pats savaime jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Atsižvelgdamas į tai, LVAT konstatavo, kad tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (LVAT 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011).
Atsižvelgdamas į paminėtą LVAT praktiką, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas Agentūros įspėjimas pats savaime pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismų nenagrinėtinas kompetentingos institucijos atsakymo į suinteresuoto asmens kreipimąsi dėl jos priimto informacinio rašto teisėtumas (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012). Teismo vertinimu, pareiškėjas 2015 m. spalio 28 d. prašymu neinicijavo administracinės procedūros, o tik siekė pakeisti Agentūros nuomonę dėl anksčiau nustatytų pažeidimų. Savo skundą teismui pareiškėjas taip pat grindė argumentais, iš esmės susijusiais su Agentūros nurodytais pažeidimais, o ne su tam tikrais procedūriniais, jo nuomone, netinkamai atliktos administracinės procedūros aspektais. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad Agentūros atsakymas taip pat negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde suformuluoto procesinio prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas vadovavosi ABTĮ 71 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgė į tai, kad skundą priimti atsisakyta, todėl prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nenagrinėjo.
Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 puntą, kai atsisakoma priimti skundą, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Atsižvelgęs į tai, teismas nutarė grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį (21,00 Eur).
III.
Pareiškėjas UAB „Baltijos perdirbimas“ elektroninių ryšių priemonėmis paduotame atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti skundą.
Pareiškėjo nuomone, ginčijami Agentūros įspėjimas ir atsakymas turi visus individualaus administracinio akto požymius ir gali būti skundžiami administraciniam teismui, kadangi jie sukuria pareiškėjui įpareigojimus ir atitinkamai pasekmes: pareiškėjui neįvykdžius Agentūros įspėjime nurodytų įpareigojimų, t. y. iki 2015 m. lapkričio 16 d. nepateikus pažeidimo likvidavimą įrodančių dokumentų, Įmonė bus išbraukta iš Atliekų tvarkytojų sąrašo. Pareiškėjo teigimu, teismas nutartyje taip pat visiškai neatsižvelgė į tai, kad dėl pačio įspėjimo yra numatyta administracinė procedūra, t. y. Agentūros įspėjimo suteikimas ir galimybės jį panaikinti yra numatytos tiek įstatymuose, tiek poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat neatkreipė dėmesio į tai, jog pačiame Agentūros atsakyme yra nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas administraciniam teismui arba administracinių ginčų komisijai įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas, ar Aplinkos apsaugos agentūros remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 13 dalies 1 punktu pateiktas įspėjimas apie pareiškėjo (atliekų tvarkytojo) galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo bei Aplinkos apsaugos agentūros priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo panaikinti minėtą įspėjimą gali būti savarankiškais skundo administraciniam teismui objektais.
Pažymėtina, kad ne visų viešojo administravimo srityje priimamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas paduodant skundą administraciniam teismui. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad savarankišku skundo administraciniam teismui dalyku negali būti viešojo administravimo subjekto vientisos (vienos) administracinės procedūros metu priimami tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, kurie atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje bei kuriais tik siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, tačiau kurie tiesiogiai nėra susiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl minėtų priežasčių šie dokumentai paprastai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Šiame kontekste pažymėtina, kad minėta taisyklė pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali būti vertinama kaip ribojanti ar paneigianti asmens teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos principą, kadangi argumentai dėl tarpinių (procedūrinių) dokumentų, kurių pagrindu priimtas galutinis sprendimas, jų galimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, gali būti reiškiami ir vertinami nagrinėjant ginčą dėl galutinio sprendimo (galutinių sprendimų).
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (2015 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. XII-1720 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. birželio 1 d.) 34²⁵ straipsnyje nustatyta, kad į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, (toliau – ir atliekų tvarkytojai) įspėjami apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, jeigu nustatoma, kad jie nebeatitinka (nesilaiko) šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų (13 d. 1 p.). Atliekų tvarkytojų sąrašą sudaranti institucija įspėdama atliekų tvarkytoją apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo nurodo galimo išbraukimo iš Atliekų tvarkytojų sąrašo priežastis ir terminą, per kurį jos turi būti pašalintos (14 d.). Įspėjimas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo panaikinamas, jeigu per įspėjime nurodytą terminą pašalinami nurodyti pažeidimai ir Atliekų tvarkytojų sąrašą sudarančiai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą įrodantys dokumentai (15 d.). Atliekų tvarkytojas išbraukiamas iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, jeigu įspėjus apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo per institucijos nustatytą terminą nurodyti pažeidimai nepašalinami ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs (16 d. 3 p.).
Išvardytų Atliekų tvarkymo įstatymo normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atliekanti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir priežiūrą, be kita ko, kontroliuodama, kaip atliekų tvarkytojai, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, laikosi Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnyje nustatytų reikalavimų, įstatymo nustatyta tvarka turi teisę ir pareigą kreiptis į pažeidimą padariusį subjektą, pranešdama apie nustatytą pažeidimą bei siūlydama jį pašalinti per nustatytą terminą. Taigi pagal savo pobūdį ir paskirtį įspėjimas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo nėra sankcija, o pranešimas atliekų tvarkytojui apie konkrečius nustatytus nukrypimus nuo privalomų įstatymų reikalavimų, kuriuos atliekų tvarkytojas turi ištaisyti per kontroliuojančios institucijos nustatytą terminą. Minėtos priemonės tikslas – informuoti ūkio subjektą apie jo padarytus (daromus) teisės aktų pažeidimus, suteikiant jam galimybę pašalinti pažeidimus per kontroliuojančios institucijos nustatytą terminą, įspėti apie pasekmes, kurios atliekų tvarkytojui kils, jei jis nepašalins pažeidimų per kontroliuojančios institucijos nustatytą terminą. Įspėjime nurodytų pažeidimų nepašalinimas per nustatytą terminą Agentūrai yra pagrindas priimti sprendimą dėl atliekų tvarkytojo išbraukimo iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, taip sukuriant jam materialines teisines pasekmes. Taigi materialines teisines pasekmes atliekų tvarkytojui sukelia ne Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio reglamentuojamos procedūros metu Agentūros priimamas tarpinis aktas – t. y. įspėjimas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, bet šią procedūrą užbaigiantis galutinis Agentūros sprendimas dėl atliekų tvarkytojo išbraukimo / neišbraukimo iš Atliekų tvarkytojų sąrašo. Jei atliekų tvarkytojas pašalina pažeidimą, neigiamos materialinės pasekmės nekyla, nes kontroliuojanti institucija panaikina įspėjimą.
Iš Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. spalio 16 d. rašto Nr. (15.11)-A4-11541 „Dėl įspėjimo apie galimą išbraukimą iš tvarkytojų sąrašo“ turinio matyti, kad šiame rašte, remiantis Vilniaus RAAD pateiktais dokumentais, išvardyti UAB „Baltijos perdirbimas“ daromi teisės aktų pažeidimai, Įmonė įspėta apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, jei ji iki 2015 m. lapkričio 16 d. nepašalins nurodytų pažeidimų ir nepateiks Agentūrai pažeidimo pašalinimą patvirtinančių dokumentų. Be to, Įmonė buvo informuota, kad įspėjimas bus panaikintas, jei Įmonė iki nustatyto termino pašalins nurodytus pažeidimų ir pateiks Agentūrai pažeidimo pašalinimą patvirtinančius dokumentus.
Iš Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. (15.11)-A4-12775 turinio nustatyta, kad Agentūra šiuo raštu atsisakė tenkinti Įmonės 2015 m. spalio 28 d. prašymą panaikinti 2015 m. spalio 16 d. įspėjimą. Agentūra šiuo raštu Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio prasme nepriėmė jokio pareiškėjui materialines teisines pasekmes sukeliančio sprendimo, primindama pareiškėjui apie jam įteiktą įspėjimą ir jo turinį.
Pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas teisės normas teisingai vertino, kad pareiškėjo skundžiami Agentūros 2015 m. spalio 16 d. raštas Nr. (15.11)-A4-11541 „Dėl įspėjimo apie galimą išbraukimą iš tvarkytojų sąrašo“ ir 2015 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. (15.11)-A4-12775 „Dėl prašymo panaikinti įspėjimą apie galimą išbraukimą iš tvarkytojų sąrašo“ yra tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, kurie pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių, todėl 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti UAB „Baltijos perdirbimas“ skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali vertinti ir tarpinius (procedūrinius) aktus (sprendimus), kurių pagrindu priimtas galutinis sprendimas. Taigi, jei pareiškėjo atžvilgiu Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio prasme priimtas galutinis sprendimas būtų nepalankus pareiškėjui, nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiškėjas savo skunde teismui galėtų išdėstyti savo nesutikimo su tarpiniais procedūriniais aktais argumentus.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir teismų praktiką. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos perdirbimas“ atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.