Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta E. J. galutinė – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš E. J. civilinei ieškovei 690,12 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš E. J. civilinei ieškovei 450,45 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš E. J. civilinei ieškovei 259,79 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš E. J. civilinei ieškovei 179 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš E. J. civilinei ieškovei 313,69 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš E. J. civilinei ieškovei 824,34 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. J. nuteistas už tai, kad jis turėdamas vieningą tyčią, 2024 m. vasario 8 d., apie 09.13 val., atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: iš lentynų paėmė 1 vnt. viskio „Jack Daniels 40 %“, 1 l talpos, 34,95 Eur vertės, 1 vnt. konjako „Cognac Courvoisier VS 40 %“, 0,5 l talpos, 24,95 Eur vertės, 1 vnt. konjako „Cognac Hennessy VS 40%“, 0,35 l talpos, 19,99 Eur vertės, 1 vnt. brendžio „Torres 10 38%“, 1 l talpos, 24,95 Eur vertės, 1 vnt. brendžio „Torres 5 38%“, 1 l talpos, 23,95 Eur vertės, 1 vnt. brendžio „Torres 5 38%“, 0,7 l talpos, 19,99 Eur vertės, 1 vnt. viskio „Ballantines Scotch 40%“, 1 l talpos, 28,95 Eur vertės, 3 vnt. romo „Plantation Original Dark Rum 40%“, 0,7 l talpos, bendros 62,85 Eur vertės, 1 vnt. konjako „Courvoisier VS Cognac 40%“, 0,35 l talpos, 20,95 Eur vertės, 2 vnt. degtinės „Absolut Lime 40%“, 0,7 l talpos, bendros 31,98 Eur vertės, 3 vnt. romo „Bumbu The Original Rum 40%“, 0,35 l talpos, bendros 59,97 Eur vertės, 1 vnt. konjako „Meukow De Luxe Cognac 40%“, 0,35 l talpos, 14,99 Eur vertės, dalį prekių įsidėjo į parduotuvės pirkinių krepšelį, dalį į atsineštą kuprinę, ir išėjo pro įėjimo/išėjimo vartelius už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 368,47 Eur vertės turtą,

- tęsdamas nusikalstamą veiką 2024 m. kovo 1 d. apie 8.09 val. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės pagrobė svetimą turtą - dulkių siurblį - robotą „Cecotec 999 SS24“ 179,00 Eur vertės ir išėjo iš parduotuvės šios prekės apmokėjimui nepateikęs,

- tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2024 m. kovo 5 d. apie 11.57 val. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės pagrobė svetimą turtą – alkoholinį gėrimą – konjako butelį „Hennessy XO“ 0,7 l, 313,69 Eur vertės ir išėjo iš parduotuvės šios prekės apmokėjimui nepateikęs,

- tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2024 m. kovo 9 d. apie 10.51 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės pagrobė svetimą turtą - 2 vnt. alkoholinio gėrimo - romo „Plantation Barbados Grande Reserve Rum 40%“ 0,7 talpos, kurio vieneto vertė 24,95 Eur, bendros 49,90 Eur vertės, 9 vnt. alkoholinio gėrimo - degtinės „Danzka Vodka 40%“, 1 l talpos, kurio vieneto vertė 1,99 Eur, bendros 179,91 Eur vertės ir 2 vnt. alkoholinio gėrimo – degtinės „Danzka Vodka 40%“ 0,7 l talpos, kurio vieneto vertė 14,99 Eur, bendros 29,98 Eur vertės ir išėjo iš parduotuvės šių prekių apmokėjimui nepateikęs, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 259,79 Eur turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrą 492,69 Eur turtinę žalą,

- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. kovo 9 d., apie 20.49 val., atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: iš lentynų paėmė 1 vnt. viskio „Glenfiddich 12YO 40 % su dėžute“, 0,7 l talpos, 49,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio „Glenmorangie Original Single Malt 10YO 40%“, 0,7 l talpos, 36,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio „The Glenlivet Founder Reserve 40% su dėžute“, 0,7 l talpos, 39,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio „Aberlour Single Malt 12YO 40% su dėžute“, 0,7 l talpos, 54,95 Eur vertės, 1 vnt. romo „Don Papa Rum 40%“, 0,7 l talpos, 54,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio „Tenjaku 40%“, 0,7 l talpos, 36,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio „Arran Barrel Single Malt Scoth/whiskey 43%“, 0,7 l talpos, 47,95 Eur vertės, prekes įsidėjo į atsineštą maišelį ir išėjo pro įėjimo vartelius už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 321,65 Eur vertės turtą,

- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. kovo 14 d., apie 09.33 val., atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: iš lentynų paėmė 4 vnt. plaukų aliejaus „Elvital“, 100 ml talpos, bendros 61,56 Eur vertės, 5 vnt. plaukų serumų „Gliss Ultimate Repair oil“, 75 ml talpos, bendros 49,95 Eur vertės, 4 vnt., plaukų kondicionierių „Elvital Dream Lenght“, 200 ml talpos, bendros 49,16 Eur vertės, 10 vnt., plaukų kaukių „Syoss Keratin Boost“, 500 ml talpos, bendros 115,90 Eur vertės, 5 vnt. aliejinio eliksyro plaukams „Syoss Beauty“, 100 ml talpos, bendros 62,45 Eur vertės, 2 vnt. plaukų kaukių „Pantene Hydra Miracles“, 160 ml talpos, bendros 17,98 Eur vertės, 4 vnt. plaukų kondicionierių „Rich Pure Intense Moisture“, 250 ml talpos, bendros 64,76 Eur vertės, 8 vnt. plaukų šampūnų „Rich Pure Intense Moisture“, 25 ml talpos, bendros 119,92 Eur vertės, 5 vnt., arganų aliejaus plaukams „Rich Pure Luxury“, 70 ml talpos, bendros 79,95 Eur vertės, 1 vnt. pieštukinį dezodorantą „Old Spice White Water“ 2x50 ml talpos, 9,99 Eur vertės, prekes įsidėjo į atsineštą krepšį ir išėjo pro įėjimo vartelius už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 631,62 Eur vertės turtą,

- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. kovo 14 d., apie 09.45 val., atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: iš lentynų paėmė 4 vnt. maltos kavos pakuočių „Pellini Top“, 250 g, bendros 46,76 Eur vertės, 4 vnt. maltos kavos pakuočių „Illy Espresso“, 250 g, bendros 45,96 Eur vertės, 7 vnt. maltos kavos pakuočių „Illy Filter Coffee“, 250 g., bendros 80,43 Eur vertės, 2 vnt. maltos kavos pakuočių „Lavazza Club“, 250 g, bendros 12,98 Eur vertės, 1 maltos kavos pakuotę „Paulig Classic“, 500 g, 6,59 Eur vertės, prekes įsidėjo į atsineštą krepšį ir išėjo pro įėjimo vartelius už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 192,72 Eur vertės turtą, t. y. viso padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 690,12 Eur turtinę žalą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 824,34 Eur turtinę žalą.

1.1. Be to, nuteistas už tai, kad jis 2024 m. vasario 16 d. apie 9.18 val. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai – matant ir jo veiksmų neteisėtumą suprantant minėtos parduotuvės vadovei D. J., pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent: jis iš parduotuvės lentynos paėmė: 1 vnt. viskio „Chivas Regal Scotch“ 40%, 0,7 l, kurio vertė 25,95 Eur, 1 vnt. viskio „Glenmorangie Original Single Malt 10yo“, 40%, 0,7 l, kurio vertė 39,95 Eur, 2 vnt. viskio „Glenfiddich 12yo“, 40%, 0,7 l, kurio vieneto vertė 49,95 Eur, vertės, bendros 99,9 Eur vertės, 2 vnt. viskio „Aberlour Single Malt 12yo“ 40%, 0,7 l, kurio vieneto verte 54,95 Eur, bendros 109,90 Eur vertės, 3 vnt. viskio „J. Walker Black Label“ 40%, 0,7 l, kurio vieneto vertė 34,95 Eur vertės, bendros 104,85 Eur vertės, 2 vnt. viskio „The Glenlivet Founder Reserve“ 40%, 0,7 l, kurio vieneto vertė 34,95 Eur, bendros 69,90 Eur vertės, šias prekes įsidėjo į pirkinių krepšelį ir išėjo iš parduotuvės šių prekių apmokėjimui nepateikęs, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 450,45 Eur turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti jo kaltei įrodyti. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje yra įrodytos ir tinkamai kvalifikuotos. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę E. J. atsižvelgė į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad anksčiau teistas dešimt kartų, daugybę kartų baustas administracine tvarka, nedirba. Teismas sprendė, kad įvertinus E. J. teistumų kiekį, jo pakartotinį turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, darbo veiklos nevykdymą, jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas artimas minimaliam sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo E. J. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašė nuteistojo skundą tenkinti ir paskirti E. J. švelnesnę bausmę. Taip pat nuteistojo gynėjos manymu, E. J. padaryta nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota kaip atviroji vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi vagystė buvo įvykdyta slaptai. Dėl ko, nuteistojo gynėja baigiamųjų kalbų metu pateikė prašymą visus E. J. padarytus nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nuosprendžio, nesutikdamas su jam paskirta bausme. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nuteistojo gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė kėlė klausimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje kvalifikavimo pagrįstumo. Nors teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka neturi pareigos nagrinėti visus naujus apelianto ar jo gynėjos pateiktus prašymus, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde, tačiau atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą pasisako ne tik dėl nuteistojo skunde keliamų bausmės individualizavimo klausimų, tačiau ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje kvalifikavimo. Teismų praktikoje pažymėta, jog apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu taip pat turi teisę pateikti teismui įvairių prašymų, įskaitant ir susijusias su bylos nagrinėjimo ribomis, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir piimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422/2014, 2K-147-788/2022).

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies veikos kvalifikavimo

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis 2024 m. vasario 16 d. apie 9.18 val. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai – matant ir jo veiksmų neteisėtumą suprantant minėtos parduotuvės vadovei D. J., pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent: jis iš parduotuvės lentynos paėmė: 1 vnt. viskio „Chivas Regal Scotch“ 40%, 0,7 l, kurio vertė 25,95 Eur, 1 vnt. viskio „Glenmorangie Original Single Malt 10yo“, 40%, 0,7 l, kurio vertė 39,95 Eur, 2 vnt. viskio „Glenfiddich 12yo“, 40%, 0,7 l, kurio vieneto vertė 49,95 Eur, vertės, bendros 99,9 Eur vertės, 2 vnt. viskio „Aberlour Single Malt 12yo“ 40%, 0,7 l, kurio vieneto verte 54,95 Eur, bendros 109,90 Eur vertės, 3 vnt. viskio „J. Walker Black Label“ 40%, 0,7 l, kurio vieneto vertė 34,95 Eur vertės, bendros 104,85 Eur vertės, 2 vnt. viskio „The Glenlivet Founder Reserve“ 40%, 0,7 l, kurio vieneto vertė 34,95 Eur, bendros 69,90 Eur vertės, šias prekes įsidėjo į pirkinių krepšelį ir išėjo iš parduotuvės šių prekių apmokėjimui nepateikęs, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 450,45 Eur turtinę žalą.

8. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis pripažino kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo nesutikimo motyvų nepateikė ir teikdamas apeliacinį skundą apygardos teismui. Visgi, nuteistojo gynėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, baigiamųjų kalbų metu nurodė nesutinkanti, jog šią vagystę E. J. įvykdė atvirai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktus argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei sprendžia, jog E. J. veiksmai, 2024 m. vasario 16 d. apie 9.18 val. pagrobiant iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekių bendrai už 450,45 Eur vertės, teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

10. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, E. J. parodė, kad nepamena 2024 m. vasario 16 d. veikos, kuomet iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) pagrobė kaltinime nurodytas prekes, tačiau neneigė, jog galėjo būti taip kaip nurodyta kaltinamajame akte. Patvirtino, jog kažkas matė, kaip jis vogė iš minėtos parduotuvės. Nurodė, kad buvo šioje parduotuvėje ir jį matė darbuotoja, nes ji buvo išbėgusi į lauką, ji kažką sakė, bet buvo toliau nuėjęs. Taip pat nuteistasis parodė, jog ji matė kaip ėmė prekes, ji matė, kad jis išėjo į lauką. Liudytoja apklausta D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2024 m. vasario 16 d. 9.00 val. dėstė prekes daržovių ir vaisių skyriuje. Šis skyrius yra šalia įėjimo į prekybos salę, automatinių durų. Dėliojant prekes į lentynas, suveikė automatinių vartų apsauginiai davikliai, tuo metu atsisukusi pastebėjo, kaip pro minėtas duris iš parduotuvės bando pasišalinti vyras, kuris rankoje nešėsi prekių krepšelį su prekėmis. Ji instinktyviai ėmė bėgti paskui minėtą vyrą. Pastarasis sparčiu žingsniu išėjo į lauką, ji išbėgusi paskui jį į lauką ėmė šaukti „Mesk, stok“. Jis buvo atsisukęs, tačiau pradėjo bėgti (3 t., b. l. 55–58). Iš esmės byloje nenustatyta, jog pašaliniai asmenys būtų stebėję kuomet E. J. dedasi prekes į krepšelį, o ir pats E. J. negalėjo suprasti, jog jį kažkas galėtų stebėti, jog jis galimai vykdo vagystę. Šiuo atveju pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad E. J. būdamas parduotuvėje, kaltinime nurodytas prekes susidėjo į pirkinių krepšelį, taigi, akivaizdu, jog ir įtarimų, jog asmuo vykdo vagystę pašaliniams asmenims nekilo. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog E. J. rankoje laikydamas pilkos spalvos pirkinių krepšį, nuėjęs prie alkoholio skyriaus, prisikrauna pilną krepšį alkoholinių gėrimų. E. J. vėliau nueina prie įėjimo į prekybos salę durų iš salės pusės. Moteriai prieinant prekybos salės apsaugines automatines duris, šios atsidaro, o E. J. pasinaudoja situacija ir išeina iš prekybos salės pro minėtas duris. Iš vaizdo įrašo matyti, jog E. J. nešasi pilnai pakrautą parduotuvės prekių krepšelį su prekėmis, ant dešinio peties nešasi juodos spalvos daugkartinį maišą, kuris prikrautas, išsipūtęs. Parduotuvėje esančiomis vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdai patvirtina liudytojos D. J. parodymus apie tai, jog ji vos tik pamačiusi asmenį su krepšiu praeidinėjantį pro automatinius vartelius, iš karto pradėjo jį vytis. O ir pats nuteistasis patvirtino, jog matė moterį apsirengusią „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės uniforma, kuri vijosi jį jam išeinant iš parduotuvės. Nors nuteistojo pirminis planas buvo vykdyti slaptą vagystę, tačiau šiuo atveju pažymėtina tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Taigi, akivaizdu, jog nuteistojo ketinimas slapta pagrobti prekes peraugo į atvirąją vagystę, kuomet jį pastebėjo parduotuvės darbuotoja. Nuteistasis suvokdamas, jog buvo pastebėtas, pradėjo bėgti ir pasišalino iš parduotuvės, matydamas, jog jį vejasi darbuotoja. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, jog vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyją galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Šiuo atveju nuteistasis pavogtomis prekėmis galėjo disponuoti tuomet kai jis pasišalino iš parduotuvės, pabėgdamas nuo jį besivejančios darbuotojos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą ar palieka parduotuvės patalpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015). Šiuo atveju, E. J. padaryta nusikalstama veika baigta tuomet, kai jis pasišalino iš parduotuvės ir turėjo galimybę disponuoti pavogtomis prekėmis, t. y. tuo metu, kai jis buvo pastebėtas parduotuvės darbuotojos, nusikalstama veika nebuvo baigta.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nustačius aplinkybę, jog nuteistojo neteisėti veiksmai buvo padaryti matant kitam asmeniui, suvokiančiam, jog yra grobiamas svetimas turtas, o ir pačiam E. J. suprantant, jog jis buvo pastebėtas atliekantis neteisėtus veiksmus, to nepaisydamas ir toliau vykdydamas nusikalstamą veiką, atvirai iš parduotuvės pagrobė prekes. Dėl ko, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai E. J. veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. J. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, kadangi paskirtos bausmės dydis negali atgrasyti nuo naujų nusikaltimų darymo.

13. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

14. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. J. kaltu padarius tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrė jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskyrė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmes, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y., jog anksčiau teistas dešimt kartų, baustas administracine tvarka, nedirba, E. J. atžvilgiu yra priimti du baudžiamieji įsakymai, kurie nuosprendžio priėmimo metu neįsiteisėję, taip pat jo atžvilgiu yra nagrinėjama ne viena baudžiamoji byla. Apylinkės teismas E. J. asmenybę vertino kaip linkusią nusikalsti ir sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti E. J. paskyrus tik griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui.

15. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. J. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes individualizuojant bausmę, įvertino tiek nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, tiek pačio apelianto asmenybę. Manytina, jog nuteistajam paskirta bausmės rūšis atitinka bausmės paskirtį ir yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms.

16. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. O BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

17. Iš byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, jog E. J. praeityje ne kartą yra teistas už nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmąjį nusikaltimą E. J. padarė būdamas itin jauno amžiaus, vos sulaukęs pilnametystės, po ko sekė sistemingas tolimesnių nusikaltimų darymas. Kaip matyti, nuteistajam ankstesniais teismo nuosprendžiais buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau iš sistemingų nusikalstamų veikų darymo akivaizdu, jog tai įtakos nuteistojo elgesiui bei mąstymui didesnės reikšmės neturėjo. Dėl ko, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuteistojo asmenybė yra linkusi nusikalsti, o švelnesnių bausmių paskyrimas nuteistojo elgesiui jokios įtakos nedarys. Skunde apeliantas nurodo, jog ne kartą yra atlikęs bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigose, todėl yra įsitikinęs, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga nėra tinkama vieta sugrąžinti nuteistąjį į visuomenę padoriam gyvenimui. Visų pirma, nesutinkant su šiuo skundo argumentu pažymėtina, jog laisvės atėmimo vietų įstaigose siekiama pataisyti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymo ir daugiau nenusikalstų, nekartotų panašaus pobūdžio klaidų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis pats turi dėti maksimalias pastangas, jog būtų pasiekti resocializacijos tikslai. Nuteistajam atvykus į laisvės atėmimo vietų įstaigą sudaromas individualus resocializacijos planas, kuriuo siekiama kuo greičiau nuteistą asmenį ne tik integruoti į visuomenę, tačiau ir daryti teigiamą įtaką jo elgesiui, mąstysenai. Nuteistiesiems sudaromos sąlygos laisvės atėmimo vietų įstaigoje tiek dirbti, tiek mokytis, tiek dalyvauti įvairiose elgesio pataisos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, t. y. užsiimti prasminga veikla. Taigi, siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, nuteistasis ir pats turi norėti imtis visų priemonių bei siekti savo elgesį bei mąstymą keisti teigiama linkme.

18. Sprendžiant paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą, svarbu atsižvelgti į tai, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitikinės. Pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu E. J. nuteistas už tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą, t. y. viso už septynis epizodus, kuomet panašiomis aplinkybėmis, turint vieningą tyčią, buvo vagiamas svetimas turtas. Be to, tuo pačiu skundžiamu nuosprendžiu, E. J. nuteistas ir už atviros vagystės padarymą. Ši padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Pats E. J. parodė, jog vagystes iš parduotuvių vykdė, kadangi turi priklausomybė narkotinėms medžiagoms. Visgi, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, neleidžia daryti išvados, jog apylinkės teismo paskirta bausmė nuteistajam yra pernelyg griežta. Pažymėtina, jog priklausomybės turėjimas pats savaime nepateisina nusikaltimų darymo. Priešingai, tai rodo, jog nusikalstamas veikas E. J. padarė tyčia, veikdamas tikslingai ir sąmoningai, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų vertybinių nuostatų susiformavimą. Byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų kreipęsis į gydymo įstaigą dėl jo pačio teigimu, turimos priklausomybės. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis dėtų pastangas gydytis turimas priklausomybės ligas. Be to, vertinant nuteistojo asmenybę, svarbu pažymėti ir tai, jog E. J. eilę kartų yra baustas administracine tvarka, dauguma iš jų už smulkias vagystes iš parduotuvių. Atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenimis E. J. niekur nedirba, akivaizdu, jog nusikalstamų veikų darymas yra nuteistojo neteisėtas pragyvenimo šaltinis. Dėl ko pagrįstai manytina, jog tik laisvės atėmimo bausmė, yra vienintelė efektyvi priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo bei paveiks E. J. laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti.

19. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas už BK 178 straipsnio 1 dalies padarymą paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 178 straipsnio 2 dalies padarymą – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kas yra kiek mažiau nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde. Be to, paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų padarymą subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, t. y. parinkus nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – jas sudedant iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka bei į tai, jog E. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus bausmės individualizavimui aktualius duomenis, sprendžia, jog ir BK 75 straipsnio nuostatų taikyti bei atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jokio pagrindo nėra. Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė dėl susiformavusių neigiamų antivisuomeninių vertybių, nusikalstamas veikas nuteistasis sistemingai daro siekdamas pasipelnyti, jas daro sąmoningai ir tyčia, kas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei. Manytina, jog tik reali laisvės atėmimo bausmė gali sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikaltimų darymo bei užtikrins BK 41 straipsnyje keliamus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo nuteistajam skirti įpareigojimą – gydytis priklausomybės ligas, kadangi toks įpareigojimas teismo gali būti paskirtas skiriant laisvės apribojimo bausmę arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Taigi, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog naikinti ar keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nuosprendį, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio teisinio pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

21. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą E. J., kurias sudaro 85,42 Eur.

23. Nagrinėjamu atveju, būtinumą skirti E. J. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą, tačiau apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistasis niekur nedirba, baustas administracine tvarka ir bylos duomenimis, paskirtų baudų nemoka, skundžiamu nuosprendžiu yra priteisti civiliniai ieškiniai, kuriuos E. J. privalo atlyginti, be to, nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba šioje byloje buvo teikiama ne pačio apelianto iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už E. J. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš E. J. valstybės naudai 85,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 2 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.