- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- 2-10218-541/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03381-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- V. O., S. O., R. O.
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. O., S. O., R. O. dėl žalos atlyginimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus V. O. su jos nepilnamečiais vaikais S. O. ir R. O. bei atsakovės globojamais jos sesers S. O. nepilnamečiais vaikais V. O., S. O. bei S. O. (e. b. l. 99-101) iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisti iš atsakovės V. O. 4 906,03 Lt dydžio žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pažymėjo, jog ieškovas nėra suteikęs teisės atsakovams naudotis minėtomis gyvenamosiomis patalpomis, nėra priėmęs sprendimo išnuomoti jiems buto, sudaręs nuomos sutarties, tačiau atsakovai savavališkai yra užėmę butą, ką patvirtina 2013-09-16 d. buto patikrinimo aktas. Taigi atsakovai naudojasi butu neturėdami tam teisės bei pažeisdami ieškovo teisę gauti nuomos mokestį, kuris už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 būtų 4 906,03 Lt, todėl atsakovams kyla atsakomybė šią žalą, t. y. negautas ieškovo pajamas, atlyginti (e. b. l. 57-60).
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog gyvenamojoje patalpoje švaru, tvarkinga, pakankamai šilta, atsakovė V. O. gauna 500,00 Lt socialinę pašalpą bei 1 500,00 Lt globos išmoką, namuose auga R. O., o S. O. lanko savaitinę darželį ir būną namie tik savaitgaliais. Pažymėjo, jog skyrius duomenų apie netinkamą V. O. motinos pareigų vykdymą vaikų atžvilgiu neturi, šeima nėra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o iškeldinimo atveju, pasak V. O., ji neturėtų, kur gyventi, sutiktų, kad skola jai būtų išskaičiuojama iš socialinių pašalpų (e. b. l. 40-42). Be to, remiantis 2014-11-21 d. šeimos aplankymo aktu, atsakovė rodė iniciatyvą tvarkantis dokumentus dėl kitos gyvenamosios vietos suteikimo, buvo suinteresuota padengti įsiskolinimus (e. b. l. 131).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus jame išdėstytais motyvais, nurodė, jog atsisako reikalavimo atsakovų V. O., S. O., S. O. atžvilgiu, kadangi šie asmenys nebegyvena patalpose, prašė tenkinti ieškinį likusių atsakovų atžvilgiu (e. b. l. 132-134).
Atsakovė V. O., kuri yra nepilnamečių atsakovų S. O. ir R. O. motina bei įstatyminė atstovė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės nedalyvavo, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti ir apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (e. b. l. 117), duomenų, pateisinančių atsakovės neatvykimą į teismo posėdį, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nėra gauta, atsakovės dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, todėl teismas vadovaujantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi nagrinėja bylą atsakovei V. O. nedalyvaujant.
Institucijos, duodančios išvadą byloje, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kadangi skyriaus išvada ir kita turima medžiaga teismui pateikta, skyriaus atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, todėl teismas nagrinėja bylą skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (e. b. l. 5-6). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 d. sprendimu Nr. 1-474 ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise perduotos valdyti visos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos (e. b. l. 16). 2013-09-16 d. buto patikrinimo aktu nustatyta, jog patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena V. O. su nepilnamečiais vaikais (e. b. l. 7-8). Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovė V. O. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 34), t. y. kitame bute, kuriame faktiškai gyvena jos sesuo S. O. su savo nepilnamečiais vaikais. Remiantis ieškovo pateiktu paskaičiavimu, žala už butą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 sudaro 4 906,03 Lt (e. b. l. 9-13).
Ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimų atsakovų V. O., S. O., S. O. atžvilgiu, pateikė duomenis apie tai, jog šių asmenų laikinos globėjos V. O. pareigos panaikintos (e. b. l. 98, 123-125), ir remiantis 2014-09-03 d. buto patikrinimo aktu Nr. 9036 bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena tik V. O., S. O. ir R. O. (e. b. l. 126-127).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 140 straipsnio 1 dalimi bei 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinė byla nutraukiama, jei ieškovas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsisako atsakovui pareikšto ieškinio ir teismas tokį atsisakymą priima. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ieškinio atsakovų V. O., S. O., S. O. atžvilgiu atsisakymas ir dalies bylos nutraukimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajai tvarkai (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškovui teismo posėdžio metu buvo išaiškintos dalies bylos nutraukimo procesinės pasekmės (e. b. l. 132-134), teismas priima ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų atsakovų V. O., S. O., S. O. atžvilgiu ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukia.
Ieškovas gina savo teises negatoriniu ieškiniu. Negatorinio ieškinio pagrindas yra aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo, kaip savininko teisę naudotis turtu, o taip pat patvirtinimas, kad kito asmens veiksmai kliudo normaliam naudojimuisi savo nuosavybe. Savo esme negatorinio ieškinio patenkinimas – pašalinimas kliūčių naudotis savo nuosavybės teise – nepriklausomai nuo kliudančio asmens kaltės. Asmuo, kurio teisė naudotis nuosavybe yra apribota, turi įrodyti patį kliudymo faktą, nurodyti asmenį, kurio elgesys trukdo naudotis nuosavybe ir turi teisę reikalauti pašalinti tokį trukdymą.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovai faktiškai gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai teisėtai naudojasi minėtomis gyvenamosiomis patalpomis, taigi ieškovo su atsakove nesieja jokie teisiniai santykiai, kurie patvirtintų atsakovės teisę naudotis ieškovo nuosavybe. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, jog atsakovė pati nerodo aktyvių veiksmų siekiant įteisinti naudojimąsi patalpomis, t. y. kreiptis į savivaldybę dėl šio buto nuomos, taigi teismas daro išvadą, kad ieškovo teisė naudotis nuosavybe, t. y. jam nuosavybės teisė priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovės V. O. veiksmais yra apribota, todėl ieškovas turi teisę reikalauti pašalinti šį trukdymą, t. y. reikalauti iškeldinti atsakovę ir jos nepilnamečius vaikus iš užimamo ginčo buto (CK 4.98 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėmis ir vadovaujantis CK 4.98 straipsniu ieškovo ieškinys dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas papildomai pažymi, jog nepaisant to, kad nepilnamečių vaikų interesai turi būti ginami atsakingų valstybės institucijų, teisinės valstybės principas, jog iš ne teisės (savavališkų patalpų užėmimo) negali kilti teisė, taip pat nuosavybės neliečiamumo principas suponuoja ieškovo ieškinio pagrįstumą ir ieškovo teisių gynimo būtinumą.
Kita vertus, žmogaus teisė į būstą ir jo neliečiamybę yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažinta, kad būstu šios konvencijos 8 straipsnio 1 dalies prasme gali būti laikoma ne tik patalpa, kuria žmogus turi įsigijęs nuosavybės teise ar valdo ją pagal įstatymus, tačiau ir ta patalpa, kurioje jis faktiškai nuolat gyvena ir turi pakankamą tęstinį ryšį su šia konkrečia vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo: Buckley v. the United Kingdom, judgment of 25 September 1996; Gillow v. the United Kingdom, judgment of 24 November 1986). Taigi pripažinus, kad asmens teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena iš pagrindinių žmogaus teisių, asmeniui, kurį siekiama iškeldinti iš būsto, jei būtų nustatyta, kad tai yra jo vienintelė gyvenamoji vieta ir kitos jis neturi bei neturi galimybės jį įsigyti, turi būti sudarytos sąlygos, kurios užtikrintų tokio asmens teisę į būstą.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog būstas, adresu Rodūnios kelias 21-2, Vilnius, atsakovei ir jos nepilnamečiams vaikams yra vienintelė šeimos gyvenamoji vieta. Pažymėtina, jog atsakovė nedirba, augina du nepilnamečius vaikus, jos gaunamas pajamas sudaro tik pašalpos, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju būtina suteikti protingą terminą, per kurį atsakovė galėtų susirasti kitą gyvenamąjį būstą, kreiptis į už socialinę apsaugą atsakingą valstybės instituciją. CPK 284 straipsnis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas šio sprendimo dalies, kuriuo atsakovė su nepilnamečiais vaikais įpareigota išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Rodūnios kelias 21-2, Vilniuje, vykdymą atidėti šešiems mėnesiams (CPK 284, 302 straipsniai).
Ieškovas taip pat prašo atlyginti jo patirtus nuostolius atsakovei neteisėtai apsigyvenus ir naudojantis butu, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nuomos mokestį, kaip negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31, kurios, ieškovo paskaičiavimu, sudaro 4 906,03 Lt.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais.
Nagrinėjamu atveju atsakovė, su savo nepilnamečiais vaikais neteisėtai gyvendama bute bei nemokėdama nuomos mokesčio už jį, padarė žalą ieškovui, nes įmonė negavo pajamų – nuomos mokesčio už butą, kurias galėjo gauti, todėl teismas sprendžia, jog atsakovei kyla civilinė atsakomybė šią žalą atlyginti, taigi ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovės 4 906,03 Lt dydžio žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (4 906,03 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-02-06 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, teismo manymu, šioje civilinėje byloje spręstinas ir teismo sprendimo dalies dėl priteistos 4 906,03 Lt žalos atlyginimo išdėstymo klausimas. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra itin sunki atsakovo turtinė padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atsakovei V. O., atsižvelgia į tai, kad atsakovė nedirba, gyvena iš socialinių pašalpų, viena augina du nepilnamečius vaikus, neturi gyvenamosios vietos, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovės V. O. materialinė padėtis yra sunki, todėl vadovaujantis šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principais teismas sprendžia, jog yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atsakovei V. O. 6 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalį 5 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 110,39 Lt žyminio mokesčio (4 906,03 Lt * 3 % * 75 %) ir 21,30 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsniai), iš viso 131,69 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 140, 293, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priimti ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, atsisakymą nuo ieškinio atsakovų V. O., S. O. ir S. O. atžvilgiu ir civilinę bylą Nr. 2-10218-541/2014 šioje dalyje nutraukti.
Tenkinti ieškinį.
Iškeldinti atsakovus V. O., a. k. (duomenys neskelbtini), S. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. O., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, buv. Švitrigailos g. 7, Vilnius, nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Rodūnios kelias 21-2, Vilniuje, unikalus Nr. 1094-0322-9016:0021, su atsakovams priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, šios teismo sprendimo dalies vykdymą atidedant 6 (šešiems) mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovės V. O., a. k. (duomenys neskelbtini), 4 906,03 Lt (1 420,88 EUR) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 906,03 Lt (1 420,88 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-02-06 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, buv. Švitrigailos g. 7, Vilnius, naudai.
Išdėstyti iš atsakovės V. O., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistos 4 906,03 Lt (1 420,88 EUR) sumos ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, buv. Švitrigailos g. 7, Vilnius, mokėjimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę V. O. mokėti kas mėnesį 1/6 dalį priteistos sumos, t. y. po 817,67 Lt (236,81 EUR), iki visiško įsiskolinimo padengimo.
Priteisti iš atsakovės V. O., a. k. (duomenys neskelbtini), 131,69 Lt (38,00 EUR) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.