- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- ATP-148-282/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03626-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto N. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo N. U. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1000 Lt bauda su 400 Lt konfiskavimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. U. nubaustas už tai, kad jis, vykdydamas veiklą kaip ūkio subjektas, turintis individualios veiklos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), bet neturėdamas licencijos prekybai civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, nors tokiai pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 24 straipsnio 1 dalį veiklai būtina licencija, 2012 m. gegužės 11 d. (pažeidimas paaiškėjo 2013-02-22) pardavė penkis senovinius C kategorijos ginklus J. G., turinčiam leidimą įsigyti šios kategorijos ginklus, ir gavo 400 Lt pajamų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. U. prašo apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant pažeidimo sudėties. Mano, kad jam paskirta nuobauda yra neteisinga, nes pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalies dispoziciją, atsakomybei būtinos dvi sąlygos: vertimasis ir veikla, bei šie abu žodžiai akivaizdžiai nurodo į veiksmus, siekiant pragyventi, gauti pelno iš veiksmų, ir šie veiksmai turi būtų nevienkartinio pobūdžio. Teigia, kad jo veiksmai nebuvo ir nėra pelno siekimas ir jie buvo vienkartinio pobūdžio. Nurodo, kad buvo prisikolekcionavęs ginklų, pagamintų iki 1870 metų, kuriems dabar laikyti reikia gauti leidimą arba neatlygintinai atiduoti policijai. Kadangi 2010 metais Šiaulių m. VPK iš jo atėmė 3 ginklus neatlygintinai, kuriems tuo metu reikėjo leidimo, ir tie ginklai buvo parduoti už labai mažą kainą, todėl nenorėdamas, kad ir šie istoriniai ginklai irgi būtų iš jo atimti neatlygintinai, negalėdamas išsiimti leidimo dėl teistumo ir dėl to, kad leidimas ginklams jam buvo panaikintas, nutarė tuos senovinius ginklus parduoti. Pažymi, kad senovinių ginklų apyvarta pagal įstatymą buvo laisva iki 2014 m. sausio mėn. 1 d. Tvirtina, kad tokie jo veiksmai, kai jis „atsikratė savo kolekcija“ nėra „vertimasis“, kadangi ginklus parduoti pigiau nei juos gavo ir šio veiksmo prasmė buvo, kad savo nuosavybės nereikėtų atiduoti visai veltui. Teigia, kad byloje nenustatyti „veiklos“ sistemiškumo, kartotinumo požymiai. Akcentuoja, kad jis nesivertė ginklų prekyba. Dėl to tvirtina, kad jo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, be to, mano, kad toks teisinis reguliavimas, kai visiškai laisvai apyvartoje esantys daiktai pradedami registruoti, o nesant galimybių paprasčiausiai atimami, riboja laisvą prekių judėjimą ES ir pažeidžia nuosavybės teises.
Taip pat teigia, kad nepagrįstai jam pritaikytas senaties termino skaičiavimas trunkamam pažeidimui, nors nuo to momento, kai asmuo iš jo nusipirko ginklus iki 2013 m. vasario mėn. 22 d., kai jis esą paaiškėjo, joks pažeidimas nesitęsė. Dėl to mano, kad jo pažeidimui galioja 6 mėnesių senaties taisyklė. Be to, pradėtame ikiteisminiame tyrime jis neturėjo jokio procesinio statuso, todėl 2 mėnesių nuobaudos skyrimo termino taip pat nėra pagrindo skaičiuoti. Pastebi, kad ir tas 2 mėnesių terminas irgi praleistas. Teigia, kad nors teismas nurodė, jog senaties terminas buvo pratęstas, tačiau teismas nenurodo nei pagrindų, nei aplinkybių dėl ko taip padaryta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licenzijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licenzija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 173 straipsnyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad, kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009).
Byloje nustatyta, kad N. U. 2012-05-11 J. G., turinčiam leidimą įsigyti ginklus, pardavė 5 senovinius C kategorijos ginklus (12, 17–26 b. l.). Pagal 2012-05-11 ginklų pardavimo metu galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį C kategorijos ginklais, tarp jų ir senoviniais ginklais (šaunamaisiais ginklais, kurių modeliai sukurti iki 1870 metų), turi teisę prekiauti Ginklų fondas, Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, turintys licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais. Taigi, prekyba ginklais yra licencijuomama. Byloje nustatyta, kad N. U. vykdo veiklą kaip ūkio subjektas, turintis individualios veiklos pažymėjimą, tačiau jis neturi leidimo prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais (28 b. l.). Be to, pats apeliantas teisme pripažino, kad jis leidimo prekiauti tokiais senoviniais ginklais neturėjo (44–46 b. l.). Taigi, neturėdamas leidimo prekybai ginklais, N. U., parduodamas 5 senovinius ginklus J. G., pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Sprendžiant apelianto atsakomybės klausimą pagal ATPK 173 straipsnį, būtina nustatyti, ar veika pasireiškė vienkartiniu veiksmu ar buvo sisteminga veikla. Nors N. U. vykdo veiklą kaip ūkio subjektas, turintis individualios veiklos pažymėjimą, tačiau duomenų, kad jis anksčiau būtų prekiavęs ginklais neturėdamas licencijos, nenustatyta, todėl tai, kad apeliantas J. G. 2012-05-11 pardavė iš karto 5 senovinius ginklu, pripažįstamas vienkartiniu veiksmu, kuris pagal ATPK 173 straipsnio prasmę nėra vertimasis veikla, kuria siekiama gauti pajamų, t. y. nenustatytas veiklos versliškumo požymis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad N. U. neteisėta veika nepagrįstai kvalifikuota kaip ATPK 173 straipsnio 1 dalies pažeidimas, tačiau apelianto veikoje yra kito, lengvesnio pažeidimo sudėties požymiai. N. U. skundžiamu nutarimu nubaustas už tai, kad neturėdamas licencijos prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, parduodamas senovinius ginklus J. G., pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias prekybos ginklais tvarką. Už prekybos ginklais tvarkos pažeidimą administracinė atsakomybė numatyta ATPK 165 straipsnyje. Nesant N. U. veikoje prekybos ginklais versliškumo požymio, jo padarytas prekybos ginklais tvarkos pažeidimas (prekyba ginklais be licencijos) nepagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį. Dėl to, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, skundžiamas nutarimas keičiamas, N. U. veiką perkvalifikuojant iš ATPK 173 straipsnio 1 dalies į ATPK 165 straipsnį. Kadangi apeliantui skundžiamu nutarimu suformuluotame kaltinime inkriminuotas Ginklų ir šaudmenų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 24 straipsnio 1 dalyje numatytų nuostatų pažeidimas, t. y. ginklų pardavimas neturint tam licencijos, veiką kvalifikuojant pagal ATPK 165 straipsnį suformuluotas kaltinimas nekeičiamas. Perkvalifikavus N. U. veiką pagal ATPK 165 straipsnį, jam skiriama atitinkamai sankcijoje numatyta bauda, lygi vidurkiui, kadangi N. U. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat į valstybės pajamas konfiskuojami apelianto už parduotus penkis šaunamuosius ginklus gauti 400 Lt, kaip pajamos, gautos iš administracinio teisės pažeidimo (ATPK 26 straipsnis).
Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad yra suėjęs nuobaudos skyrimo terminas, kadangi jo padarytas pažeidimas nėra tęstinis (trunkamasis) ir ikiteisminis tyrimas su juo nėra susijęs. ATPK 35 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos, o atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, arba nutraukus baudžiamąjį procesą, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos. Taigi, ATPK 35 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tik tiems asmenims, kurių atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Iš Šiaulių AVPK Šiaulių miesto policijos komisariato tyrėjo 2013-10-25 nutarimo matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 253 straipsnį, nesant N. U. veikoje šio nusikaltimo požymių, o pastarojo veikoje galimai yra požymiai administracinio teisės pažeidimo. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ATPK 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai gali būti pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos, arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą priėmimo dienos.
Nors iš bylos matyti, kad pažeidimas buvo padarytas 2012-05-11, tačiau jis paaiškėjo tik 2013-02-22, po to buvo atliekamos N. U. parduotų ginklų ekspertizės, siekiant nustatyti, ar yra baudžiamosios ar administracinės teisės pažeidimo požymiai. Iš bylos matyti, kad sprendimas atsisakyti N. U. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas 2013-10-25, administracinės bylos tyrimo terminas buvo pratęstas iki 2013-12-31, o 2013-12-20 teismo nutartimi nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2014-02-22, be to, sprendimai pratęsti bylos tyrimo terminą bei nuobaudos skyrimo terminą yra pakankamai motyvuoti (6, 29, 35 b. l.). Įvertinus visumą šių paminėtų aplinkybių, konstatuojama, kad nėra suėję nuobaudos skyrimo terminai, dėl to nėra pagrindo N. U. atžvilgiu bylą nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalimi, 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimą pakeisti:
N. U. padarytą administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 173 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ATPK 165 straipsnį ir N. U. paskirti 300 Lt baudą.
Vadovaujantis ATPK 26 straipsniu, už parduotus penkis senovinius C kategorijos ginklus, gautus 400 Lt konfiskuoti į valstybės pajamas.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.