Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Ernestos Montvidienės, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo

V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje ir jam skirta bausmė areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta bausmė areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Į bausmę įskaityta atlikta bausmė pagal 2025 m. vasario 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, tris laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai (nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija Nr. XIV-2573).

UAB „R. T.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir UAB „R. T.“ naudai iš V. S. priteista 269 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas.

Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo V. S. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jei to prireiktų.

Nuosprendžiu išspręsti ir kardomosios priemonės, laikino nuosavybės teisių apribojimo bei daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir V. S. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Taip pat atsakant į gynėjo advokato baigiamosiosiose kalbose išsakytą argumentą, kad nėra nustatyta, jog V. S. pagrobtas turtas priklausė UAB „R. T.“, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, be to, pirmosios instancijos teismui abejonių dėl pagrobto svetimo turto – naudotą nešiojamą kompiuterį ,,Toshiba Satellite“ W30DT-A-100 – priklausomybės abejonių nekilo; pats nuteistasis taip pat neginčijo, kad minėtas nešiojamasis kompiuteris prikausė UAB „R. T.“.

7. Taip pat nors civilinis ieškovas UAB „R. T.“ Šiaulių apygardos teismui pateikė „Atsiliepimą dėl apeliacinio skundo“, tačiau iš šio atsiliepimo turinio matyti, jog civilinis ieškovas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendį, priteisiant iš V. S. UAB „R. T.“ naudai 0,027% už kiekvieną dieną delspinigių iki kol nebus atlyginta žala, pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. kovo 12 d. Taigi iš atsiliepimo turinio matyti, jog juo yra išreiškiamas reikalavimas pakeisti nuosprendžio dalį, todėl jis turėtų būti vertinamas kaip apeliacinis skundas, tačiau įvertinus tai, jog jis paduotas praleidus nuosprendžio apskundimo terminą, teisėjų kolegija dėl atsiliepime nurodytų argumentų dėl delspinigių priteisimo nepasisako.

Dėl V. S. paskirtos bausmės

8. Kaip minėta, nuteistasis V. S. kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas ją sušvelninti.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014 ir kt.). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

10. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Ši nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia ir priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis).

11. Skundžiamu nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir jam skirta bausmė areštas 45 paroms, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė areštas 30 parų, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė areštas 45 paroms. Į paskirtą bausmę įskaityta atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 4 d. nuosprendį, tris laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad V. S. ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų bausmių nemoka, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, Užimtumo tarnyboje registruotas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuteistasis nedaro išvadų iš savo ankstesnių teistumų. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad V. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinęs visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus V. S. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą pačią griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Esant nustatytai vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus V. S. kriminalinę praeitį, tai, kad V. S. praeityje buvo skirta ir švelnesnė bausmė (laisvės apribojimas, kuri buvo pakeista į arešto bausmę, nuteistajam nesilaikant jam paskirtų apribojimų), taip pat ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, taip pat įvertinus ir kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu V. S. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ar aiškiai neteisinga, atitinka apelianto asmenybę bei yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. S. paskirtą 45 arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nustatė 30 parų arešto bausmę, todėl nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino aplinkybės, jog V. S. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Tai, kad V. S. ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Dėl to nuteistajam paskirtos bausmės mažinti ar paskirti kitą bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo V. S. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo V. S. atžvilgiu bei argumentavo, kodėl minėtos nuostatos taikytos būti negali.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendį apskundė nuteistasis V. S.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant apeliacinį skundą nuteistąjį V. S. gynė gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. balandžio 15 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš V. S. valstybės naudai priteisti 116,67 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

17. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam V. S. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo V. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. S. apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo V. S. valstybės naudai 116,67 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.