- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-292-544/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01276-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė, Ramunė Čeknienė (pran.), Romualdas Januška
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Ieškovas
- VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės
- Atsakovas
- Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbininkų sąjungai
- Kategorijos
- 3.1Bendrosios nuostatos
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-292-544/2013
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Romualdo Januškos ir Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-126/2013 pagal ieškovės VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės ieškinį atsakovei Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbininkų sąjungai, esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. K. dėl darbininkų sąjungos tarybos sprendimo atsisakyti duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą panaikinimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė Rokiškio psichiatrijos ligoninė prašė panaikinti atsakovės Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbininkų sąjungos tarybos 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą atsisakyti duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą V. K. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ligoninėje gydomi pacientai padarę nusikaltimus, tačiau atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės paskyrus jiems priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – atidavimą į psichiatrinę ligoninę. V. K. dirba II bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuje sanitaro pareigose. 2012-10-26 jis nuo 17.02 val. iki 17.43 val., nuo 20.16 val. iki 20.32 val., nuo 23.05 val. iki 23.36 val., spalio 30 d. nuo 00.10 val. iki 00.41 val. buvo palikęs darbo vietą, nevykdė pacientų priežiūros ir stebėjimo. 2012-10-27 nakties metu mažai stebėjo pavojingus pacientus. Kadangi V. K. yra profesinės sąjungos tarybos narys, 2012-11-14 kreipėsi į atsakovę prašydama duoti sutikimą dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo V. K.. 2012-11-23 atsakovė atsisakė duoti sutikimą dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo V. K., motyvuodama tuo, kad nuobaudą norima skirti dėl narystės profesinėje sąjungoje, bylinėjimosi teisme prieš ieškovę ir dėl duomenų nepakankamumo. Mano, kad atsakovės sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Atsakovei buvo pateikti dokumentai įrodantys V. K. darbo drausmės pažeidimus, taip pat nurodyta, kad bus suteikta galimybė susipažinti ir su kita surinkta medžiaga, tačiau atsakovė tokio pageidavimo nepareiškė. Atsakovė be jokio pagrindo kaltina ieškovę, kad V. K. norima skirti drausminę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir dėl bylinėjimosi teisme, nes šiems teiginiams pagrįsti nepateikti įrodymai (1 t., b. l. 2-9).
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013-01-28 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo V. K. dirba pas ieškovę II bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaru ir yra atsakovės darbininkų sąjungos narys. Ieškovė 2012-11-14 raštu Nr.(3.77)5343-05-25 kreipėsi į atsakovę prašydama duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą (papeikimą) sanitarui V. K. už darbo drausmės pažeidimus, t. y. už tai, kad jis 2012-10-26 nuo 17.02 val. iki 17.43 val., nuo 20.16 val. iki 20.32 val., nuo 23.05 val. iki 23.36 val., spalio 30 d. nuo 00.10 val. iki 00.41val. buvo palikęs darbo vietą, nevykdė pacientų priežiūros ir stebėjimo. 2012-10-27 nakties metu mažai stebėjo pacientus, didesnę laiko dalį gulėjo ant minkštasuolio, nors jo stebimoje 6 palatoje turėjo būti stebimi 3 ligoniai dėl galimos agresijos, impulsyvaus elgesio ir kėlė pavojų sužeisti kitą pacientą ir medicinos personalą. Šiais veiksmais jis pažeidė ieškovės darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2011-09-01 įsakymu Nr.59, 31 punktą, II bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus nuostatų, patvirtintų 2009-05-04 direktoriaus įsakymu Nr.19, 12.9 punktą, sanitaro pareiginių nuostatų 5.1.10 punktą, sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.440, patvirtintos 2009-11-02 direktoriaus įsakymu Nr.46, 25.5 punktą. Ieškovė pateikė atsakovei 2012-11-05 tarnybinį pranešimą dėl II bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojų 2012 m. spalio 26-27 dienomis pamainos darbo, II bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus I aukšto vaizdo kamerų peržiūros akto kopiją, V. K. paaiškinimo kopiją, ieškovo išsiųstą raštą V. K., kuriame prašoma jo pateikti paaiškinimą dėl nustatytų pažeidimų. Teismas nurodė, jog nėra duomenų apie tai, kad atsakovei nepakako pateiktų duomenų, pagrindžiančių ieškovės ketinimą skirti drausminę nuobaudą V. K. už konkrečius darbo drausmės pažeidimus ar kad ji būtų pareikalavusi papildomų duomenų. Atsakovė 2012-11-23 tarybos nutarimu atsisakė duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, nes nėra pakankamai kaltę įrodančios medžiagos, nes norima susidoroti su darbininkų sąjungos nariais ir su tais, kurie bylinėjasi teisme dėl nemokamų priedų už pavojingas darbo sąlygas. Teismas pažymėjo, jog ieškovė į atsakovę kreipėsi turėdama duomenų, leidžiančių įtarti, kad trečiasis asmuo pažeidė darbo drausmę ir prašymą pagrindė konkrečiais faktais ir dokumentais. Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta nuostata nėra skirta riboti darbdavio teisę taikyti darbuotojams drausminę atsakomybę, kai nustatomas darbo drausmės pažeidimas. Teismo nuomone, atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, nepaneigė ieškovės pateiktų duomenų ir nepateikė argumentų, kad drausminės atsakomybės taikymas būtų diskriminuojančio pobūdžio. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą yra nepagrįstas ir pažeidžia ieškovės interesus, trukdo vykdyti pagrindines funkcijas (1 t., b. l. 135-138).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-11-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes kaltinimus jam ieškovė grindė darbuotojų atstovo slapto sekimo vaizdo kamerų įrašų duomenimis, darbo drausmės jis nepažeidė, ieškovė nepateikė patikimų duomenų ir įrodymų, kad jo veiksmai iš esmės pažeidė ieškovės interesus. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Darbo kodekso, CPK 411-418 str. reikalavimus, nesant įrodymų aplinkybes laikė nustatytomis. Darbuotojų sekimas ir kaltinimų teikimas pagal galimai sumontuotus vaizdo įrašus, asmens duomenų tvarkytojo vaizdo įrašų demonstravimas pašaliniams asmenims yra neteisėti, pažeidžia ES Sekimo direktyvą ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, negali būti įrodymais taikant darbuotojui drausminę nuobaudą, nes vaizdo kameros įrengtos ne tam tikslui. Toks jo persekiojimas surežisuotas dėl jo profsąjunginės veiklos ir pareikšto ieškinio teisme dėl papildomo apmokėjimo už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų pagal DK 192 str. 1 d. Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Ieškovė vaizdo įrašų teismui nepateikė, o teismas apsiribojo ieškovės pasakymu, kad vaizdo įrašai sunaikinti, nors jie galėjo būti sumontuoti. Nesant įrodymų nėra pagrindo jam taikyti drausminę atsakomybę. Teismas netinkamai išaiškino LAT Senato nutarimą, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojų atstovui iš esmės pažeidžia ieškovės interesus. Ieškovė neįrodė jos interesų pažeidimo esmingumo. Teismas nepaisė ir sprendime nepasisakė dėl Darbo kodekso 40 str. 2 d. 7 p. įtvirtintos socialinės partnerystės šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams principo ir neišnaudoto socialinio dialogo. Valstybinės darbo inspekcijos išvadomis įrodyta kad ieškovė specialiai ignoravo darbininkų sąjungą, dešimtmetį pažeidžiant įstatymus profesinės rizikos vertinimus organizavo ir atliko be darbininkų sąjungos, dėl ko šiuo metu bylinėjamasi teisme. Jis realiai teisme atstovauja darbuotojų (sanitarų) interesus, yra profesinės sąjungos narys, dėl ko yra persekiojamas galimai sumontuotų vaizdo įrašų, sufabrikuotų duomenų pagrindu, ką patvirtina paskutiniais metais darbuotojams skiriami paskatinimai, drausminės nuobaudos. Pagal CPK 414 str. teismas turėjo surinkti įrodymus neprašomas, savo iniciatyva, todėl sprendimas yra šališkas ir neteisėtas (2 t., b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, nes teismas teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo praktikos. Iš pateiktų įrodymų byloje matyti, kad darbo drausmės pažeidimo faktas yra nustatytas ir pilnai įrodytas byloje pateiktais ir teismo sprendime nurodytais įrodymais. Pagrindinė sanitaro funkcija - užtikrinti pacientų ir darbuotojų saugumą. Teismas konstatavo, kad ieškovė į atsakovę kreipėsi turėdama duomenų, leidžiančių įtarti, kad apeliantas pažeidė darbo drausmę ir kad jis tų duomenų nepaneigė. Pagal LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, įstaigai pažeidus pacientų teises, neužtikrinus jų saugumo gali atsirasti pareiga atlyginti tiek turtinę, tiek moralinę žalą. Yra buvę incidentų, kai dėl darbuotojų netinkamo pareigų vykdymo ar jų nevykdymo nukentėjo tiek pacientai, tiek darbuotojai. Nagrinėjamoje byloje darbdavio interesų esminiu pažeidimu buvo pripažinta darbuotojo, kuriam buvo prašoma sutikimo paskirti papeikimą, elgesys darbe, kas suvaržė darbdavio siekį užtikrinti įstaigos pagrindinių funkcijų tinkamą vykdymą ir galėjo iššaukti labai skaudžias pasekmes. Apeliacinio skundo motyvas, kad apeliantas persekiojamas dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje ir pareikšto ieškinio teisme yra nepagrįstas ir neįrodytas, ką pagrįstai nustatė teismas. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą ir nepateikdama jokių įrodymų, patvirtinančių, kad drausminė nuobauda darbuotojui skiriama dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, pažeidė LR Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintą visų asmenų lygybės principą. Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą pažeidžia ieškovės interesus, kliudo užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą, o tuo pačiu – ir viešąjį interesą užtikrinti pacientų bei kitų asmenų teisių apsaugą. Drausminės nuobaudos griežtumas, jos paskyrimo pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o darbuotojui neužkertamas kelias ateityje kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl nuobaudos pagrįstumo. Apeliaciniame skunde pateikti motyvai dėl socialinės partnerystės ir pan. su šia byla nesusiję. Teismas proceso šalių pateiktus prašymus tenkino ir šalių pateiktus papildomus įrodymus prijungė prie bylos. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, kurį atstovavo teisininkas, teismo neprašė išreikalauti papildomų įrodymų, neprieštaravo, jog būtų pradėtas žodinis bylos nagrinėjimas ir išspręsta byla iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (2 t., b. l. 7-11).
Apeliacinis skundas atmetamas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-01-28 sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, argumentais ir motyvais, dėl kurių buvo nuspręsta ieškinį patenkinti visiškai, todėl visų jų nekartoja, o pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
Šalies argumentai
Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad apeliantas (trečiasis asmuo) V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012-11-20 teismo sprendimą, tačiau iš skunde nurodytų faktinių aplinkybių bei argumentų, akivaizdu, kad yra suklysta nurodant sprendimo priėmimo datą, kuri turi būti 2013-01-28 (1 t., b. l. 135). Byloje kilo ginčas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamojo organo narius, pagrįstumo bei teisėtumo.
Sudarydamas darbo sutartį su darbdaviu darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrą darbą bei laikytis darbovietėje nustatytos darbo tvarkos. Už darbo drausmės pažeidimą, t. y. už darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs darbdavio kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, kuris yra profesinės sąjungos narys, turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar drausminė nuobauda nėra skiriama dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti drausminę nuobaudą, drausminio nusižengimo faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar nuobaudos skyrimo darbuotojui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir drausminė nuobauda nėra skiriama dėl su darbuotojo funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių. Tokiais atvejais darbdavys turi įrodyti: a) darbdavio nurodyto intereso (interesų) buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) ginčijamo sprendimo pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso (interesų) esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu sprendimu (DK 134 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44, 5.3 punktas). Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbdavys gali ginčyti. Spręsdamas šį ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimų drausminių nuobaudų skyrimo pagrįstumo. Aiškinamasi tik, ar tokiu atsisakymu duoti sutikimą skirti darbuotojui nuobaudas, nevaržoma galimybė darbdaviui vykdyti pagrindines įmonės funkcijas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1001/2000). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad spręsdamas aptariamo pobūdžio ginčą, teismas neturi nagrinėti galimos būsimos darbo drausmės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau darbo drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje. Atsisakymui nėra suteikiamas absoliutus pobūdis, nes jis gali būti teismo panaikintas, tokiam rezultatui pasiekti įstatymas nustato darbdavio pareigą įrodyti, kad ginčijamas sprendimas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus. Ši aplinkybė turi būti įrodyta individualiai ir priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).
Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo V. K., dirbantis ligoninėje sanitaru, yra išrinktas ieškovės darbininkų sąjungos nariu. Ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama duoti sutikimą skirti jai drausminę nuobaudą – papeikimą, tačiau gavo neigiamą atsakymą, t. y. darbininkų sąjunga sutikimo skirti drausminę nuobaudą nedavė.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, ir šalys to neginčija, kad trečiasis asmuo V. K. dirba pas ieškovę II bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaru (1 t., b. l. 34). Vadovaujantis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės (RPL) direktoriaus 2009-05-06 įsakymu Nr. 22 patvirtintų II bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro pareiginių nuostatų Nr. 106/3 5.1.10 punktu, sanitaras užtikrina pacientų ir darbuotojų saugumą, numato konfliktines situacijas ir, kartu su slaugytoja, imasi priemonių joms išvengti arba spręsti (b. l. 35-38). Vadovaujantis VšĮ RPL direktoriaus 2009-05-04 įsakymu dėl skyriaus nuostatų Nr. 19, 12.9 punktu, sanitarai vykdo pacientų priežiūrą ir stebėjimą, užtikrina jų ir personalo saugumą (b. l. 48-53). Pagal VšĮ RPL direktoriaus 2011-09-01 įsakymu Nr. 59 patvirtintų ligoninės darbo tvarkos taisyklių 31 punktą, norėdamas laikinai išvykti iš ligoninės darbo metu, darbuotojas rašo prašymą, suderina su skyriaus vedėju, jiems nesant su budinčiu gydytoju, suderintą prašymą perduoda skyriaus vyresniajai slaugytojai, kurios prašymą nedelsiant pristato į teisės ir personalo skyrių, poilsio ir švenčių dienomis prašymą pristato iškart po poilsio ir švenčių dienos pirmą darbo dieną. Skyriaus darbuotojas, palikdamas darbo vietą, informuoja pamainos kolegas ir perduoda jiems stebėti ir prižiūrėti jam priskirtų palatų pacientus (b. l. 40-47). VŠĮ RPL direktoriaus 2009-11-02 direktoriaus įsakymu Nr. 46 patvirtintos sanitaro saugos ir sveikos instrukcijos 25.5 punkte nurodyta, kad sanitarui draudžiama savavališkai pasišalinti iš darbo, miegoti darbo metu (b. l. 54-57).
Šalies argumentai
Ieškovė 2012-11-14 raštu Nr.(3.77) 5343 -05-25 kreipėsi į atsakovę, prašydama duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą apeliantui už darbo drausmės pažeidimus, t. y. už tai, kad jis 2012-10-26 nuo 17.02 val. iki 17.43 val., nuo 20.16 val. iki 20.32 val., nuo 23.05 val. iki 23.36 val., spalio 30 d. nuo 00.10 val. iki 00.41val. buvo palikęs darbo vietą, nevykdė pacientų priežiūros ir stebėjimo. 2012-10-27 nakties metu mažai stebėjo pacientus, didesnę laiko dalį gulėjo ant minkštasuolio, nors jo stebimoje 6 palatoje turėjo būti stebimi 3 ligoniai dėl galimos agresijos, impulsyvaus elgesio ir kėlė pavojų sužeisti kitą pacientą ir medicinos personalą. Pareiškimuose nurodė, kad šiais veiksmais apeliantas pažeidė VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2011-09-01 įsakymu Nr. 59, 31 punktą, II bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus nuostatų, patvirtintų 2009-05-04 direktoriaus įsakymu Nr.19, 15.9 punktą (turi būti „12.9“), sanitaro pareiginių nuostatų 5.1.10 punktą, sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.440, patvirtintos 2009-11-02 direktoriaus įsakymu Nr.46, 25.5 punktą, todėl už šiuos darbo drausmės pažeidimus prašė atsakovą duoti sutikimą skirti V. K. drausminę nuobaudą - papeikimą (1 t., b. l. 21-23). Ieškovė savo prašymui pagrįsti pateikė atsakovei 2012-11-05 tarnybinio pranešimo dėl II bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojų 2012 m. spalio 26-27 dienomis pamainos darbo kopiją (1 t., b. l. 15); II bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus I aukšto vaizdo kamerų peržiūros akto kopiją (1 t., b. l. 13-14), iš kurio matyti, kad V. K. virš nurodytu laiku buvo palikęs darbo vietą, nevykdė pacientų priežiūros ir stebėjimo; V. K. paaiškinimo kopiją (1 t., b. l. 19), ieškovės išsiųstą raštą V. K. (b. l. 17-18), kuriame prašoma pateikti paaiškinimą dėl nustatytų pažeidimų ir kuriame nurodyta, kokie padaryti pažeidimai ir kokie norminiai aktai pažeisti. Taip pat ieškovė prašyme nurodė, kad, pareiškus norą susipažinti su visa patikrinimo metu surinkta medžiaga, atsakovei tokia galimybė bus sudaryta (1 t., b. l. 21-23). Byloje nėra duomenų, kad atsakovei pateiktos medžiagos nebūtų pakakę ir ji būtų prašiusi papildomos medžiagos.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad šiuo atveju kaltinimų teikimas pagal galimai sumontuotus vaizdo įrašus yra neteisėtas, pažeidžia ES Sekimo direktyvą ir asmens duomenų apsaugos įstatymą ir negali būti įrodymas, nes kameros įrengtos ne tam tikslui. Kolegija sutinka, kad asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas reikalauja, kad duomenų rinkimo tikslai būtų apibrėžti ir teisėti. Stebėti darbo vietą leidžiama tik dėl darbo saugumo reikalavimų, ir tik iš nuotolio. Negalima stebėti ir patalpų, kurios yra skirtos darbuotojų privačiam naudojimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 2.23 str. įtvirtintą teisės į privatų gyvenimą sampratą privatus yra toks žmogaus gyvenimas, kuris vyksta ne viešumoje; tai sritis, kur asmuo turi teisę būti paliktas vienas ir kur visuomenė negali kištis. Tačiau asmens darbo vieta nėra privati asmens sfera, o asmens darbo stebėjimas nėra slaptas asmens privataus gyvenimo stebėjimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-05-03 nutartis Civilinėje byloje Nr.3K-3-289/2004). Ieškovės direktoriaus 2009-05-04 įsakymu Nr. 19 patvirtintų VŠĮ RPL antro bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus nuostatų Nr. 26, 8 punkte nustatyta, kad skyriaus veikla yra teikti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, teismo pripažintiems nepakaltinamais ir nukreiptais atlikti paskirtas priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuje, įvertinti pacientų pakartotinio nusikaltimo rizikos tikimybę. VŠĮ RPL direktoriaus 2012-02-13 įsakymu Nr. 15 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės taisyklių 27 punkte nustatyta, kad ligoninėje yra vykdomas vaizdo stebėjimas Ligoninės patalpose ir teritorijoje 15.1 punkte numatytu tikslu, atsižvelgiant į darbo specifinį pobūdį, norint užtikrinti asmenų (pacientų ir personalo) saugumą, vidaus administravimą. Taisyklių 15 punkte nurodytas asmens duomenų tvarkymo tikslas yra vidaus administravimas. Atsižvelgiant į skyriaus specifinę veiklą, jo pacientų pavojingumą, apelianto pareiginiuose nuostatuose įtvirtintas pareigas užtikrinti pacientų ir darbuotojų saugumą, tuo tikslu - draudimą sanitarui savavališkai pasišalinti iš darbo vietos, Asmens duomenų tvarkymo VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės taisyklėse nustatytą ligoninėje vykdomą vaizdo stebėjimą, atsižvelgiant į darbo specifinį pobūdį, norint užtikrinti asmenų (pacientų ir personalo) saugumą, tikslą - vidaus administravimą, darytina išvada, kad ieškovė apelianto nurodytų teisės aktų nepažeidė ir ji šiuos duomenis gali naudoti, siekdama užtikrinti darbuotojų ir pacientų saugumą.
Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, prašydama atsakovės duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą apeliantui už darbo drausmės pažeidimus, prašymui pagrįsti, kaip jau minėta, pateikė ne tik minėtą vaizdo kamerų peržiūros akto kopiją, bet ir kitus, ieškovės nuomone, prašymo pagrįstumą patvirtinančius dokumentus: tarnybinius pranešimus, darbuotojų paaiškinimus, V. K. paaiškinimo kopiją, ieškovės raštą V. K. (1 t., b. l. 21-23).
Profesinė sąjunga atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą turi pagrįsti ne prielaidomis ir įtarimais, bet įrodymais ir motyvais apie tai, kad nuobaudą norima skirti už darbuotojo veiklą profesinėje sąjungoje. Vien tik argumentas, kad trečiasis asmuo dalyvauja profesinės sąjungos veikloje ar dalyvauja bylose prieš ieškovę, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog drausminės nuobaudos skyrimas yra diskriminuojančio pobūdžio, o atsakovė tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas turėjo būti aktyvesnis ir pats rinkti įrodymus - statistinius duomenis apie tai, kam ir už ką paskutiniais metais buvo skiriami paskatinimai ar drausminės nuobaudos. Pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tas, ar yra teisėtas profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą (papeikimą) trečiajam asmeniui, o ne vertinti kitiems darbuotojams skirtų nuobaudų ar skatinimų skaičių ir pagrįstumą, todėl tai išeina už ieškinio ribų. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kad, siekdama apsaugoti įstaigos, jos pacientų ir darbuotojų interesus, turi teisę svarstyti drausminės nuobaudos trečiajam asmeniui skyrimą. Kaip minėta, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomi pacientai, padarę nusikaltimus, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, psichikos ligoniai, todėl darbuotojai turi tinkamai atlikti savo pareigas, nes, įvykus incidentui, pasekmės gali būti labai rimtos tiek pacientams, tiek darbuotojams. Nagrinėjamoje byloje pagal pateiktus faktinius duomenis pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog darbuotojo elgesys galėjo suvaržyti darbdavio siekį užtikrinti įstaigos pagrindinių funkcijų tinkamą vykdymą ir sukelti skaudžias pasekmes, esminiai pažeisti darbdavio interesus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą ne tik yra nepagrįstas, bet ir esminiai pažeidžia ieškovės interesus.
Šalies argumentai
Apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepagrįstas (2 t., b. l. 14). Bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas teismui pripažinus, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašydami skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą ar pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantas nenurodė motyvų, dėl kurių mano, jog yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Aplinkybių, leidžiančių manyti, kad, neišklausius žodinių proceso šalių paaiškinimų, apeliacinės instancijos teismas negalėtų išsamiai išnagrinėti bylos, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.