- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- e2S-356-372/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Salbinus“
- Skolininkas
- N. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (skolininkės) N. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-2599-1008/2023 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Salbinus“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės N. P. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Salbinus“ kreipėsi į teismą su pareiškimu skolininkei N. P., teismo prašė priteisti iš skolininkės 56599,11 Eur skolą, 21514,02 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Kreditorė, siekdama užtikrinti reikalavimo įvykdymą, taip pat prašė teismo taikyti skolininkės nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštą 78113,13 Eur sumai. Kreditorė nurodė, kad skolininkė ilgą laiką negrąžina skolos, į raginimus grąžinti skolą nereaguoja, todėl elgiasi nesąžiningai. Skolos suma yra didelė, o skolininkė yra fizinis asmuo. Skolininkei perleidus jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims, kyla grėsmė, jog būsimo galimai kreditorei palankaus teismo įsakymo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi nutarta kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti N. P. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ne didesnei kaip 78113,13 Eur sumai.
4. Teismas nurodė, jog yra pagrindas sutikti su kreditore, kad priėmus kreditorei palankų sprendimą, jo įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Šalies argumentai
5. Teismas sprendė, kad prašoma priteisti skolos suma laikytina reikšminga bei pakankamai didele, todėl yra pagrindas teigti, jog skolininkė, sužinojusi, kad kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, gali siekti paslėpti turimą turtą, išimti pinigines lėšas iš banko sąskaitų, ar kitokiais būdais siekti išvengti realaus teismo sprendimo įvykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovė (apeliantė) N. P. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovės atžvilgiu.
6.2. Kreditorė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo pateikti teismui įrodymus net tik dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo, bet ir įrodymus, kurie bent preliminariai patvirtintų jos reikalavimo pagrįstumą. Kreditorei tik visiškai formaliai išvardijus dokumentus, kurių pagrindu esą jai skolininkė yra skolinga, detaliai nenurodžius, iš kokių teisinių santykių yra kildinamas kreditorės reikalavimas, kokie prievolės įvykdymo terminai, nepagrindus savo pareiškimo teiginių, jog esą skolininkė ilgą laiką vengia vykdyti savo įsipareigojimus ir nereaguoja į raginimus, kreditorės pareiškimas negali būti laikomas prima facia pagrįstas. Kreditorė nei karto ir jokiu būdu skolininkei nėra pareiškusi kokių nors pretenzijų, todėl skolininkei neaišku, kokių dokumentų pagrindu, dėl kokių priežasčių kreditorė ją laiko savo skolininke. Teismas pareiškimo prima facia pagrįstumo net nevertino, todėl teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikė formaliai, nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos ir neteisingai.
6.3. Teismas laikinąsias apsaugos priemones skolininkės atžvilgiu pritaikė iš esmės tik dėl to, kad pareiškimo suma didelė, ir darė visiškai jokiais įrodymais neapgrįstas prielaidas, kad dėl didelės pareiškimo sumos skolininkė bandys paslėpti savo turtą. Tokie teismo argumentai laikytini nepagrįstais ir nemotyvuotais, o skundžiama teismo nutartis be pagrindo varžanti skolininkės interesus. Teismas nepagrįstai būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą siejo su byloje pareikšto reikalavimo dydžiu, kadangi vien didelė pareiškimo suma negali ir negalėjo būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovės turtinė padėtis yra gera, ji turi daug nekilnojamojo turto objektų, registruotą transporto priemonę, todėl net ir didelė pareiškimo suma šiuo atveju negali būti vertinama kaip viena iš sąlygų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kreditorė neįrodė galimos būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės atsiradimo, todėl teismas privalėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6.4. Teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, nepagrįsta byloje esančių įrodymų vertinimu, todėl laikytina nepagrįsta ir neteisėta. Teismas nenustatė ir nenurodė jokių argumentų, kodėl yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Jokių objektyvių įrodymų apie atsakovės galimai nesąžiningą elgesį, pagrindžiančių jos ketinimą paslėpti gaunamas pajamas ir turtą, kreditorė teismui nepateikė, todėl kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti netenkintas, neįrodžius realios grėsmės, kad dėl galimo atsakovės nesąžiningumo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAB „Salbinus“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo suformuluoti aiškūs kreditorės reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo forma ir turinys atitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus reikalavimus, todėl vertintina, kad kreditorė preliminariai pagrindė savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 12 d. teismo įsakymu patenkino kreditorės pareiškimą dėl skolos priteisimo ir išdavė teismo įsakymą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo yra preliminariai pagrįstas. Darytina išvada, kad teismas tinkamai įvertino preliminarų reikalavimų pagrįstumą.
7.2. Skolininkė, nurodydama, kad kreditorė nei karto ir jokiu būdu nėra pareiškusi kokių nors pretenzijų dėl esą neįvykdytų prievolių, ir skolininkė net nesupranta, kokių dokumentų pagrindu ir dėl kokių priežasčių kreditorė ją laiko savo skolininke, yra nesąžininga. Skolininkė nepaneigė aplinkybių, kad yra grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškinio suma jai nėra reikšminga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta kreditorės prašymą tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės turtui bei piniginėms lėšoms, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
9. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).
12. Susipažinus su kreditorės UAB „Salbinus“ pareiškimu, spręstina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, jog kreditorės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Kreditorė aiškiai suformulavo savo reikalavimus (prašė priteisti iš skolininkės 56599,11 Eur skolą, 21514,02 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas); nurodė faktinį reikalavimų pagrindą bei įrodymus (kreditorė rėmėsi CPK 431 straipsniu ir 2015-02-10 skolos perėmimo dokumentu, 2019-01-01 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, PVM sąskaitomis faktūromis: 2017-04-07 SAL 1004961; 2017-04-19 SAL 1004972; 2017-04-25 SAL 1004980; 2017-05-05 SAL 1004993; 2017-05-15 SAL 1005006; 2017-05-25 SAL 1005017), kurie galimai patvirtina kreditorės reikalavimus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad kreditorė pareiškimo reikalavimus tikėtinai pagrindė, taigi egzistuoja pirma prieš tai minėta sąlyga.
13. Be to, CPK 433 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, o spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 12 d. teismo įsakymu patenkino kreditorės pareiškimą dėl skolos priteisimo ir išdavė teismo įsakymą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškimas dėl teismo įsakymo yra preliminariai pagrįstas.
14. Sprendžiant kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog yra pagrindas sutikti su kreditore, kad priėmus kreditorei palankų sprendimą, jo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Teismas sprendė, kad prašoma priteisti skolos suma laikytina reikšminga bei pakankamai didele, todėl yra pagrindas teigti, jog skolininkė sužinojusi, kad kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, gali siekti paslėpti turimą turtą, išimti pinigines lėšas iš banko sąskaitų, ar kitokiais būdais siekti išvengti realaus teismo sprendimo įvykdymo.
16. Atskirajame skunde atsakovė akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones skolininkės atžvilgiu pritaikė iš esmės tik dėl to, kad pareiškimo suma didelė, ir darė visiškai jokiais įrodymais neapgrįstas prielaidas, kad dėl didelės pareiškimo sumos skolininkė bandys paslėpti savo turtą. Tokie teismo argumentai laikytini nepagrįstais ir nemotyvuotais, o skundžiama teismo nutartis be pagrindo varžanti skolininkės interesus. Be to, atsakovės turtinė padėtis yra gera, ji turi daug nekilnojamojo turto objektų, registruotą transporto priemonę, todėl net ir didelė pareiškimo suma šiuo atveju negali būti vertinama kaip viena iš sąlygų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
17. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditorė nurodė, kad skolininkė ilgą laiką negrąžina skolos, į raginimus grąžinti skolą nereaguoja, todėl elgiasi nesąžiningai. Skolos suma yra didelė, o skolininkė yra fizinis asmuo. Skolininkei perleidus jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims, kyla grėsmė, jog būsimo galimai kreditorei palankaus teismo įsakymo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas.
18. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą paaiškino, kad skolininkė ne vienerius metus, vykdydama komercinę veiklą, bendradarbiavo su kreditore, pirko iš kreditorės verpalus. Skolininkė buvo UAB „Hegoma“ (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra įmonės UAB „Gehoma“ (duomenys neskelbtini). 2023-03-09 pretenzija „Dėl skolos sumokėjimo“ buvo išsiųsta skolininkei registruotu paštu, o vėliau ir per antstolio kontorą, ir skolininkei įteikta. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad BUAB „Hegoma“ skola UAB „Salbinus“ pagal PVM sąskaitas faktūras už pirktus verpalus sudaro 50989,00 Eur. Šią skolą (50989,00 Eur) skolininkė perėmė iš BUAB „Hegoma“ pagal pasirašytą skolos perėmimo dokumentą ir iki šiol yra neatsiskaičiusi su UAB „Salbinus“, todėl buvo nurodyta per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo/įteikimo pervesti į UAB „Salbinus“ atsiskaitomąją sąskaitą 50989,00 Eur skolą ir 20392,00 Eur palūkanas, o nesumokėjus skolos per nurodytą terminą, UAB „Salbinus“ kreipsis į teismą CPK nustatyta tvarka dėl skolos priteisimo. 2023-04-07 pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo nurodytas pareiškimo pagrindas – 2015-02-10 skolos perėmimo dokumentas, 2019-01-01 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, PVM sąskaitos faktūros: 2017-04-07 SAL 1004961; 2017-04-19 SAL 1004972; 2017-04-25 SAL 1004980; 2017-05-05 SAL 1004993; 2017-05-15 SAL 1005006; 2017-05-25 SAL 1005017. 50989,00 Eur skola užfiksuota 2015-02-10 (dokumente klaidingai nurodyti metai – 2014), kurią skolininkė pripažino, žadėjo grąžinti ir niekada nesakė, kad negrąžins. Kreditorei pateikusi 2015-02-10 skolos perėmimo dokumentą bei žadėdama grąžinti skolą, toliau bendradarbiavo su kreditore, pirko verpalus asmeniškai (2017 m. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pirkėja – N. P.). Šias aplinkybes patvirtina 2017 m. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias skolininkė liko skolinga 5610,11 Eur, plius 1122,02 Eur palūkanos (pridedamos PVM sąskaitos faktūros). Vėliau pirko įmonės UAB „Gehoma“ vardu. Taigi, nors 2015 m. skolininkė buvo skolinga 50989,00 Eur, tolesnis bendradarbiavimas su kreditore buvo tęsiamas, nes skolą kreditorei žadėjo grąžinti, pirko verpalus savo ir kitos įsteigtos įmonės vardu.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, įvertinęs kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turinį bei kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus rašytinius įrodymus, kritiškai vertina atsakovės atskirajame skunde išdėstytus argumentus, kad kreditorė nei karto ir jokiu būdu skolininkei nėra pareiškusi kokių nors pretenzijų, todėl skolininkei neaišku, kokių dokumentų pagrindu, dėl kokių priežasčių kreditorė ją laiko savo skolininke.
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, rašytinius bylos duomenis, minėtas teisės normas bei teismų praktiką, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl jos sąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įgyvendino jai tenkančią įrodinėjimo pareigą ir į nagrinėjamą bylą pateikė įrodymus, kurie labiau tikėtinai patvirtina nesąžiningą atsakovės elgesį. Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
22. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą, siekdamas apsaugoti kreditorės interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės turtą bei pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad priėmus kreditorei palankų sprendimą, jo įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.