Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2012-03-06 · Civilinė byla Nr. 2-491-267/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Data
2012-03-06
Bylos Nr.
2-491-267/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Ieškovas
UAB „Šiaulių lyra“
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės, IĮ Veterinarinė, UAB "Nutrilita", UAB "Geras taškas", UAB "Rubinas", UAB "SBS“, J. Š.
Advokatai
Arūnas Koskus
Šiauliai, 2012 m. kovo 6 d.(S)
Šiaulių apygardos teismo teisėja Danutė Burbulienė,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,dalyvaujant ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ atstovams Anridui Vinkleriui, advokatui V. B.,

atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus vedėjai L. S.,

atsakovų IĮ Veterinarinė vaistinė, UAB „Nutrilita“, UAB „Rubinas“, UAB „SBS“, UAB „Alnida“, AB „Šiaulių prekybos namai“, UAB „Šiaulių mugė‘, UAB „Urdulys‘, UAB „Senoji Tilžė“, UAB „Juodlė“ atstovui advokatui Arūnui Koskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovams UAB "Nutrilita", UAB "Geras taškas", UAB "Rubinas", UAB "SBS“, J. Š. vaistinė "Veterinarinė vaistinė", UAB "Alnida", UAB "Šiaulių prekybos namai", UAB "Šiaulių mugė", AB "Šiaulių komercija", UAB "Urdulys", UAB "Urtė", UAB "Senoji Tilžė", UAB "Juodlė", Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Likviduojamai UAB "Justrama", kurios bankroto administratorius UAB „Šiauleksa“ dėl 215175,41 Lt dydžio nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė ir šalių paaiškinimai.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Šiaulių lyra“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų UAB "Nutrilita", UAB "Geras taškas", UAB "Rubinas", UAB "SBS“, J. Š. vaistinės "Veterinarinė vaistinė", UAB "Alnida", UAB "Šiaulių prekybos namai", UAB "Šiaulių mugė", AB "Šiaulių komercija", UAB "Urdulys", UAB "Urtė", UAB "Senoji Tilžė", UAB "Juodlė" (toliau tekste – įmonėms) solidariai 208803,68 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos solidariai priteisti 6371,73 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo LUAB „Justrama“ nereiškė, nurodydama, kad ši įmonė bankrutuojanti ir ieškovė nemato nuostolių išieškojimo perspektyvų.

Ieškinį dėl 215175,41 Lt nuostolių atlyginimo UAB „Šiaulių lyra“ grindė procesinėmis normomis, numatančiomis atsakovo nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą ir materialinės teisės normomis (CPK 146 str., CK 6.246 – 6.249 straipsniai), reglamentuojančiomis deliktinę civilinę atsakomybę, įrodinėdamas, kad nagrinėjamu atveju yra visos keturios sąlygos atsakovų atsakomybei atsirasti. Nurodė, kad nuostolius UAB „Šiaulių Lyra“ patyrė dėl neteisėtų šioje byloje atsakovais patrauktų įmonių veiksmų, kai 2008-12-11 Šiaulių miesto apylinkės teisme jie pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei vykdyti UAB „Šiaulių turgus“ akcijų paketo privatizavimą aukciono būdu ir kt. Atsakovų prašymu minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-563-280/2010 (pridėta prie nagrinėjamos bylos) Šiaulių apygardos teismas 2008-12-16 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė Šiaulių miesto savivaldybei 2008 m. gruodžio 18 d. vykdyti UAB „Šiaulių turgus“ akcijų paketo privatizavimo aukcioną. Ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ buvo nusprendusi dalyvauti 2008 metais Šiaulių miesto savivaldybės paskelbtame UAB „Šiaulių turgus“ 100 procentų akcijų paketo viešame aukcione ir 2008 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4664 sumokėjo 100000 Lt aukciono dalyvio pradinį įnašą, 2008-12-17 mokėjimo nurodymu Nr. 4668 sumokėjo 500 Lt registracijos mokestį ir pateikė užklijuotą voką su pasiūlymu. 2008-12-17 UAB „Šiaulių lyra“ buvo išduotas pažymėjimas dėl viešo aukciono dalyvio registracijos. 2008-12-18 viešas aukcionas neįvyko dėl jau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-563-280/2010 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios galiojo iki 2011 m. sausio 25 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs šios bylos atsakovų apeliacinį skundą, paliko galioti Panevėžio apygardos 2010-09-13 sprendimą, kuriuo prevencinis ieškinys buvo atmestas, ir panaikintos Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Ieškovė įrodinėjo, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių) patyrė didelę materialinę žalą – 208803,63 Lt, kuriuos nuo 2008 m. gruodžio 24 d. iki 2011 m. sausio 25 dienos sumokėjo pagal 2008-12-16 paskolos sutartį, sudarytą su paskolos davėja UAB „Vaivorykštė“ dėl 1400000 Lt paskolos apmokėjimui už UAB „Šiaulių turgus“ 100 procentų akcijų paketą. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostatomis prašė taikyti atsakovams solidariąją atsakomybę

Ieškinio reikalavimą dėl 6371,73 Lt nuostolių priteisimo iš atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškovė kildina iš pagal šioje nutartyje jau minėtoje 2008-12-16 paskolos sutartyje numatytų palūkanų, sumokėtų paskolos davėjai UAB „Vaivorykštė“ ir grindė tuo, kad nuo 2011 m. sausio 25 d., kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje, iki 2011 m. kovo 15 d. atsakovės operatyviai nesprendė dėl tolimesnio privatizavimo proceso eigos. Kadangi nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija nebūtų galėjusios objektyviai priimti savalaikio sprendimo dėl tolimesnio UAB „Šiaulių turgus“ 100 procentų akcijų paketo privatizavimo, tokie atsakovių veiksmai, ieškovės manymu, turėtų būti kvalifikuojami kaip pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Ieškovė nurodė, kad jos patirti nuostoliai nuo 2011-01-26 iki 2011-03-16, kuriuos sudaro UAB „Vaivorykštė“ sumokėtos 6371,73 Lt palūkanos pagal 2008-12-26 paskolos sutartį, yra priežastiniame ryšyje su atsakovų neteisėtu neveikimu, kadangi atsakovėms nepriimant jokio sprendimo dėl tolimesnio UAB „Šiaulių turgus‘ 100 procentų akcijų paketo privatizavimo, ieškovė negalėjo nutraukti paskolos sutarties su UAB „Vaivorykštė“, nes nebuvo aišku, ar ieškovui gali reikėti pinigų mokėti už perkamas akcijas, ar ne. Todėl paskolos sutartis buvo nutraukta tik nuo 2011 m. kovo 16 d. (1 tomas, 1 – 14 b. l.).

Šalies argumentai

Ieškovė 2011-07-04 pateikė teismui dubliuką ir nurodė, kad 2008-12-16 paskolos sutartis, kuria grindžiami UAB „Šiaulių lyra“ patirti nuostoliai nėra vien tik klasikinė paskolos sutartis, nes joje esama ir sutarties dėl kreditinės linijos suteikimo elementų, t. y. mišri sutartis ir šiuo atveju reikšmingas ne faktinis pinigų pervedimas ieškovei, bet tai, kad ieškovei buvo suteikta kreditinė linija, o tai yra galimybė bet kada gauti paskolą. Kadangi kreditorius paskolos sumą rezervavo ieškovei ir pats negalėjo ja naudotis, todėl paskolos sutarties 1.1, 2.4 punktuose ir buvo numatytas palūkanų mokėjimas ne vėliau kaip nuo 2009 m. gruodžio 20 d., nepriklausomai nuo to ar paskolos davėjas pervedė pinigus paskolos gavėjui. Bankų ir verslo praktikoje tokios sutartys yra vadinamos kredito linijomis ir tai yra trumpalaikės paskolos forma, kai kreditorius įsipareigoja pagal pirmą pareikalavimą suteikti klientui paskolą, tuomet kreditorius negali investuoti savo lėšų į alternatyvius projektus ir neuždirba pajamų, o klientas moka kreditoriui įsipareigojimo mokestį, palūkanas, laiko kompensacinį nuosavų lėšų likutį ir kt. Šiuo atveju ieškovė ir jos kreditorė UAB „Vaivorykštė“ susitarė mokėti ne kompensacinį administravimo mokestį, bet nustatyto dydžio palūkanas. Ieškovė pažymėjo, kad sutartys dėl kredito linijos ar overdrafto iš esmės yra paskolos sutarties formos, jas sudarius, pinigai taip pat dažnai nebūna pervedami iš karto ar visi, bet tai nedaro šių sutarčių negaliojančiomis. Dublike pripažįstama, kad paskolos sutarties šalys yra susijusios įmonės, tačiau nurodoma, kad ieškovė pasirinko ekonomiškiausią variantą, nes palūkanų norma buvo nustatyta VILIBOR palūkanos + 1 proc. be jokių papildomų administravimo ar kitokių mokesčių, o, kaip nurodyta ieškinyje, komercinių bankų vidutinės palūkanos buvo didesnės, nekalbant apie nepanaudoto overdrafto delspinigius, taip pat neįvertinant įvairių pridėtinių išlaidų, kurios neišvengiamos sudarant sutartis su bankais ar kitomis kredito įstaigomis (2 tomas, 30 – 39 b. l.).

UAB „Vaivorykštė“ nurodė, kad 6371,73 Lt turtinė žala jai buvo padaryta bendrais atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmais ir nėra galimybės atriboti, kuriuos konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš atsakovų, todėl, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, preziumuojama solidarioji skolininkų pareiga atlyginti dėl jų kaltės (nepateisinamai ilgo delsimo priimti sprendimą dėl UAB „Šiaulių turgus“ akcijų paketo privatizavimo proceso) ieškovės patirtus nuostolius nuo 2011-01-26 iki 2011-03-10 (2 tomas, 30 – 39 b. l.).

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovė sumažino atsakovams – 13 įmonių reiškiamą reikalavimą dėl 208803,68 Lt nuostolių atlyginimo iki 180303,68 Lt, nurodydama, kad atsisako ieškinio reikalavimų atsakovėms UAB „Urtė“ – 14500 Lt ir UAB „Šiaulių komercija“ - 14000 Lt. Šių atsakovų atžvilgiu bylą prašė nutraukti. Iš kitų 11 įmonių solidariai prašė priteisti proporcingai mažesnį nuostolių sumą – 180303,68 Lt. Taip pat palaikė reikalavimą dėl 6371,73 Lt nuostolių priteisimo iš atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.

UAB „Urtė“ 2011-05-27 raštu informavo teismą, kad atsiliepimo į ieškinį neteiks (1 tomas, 174 b. l.).

UAB „Geras taškas“ atsiliepimo teismui nepateikė.

Atsiliepimas

Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir Šiaulių miesto savivaldybė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, atsiliepimuose į ieškinį ir triplike su pareikštais reikalavimais nesutiko, teigė, kad jie nepagrįsti ir neteisėti. Nurodė, kad teisės aktai neįpareigojo atsakovų per tam tikrą apibrėžtą laiką priimti sprendimą dėl tolimesnių privatizavimo procedūrų tęsimo. Sprendimas nutraukti UAB „Šiaulių turgus“ 100 procentų akcijų privatizavimo procesą buvo priimtas 2011-03-10 ir tai yra protingas laiko tarpas priimti tokį sprendimą, kai reikia įvertinti didelės apimties faktinę ir teisinę situaciją. Nuo 2007 metų, kuomet buvo pradėta privatizavimo procedūra, iki 2011-01-25 teismuose buvo iškeltos naujos bylos, susijusios su privatizavimo objektu, o Šiaulių apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kita svarbi aplinkybė, kad tęsiant privatizavimo procedūrą 2007 metais nustatytomis turto vertės rinkos kainomis galimai būtų pažeistos įstatymo nuostatos. Nepagrįstas, atsakovų manymu, ir ieškovės teiginys, kad atsakovų veiksmai buvo prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms, kadangi sprendimą priėmė ne Šiaulių miesto savivaldybės taryba, o viešo aukciono komisija. Įstatymas numato, kad savivaldybės taryba priima sprendimus dėl privatizavimo objektų įtraukimo į sąrašą ir išbraukimo, bet ne dėl procedūros sustabdymo ar nutraukimo. Viešojo aukciono komisijos įgaliojimus reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503, kad kiekvienam viešam aukcionui vykdyti sudaroma viešo aukciono komisija, kuri atsakinga už visas privatizavimo proceso vykdymo procedūras, tame tarpe už sprendimus sustabdyti ar nutraukti privatizavimo procesą. Atsakovai nesutiko ir su ieškovo argumentais, kad Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto administracijos atsakomybė yra solidari. Teigė, kad ieškovė neįrodė nei vienos iš įstatymų nustatytų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė pati pasirinko savo interesų tenkinimo būdą – paėmė paskolą dar nežinodama galutinių privatizavimo proceso rezultatų ir prisiėmė riziką už tokių nuostolių kilimą, nes neturėjo priežasčių tikėtis, kad visas procesas vyks išimtinai UAB „Šiaulių lyra“ naudai. Be to, ieškovei buvo žinoma, kad privatizavimo procesas gali baigtis jo nutraukimu. Ieškovė neskundė jokio atsakovų veiksmų ir sprendimo, tik neveikliai laukė galutinio sprendimo, prisiimdama riziką už galimus nuostolius. Atsakovų teigimu, pati ieškovė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai tikėdamasis tik teigiamo rezultato ir dabar piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis siekdamas pateisinti nuostolius, kurie kilo dėl pačios ieškovės aplaidumo.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir Šiaulių miesto savivaldybė, pasisakydama dėl įmonėms pareikšto ieškinio, nurodė, kad šie atsakovai, reikšdami prevencinį ieškinį, tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir tai negali būti civilinės atsakomybės prielaida, nes nėra priimtas sprendimas dėl jų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (2 tomas, 1-11 b. l., 3 tomas, 1–6 b. l.).

Atsakovai UAB "Nutrilita", UAB "Rubinas", UAB "SBS“, J. Š. vaistinė "Veterinarinė vaistinė", UAB "Alnida", UAB "Šiaulių prekybos namai", UAB "Šiaulių mugė", AB "Šiaulių komercija", UAB "Urdulys", UAB "Senoji Tilžė", UAB "Juodlė" teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose įmonėms pareikštą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo prašė atmesti ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neįrodė visų keturių įstatymu reglamentuotų sąlygų, būtinų atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 – 6.249 str.). Nurodė, kad prevencinis ieškinys, kuri pareiškė atsakovai 2008-11-11, buvo atmestas tik dėl to, kad bylinėjimosi metu ginčo objektu buvusi kiemo aikštelė, kurios plotas 3590 kv. m., buvo įregistruota viešajame registre ir UAB „Senasis dvaras“ ją perleido UAB „Imondensima“. Atsakovai nesutiko ir su ieškovės argumentais, susijusiais su prašomų priteisti nuostoliais. Nurodė, kad 2008-12-16 paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes sutarties dalykas – pinigai nebuvo perduoti paskolos gavėjui. Šioje sutartyje nėra jokių susitarimų, būdingų kitokioms sutartims, todėl minėta sutartis negali būti vertinama kaip mišri sutartis. Atsakovai akcentavo, kad ieškovė neturi CPK 147 straipsnyje reglamentuotos reikalavimo teisės dėl nuostolių, kuriuos UAB „Šiaulių lyra“ galimai patyrė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. (2 tomas, 12-17 b. l., 3 tomas, 7-10 b. l.).

Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovės UAB „Vaivorykštė“ atstovai palaikė ieškinio reikalavimus.

Atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė L. S. ir įmonių atstovas advokatas Arūnas Koskus teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Atsikirtimus į pareikštą ieškinį grindė jų procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais. Atkreipė teismo dėmesį, kad 2008-12-16 paskolos sutartyje numatytas palūkanų mokėjimas nuo 2009-12-24, o ieškovė reikalauja iš atsakovų priteisti nuostolius, atsiradusius dėl kreditoriui UAB „Vaivorykštė“ sumokėtų palūkanų nuo 2008-12-24, t. y. už paskolos sutartyje nenumatytą laikotarpį.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas.

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ šioje byloje, teigdama, kad dėl neteisėtų trečiojo asmens UAB „Justrama“ ir atsakovais patrauktų įmonių veiksmų (2008-12-11 nepagrįstai pareikšto prevencinio ieškinio Šiaulių miesto apylinkės teisme, kuriuo buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei vykdyti UAB „Šiaulių turgus“ akcijų paketo privatizavimą aukciono būdu) patyrė nuostolius – sumokėjo pagal 2008-12-16 1400000 Lt paskolos sutartį paskolos davėjai UAB „Vaivorykštė“ 208803,68 Lt dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2008-12-24 (2008-12-16 Šiaulių apygardos teismo nutartimi prijungtoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-563-280/210 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neįvykusio aukciono) iki 2011-01-25 (kai paskelbus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-510/2011, įsigaliojo Panevėžio apygardos teismo 2010-09-13 sprendimas, kuriuo atsakovų UAB „Nutrilita“ ir kitų ieškinys buvo atmestas, o byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos).

Ieškinio reikalavimus Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl 6371,73 Lt nuostolių atlyginimo ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ kildina taip pat iš 2008-12-16 su UAB „Vaivorykštė“ sudarytos 1400000 Lt paskolos sutarties, nurodydama, kad dėl neteisėto šių dviejų atsakovių neveikimo (neleistinai ilgai, nuo 2011-01-25 kai sprendimas jau minėtoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje įsiteisėjo, iki 2011-03-15, atsakovės nepriėmė sprendimo dėl UAB „Šiaulių turgus“ akcijų paketo privatizavimo) sutartyje numatytas palūkanas mokėjo iki 2011-03-15 buvo gautas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešo aukciono komisijos pirmininko G. S. 2011-03-10 raštas Nr. S-725, kuriame nurodyta, kad 2011-03-10 komisija priėmė sprendimą nutraukti UAB „Šiaulių turgus“ 100 procentų akcijų paketo privatizavimą.

Atsižvelgiant į ieškovės pareikštą reikalavimą, pasirinktą nurodomų kaip pažeistų teisių gynimo būdą ir faktus, kuriais grindžiamas reikalavimas atsakovams, materialusis teisinis santykis, iš kurio kilęs nagrinėjamas ginčas, kvalifikuotinas deliktinės civilinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šis apibrėžiamas kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis). Pareiga atlyginti žalą deliktinės civilinės atsakomybės atveju galima tik nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).

Ginčo šalys pripažįsta faktą, kad tarpusavyje susijusios įmonės UAB „Vaivorykštė“ ir UAB „Šiaulių lyra“ (UAB „Šiaulių lyra“ atstovas ir UAB „Vaivorykštė“ administracijos vadovas Anridas Vinkleris 2012-02-15 teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Vaivorykštė“ yra ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ akcininkė, turinti 30 % įmonės akcijų paketą) 2008-12-16 pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas UAB „Vaivorykštė“ įsipareigojo paskolinti paskolos gavėjai UAB „Šiaulių lyra“ 1400000 Lt. Paskolos paskirtis – apmokėjimas už UAB „Šiaulių turgaus“ 100 % akcijų paketą. Tai patvirtina ir teismui pateikta paskolos sutarties kopija (1 tomas, 55, 56 b. l.). Šios sutarties 1.1 ir 2.4 punktuose numatyta metinė palūkanų norma už suteiktą paskolą („VILIBOR“ palūkanos plius 1 % marža), kurios turi būti mokamos nuo paskolos suteikimo dienos, bet ne vėliau kaip nuo 2009-12-24, nepriklausomai nuo to ar paskolos davėjas pervedė pinigus paskolos gavėjui.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir jų subjektai įgytų teises ir pareigas kartu su šalių susitarimu dėl sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą konstatuota, kad paskolos sutartis dėl pinigų perdavimo nuosavybėn, jų neperdavus, negali būti laikoma paskolos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis Lietuvos ir Belgijos UAB „ Lenaers ir Co“ v. L. V. byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis J. A. L. v. B. V. byloje Nr. 3K-3-558/2007; kt.).

Nagrinėjamoje byloje šalys pripažįsta faktus, kad paskolos sutarties dalykas – pinigai (1400000 Lt) nebuvo perduoti paskolos gavėjai, o 2008-12-16 paskolos sutartis buvo nutraukta (3 tomas, 40 b. l). Įvertinęs bylos dokumentus teismas laiko šiuos faktus nustatytais, plačiau su tuo susijusių įrodymų neanalizuoja ir konstatuoja, kad paskolos sutartis, kuria ieškovė grindžia 208803,68 Lt nuostolių atsiradimą nebuvo sudaryta (CK 6.870 str. 2 d., CPK 187 str.).

Ieškovės atstovų argumentus, susijusius su 2008-12-16 paskolos sutarties aiškinimu, kaip mišrios sutarties, teismas vertina kaip neturinčius teisinės reikšmės tarp šalių šios sutarties pagrindu atsiradusiems teisiniams santykiams, nes pati ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad visos komercinių bankų naudojamos kreditavimo formos (kreditas, kredito linija ir overdraftas) yra paskolos sutarties formos. Todėl tokio pobūdžio sutartims yra taikomos CK 6.870 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Konstatavus faktą, kad 2008-12-16 paskolos sutartis nebuvo sudaryta, tampa aišku, kad ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ neprivalėjo mokėti paskolos davėjai UAB „Vaivorykštė“ šioje sutartyje numatytų palūkanų, nes nesudarius paskolos sutarties, neatsirado pagrindinė prievolė – grąžinti paskolą. Šią išvadą teismas grindžia CK 6.1, 6.2, 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis piniginių prievolių ir palūkanų sampratą, o pareikštam reikalavimui taiko CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sprendžia, kad nuostolius ieškovė UAB „Vaivorykštė“ patyrė mokėdama palūkanas, kurių neprivalėjo mokėti. Todėl dėl bendrovės patirtų nuostolių nėra atsakovų kaltės bei priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovų veiksmų (pareikšto prevencinio ieškinio, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prijungtos civilinės bylos Nr.2-563-280/2010 nagrinėjimo trukmės ir Šiaulių miesto savivaldybės sprendimo nutraukti UAB „Šiaulių turgus“ 100 procentų akcijų paketo privatizavimą priėmimo terminų) (CK 6. 247 str., 6.248 str.).

Negalima sutikti ir su ieškovės atstovų argumentais, kad 2008-12-16 paskolos sutarties 2.4 punkte numatytos palūkanos turi būti vertinamos kaip paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui (kreditoriui) kompensuoti jo neuždirbtas pajamas (įsipareigojimo mokestis), jau vien dėl to, kad sutartyje jos aiškiai įvardintos palūkanomis ir nustatytas jų mokėjimo terminas „ne vėliau kaip nuo 2009-12-24“. Argumentai, susiję su rašymo apsirikimu sutarties tekste nurodant vietoje 2008 metų 2009 metus, teismo atmetami, nes ir ieškovės teismui pateiktame procesiniame dokumente – dublike – nurodyta ta pati palūkanų mokėjimo termino pradžia – 2009 metų gruodžio 20 d. (2 tomas, 34 b. l.). Be to, ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga verslininkė, neprivalėjo tartis ir mokėti keleriopai didesnį įsipareigojimo mokestį susijusiai bendrovei UAB „Vaivorykštė“, lyginant su komercinių bankų sutartyse nustatomu įsipareigojimo mokesčiu, kuris vidutiniškai sudaro 1,5 % per metus. Ieškinio argumentai, susiję su komerciniams bankams skolininkų mokamų palūkanų dydžiu, tik patvirtina teismo išvadą, kad paskolos sutartimi buvo susitarta mokėti palūkanas tik nuo paskolos suteikimo dienos.

Apibendrindamas tai, kas pasakyta teismas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmeta, kaip pareikštą be teisinio pagrindo, nesant įstatymu nustatytų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245 – 6.248 str., 6.253 str.). Kadangi nagrinėjamoje byloje taikomas CK 6.253 straipsnis, kuriame numatytais atvejais skolininko (atsakovo) elgesys nelaikomas neteisėtu, teismas plačiau neanalizuoja ieškovės pateiktų argumentų dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo UAB „Šiaulių turgus“ akcijų paketo privatizavimo proceso eigoje ir pridėtos Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-563-280/2010 nagrinėjimo metu, tačiau įvertina byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė UAB „Vaivorykštė“ buvo dalyvaujantis asmuo (trečiasis asmuo) minėtoje civilinėje byloje, tačiau ne tik neskundė byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet ir neinformavo kitų proceso dalyvių apie 2008-12-16 sudarytą paskolos sutartį ir dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiriamus nuostolius. Toks ieškovės elgesys, teismo vertinamas kaip neatitinkantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovams UAB „Urtė“ ir UAB „Šiaulių komercija“ ieškovė atsisakė. Be to, ieškovės atstovai teisminio nagrinėjimo metu atsisakė dalies įmonėms pareikšto reikalavimo (28500 Lt), sumažindami byloje pareikštą ieškinio reikalavimą vienuolikai įmonių iki 180303,68 Lt. Teismas šiuos atsisakymus priėmė. Todėl šiose reikalavimų dalyse civilinė byla nutrauktina, o ieškovei grąžintina dalis jos sumokėto žyminio mokesčio – 645,25 Lt (CK 6.6 str. 4 d., CPK 42 str. 1 d., 2 d., 293 str. 4 p., 87 straipsnio 2 d.). Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 109 Lt priteistinos iš ieškovės (1 t., 116 b. l., 7 t., 91 b. l.).

Atsakovams išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos, nes teismui nebuvo pateikti CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyti išlaidas pagrindžiantys dokumentai ir prašymas raštu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 258–270 str., 293 str. 4 p. teismas

nusprendžia:

Nutraukti bylą ieškinio reikalavimų dalyse dėl nuostolių priteisimo iš atsakovų UAB „Urtė“ ir UAB „Šiaulių komercija“ ir ieškinio reikalavimo dalyje dėl 28500 Lt nuostolių priteisimo iš atsakovų UAB "Nutrilita", UAB "Rubinas", UAB "SBS“, J. Š. vaistinė "Veterinarinė vaistinė", UAB "Alnida", UAB "Šiaulių prekybos namai", UAB "Šiaulių mugė", UAB "Urdulys", UAB "Senoji Tilžė", UAB "Juodlė", UAB „Geras taškas“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ (įmonės kodas 144609363, adresas Vytauto g. 122, Šiauliai, a. s. LT 517400015146423810, AB Danske bankas) 109 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Grąžinti ieškovei UAB „Šiaulių lyra“ (įmonės kodas 144609363, adresas Vytauto g. 122, Šiauliai, a. s. LT 517400015146423810, AB Danske bankas) 641,25 Lt žyminio mokesčio dalį.

Nutartį žyminio mokesčio grąžinimo dalyje pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Danutė Burbulienė