Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: A. G., Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB "Nutrilita", UAB "Justrama", UAB "Geras taškas", UAB "Rubinas", UAB "SBS“, J. Š. vaistinė "Veterinarinė vaistinė", UAB "Alnida", UAB "Šiaulių prekybos namai", UAB "Šiaulių mugė", AB "Šiaulių komercija", UAB "Urdulys", UAB "Urtė", UAB "Senoji Tilžė", UAB "Juodlė", o taip pat trečiųjų asmenų UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB „Imondesima“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-563-280/2010 pagal ieškovų UAB "Nutrilita", UAB "Justrama", UAB "Geras taškas", UAB "Rubinas", UAB "SBS“, J. Š. vaistinė "Veterinarinė vaistinė", UAB "Alnida", UAB "Šiaulių prekybos namai", UAB "Šiaulių mugė", AB "Šiaulių komercija", UAB "Urdulys", UAB "Urtė", UAB "Senoji Tilžė", UAB "Juodlė" ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Šiaulių apskrities viršininko administracijai, kurios teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB "Šiaulių turgus", UAB "Senasis dvaras", tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje - UAB "Šiaulių lyra", UAB "Imondesima", dėl uždraudimo atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei vykdyti UAB "Šiaulių turgus" privatizavimą viešojo aukciono būdu, dėl atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos įpareigojimo perduoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn kiemo aikštelę, dėl atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo įvykdyti 2007 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimo T-372 1 punktą, pažeistų teisių atkūrimo: Šiaulių miesto Savivaldybės Tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. T-371 panaikinimo bei dėl niekinio sandorio – 2001 m. rugsėjo 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 7681 teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai UAB "Nutrilita", UAB "Justrama", UAB "Geras taškas", UAB "Rubinas", UAB "SBS“, J. Š. vaistinė "Veterinarinė vaistinė", UAB "Alnida", UAB "Šiaulių prekybos namai", UAB "Šiaulių mugė", AB "Šiaulių komercija", UAB "Urdulys", UAB "Urtė", UAB "Senoji Tilžė", UAB "Juodlė" kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu (įvardintu kaip prevencinis ieškinys) prašė:

1. Atkurti ieškovų pažeistas teisės: panaikinti 2007 m. spalio 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos sprendimą Nr. T-371.

2. Uždrausti atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei vykdyti UAB "Šiaulių turgus" akcijų paketo privatizavimą aukciono būdu iki bus patvirtintas teritorijos Turgaus aikštėje, Šiauliuose, detalusis planas ir praeis Tarybos sprendimo patvirtinti detalųjį planą apskundimo 1 mėnesio terminas (planas yra rengiamas, derinamas ir tvirtinamas, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-75).

3. Įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities viršininko administraciją perduoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn kiemo aikštelę, kurios plotas 3590 kv. m., esančią (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovą Šiaulių mesto savivaldybės administraciją įvykdyti Šiaulių miesto Savivaldybės Tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. T-372 1-ajį punktą - įregistruoti VĮ Registrų centras Šiaulių filiale kiemo aikštelę, kurios plotas 3590 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto savivaldybės vardu.

4. Konstatavus niekinio sandorio – 2001 m. rugsėjo 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 7681 – faktą, taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes - priteisti UAB "Šiaulių turgus" naudai iš UAB "Senasis dvaras" 2001 m. rugsėjo 19 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 7681 atsakovui UAB "Senasis dvaras" perduoto turto - kitų statinių (inžinerinių) - kiemo aikštelės, kurios unikalus Nr. 2995-8021-6203, esančios (duomenys neskelbtini), piniginį ekvivalentą, taikant didžiausią turto vertę (perleidimo trečiajam asmeniui - UAB "Imondesima" 2009 m. liepos 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu buvusią turto vertę) ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007 m. spalio 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės Taryba priėmė du sprendimus: sprendimą Nr. T-371, kuriuo įtraukė į LR Vyriausybės tvirtinamų privatizavimo objektų sąrašą Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias uždarosios akcinės bendrovės "Šiaulių turgus" 9563 vienetus paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė - 100 Lt ir tai sudaro 100 procentų UAB "Šiaulių turgus" įstatinio kapitalo bei sprendimą Nr. T-372, kurio l-u punktu pavedė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iki 2008 m. sausio 31 d. įregistruoti Registrų centre turgavietės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvės asfalto dangą; 2-u punktu pritarė, kad būtų nutrauktos šios sutartys: 1999 m. lapkričio 19 d. sutartis Nr. 1 tarp UAB „Šiaulių turgus" ir UAB "Senasis dvaras" "Dėl valstybinės žemės subnuomos", 2001 m. rugpjūčio 31 d. sutartis tarp UAB "Šiaulių turgus" ir UAB "Senasis dvaras", 1999 m. rugsėjo 30 d. sutartis Nr. 29/99-0205 "Dėl valstybinės žemės nuomos" tarp Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir UAB „Šiaulių turgus". Nurodė, kad Taryba 3-uoju šio sprendimo punktu nustatė, jog sprendimo 2 punktas įsigalioja 2008 m. vasario 1 d., kai bus įregistruotas 1 punkte minimas turtas. Be to, 2008 m. liepos 23 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 776 "Dėl LR Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 "Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" 3-uoju punktu privatizavimo objektų sąrašas papildytas objektais pagal 1 priedą (į privatizuojamų objektų sąrašą įtrauktas Šiaulių miesto savivaldybei priklausantis UAB "Šiaulių turgus" akcijų paketas bei nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės teise, nuoma). 2008 m. lapkričio 6 d. Valstybės turto fondo privatizuojamų objektų duomenų bazėje rasta informacija, kad 2008 m. gruodžio 18 d. 10 val. vyks aukcionas dėl UAB "Šiaulių turgus" akcijų pardavimo ir nuosavybės teisėmis priklausančio turto išnuomojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių visiškai nepagrįstas reikalavimas uždrausti vykdyti UAB „Šiaulių turgus“ akcijų paketo privatizavimą aukciono būdu iki bus patvirtintas Turgaus aikštės detalus planas. Detalus planas numatomas ruošti tikslu pravažiavimą įteisinti atskiru žemės sklypu ir akcijų privatizavimas neturi jokios reikšmės pravažiavimo įteisinimui, nes šios žemės sklypo dalies, kaip minėta, UAB „Šiaulių turgus“ nenuomoja, ji iki šiol panaudos pagrindu savarankiškai, ne kaip UAB „Šiaulių turgus“ akcininkės, yra valdoma Šiaulių miesto savivaldybės. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai priklauso žemės sklypo savininkui nuosavybės teise, jei įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ne visi ieškovo reikalavimai yra prevencinio ieškinio dalykas, vėliau pateiktas reikalavimas konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes jau yra sandorio ginčijimas. Kaip matyti iš 2009 m. rugsėjo 8 d. ieškinio turinio, niekiniu asfalto dangos perleidimo sandorį prašoma laikyti tik dėl pardavimo kainos ir pardavimo tvarkos. Tačiau nenuginčijus UAB „Šiaulių turgus“ akcininko Šiaulių savivaldybės sprendimo parduoti ir nurašyti kiemo aikštelę, nepakanka vien pagal sandorio kainą sandorį laikyti niekiniu ir negaliojančiu. Nustatytas faktas, kad buvusi asfalto danga neišlikusi, ji po rekonstrukcijos įgijo kitą kokybę ir vertę. Be to, nustatyta, kad senoji danga buvo nurašyta. Tokios būklės ji perleista tik dėl to, kad galėtų UAB „Senas dvaras“ ją rekonstruoti , o vėliau įteisinti, nes taip ir atsitiko, tik tai padaryta ne visai sąžiningai, nes įteisinta ir danga, kuri yra ant svetimos žemės, neišsprendus teisių į žemę, 2001 m. rugsėjo 19 d. sutarties dėl kiemo aikštelės pardavimo, 2002 m. gruodžio 16 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir Statybos inspekcijos tarnybos 2009 m. gegužės 26 d. pažymos pagrindais. Ieškovų pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše apie UAB „Senasis dvaras“ nekilnojamuosius daiktus, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), nurodyti tik du nekilnojamieji daiktai, abu nuosavybės teise priklausantys UAB „Senasis dvaras": (i) pastatas - pramoninių ir maisto prekių turgavietė su parkavimo aikštele (b3) ir kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo aikštelė ( b1 ir b2) (plotas 6921,80 kv. m). Ieškovai, vertindami asfalto dangos pardavimo sandorį klysta ir ta prasme, kad nurodo, jog asfalto danga buvo valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos turtas, kurį galima parduoti tik LR įstatymo „Dėl valstybinės valdžios bei valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo“ tvarka. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju turtas buvo ne valstybinis, o UAB „Šiaulių turgus“, todėl Šiaulių m. savivaldybė, priimdama sprendimą turtą nurašyti, po to parduoti, veikė kaip akcininkas, o ne kaip savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos turto savininkas.

Antra vertus, sudarius panaudos sutartį su savivaldybe 2002 m. lapkričio 14 d., ši turėjo perimti iš UAB „Senasis dvaras“ pravažiavimo 3590 kv. m. asfalto dangą, nes UAB „Šiaulių turgus“ ir UAB „Senasis dvaras“ nei į pravažiavimą, nei į jo dangą nebegalėjo įgyti nustatytomis sąlygomis nuosavybės teisių. Neperdavus UAB „Senasis dvaras“ ginčo žemės sklypo įstatymo nustatyta tvarka nei naudotis, nei kitais pagrindais, jis negali pretenduoti valdyti nuosavybės teisėmis statinių ir įrenginių, esančių tam sklype ( CK 4.105 str., CK 6.394 str.3 d.), bet jau bylos nagrinėjimo metu 2009 m. gegužės 27 d. įregistravo nuosavybės teises VĮ Registrų centre“ kiemo aikštelės pavadinimu. Nustačius, kad asfalto danga kaip kiemo aikštelė įteisinta UAB „Senasis dvaras“ , kuris perleido UAB „Imondesima“, vardu, iškilo būtinybė jų teises nuginčyti. Tačiau tuo pagrindu reikalavimas šioje byloje nepareikštas, o priimamu sprendimu neužkirstas kelias atskiru reikalavimu kitoje byloje ginti pažeistas teises. Teismas bylą nagrinėja pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pareikštus reikalavimus, kuriuos pasirenka ieškovas ir kurių teismas keisti negali.

Panevėžio apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos UAB „Senas dvaras“ ir UAB „Šiaulių lyra“ prašomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). UAB „Šiaulių lyra“ prašė priteisti 7 477,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas konstatavo, kad ši bendrovė savo iniciatyva įstojo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu atsakovo UAB „Šiaulių turgus“ pusėje kaip pretendentė aukcione įgyti akcijas. Šiai bendrovei jokių reikalavimų nepareikšta, ji pati irgi nereiškė, iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, neteikė įrodymų, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų ir mažintinos iki 3010 Lt.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

1. Atmesdamas pirmąjį reikalavimą dėl 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. T-371, teismas nepagrįstai nurodė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, nors nenurodė įstatymo, kurį taiko, nors tikėtina, kad teismas turėjo omenyje Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio terminą kreipimuisi į administracinį teismą. Tačiau, ieškovų nuomone, reikalavimui atkurti ieškovų pažeistas teises panaikinant 2007 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. T-371 įstatymas numato bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.). Iš kitos pusės, ieškovai sužinojo apie savo teisių pažeidimą tik 2008 m. lapkričio mėnesį prieš pareiškiant 2008 m. lapkričio 11 d. prevencinį ieškinį, t. y. tuomet, kai ieškovams tapo žinoma 2001 m. rugpjūčio 31 d. valstybinės žemės subnuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Šiaulių turgus“ ir UAB „Senasis dvaras“ 14 punkto nuostata, pagal kurią nuomininkas (UAB „Šiaulių turgus“) įsipareigoja prieš privatizuojant UAB „Šiaulių turgus“, nutraukti valstybinė žemės nuomos sutartį Nr. 29/99-0205 dėl 1,7737 ha žemės sklypo nuomos, tame tarpe ir 3590 kv. m. pravažiavimo, kuriuo naudojasi ieškovai, o tai neišvengiamai įgalins Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrių ar savivaldybę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su aukciono laimėtoju (CK 1.127 str. 1 d.).

2. Atmesdamas antrąjį reikalavimą dėl uždraudimo atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei vykdyti UAB „Šiaulių turgus“ akcijų paketo privatizavimą aukciono būdu, teismas nepaneigė 2001 m. rugpjūčio 31 d. sutarties 14 punkto nuostatų, kurios yra privalomos UAB „Šiaulių turgus“, galiojimo, todėl nepagrįstai nurodė, jog atsakovai neturi jokio suinteresuotumo nutraukti valstybinės žemės nuomos ir subnuomos sutartis ir jokios grėsmės ieškovams nekyla.

3. Dėl ketvirtojo reikalavimo taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes apeliantai teismo sprendimo neskundžia, tačiau mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje niekinio sandorio sąryšyje su viešojo intereso pažeidimu (CPK 320 str. 2 d.) ir išspręsti šį klausimą ex officio, nes, ieškovų nuomone, sandoris yra niekinis, kadangi turtas parduotas neleistinu būdu, o pasirašant sutartį nebuvo gautas žemės savininko (Lietuvos Respublikos) sutikimas (CK 1.80 str., 6.394 str. 3 d.).

4. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovo UAB „Senasis dvaras“ naudai, kadangi pastarasis nesąžiningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Antai UAB „Senasis dvaras“, žinodamas apie vykstantį teisminį ginčą, bylos nagrinėjimo metu įsiregistravo kiemo aikštelę (pravažiavimą) savo vardu kaip naują statinį, po ko šį statinį pardavė UAB „Imondesima“, o šią informaciją vengė atskleisti net tris posėdžius iš eilės, ko pasekoje iš dalies buvo eliminuotas ieškinio pareiškimo metu egzistavęs prevencinio ieškinio reikalavimo dėl aukciono uždraudimo pagrindas ir visiškai eliminuotas trečiojo reikalavimo dėl įpareigojimo perduoti kiemo aikštelę pagrindas. Tokiu būdu teismas privalėjo taikyti CPK 95 straipsnio nuostatas (teisminio nagrinėjimo metu buvo prašoma taikyti UAB „Senasis dvaras“ atžvilgiu CPK 95 str. 2 d. numatytas sankcijas, tačiau sprendime apie tai neužsimenama) ir nesąžiningos šalies naudai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių lyra“, kadangi pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidas galima priteisti tik šalių, o ne trečiųjų asmenų naudai. Kita vertus, UAB „Šiaulių lyra“ interesų nagrinėjamoje byloje nėra ir niekada nebuvo, nes UAB „Šiaulių lyra“ nėra prašomo uždrausti aukciono dalyvis (jam grąžintas už aukcioną sumokėtas pradinis įnašas ir vokas su pasiūlymais, o UAB „Šiaulių lyra“ galėtų dalyvauti naujame aukcione bendra tvarka). Be to, jeigu ir laikyti, kad UAB „Šiaulių lyra“ turi interesą šioje byloje, tai jų interesas prasideda ir pasibaigia sulig vienu iš ieškinio reikalavimų, t. y. uždrausti aukcioną. Tokiu būdu teismas, konstatuodamas, kad UAB „Šiaulių lyra“ turi interesą šioje byloje ir yra šaliai prilygintu asmeniu, turėjo priteisti ¼ trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų.

1. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų aišku, kad pirmosios instancijos teismas kažkodėl nusprendė, kad tretysis asmuo turi mažiau teisių į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nei šalis, nes atsakovui UAB „Senasis dvaras“ be jokių papildomų motyvų buvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010) pripažįstama, jog tretieji asmenys laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais. Atitinkamai prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršijo LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, kadangi atstovas parengė atsiliepimus į keturias prevencinių ieškinių redakcijas, rengė kitus procesinius dokumentus, dalyvavo keliolikoje teismo posėdžių, o byla vertintina kaip sudėtinga. Atitinkamai bylinėjimosi išlaidos didėjo išimtinai ieškovų ir jų atstovo iniciatyva, kadangi iš viso buvo pareikštos net 4 prevencinio ieškinio redakcijos ir, kaip taisyklė, patikslintas prevencinis ieškinys būdavo pateikiamas tik teismo posėdyje, dėl ko teismo posėdis būdavo atidedamas. Be to, ieškovo atstovas nuolat reiškė nušalinimus, tačiau į visa tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.

2. CPK 150 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė. Tuo tarpu kreipimais į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų.

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo UAB „Imondesima“ sutinka su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo rezoliucine dalimi ir jos neskundžia, tačiau nesutinka su teismo sprendimo motyvais ir prašo pašalinti iš teismo sprendimo motyvus, kuriais konstatuota, kad: a) UAB „Senasis dvaras“ neturi po 2002 m. lapkričio 14 d. panaudos sutarties sudarymo savarankiškos teisės į ginčo žemės sklypo dalį, t. y. 0,3590 ha, jis turi teisę naudotis tik 1,7773 ha žemės sklypu; b) sudarius panaudos sutartį su savivaldybe 2002 m. lapkričio 14 d., šioji turėjo perimti iš UAB „Senasis dvaras“ pravažiavimo 3590 kv. m. asfalto dangą, nes UAB „Šiaulių turgus“ ir UAB „Senasis dvaras“ nei į pravažiavimą, nei į jo dangą negalėjo įgyti nustatytomis sąlygomis nuosavybės teisių. Neperdavus UAB „Senasis dvaras“ ginčo žemės sklypo įstatymų nustatyta tvarka nei naudotis, nei kitais pagrindais, jis negali pretenduoti valdyti nuosavybės teisėmis statinių ir įrenginių, esančių tame sklype (CK 4.105 str., CK 6.394 str. 3 d.); c) savivaldybė turi teisę išreikalauti ir dangą savo nuosavybėn iš privataus subjekto, neturinčio savarankiškos teisės naudotis žemės sklypu. Nurodo šiuos argumentus:

1. Byloje nustatyta, kad UAB „Senasis dvaras“ nuosavybės teise priklausė, o šiuo metu UAB „Imondesima“ priklauso 6921,80 kv. m. stovėjimo aikštelė, o žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas aiškiai numato, kad statinių, esančių ant valstybinės žemės, savininkas turi teisę naudotis po jo statiniais esančia žeme ir sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Tokiu būdu tai paneigia teismo motyvą, kad po 2002 m. lapkričio 14 d. panaudos sutarties sudarymo UAB „Senasis dvaras‘ turi teisę naudotis tik 1,7773 ha žemės sklypu, nes įstatymų leidėjas garantuoja įstatyminę teisę naudotis žeme, kurią užima teisėtai priklausantys statiniai bei sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.

2. Teismo teiginiai, kad savivaldybė turėjo perimti iš UAB „Senasis dvaras“ pravažiavimo 3590 kv. m. asfalto dangą yra visiškai neteisėti ir prieštarauja pamatiniam nuosavybės neliečiamumo principui, numatančiam, kad nuosavybė neliečiama.

3. Įstatymas nenumato savivaldybės teisės „išreikalauti“ daiktą iš teisėtai šį daiktą nuosavybės teise valdančio privataus asmens.

4. Dėstydamas šias niekuo neparemtas šališkas išvadas, išeinančias iš ieškinio reikalavimo ir atsiliepimų į ieškinį (bylos nagrinėjimo dalyko) ribų, teismas visiškai nevertino įrodymų ir faktinių aplinkybių, susijusių su sprendime nurodytos asfalto dangos perleidimu UAB „Senasis dvaras“, šios asfalto dangos rekonstrukcija, kurios patvirtina, jog UAB „Senasis dvaras“ teisėtai įgijo nuosavybės teisę į asfalto dangą (aikštelę), teisėtai įvykdė jos rekonstrukciją (tai patvirtina 2009 m. gegužės 26 d. statybos inspekcijos pažyma Nr. ST-143(1.46), o aikštelės (asfalto dangos) statybos vertė yra 2 072 000 Lt.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretysis asmuo UAB „Šiaulių lyra“ prašo ieškovų ir trečiojo asmens UAB „Imondesima“ apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad ieškovai neturi jokio intereso UAB „Šiaulių turgus“ 100 procentų akcijų privatizavimo procese, o atsakovo UAB „Šiaulių turgus“ 100 procentų akcijų paketo privatizavimo procedūra neturi nieko bendra su UAB „Senasis dvaras“ buvusiais ar būsimais veiksmais. Tuo tarpu ginčijama 3590 kv. m. žemės sklypo dalis nėra 1,7737 ha žemės sklypo, kurį pagal 1999 m. rugsėjo 30 d. sutartį nuomoja atsakovas UAB „Šiaulių turgus“ ir kurį pagal 2001 m. rugpjūčio 31 d. sutartį subnuomoja atsakovui UAB „Senasis dvaras“. Atitinkamai 3590 kv. m. žemės sklypo dalis – tai kelio servitutas, nustatytas valstybinės žemės sklypui Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 3058. Taigi ieškovai, išskyrus apeliantus AB „Šiaulių mugė“ ir UAB „Urdulys“, turi daiktinę teisę – 3590 kv. m. kelio servitutą. Ieškovai nesutinka su teismo išvada, kad jie praleido vieno mėnesio terminą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimui Nr. T-371 ginčyti, tačiau minėtas sprendimas buvo paskelbtas LR įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ nustatyta tvarka, o sprendimas taip pat buvo paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje ir vietiniame laikraštyje, o apeliantai yra juridiniai asmenys, kuriuos atstovauja profesionalus teisininkas ir kuriems taikytini padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovai, tretieji asmenys taip pat laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, o teiginiai, kad UAB „Šiaulių lyra“ interesų nėra ir niekada nebuvo, yra nepagrįsti, nes šis asmuo yra vienintelis atsakovo UAB „Šiaulių turgus“ 100 procentų akcijų paketo privatizavimo aukciono dalyvis ir, nors aukciono vykdymas šiuo metu yra sustabdytas, tačiau privatizavimo programa nėra sustabdyta ir/ar pripažinta pasibaigusia.

Atmestinas ir UAB „Imondesima“ apeliacinis skundas, nes ginčas dėl 3590 kv. m. ploto žemės sklypo dalies tiesiogiai neliečia atsakovo UAB „Šiaulių turgus“, į kurio nuomojamą žemės sklypo plotą ginčijama žemės sklypo dalis neįeina.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, susijusias su 1999 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi dėl 1,7737 ha žemės sklypo dalies išnuomojimo UAB „Šiaulių turgus“, 2002 m. lapkričio 14 d. panaudos sutartimi dėl 0,3590 ha žemės sklypo dalies bei nustatyto kelio servituto, o apeliaciniuose skunduose nenurodoma jokių aplinkybių ir reikalavimų, kurių Panevėžio apygardos teismas nevertino ar į kuriuos neatsižvelgė.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas UAB „Šiaulių turgus“ palaiko Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiliepimą į apeliacinius skundus.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovai Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo:

1. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, palikti nepakeistą.

2. Trečiųjų asmenų UAB „Imondesima“ ir UAB „Šiaulių lyra“ apeliacinių skundų reikalavimus tenkinti.

3. Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2010 . rugsėjo 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų UAB „Senasis dvaras“ atžvilgiu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad teismas teisingai pritaikė ieškinio senatį pirmojo ieškovų reikalavimo atžvilgiu, nes šis reikalavimas priskirtinas administracinės teisenos dalykui. Be to, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas niekaip neįtakoja ieškovų teisių ir teisėtų interesų, o ieškovai neįrodė savo teisinio suinteresuotumo antrojo reikalavimo atžvilgiu. UAB „Senasis dvaras“ ir UAB „Imondesima“ teisėtai įgijo asfalto dangą, esančią ant subnuomoto žemės sklypo dalies ir tai pripažino pati UAB „Imondesima“, pateikdama VĮ Registrų centro Šiaulių filialui prašymą dėl kadastro duomenų patikslinimo. Tuo tarpu asfalto dangos dalies, esančios ant pravažiavimo (0,3590 Ha žemės sklypo dalies, valdomos Šiaulių miesto savivaldybės, UAB „Senasis dvaras“ negalėjo įgyti, nes UAB „Šiaulių turgus“ jos nepardavė. Tai reiškia, kad UAB „Senasis dvaras“ nuosavybės teisė į kiemo aikštelę (arba asfalto dangą) ant pravažiavimo buvo įregistruota neteisėtai, o atsakovai kreipėsi į VĮ Registrų centro Šiaulių filialą prašydami ištaisyti tikrovės neatitinkančius duomenis, kas 2010 m. spalio 26 d. ir buvo padaryta.

Atsakovai sutinka su ieškovais, kad spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo UAB „Senasis dvaras“ naudai klausimą teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad UAB „Senasis dvaras“ nagrinėjant bylą elgėsi nevisiškai sąžiningai ir neveikė taip, kad bylą būtų galima išnagrinėti koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai.

UAB „Senasis dvaras“ niekada neturėjo teisių į 0,3590 ha žemės sklypo dalį, UAB „Šiaulių turgus“ šiame sklype esančios asfalto dangos niekada nepardavė, o UAB „Senasis dvaras“ neįgijo, todėl iš teismo sprendimo šalintini visi UAB „Imondesima“ apeliaciniame skunde nurodyti motyvai. Atitinkamai teismo sprendime yra ir daugiau netikslumų, kurie ateityje gali sąlygoti neteisingus sprendimus.

Atsakovai sutinka su UAB „Šiaulių lyra“ apeliaciniu skundu ir nurodo, kad teismas turėjo išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 150 str. 4 d.). Be to, teismo išlaidos, atsakovų nuomone, turėtų priteisiamos ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios interesus gynė tretysis asmuo. Tuo tarpu teismo nurodyti motyvai dėl priteistinų išlaidų dydžio sumažinimo nėra pakankami.

Atsiliepimais į trečiojo asmens UAB „Šiaulių lyra“ ir ieškovų apeliacinius skundus atsakovas UAB „Senasis dvaras“ ir tretysis asmuo UAB „Imondesima“ prašo šiuos apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad UAB „Šiaulių lyra“ nurodomas bylinėjimosi išlaidų skaičiavimas neatitinka procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą ir paskirstymą.

Teismas tiksliai nustatė ieškinio senaties praleidimo faktą, nes ATĮ 33 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato 1 mėnesio terminą skundui dėl administracinio teisės akto teisėtumo paduoti, o šis terminas taikomas ir bendrosios kompetencijos teismuose civiline teisena nagrinėjamose bylose, jeigu jose ginčijamas administracinio akto (nagrinėjamu atveju – savivaldos institucijos individualaus administracinio akto) teisėtumas. Tuo tarpu pasibaigus šiam terminui, teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.). Atitinkamai ieškovai pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, jog ieškinio pateikimo termino eiga prasidėjo tik 2008 m. lapkričio mėnesį (CPK 178 str.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nekonstatavo niekinio sandorio (2001 m. rugsėjo 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7681) fakto, o ieškovai, pareiškę aiškiai nepagrįstą ieškinį ir apeliaciniame skunde nurodydami, jog šios teismo sprendimo dalies neskundžia, bet prašydami teismą peržiūrėti šį klausimą ex officio, nesąžiningai siekia išvengti procesinių padarinių, kurie kyla dėl aiškiai nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimo (žyminio mokesčio sumokėjimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pan.). Atsakovo UAB „Senasis dvaras“ nuomone, būtent ieškovai pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl teiginiai, kad atsakovas, kurio atžvilgiu yra pareikštas nepagrįstas ieškinys, tariamai yra nesąžininga proceso šalis, yra visiškai nepagrįsti.

Atsiliepimais į trečiųjų asmenų UAB „Imondesima“ ir UAB „Šiaulių lyra“ apeliacinius skundus ieškovai prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, įskaitant ir jo motyvus palikti nepakeistus. Nurodo, kad UAB „Senasis dvaras“ neturi savarankiškos teisės į 0,3590 Ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi 0,3590 ha žemės sklypą (pravažiavimas) nuo 2002 m. lapkričio 14 d. panaudos pagrindais valdo Šiaulių miesto savivaldybė. Tuo tarpu jau po 2002 m. lapkričio 14 d. Šiaulių miesto savivaldybė turėjo perimti asfalto dangą savo nuosavybėn, o kadangi tai nebuvo padaryta, ji tokią teisę tebeturi.

Ieškovai pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas teisingai įvertino aplinkybes, jog UAB „Šiaulių lyra“ reikalaujamos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nes vien pasyvus dalyvavimas procese nesuteikia teisės reikalauti visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o UAB „Šiaulių lyra“ reikalavimas priteisti 100 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijams. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, todėl Panevėžio apygardos teismas nepasisakė ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 150 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Ieškovų ir trečiojo asmens UAB ,,Šiaulių lyra“ apeliaciniai skundai atmestini, trečiojo asmens UAB ,,Imondesima“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliacinius skundus padavė trys bylos dalyviai. Pasisakant dėl ieškovų skundo svarbu yra tai, kad savo reikalavimą ieškovai įvardijo prevenciniu ieškiniu. Tačiau prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str. 1 d.). Tuo tarpu ieškovai siekdami uždrausti bendrovės ,,Šiaulių turgus“ akcijų privatizavimo procesą, kuriame jie patys nedalyvavo ir byloje niekaip neišreiškė savo suinteresuotumo dalyvauti jame ateityje, kokių nors patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad privatizavus bendrovės akcijas jiems bus padaryta žala, nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai, galimą žalos padarymą ateityje ieškovai sieja su bendrovės ,,Senasis dvaras“ veiksmais bei nurodo, kad pastaroji galės trukdyti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu šalia turgaus teritorijos. Tačiau tokie teiginiai tėra tik objektyviais duomenimis nepatvirtintos prielaidos ir negali būti pagrindu konstatuoti esant realiai žalos ieškovams padarymo ateityje grėsmei. Pagrindas tokioms prielaidoms atsirasti, kolegijos nuomone, galėjo būti daug anksčiau tarp dalies ieškovų ir bendrovės ,,Senasis dvaras“ kilęs ginčas dėl pravažiavimo iš V. gatvės į turgaus aikštę Šiaulių mieste. Tačiau šis ginčas galutinai buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1072/2002 ir duomenų apie tai, kad tarp šalių buvo kilę kokie nors kiti ginčai dėl naudojimosi pravažiavimu byloje nėra. Be to, kaip matyti iš paminėtos nutarties, ginčas tarp šalių buvo kilęs ne dėl UAB ,,Senasis dvaras“ savavališkų veiksmų, bet pastarajai vykdant Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2001 m. gruodžio 18 d. sprendimą (T. 1, b. l. 21-23). Sprendžiant dėl ieškinio pirmo ir antro (ieškovų skundo ribos) reikalavimų pagrįstumo svarbu yra ir tai, kad nagrinėjamu atveju privatizavimo objektą sudaro UAB ,,Šiaulių turgus“ akcijų paketas, o ne konkretus bendrovės turtas.(nei ginčo objektu esanti 0,3590 ha žemės sklypo dalis, nei įmonei UAB „Senasis dvaras“ subnuomota kita žemės sklypo dalis UAB „Šiaulių turgus“ nuosavybės teisėmis nepriklauso). Taigi, net ir privatizavus UAB ,,Šiaulių turgus“ akcijas, ši bendrovė, kaip juridinis asmuo, tęs savo veiklą ir vykdys įsipareigojimus. Tiesa, ieškovų apeliaciniame skunde daroma nuoroda į tarp bendrovių ,,Šiaulių turgus“ ir ,,Senasis dvaras“ sudarytos valstybinės žemės subnuomos sutarties 14 punktą, pagal kurį bendrovė ,,Šiaulių turgus“ prieš ją privatizuojant įsipareigojo nutraukti 1,7737 ha valstybinės žemės nuomos sutartį (T. 2, b. l. 126 - 128). Tačiau apeliantų nurodyta aplinkybė niekaip negali pažeisti ieškovų teisių, nes, priešingai negu teigiama jų apeliaciniame skunde, į UAB „Šiaulių turgus“ išnuomotą ir atitinkamai įmonei UAB ,,Senasis dvaras“ subnuomotą 1,7737 ha žemės sklypą apeliantų minimas 3590 kv. m pravažiavimas neįeina. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina 1999 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB ,,Šiaulių turgus“ (T. 1, b. l. 226) su pakeitimais ir šios žemės 1999 m. lapkričio 19 d. bei 2001 m. rugpjūčio 31 d. subnuomos sutartys tarp UAB „Šiaulių turgus“ bei UAB ,,Senasis dvaras“ (T. 2, b. l. 124 – 128) bei, kas svarbiausia, apelianto minimo 0,3590 ha žemės sklypo (pravažiavimo) 2002 m. lapkričio 14 d. panaudos sutartis, sudaryta tarp valstybės ir Šiaulių miesto savivaldybės (T. 1, b. l. 225). Nurodyta faktinė situacija užfiksuota nekilnojamojo turto registre (T. 4, b. l. 113-115).

Pastebėtina ir tai, kad ieškovams turėjo būti žinoma aplinkybė, kad 3590 kv. m žemės sklypas – pravažiavimas neįeina į UAB ,,Senasis dvaras“ sunuomojamą žemės sklypą, nes tai yra konstatuota jau anksčiau minėtoje jų pačių į bylą pateiktoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 20 d. nutartyje, kurioje konstatuota, kad bendras pravažiavimas įstatymais ar sutartimi nustatyta tvarka nebuvo perduotas valdyti UAB ,,Senasis dvaras“.

Be to, kalbant dėl žalos apeliantams padarymo ateityje grėsmės realumą, turėtina omenyje, kad, kaip užfiksuota jau minėtame nekilnojamojo turto registre, Šiaulių apskrities viršininkas 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 3058 ginčijamame 3590 kv. m žemės sklypo plote nustatė servitutą, suteikiantį apeliantams teisę eiti, važiuoti per ginčijamą žemės sklypo dalį (T. 1, b. l . 224; T. 4, b. l. 113-115). Visa tai liudija, kad ieškovai neįrodė, kad bendrovės ,,Šiaulių turgus“ privatizavimo procesas gali sukelti jiems realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str. 1 d., CPK 178 str.).

Be to, atmesdamas pirmą ieškovų prevencinio ieškinio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai praleido vieno mėnesio terminą skųsti individualaus pobūdžio teisės aktą. Apeliantai teigia, kad šiuo atveju pirmojo jų ieškinio reikalavimo dalykas yra pažeistų teisių atkūrimas, o tokiam reikalavimui taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Tačiau sutikti su tokia apeliantų pozicija negalima, nes ieškovai savo teisių atkūrimą visgi sieja su Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimo panaikinimu. Tuo tarpu spręsti, kad terminą ieškovai praleido dėl svarbių priežasčių, nėra pagrindo, nes paminėtas Tarybos sprendimas buvo paskelbtas teisės aktu nustatyta tvarka (tame tarpe ir vietiniame laikraštyje), o byloje yra duomenų, kad ieškovai domėjosi publikacijomis ginčo klausimu (T. 1, b. l. 18).

Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pirmą ir antrą prevencinio ieškinio reikalavimus.

Kaip jau minėta, byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose. Kaip nurodyta ieškovų apeliaciniame skunde, sprendimo dalis dėl prevencinio ieškinio ketvirto reikalavimo atmetimo neskundžiama. Todėl dėl apeliaciniame skunde šiuo klausimu išdėstytų samprotavimų, kurių didžiąją dalį sudaro ieškinio citavimas, nepasisakoma. Be to, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovų ketvirtajame reikalavime paminėto sandorio ginčijimo galimybės, kam skundžiamas sprendimas neužkerta kelio.

Ieškovai nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas UAB „Senasis dvaras“ naudai, nes pastarasis trukdė greitai išnagrinėti bylą. Tačiau pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimas priimtas atsakovo UAB „Senasis dvaras“ naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš ieškovų (CPK 93 str. 1 d.). Atitinkamai aktyviai savo procesinėmis teisėmis naudojosi ne tik UAB „Senasis dvaras“, bet ir patys ieškovai (teikdami patikslintus ieškinius, reikšdami nušalinimus ir pan.), tačiau tai neturi nieko bendra su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu ypač įvertinant faktą, kad nagrinėjamu atveju UAB „Senasis dvaras“ priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra neproporcingai didelės.

Skųsdami sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių lyra“, ieškovai taip pat teigia, kad CPK leidžia priteisti bylinėjimosi išlaidas tik šalių, bet ne trečiųjų asmenų naudai. Tačiau tokia pozicija prieštarauja tiek CPK (47 str. 2 d., 93 str.) nuostatoms, taip ir teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Tuo tarpu UAB ,,Šiaulių lyra“ byloje dalyvavo trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje teisėmis (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis; T. 1, b. l. 97).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tenkinti ieškovų apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Tretysis asmuo UAB ,,Šiaulių lyra“ prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymą dalyje dėl 4478,50 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti priteisimo ir nurodytą sumą lygiomis dalimis papildomai priteisti iš ieškovų. Tokį prašymą apeliantas motyvuoja tuo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tretysis asmuo turi mažiau teisių į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nei šalys. Tačiau sutikti su tokiu teigimu negalima, nes jis prieštarauja pačiam teismo sprendimui, pagal kurį tiek atsakovui UAB ,,Senasis dvaras“, tiek ir trečiajam asmeniui UAB ,,Šiaulių lyra“ buvo priteistos iš esmės tapačios sumos (UAB ,,Senasis dvaras“ 3024 Lt, o UAB ,,Šiaulių lyra“ 3010 Lt) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Vien ši aplinkybė neleidžia teigti apie pirmosios instancijos teismo taikomą nelygiateisiškumą atsakovo ir trečiojo asmens atžvilgiu. Be to, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, o sprendimu apeliantui priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal bylos sudėtingumą, kolegijos nuomone, yra pakankamas.

Apeliantas taip pat prašo pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Tačiau skundžiamo sprendimo motyvuojamoje bei rezoliucinėje dalyje laikinųjų apsaugos priemonių klausimu nepasisakyta. Atitinkamai ir šiuo pagrindu apeliacinio skundo prašymas dėl sprendimo pakeitimo netenkintinas.

Tretysis asmuo UAB ,,Imondesima“ pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo motyvų. Tokio skundo padavimas neprieštarauja CPK nuostatoms bei atitinka suformuotai teismų praktikai (CPK 301 str. 1 d., 303 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003). Apeliantas skundžia tris sprendimo motyvus, vienas kurių, kad „UAB ,,Senasis dvaras“ neturi po 2002 m. lapkričio 14 d. panaudos sutarties sudarymo savarankiškos teisės į ginčo sklypo dalį, t. y. 0,3950 ha, jis turi teisę naudotis tik 1,7773 ha žemės sklypu“. Tačiau minėtame teiginyje pirmosios instancijos teismas iš esmės pabrėžė po 2002 m. lapkričio 14 d. susidariusią faktinę situaciją, kai 0,3590 ha žemės sklypas panaudos sutarties pagrindu buvo perduotas Šiaulių miesto savivaldybei. Be to, tokia išvada nepaneigia aplinkybės, kad UAB ,,Senasis dvaras“ ir iki paminėtos panaudos sutarties sudarymo neturėjo savarankiškos teisės naudotis šiuo žemės sklypu (nei nuomos, nei subnuomos sutarčių pagrindu).

Tokio pirmosios instancijos teismo motyvo pagrįstumą patvirtino ir paties apelianto UAB ,,Imondesima“ apeliacinės instancijos teismui pateikti paaiškinimai bei duomenys apie kadastrinių matavimų patikslinimą (T. 5, b. l. 111 - 116). Tuo tarpu kiti du apelianto skundžiami motyvai dėl 3590 kv. m asfalto dangos susiję su galimu kitu tarp bylos šalių kilsiančiu teisminiu ginču, kuris nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku bei išeina už ieškinio ribų. Todėl jie pašalintini iš pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie 3590 kv. m asfalto dangos perdavimo Šiaulių miesto savivaldybei aplinkybes (T. 5, b. l. 111 – 116, 122).

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 4 dalimi, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimas įsiteisėja bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka (CPK 279 str. 1 d.), Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė (draudimas atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei vykdyti UAB „Šiaulių turgus“ akcijų paketo privatizavimo aukcioną) naikintina.

Tretysis asmuo UAB „Šiaulių lyra“ apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, pagrindžiančius 2843,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (T. 5, b. l. 106 – 109). Šiuos išlaidos patirtos tiek ruošiant UAB „Šiaulių lyra“ apeliacinį skundą, tiek atsiliepimą į ieškovų ir trečiojo asmens UAB „Imondesima“ apeliacinį skundą, o taip pat atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau, kaip jau minėta, UAB „Šiaulių lyra“ apeliacinis skundas atmetamas, o taip pat, nors atsiliepimu UAB „Šiaulių lyra“ prašė atmesti tiek ieškovų, tiek trečiojo asmens UAB „Imondesima“ apeliacinius skundus, tačiau pastarasis iš dalies tenkinamas. Tokiu būdu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš ieškovų, kurių apeliacinis skundas atmetamas, proporcingai trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių lyra“ priteistina 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti, t. y. po 57,15 Lt iš kiekvieno ieškovo (CPK 98 str.).

Iš trečiojo asmens UAB „Imondesima“ apeliacinio skundo (T. 5, b. l. 14 – 18), kuris tenkinamas iš dalies, aišku, kad buvo reiškiami trys neturtiniai reikalavimai, kurie visi yra dėl tam tikrų teismo iš esmės susijusių motyvų pašalinimo ir laikytina, jog apeliacinis skundas apmokestinamas 132,7 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str.), kuris nėra sumokėtas. Atitinkamai tenkinus 2/3 minėto apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovų UAB "Nutrilita", UAB "Justrama", UAB "Geras taškas", UAB "Rubinas", UAB "SBS“, J. Š. vaistinė "Veterinarinė vaistinė", UAB "Alnida", UAB "Šiaulių prekybos namai", UAB "Šiaulių mugė", AB "Šiaulių komercija", UAB "Urdulys", UAB "Urtė", UAB "Senoji Tilžė", UAB "Juodlė" ir trečiojo asmens UAB „Šiaulių lyra“ priteistina 88,50 Lt, t. y. po 5,90 Lt, o iš trečiojo asmens UAB „Imondesima“ – 44,20 Lt žyminio mokesčio už UAB „Imondesima“ apeliacinį skundą valstybei.

Be to, atmetus ieškovų UAB "Nutrilita", UAB "Justrama", UAB "Geras taškas", UAB "Rubinas", UAB "SBS“, J. Š. vaistinė "Veterinarinė vaistinė", UAB "Alnida", UAB "Šiaulių prekybos namai", UAB "Šiaulių mugė", AB "Šiaulių komercija", UAB "Urdulys", UAB "Urtė", UAB "Senoji Tilžė", UAB "Juodlė" ir trečiojo asmens UAB „Šiaulių lyra“ apeliacinius skundus, iš visų minėtų asmenų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 2,90 Lt (T. 5, b. l. 82).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Pašalinti iš Panevėžio apygardos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos motyvus:

1) „sudarius panaudos sutartį su savivaldybe 2002 m. lapkričio 14 d., šioji turėjo perimti iš UAB „Senasis dvaras“ pravažiavimo 3590 kv. m. asfalto dangą, nes UAB „Šiaulių turgus“ ir UAB „Senasis dvaras“ nei į pravažiavimą, nei į jo dangą negalėjo įgyti nustatytomis sąlygomis nuosavybės teisių. Neperdavus UAB „Senasis dvaras“ ginčo žemės sklypo įstatymų nustatyta tvarka nei naudotis, nei kitais pagrindais, jis negali pretenduoti valdyti nuosavybės teisėmis statinių ir įrenginių, esančių tame sklype (CK 4.105 str., CK 6.394 str. 3 d.);

2) „savivaldybė turi teisę išreikalauti ir dangą savo nuosavybėn iš privataus subjekto, neturinčio savarankiškos teisės naudotis žemės sklypu“.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - draudimą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei vykdyti UAB „Šiaulių turgus“ akcijų paketo privatizavimo aukcioną.

Priteisti iš ieškovų UAB "Nutrilita" (į. k. 145742249), UAB "Justrama" (į. k. 245859260), UAB "Geras taškas" (į. k. 144018143), UAB "Rubinas" (į. k. 144596599), UAB "SBS“ (į. k. 144509587), J. Š. vaistinės "Veterinarinė vaistinė" (į. k. 144368033) , UAB "Alnida" (į. k. 245497740), UAB "Šiaulių prekybos namai" (į. k. 144566111), UAB "Šiaulių mugė" (į. k. 144692010), AB "Šiaulių komercija" (į. k. 144630172), UAB "Urdulys" (į. k. 144792669), UAB "Urtė" (Į. K. 144562052), UAB "Senoji Tilžė" (Į. K. 244692730), UAB "Juodlė" (į. k. 144624123) po 57,15 Lt iš kiekvieno trečiojo asmens UAB „Šiaulių lyra“ išlaidoms advokato pagalbai atlyginti.

Priteisti iš ieškovų UAB "Nutrilita", UAB "Justrama", UAB "Geras taškas", UAB "Rubinas", UAB "SBS“, J. Š. vaistinės "Veterinarinė vaistinė", UAB "Alnida", UAB "Šiaulių prekybos namai", UAB "Šiaulių mugė", AB "Šiaulių komercija", UAB "Urdulys", UAB "Urtė", UAB "Senoji Tilžė", UAB "Juodlė" ir trečiojo asmens UAB „Šiaulių lyra“ po 5,90 Lt, o iš trečiojo asmens UAB „Imondesima“ – 44,20 Lt žyminio mokesčio už UAB „Imondesima“ apeliacinį skundą valstybei

Priteisti iš ieškovų UAB "Nutrilita", UAB "Justrama", UAB "Geras taškas", UAB "Rubinas", UAB "SBS“, J. Š. vaistinės "Veterinarinė vaistinė", UAB "Alnida", UAB "Šiaulių prekybos namai", UAB "Šiaulių mugė", AB "Šiaulių komercija", UAB "Urdulys", UAB "Urtė", UAB "Senoji Tilžė", UAB "Juodlė" ir trečiojo asmens UAB „Šiaulių lyra“ po 2,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.