Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. Ch., V. Ch. (V.Ch.) antstoliui A. S., dėl skolininkės turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

3. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/10108 vykdo 2019 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2YT-2281-1067/2019 dėl 100,00 Eur skolos, išieškojimo iš skolininkės T. Ch., išieškotojo J. P. naudai. Skolininkė nuo 1993 m. rugpjūčio 11 d. yra sudariusi santuoką su V. Ch.. Duomenų apie skolininkės galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis teismui nepateikta (vykd. b. l. 24). Antstolio 2020 m. sausio 27 d. turto arešto aktu Nr. S1e-9307 areštuota neregistruotina transporto priemonė Opel Campo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neregistruotina transporto priemonė Fiat Uno, valst Nr. (duomenys neskelbtini), neregistruotina transporto priemonė Toyota Cressida, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei V. Ch. vardu registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastosios vardinės akcijos – 100 vnt (vykd. b. l. 55-56). 2020 m. sausio 27 d. turto arešto aktu Nr. S1e-9314 areštuotas T. Ch. kartu su sutuoktiniu V. Ch. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas - darbo užmokestis, mokamas V. Ch. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA) ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje numatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (vykd. b. l. 57-58). areštuotas skolininkei T. Ch. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – V. Ch. mokama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus išmoka, išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA) ir 1/2 dalį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje numatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (vykd. b. l. 59-60).

4. Skolininkei buvo pateiktas siūlymas per 20 dienų pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (vykd. b. l. 61-62). Skolininkei neįgyvendinus siūlymo, antstolis išieškotojui 2020 m. vasario 27 d. pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo (vykd. b. l. 63).

5. Vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos numato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis ).

6. Skolininkė T. Ch. per dvidešimt dienų nuo turto akto surašymo dienos nepateikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine forma.

7. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

8. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/10108 yra vykdomas iš skolininkės T. Ch., kuri yra sudariusi santuoką su suinteresuotu asmeniu V. Ch.. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismui nepateikta duomenų apie tai, jog sutuoktiniai T. Ch. ir V. Ch. būtų sudarę vedybų sutartį, Vedybų sutarčių registro duomenimis T. Ch. ir V. Ch. nėra sudarę vedybų sutarčių (vykd. b. l. 24), todėl laikytina, jog jų atžvilgiu taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

9. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis V. Ch. gauna darbo užmokestį, mokamą UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat gauna išmokas iš VSDFV Klaipėdos skyriaus, taip pat V. Ch. vardu registruota 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad suinteresuoto asmens V. Ch. pajamos, gaunamas darbo užmokestis bei turimas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl pripažintina, jog sutuoktinių V. Ch. ir T. Ch. bendro turto dalys yra lygios.

10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų sutuoktinių turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, taip pat tai, jog nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas, nustatytina, kad suinteresuotam asmeniui T. Ch. priklauso 1/2 dalis V. Ch. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas bei 1/2 dalis turimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (CPK 667 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

11. Pareiškėjas prašė nustatyti turto dalį į visą areštuotą turtą, iš 2020 m. sausio 27 d. turto arešto akto Nr. S1e-9307, matyti, kad areštuota neregistruotina transporto priemonė Opel Campo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neregistruotina transporto priemonė Fiat Uno, valst Nr. (duomenys neskelbtini), neregistruotina transporto priemonė Toyota Cressida, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

12. CPK 667 straipsnio 4 dalis nustato, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, o CK 4.90 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko dalies atidalijimo. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su prašymu dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo, antstoliui pasiūlius, į teismą gali kreiptis kreditorius arba bendraturčiai, taip siekdami patenkinti savo interesus (nustačius skolininko dalį turte, galima iš jos išieškoti) ir nepažeisti kito bendraturčio teisių (išieškojimas nukreipiamas tik į skolininko dalį). Teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išieškojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 1, 4 dalimis, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-636-513/2017).

13. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, taip pat vadovaujantis nurodyta teismų praktika darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nustačius T. Ch. ir V. Ch. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinus T. Ch. nuosavybės teisę į ½ dalį areštuoto kilnojamojo turto (nedalaus) – transporto priemonių – bus pažeista CPK 667 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, jog išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dalyje pripažinti T. Ch. nuosavybės teisę į ½ dalį turto į transporto priemones, negali būti tenkinamas.

Dėl antstolio išlaidų advokato pagalbai atlyginimo

14. Pareiškėjas antstolis J. P. prašo priteisti iš skolininkės T. Ch. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas patyrė 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, už pareiškimo dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo parengimą.

15. CPK (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751 (įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.) redakcija) 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus (kylančius iš vykdymo proceso) vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

16. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Nurodytais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

17. Teismas pažymi, kad antstolio nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, nesutampa su nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. Kadangi paminėta byla buvo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka (dėl žalos atlyginimo), kurioje antstolis buvo atsakovas, tuo tarpu šioje byloje pareiškimas nagrinėjamas vykdymo procese, kurioje kaip minėta netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje.

18. Taip pat pastebėtina, kad priteisiant išlaidas už advokato pagalbą, turi būti atsižvelgiama į konkretaus klausimo, kuriam ši pagalba buvo būtina, sudėtingumą, įvertinant tai, kad antstolis pats turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir privalo būti kvalifikuotas vykdymo proceso specialistas. Dėl to antstoliui priteisiamo išlaidų atlyginimo dydis gali būti mažinamas arba, konstatavus, kad advokato pagalba antstoliui nebuvo būtina, atsisakoma jį priteisti (CPK 98 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2008).

19. Esant nurodytoms aplinkybėms antstolio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) T. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio V. Ch. pajamų – darbo užmokesčio, mokamo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA) ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje numatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) T. Ch. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio V. Ch. pajamų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokamos nuolatinės išmokos, išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA) ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje numatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA.

Nustatyti, kad skolininkei T. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su V. Ch., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0010/19/10108 grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.