Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjai M. M., jos atstovui advokatui Adolfui Remeikiui, atsakovų atstovams Teisučiui Viktorui Cinininui ir Jurgai Balčiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui ir Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dejusta“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įvykio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Dejusta“ darbuotojų, taip pat S. M., privalomi sveikatos tikrinimai buvo atliekamai laikantis nustatyto periodiškumo. S. M. sveikata buvo patikrinta 2007 m. sausio 25 d. Sveikatos būklės sutrikimų dėl darbo pobūdžio nustatyta nebuvo. Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro išvadoje nurodyta, kad S. M. dirbti gali. Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro išduotoje vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje, kuri galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d., dėl sveikatos būklės apribojimų dirbti vairuotoju ar draudimų taip pat nenurodyta; galutinė išvada: „vairuoti gali“.

Kaip nurodyta Pskovo srities Opočecko tarprajoninio tardymo skyriaus 2008 m. balandžio 22 d. pateiktoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), S. M. buvo rastas negyvas Pskovo srities Pustoškos mieste automo­bilių stovėjimo aikštelėje poilsio metu (vietos laiku 20 val.) krovininio automobilio kabinoje. Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinės sveikatos apsaugos įmonės „Pskovo apskrities medicininės ekspertizės biuras“ Nevelsko tarprajoninio teismo medicinos skyriaus teismo medicinos ekspertas Č. S. J., atlikęs lavono skrodimą, nustatė, kad S. M. mirties priežastis - ūminis koronarinis nepakankamumas, t. y. asmens liga, nesusijusi su darbu. Inspekcija tyrimo metu negavo duomenų apie tai, kad nukentėjusysis būtų traumuotas ir dėl to mirė, jokiuose dokumentuose tai nenurodyta. Todėl, remdamasis Nuostatų 12 p. („nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, arba kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-1 ar N-2 formos ak­tas nesurašomas“), taip pat Socialinio draudimo įstatymo 3 str. 11 d. bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 20 d. nuostatomis, kad „Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepri­skiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe“, Vilniaus skyrius 2008 m. gegužės 22 d. surašė informacinę kortą (laisvos formos aktą) ir įvykio tyrimą nutraukė. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, tuo metu pava­davęs vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, nusprendė, kad Vilniaus skyriaus veiksmai buvo teisingi, pagrįsti ir teisėti bei, vadovaudamasis Viešojo administra­vimo įstatymo 34 str., 2010 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (25) SD-14201 administracinę procedūrą baigė.

Įvykio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Dejusta“ darbuotojų, taip pat S. M., privalomi sveikatos tikrinimai buvo atliekamai laikantis nustatyto periodiškumo - S. M. sveikata patik­rinta 2007 m. sausio 25 d. Sveikatos būklės sutrikimų dėl darbo pobūdžio nenustatyta. Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro išvadoje nurodyta, kad S. M. dirbti gali. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medi­cininėje pažymoje, kuri galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d., dėl sveikatos būklės apribojimų dirbti vairuotoju ar draudimų taip pat nenurodyta. Galutinė išvada- „vairuoti gali“.

Medicininio mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) 18 p. nurodyta, kad mirties priežastis - ūminis koronarinis nepakankamumas. Valstybinei darbo inspekcijai atlikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, S. M. ūminis koronarinis nepakankamumas nebuvo pripažintas profesine liga. Tyrimo eigoje buvo nustatyta, kad S. M. mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu. Atliekant tyrimą buvo vertinama ir analizuojama visų S. M. mirties aplinkybių visuma, kuri leido padaryti išvadą dėl S. M. mirties aplinkybių. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad S. M. mirtis įvyko dėl darbe išsivysčiusios ligos, yra abstraktaus pobūdžio bei nepatvirtinti jokiais leistinais įrodymais.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjos vyrui 2008 m. balandžio 20 d. įvykęs mirtinas atsitikimas pagrįstai buvo nepripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, susijusiu su darbu ir to pasekoje vadovaujantis Nuostatų 12 p. buvo nesurašytas N-1 formos aktas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Dejusta“ vairuotojas S. M., veikęs 2003 m. spalio 31 d. darbo sutarties (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-55) pagrindu, vadovaudamasis UAB „Dejusta“ generalinės direktorės 2008 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. K-193 (b. l. 67), 2008 m. balandžio 8 d. išvyko į komandiruotę įmonei priklausančiu automobili „Mercedes Benz“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, v. Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. balandžio 20 d. Rusijos Federacijos Pskovo srities Pustoškos mieste, automobilių stovėjimo aikštelė­je, vilkiko kabinoje UAB „Dejusta“ vairuotojas S. M. buvo rastas negyvas. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus sky­rius Vilniaus skyrius, atlikęs įvykio tyrimą, nustatė, kad S. M. mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, todėl 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. SD-9862 (b. l. 39) įvykio nelaimingu atsitiki­mu darbe nepripažino ir N-1 formos akto nesurašė. Valstybinė darbo inspekcija 2010 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (25) SD-14201 (b. l. 91) nustatė, kad Vilniaus skyriaus 2008 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. SD-9862 yra pagrįstas norminių teisės aktų reglamentacija ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl teisin­gas ir nepažeidžia pareiškėjos teisių ir interesų.

M. M. mano, kad atsakovų priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, tačiau su tokia jos išreikšta pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Atsižvelgusi į šias nuostatas, kolegija nevertina ginčijamo sprendimo politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik sprendžia, ar atsakovas, priimdamas šioje byloje skundžiamą aktą, nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nustato nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų socialinio draudimo santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudiminius bei nedraudiminius įvykius. Draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 str. 1 d. 1 ir 2 p., įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms įstatymo 6 str. nustatytoms sąlygoms. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 str. 1 d. draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio įstatymo 6 str. nustatytų sąlygų. Pagal to paties straipsnio 2 d. 4 p. draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio įstatymo 6 str. nustatytas sąlygas, tačiau apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 20 d. numato, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe

Nuostatų 12 p. tvirtinta, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, arba kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-1 ar N-2 formos aktas nesurašomas.

Nagrinėtinu atveju būtina nustatyti, ar yra priežastinis ryšys tarp darbo UAB „Dejusta“ sąlygų ir S. M. mirties dėl ūmaus koronarinio nepakankamumo.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinės sveikatos apsaugos įmonės „Pskovo apskrities medicininės ekspertizės biuras“ Nevelsko tarprajoninio teismo medicinos skyriaus teismo medicinos ekspertas Č. S. J. nustatė, kad S. M. mirties priežastis buvo būtent ūmus koronarinis nepakankamumas (medicininis mirties liudijimas (duomenys neskelbtini), p. 18; b. l. 47-50). Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių abejoti minėto eksperto kvalifikacija ar netinkamai atliktu tyrimu, todėl teismas turi pagrindo remtis teismo medicinos eksperto išvadomis.

Teismo vertinimu, vien tas faktas, kad S. M. mirė komandiruotės metu įmonei priklausančiame automobilyje, neapsprendžia to, kad jis mirė dėl ligos, susijusios su darbu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. M. sveikata, laikantis nustatyto periodiškumo, buvo patikrinta 2007 m. sausio 25 d. Sveikatos būklės sutrikimų dėl darbo pobūdžio nustatyta nebuvo, konstatuota, kad S. M. gali dirbti (Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro išvada, b. l. 61-62). Vairuotojo sveikatos patikrinimo medi­cininėje pažymoje (b. l. 59-60), kuri galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d., buvo nurodyta, kad S. M. gali vairuoti transporto priemones. Jokių apribojimų dėl vairavimo nustatyta nebuvo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „Dejusta“ buvo sudariusi S. M. blogas darbo sąlygas, kad iš S. M. buvo nusiskundimų dėl darbinės veiklos sunkumų, netinkamo poilsio režimo ar pan. Kaip matyti iš 2003 m. spalio 31 d. darbo sutarties (duomenys neskelbtini) nuostatų (5 p.), S. M. buvo nustatyta normali, įprasta darbo savaitės trukmė – 40 valandų. S. M. buvo instruktuotas saugiai dirbti (b. l. 63-64). Todėl pareiškėjos versija, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė S. M. pervargimas, neišsimiegojimas, didelė įtampa, nenormalus darbo krūvis, nepateikus jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, vertintina kritiškai. Kitų kenksmingų ar pavojingų veiksnių, galėjusių lemti nelaimingą atsitikimą, teismas nenustatė.

Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. Matuzonienė 2008 m. birželio 12 d. nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 95-96) taip pat pažymėjo, kad „nors S. M. mirė darbo komandiruotėje metu, tačiau jo mirties priežastis buvo liga – ūminis koronarinis nepakankamumas, tai yra nebuvo pažeisti jokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimai.

Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad buvo kitos, nei nustatė atsakovės, S. M. mirties priežastys. Taigi, tiek Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus, tiek Valstybinės darbo inspekcija pagrįstai sprendė, kad S. M. mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu (ūminio koronarinio nepakankamumo), bei pagrįstai nesurašė N-1 formos akto (Nuostatų 12 p.).

Kolegijos vertinimu, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. SD-9862 ir Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (25) SD-14201 iš esmės yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.