Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei G. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas tarp ieškovo Valstybinio studijų fondo ir atsakovės G. S. (S.) dėl skolos, atsiradusios dėl to, kad atsakovė studijavusi valstybės finansuojamoje vietoje nutraukė studijas, todėl jai atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Studijų programos metinė kaina Norminė studijų kaina Grąžintina Lėšų suma 2212,12 Eur (7638 Lt) 2212,12 Eur (7638 Lt) 1106,06 Eur (3819 Lt)

4. Kaip nurodoma ieškinyje, Fondas, vadovaudamasis Aprašo 9 punktu, apie kiekvieną atsiradusią prievolę grąžinti lėšas informuoja asmenis išsiųsdamas jiems įspėjimą. Įspėjime nurodomas prievolės vykdymo terminas, skaičiuojamas nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.), atsakovė privalėjo Fondui lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Fondas 2011 m. gruodžio 5 d. išsiuntė jai įspėjimą Nr. IS 1370, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2014 m. gruodžio 5 d. Pasak ieškovo, akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ duomenimis, įspėjimas atsakovei buvo įteiktas. Pagal Aprašo 9 punktą, kai Fondas išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie grąžintinų lėšų dydį ir jų grąžinimo tvarką. Kadangi atsakovė pareigos grąžinti lėšas įspėjime nurodytu terminu neįvykdė ir lėšų negrąžino, Fondas vadovaudamasis Aprašo 10 punktu, už laiku negrąžintas lėšas atsakovei paskaičiavo delspinigius – 0,02 procento nuo negrąžintos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Fondo apskaičiuota delspinigių suma už paskutines 180 dienų, skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 6 d., yra: 1106.06 x 0,02 proc. x 180 d. = lygi 39,82 Eur.

5. Teisme gautas atsakovės atsiliepimas, kuriame ji prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį, priteisti atsakovei iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė su aukštąja mokykla (Vilniaus Gedimino technikos universitetu) 2010 m. liepos 24 d. sudarė valstybės finansuojamų studijų sutartį Nr. 120102570. Sutartyje numatyta, kad studijų pradžia – nuo 2010-2011 mokslo metų 1 semestro. Per pirmąjį semestrą atsakovė privalė laikyti 8 egzaminus. Būtent šiuos egzaminus atsakovė laikė (įskaitant ir dalykų perlaikymus), tai patvirtina ir 2010-2011 mokslo metų žiemos sesijos studijuojamų dalykų įvertinimai (įskaitant dalykų perlaikymus). Daugiau jokių mokomųjų dalykų atsakovė nesimokė, antro semestro egzaminų nelaikė, nes atsakovė studijas nutraukė per pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą. Pasak atsakovės, ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė studijas nutraukė nuo 2011 m. kovo 31 d., nes atsakovė antrą semestrą paskaitų nelankė, jokių egzaminų nelaikė. Pasak atsakovės, ieškovas teigia, kad 2011 m. gruodžio 5 d. išsiuntė atsakovei įspėjimą Nr. IS 1370, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2014 m. gruodžio 5 d., tačiau jokio pranešimo atsakovė negavo. Tai, kad pridėtame Lietuvos pašto pranešime yra žyma, jog įteikta kitam asmeniui – tėvui A. S., nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė minėtą pranešimą gavo, nes gyveno kitame mieste ir niekas jokio pranešimo jai neperdavė. Ieškovas su atsakove, kaip nurodoma, niekada nebandė susisiekti ieškovui žinomais kontaktais (mobiliu telefonu, el. paštu). Be to, atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo pridėtame įspėjime nenurodyta jo apskundimo tvarka. Taigi, atsakovei, net jei būtų įteiktas įspėjimas, nebuvo sudarytos jokios galimybės minėtą įspėjimą apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovės teigimu, ieškovas pradelsęs daugiau nei 10 metų, savo reikalavimus grįsdamas negaliojančiu teisės aktu (Aprašas pripažintas netekusio galios dar 2017 m. gruodžio 23), kreipėsi į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Pasak atsakovės, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą po daugiau nei 10 metų nuo galimos prievolės atsiradimo, tačiau ieškovas su atsakove visą šį laikotarpį nebandė susisiekti, pranešimų nesiuntė.

6. Teisme gauti ieškovo papildomi paaiškinimui, kuriuose nurodoma, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, prašydamas patikslinti atsakovės studijų nutraukimo aplinkybes. Vilniaus Gedimino technikos universitetas patikslino, kad atsakovė studijas nutraukė ne pirmojo studijų semestro metu, o jau prasidėjus antrajam studijų semestrui. Atsakovės antrasis studijų semestras prasidėjo 2011 m. vasario 7 d., prašymą nutraukti studijas atsakovė aukštajai mokyklai pateikė 2011 m. kovo 29 d. Kaip nurodė ieškovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus įsakymas dėl atsakovės studijų nutraukimo priimtas 2011 m. kovo 31 d. Taigi, atsakovės valia nutraukti studijas (prašymas) pateiktas jau prasidėjus antrajam studijų semestrui. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad tiek atsakovės studijų sutartyje, tiek ir aukštosios mokyklos pateiktame valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąraše nurodytas atsakovės adresas, buvo būtent toks, kuriuo ieškovas ir siuntė įspėjimą atsakovei. Ieškovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Aprašo 9 punktas asmens informavimą apie prievolę grąžinti lėšas sieja ne su įspėjimo įteikimu, o su jo išsiuntimu, taigi atsakovė apie prievolė atsiradimą pagal Aprašo nuostatas buvo informuota tinkamai. Pareigos kitais būdais informuoti atsakovę apie atsiradusią prievolę Aprašas Fondui nenumato. Jeigu dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui, todėl ieškovas nėra atsakingas už galimą įspėjimo neperdavimą atsakovei. Taip pat ieškovas akcentavo, vadovaujantis teismų praktika, pats įspėjimas savo esme daugiau prilygsta ne administraciniam sprendimui, o raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti Fondo nurodytas valstybės lėšas.

7. Dėl senaties termino ieškovas nurodė, kad Aprašo 9 punkte numatyta, jog prievolei grąžinti lėšas yra nustatomas 3 metų terminas nuo įspėjimo išsiuntimo iš Fondo dienos. Atsakovės atveju įspėjimas buvo išsiųstas 2011 m. gruodžio 5 d., jame nurodytas prievolės vykdymo terminas – 2014 m. gruodžio 5 d. Kadangi prievolei įvykdyti buvo nustatytas terminas ir atsakovė per šį terminą prievolės neįvykdė, nuo 2014 m. gruodžio 6 d. pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas Fondui kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Kadangi šiam reikalavimui taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, ieškinio senaties termino pabaiga reikalavimui pareikšti – 2024 m. gruodžio 6 d. Fondas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti susidariusį įsiskolinimą, 2022 m. liepos 28 d., t.y. nepraleisdamas ieškinio senaties termino.

8. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

9. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Apie teismo posėdžio datą ir vietą atsakovė buvo informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Išanalizavus byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovė su aukštąja mokykla (Vilniaus Gedimino technikos universitetu) 2010 m. liepos 24 d. sudarė studijų sutartį Nr. 120102570, pagal kurią, atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2011 m. kovo 31 d. studijas nutraukė. Todėl ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir studijas nutraukė, vadovaudamasis iki 2016-12-31 galiojusio Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1228 ,,Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies gražinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.1 punktu, bei 2010-07-24 Studijų sutarties 26 punktu, atsakovei apskaičiavo grąžintinų lėšų sumą, kuri yra lygi:

Studijų programos metinė kaina Norminė studijų kaina Grąžintina Lėšų suma 2212,12 Eur (7638 Lt) 2212,12 Eur (7638 Lt) 1106,06 Eur (3819 Lt)

Ieškovas, apie atsiradusią prievolę grąžinti lėšas 2011 m. gruodžio 5 d. išsiuntė atsakovei įspėjimą Nr. IS 1370, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2014 m. gruodžio 5 d. Minėtas įspėjimas atsakovei buvo įteiktas tinkamai – atsakovės tėvui A. S.. Tačiau atsakovė pareigos grąžinti lėšas įspėjime nurodytu terminu neįvykdė ir lėšų negrąžino, ieškovas už laiku negrąžintas lėšas atsakovei paskaičiavo delspinigius – 0,02 procento nuo negrąžintos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Fondo apskaičiuota delspinigių suma už paskutines 180 dienų, skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 6 d., yra: 1106.06 x 0,02 proc. x 180 d. = lygi 39.82 Eur.

11. Atsakovė su ieškovo ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad studijas ji nutraukė studijuodama pirmo kurso pirmame studijų semestre. Be to, ieškovas kreipėsi į teismą suėjus 10 metų senaties terminui nuo 2011 m. gruodžio 5 d., kuomet ieškovas išsiuntė atsakovei įspėjimą dėl prievolės grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Taip pat atsakovė negavo 2011 m. gruodžio 5 d. siųsto ieškovo įspėjimo, kadangi minėtas įspėjimas jai nebuvo įteiktas asmeniškai, o per jos tėvą A. S.. Atsakovė teigimu, ji tuo metu gyveno kitame mieste, o ir ieškovas niekada nebandė su atsakove susisiekti kitais ieškovui žinomais kontaktais (mobiliu telefonu, el. paštu). Taigi teismas pasisako dėl šių aplinkybių.

12. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis.

13. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų; atskirų rūšių reikalavimams pareikšti šio straipsnio 3–11 dalyse įtvirtinti įvairios trukmės sutrumpinti terminai.

15. Ieškinio senaties terminų trukmė skirtingų rūšių reikalavimams nustatyta įstatyme, šis reguliavimas yra imperatyvus – šalims savo susitarimu ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką pakeisti draudžiama (CK 1.125 straipsnio 12 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams nustatyti CK bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. CK 1.127 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 ,,Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies gražinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 9 straipsnis numato, jog Fondas, gavęs Aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą, per 30 dienų nuo šio sąrašo gavimo kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus Aprašo 6 punkto pagrindu nuo lėšų grąžinimo atleistus asmenis ir tuos, kurie savo iniciatyva yra gražinę lėšas) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą. Šiame punkte nurodytą įspėjimą Fondas siunčia to asmens studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o tais atvejais, kai studijų sutartyje šis adresas nenurodytas ar Aprašo 7 punkte nurodytame sąraše pateikiamas kitas nei studijų sutartyje nurodytas šio asmens gyvenamosios vietos adresas, – paskutiniu Fondui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu. Kai Fondas šiame punkte nustatyta tvarka išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką.

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, ieškovas atsakovei 2011 m. gruodžio 5 d. išsiuntė įspėjimą, jame nurodytas prievolės vykdymo terminas – 2014 m. gruodžio 5 d. Kadangi prievolei įvykdyti buvo nustatytas terminas ir atsakovė per šį terminą prievolės neįvykdė, nuo 2014 m. gruodžio 6 d. pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Kadangi minėtam reikalavimui taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, ieškinio senaties termino pabaiga reikalavimui pareikšti – 2024 m. gruodžio 6 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovo ieškinys teisme gautas 2022 m. liepos 28 d, t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino. Taigi teismas laiko, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, todėl atsakovės teiginiai, jog nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimams ginti teismine tvarka jau yra suėjęs dešimties metų ieškinio senaties terminas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl 1106,06 Eur skolos priteisimo

18. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

19. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

20. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

21. 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo XII-2534 (kuriuo priimta naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalies ir 78 straipsnio nuostatas.

22. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Šios nuostatos įgyvendinamasis teisės aktas, kuriuo vadovaujamasi administruojant lėšų grąžinimą – Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis minėto aprašo 4.1 punktu, valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamuose studijų vietose apmokėti, arba dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys nutraukia studijas savo noru, išskyrus, kai pirmosios studijų pakopos arba vientisosios studijos nutraukiamos per šių studijų pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą.

23. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad valstybės finansuojamas studijas nutraukė per pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą, kadangi ji studijavo tik pirmajame studijų semestre, antrojo semestro dalykų nesimokė, egzaminų nelankė. Tačiau teismas nesutinka su tokia atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija, kadangi nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė studijas nutraukė ne pirmojo studijų semestro metu, o jau prasidėjus antrajam studijų semestrui. Bylos duomenimis, atsakovės antrasis studijų semestras prasidėjo 2011 m. vasario 7 d., prašymą nutraukti studijas atsakovė aukštajai mokyklai pateikė 2011 m. kovo 29 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus įsakymas dėl atsakovės studijų nutraukimo priimtas 2011 m. kovo 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės valia nutraukti studijas (prašymas) pateiktas jau prasidėjus antrajam studijų semestrui, atsakovės atžvilgiu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Aprašas), 4.1 papunktyje nurodyta išimtis, kai prievolė grąžinti lėšas neatsiranda, netaikytina.

24. Kritiškai vertinti ir ieškovės teiginiai, jog atsakovė negavo ieškovo jai siųsto įspėjimo, gyveno kitame mieste ir dokumentas jai nebuvo perduotas. Pažymėtina, kad minėto pagal Aprašo 9 punktą, įspėjimą Fondas siunčia to asmens studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o tais atvejais, kai studijų sutartyje šis adresas nenurodytas ar Aprašo 7 punkte nurodytame sąraše pateikiamas kitas nei studijų sutartyje nurodytas šio asmens gyvenamosios vietos adresas, – paskutiniu Fondui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu. Kai Fondas šiame punkte nustatyta tvarka išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką. Nagrinėjau atveju tiek atsakovės studijų sutartyje, tiek ir aukštosios mokyklos pateiktame valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąraše nurodytas atsakovės adresas buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu ir buvo išsiųstas įspėjimas atsakovei. Taigi Aprašo 9 punkte nurodyta Fondo pareiga išsiųsti įspėjimą buvo įvykdyta tinkamai.

25. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Aprašo 9 punktas asmens informavimą apie prievolę grąžinti lėšas sieja ne su įspėjimo įteikimu, o su jo išsiuntimu, taigi atsakovė apie prievolė atsiradimą pagal Aprašo nuostatas buvo informuota tinkamai. Pareigos kitais būdais informuoti atsakovę apie atsiradusią prievolę Aprašas Fondui nenumato. Atsakovės Studijų sutarties 26 punkte buvo nurodyta, kad nutraukus valstybės finansuojamas studijas ji turės grąžinti lėšas, todėl apie prievolę grąžinti lėšas atsakovė turėjo ir galėjo žinoti jau nutraukdama studijas. Be to, kaip teismo posėdžio paaiškino ieškovė atstovė, informacija apie lėšų grąžinimo sąlygas ir tvarką yra vieša, skelbiama Fondo interneto svetainėje. Atsakovė informaciją apie atsiradusią prievolę galėjo gauti ir susisiekusi su Fondo telefonu arba elektroniniu paštu. Jeigu dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui, todėl akivaizdu, jog ieškovas negali būti laikomas atsakingu už galimą įspėjimo neperdavimą atsakovei.

26. Dėl atsakovės argumento, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia vadovaudamasis negaliojančio Aprašo nuostatomis, teismas pažymi, jog 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujoji Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo redakcija. 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo XII-2534 (kuriuo priimta naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos, atitinkamai šiems asmenims taikomos ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusią Mokslo ir studijų įstatymo redakciją įgyvendinančių teisės aktų nuostatos. Aprašas yra iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusią Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalį įgyvendinantis teisės aktas, kuris taikomas studentams, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki 2016 m. gruodžio 31 d., tarp jų – ir atsakovei. Įsigaliojus naujajai Mokslo ir studijų įstatymo redakcijai, nuostata, kad asmenys turi grąžinti lėšas, išliko, iš esmės tapačios liko ir lėšų grąžinimo sąlygos bei tvarka. Jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą atvejų bei tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“. Taigi atsakovės teiginiai, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia vadovaudamasis negaliojančio Aprašo nuostatomis taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

27. Grąžintų lėšų dydis įtvirtintas Aprašo 5 punkte. Pagal jį asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau, nei nurodyta šiame punkte. Bylos duomenimis, atsakovės studijų programos metinė kaina 2212,12 Eur (7638 Lt). Taigi atsakovei apskaičiuota grąžintinų lėšų suma yra 1106,06 Eur (3819 Lt). Atsakovė neginčijo ieškovo ieškiniu prašomos priteisti skolos dydžio. Įrodymų, jog atsakovė visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, taip pat nepateikė.

28. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįvykdė prievolės grąžinti lėšas į valstybės biudžetą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1106,06 Eur skolą tenkintinas pilna apimtimi.

29. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl 39,82 Eur delspinigių priteisimo

30. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 ,,Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies gražinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 10 straipsnis numato, kad už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį Fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Delspinigiai nuo visos pradelstos sumokėti sumos yra skaičiuojami ne ilgiau kaip už bendrą 180 dienų laikotarpį. Ieškovas apskaičiavo dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės atsakovei mokėtinus 39,82 Eur delspinigius (už kiekvieną pradelstą dieną buvo skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai nuo visos pradelstos sumokėti sumos, už pradelstas 180 dienas). Kadangi atsakovė laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškovu, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo taip pat tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 39,82 Eur dydžio delspinigius.

Dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo

31. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1145,88 Eur (1106,06 Eur + 39,82 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 26 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

34. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, iš atsakovės G. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1106,06 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešių eurų ir 6 ct) skolą, 39,82 Eur (trisdešimt devynių eurų ir 82 ct) delspinigius ir 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1145,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės G. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26 Eur (dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminio mokesčio) (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.