Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šios bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė E. N. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 35 MGL dydžio (1 750 Eur) bauda.

Iš nuteistojo E. N. priteista 2 580,60 Eur gydymo išlaidų Kauno teritorinei ligoninių kasai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 1 d., apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su šeimos nariu – broliu A. J. metu, tyčia vieną kartą įdūrė peiliu nukentėjusiajam A. J. į krūtinę, tuo padarydamas jam durtinę–pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su kairio plaučio ir širdies pažeidimu. Tokiais savo veiksmais E. N. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – brolio A. J. sveikatą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo E. N. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. N., tarpusavio konflikto metu vieną kartą durdamas peiliu į krūtinę, sunkiai sutrikdė sveikatą savo broliui A. J. Apeliantas pripažino sužalojęs savo brolį, tačiau teigia tai padaręs labai susijaudinęs, todėl prašo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį kaip sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiam veikos kvalifikavimui nėra teisinio pagrindo. Priešingai, negu teigia apeliantas skunde, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai E. N. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis, padarytomis teismo išvadomis ir abejoti nuteistojo E. N. nusikalstamos veikos kvalifikacija nėra.

6. BK 136 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys (kėsinimasis į asmens gyvybę, sveikatą ar turtą, smūgių sudavimas ir t. t., taip pat psichinis poveikis, pvz. grasinimas panaudoti smurtą, tyčiojimasis ir pan.). Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą bei kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Kvalifikuojant sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 136 straipsnį, nepakanka įrodyti, kad kaltininkas buvo afekto būsenos, kurią jam sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiamas nukentėjusiojo poelgis, nes, be šių aplinkybių, visada būtina nustatyti, jog susijaudinimas kilo staiga, kaip atsakomoji kaltininko reakcija į neteisėtą ar itin įžeidžiamą nukentėjusiojo poelgį ir per minimalų laiką pasireiškė sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu nukentėjusiajam.

7. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad įvykio vakarą į namus grįžo neblaivus brolis A. J., užgauliodamas žodžiais pradėjo kabinėtis. Nuteistasis pusvalandžiui išėjo iš namų, kad brolis apsiramintų, grįžęs rado jį kambaryje, sėdintį ant kėdės. Tuomet jis atsinešė į kambarį batoną, dešrą ir prie stalo pradėjo pjaustyti. Brolis A. J. pradėjo rėkti, jog jis į kambarį atėjo su batais. Įvykio metu A. J. buvo įsiutęs ir agresyviai nusiteikęs šaukė, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Nuteistajam nekreipiant į tai dėmesio, brolis atsistojęs patempė jį už kairės rankos, tuo metu dešinėje rankoje jis laikė peilį. Kai brolis jį patraukė už kairės rankos, dešinėje rankoje laikomas peilis įsmigo broliui į krūtinę. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis A. J.. Tiesa, nuteistojo parodymai dėl sužalojimo padarymo mechanizmo nebuvo nuoseklūs ir vienodi. Ikiteisminio tyrimo metu E. N. parodė, jog nukentėjusysis jam sugriebė už jo sulenktos dešinės rankos, kurioje jis laikė peilį, ir stipriai patraukė į save. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nuteistasis E. N. tvirtino, jog nukentėjusysis jam sugriebė už kairės rankos, o peilį jis laikė dešinėje rankoje. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus, tačiau aptarta E. N. parodymų kaita įgalina nuteistojo parodymus šioje dalyje vertinti kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Nuteistojo ir nukentėjusiojo teisme nurodytas smūgio sudavimo peiliu aplinkybes paneigė ekspertas L. Gogelis, kuris pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją sužalojimas turi būti padarytas aštriu duriančiu, pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė ir buvo panaudota tam tikra jėga. Pagal tokią versiją, kokią pateikė nuteistasis, kad jį patraukė už kairės rankos, jis laikė peilį rankoje ir taip sudavė, tai mano, jog taip negalėjo būti, nes reikėjo tam tikros jėgos, kad audinius, raumenis ir odą perpjauti reikalinga tam tikra jėga ir tokiu judesiu galėjo būti padaryta tik paviršinė žaizda. Šiuo atveju buvo panaudota žymiai didesnė jėga ir judesys, todėl mano, kad buvo smūgis. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nors ekspertas ir paneigė jo parodymus dėl smūgio peiliu sudavimo aplinkybių, tačiau nepaneigė jo nurodomų aplinkybių, kad įvykio metu jis buvo susijaudinęs ir išsigandęs. Su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Pats apeliantas savo parodymuose patvirtino, kad jis žinojo, jog būdamas girtas brolis nesivaldo, keikiasi, kabinėjasi, anksčiau tarp jų yra buvę konfliktų. Vadinasi, įvykio metu toks nukentėjusiojo elgesys nuteistajam staigmena būti negalėjo. Pažymėtina, kad fiziologinio afekto būsena pasireiškia kaip staigus atsakas į asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį, t. y. iš esmės vienkartinį traumuojantį poveikį. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos nebuvo praradęs galimybės suvokti aplinką ir kontroliuoti savo veiksmų. Byloje nenustatyta, jog konflikto metu nuteistajam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, įvykio metu nukentėjusysis jokio grėsmę galinčio kelti daikto neturėjo, nuteistojo nepuolė, tarp šių asmenų buvo kilęs tik žodinis konfliktas. Kaip jau minėta, nuteistasis pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad dar iki aptariamo įvykio jis žinojo apie savo brolio ūmų būdą, kai jis būna išgėręs, anksčiau konfliktuodavo, buvo susimušę, kas leidžia daryti išvadą, kad konfliktinė situacija su A. J. nuteistajam nebuvo visiškai netikėta ir itin paveikusi jo psichologinę ar emocinę būseną. Apeliantas skunde teigia, kad A. J. neteisėti veiksmai (žodinis konfliktas) truko pakankamai ilgą laiką. Šioje nutartyje jau paminėta, kad susijaudinimas pasireiškia staiga, kaip staigus atsakas į asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju E. N. didelį susijaudinimą staiga paneigia praėjęs laiko tarpas. Paties nuteistojo, liudytojų parodymais nustatyta, kad nuo pirmo žodinio konflikto praėjo pusvalandis (tiek laiko nuteistasis buvo išėjęs iš namų), todėl nuteistojo reakcija nebuvo momentinė į nukentėjusiojo elgesį (jis priekaištavo, vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo E. N. reakcija į kilusį žodinį konfliktą, t. y. smūgis peiliu į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį, buvo neadekvati situacijai ir nukentėjusiojo veiksmų pobūdžiui. Pagrindo teigti, jog nuteistojo nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį sąlygojo staiga kilusi afektinė tyčia, kaip greitas atsakas į neteisėtus ar itin įžeidžiančius nukentėjusiosios veiksmus, nėra. Taigi, nenustačius, kad nukentėjusiojo elgesys nusikaltimo padarymo metu buvo neteisėtas ar itin įžeidžiantis ir, kad nuteistasis buvo didelio susijaudinimo būsenos, nėra pagrindo nuteistojo E. N. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį.

8. Priešingai negu teigia E. N. apeliaciniame skunde, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis tyčia padarė sužalojimus savo broliui A. J.. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat elgesį prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Byloje nustatyta, kad E. N. sužalojo nukentėjusįjį peiliu, t. y. panaudodamas pavojingą asmens gyvybei įrankį. Specialisto išvadoje Nr. G 881/2020 (02) užfiksuota, kad nusikaltimo įrankiu A. J. buvo padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su kairio plaučio ir širdies pažeidimu (t. 1, b. l. 89). Minėtoje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad tokio pobūdžio kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. Ekspertas L. Gogelis paaiškino, kad smūgis turėjo būti stiprus. Šie E. N. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, būdamas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog suduodamas peiliu stiprų smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą (krūtinę), kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai sunkias pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet leido joms atsirasti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad E. N. sunkiai sužalojo A. J., veikdamas netiesiogine tyčia. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis užspaudė žaizdą, liepė motinai kviesti greitąją medicinos pagalbą, neleidžia teigti, kad jis neturėjo tyčios sužaloti A. J.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. N. veiksmus įvertino kaip šeimos nario sunkų sveikatos sutrikdymą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Aplinkybės, kad nuteistasis su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jam jokių pretenzijų nereiškė, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nelaikytinos sudarančiomis pagrindą kitokio procesinio sprendimo priėmimui ir kitokiam nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

9. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisingai kvalifikavęs E. N. nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pirmosios instancijos teismas vis dėlto atsižvelgė ir į paties nuteistojo dėstomas įvykio aplinkybes ir įvertino kai kurias abejones E. N. naudai. Nesant pagrindo įvertinti E. N. veiką kaip sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus, teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, padaręs išvadą, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Teisėjų kolegijos nuomone, dar labiau švelninti nuteistojo E. N. padėtį pagrindo nėra.

10. Nuteistasis E. N. apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl to, jog skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors aplinkybių ar paskyrė neteisingą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. N. bausmę, įvertino padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (padarytas labai sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (veikė netiesiogine tyčia), kaltininko asmenybę (jauno amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas, nusikalto ankstesnės bausmės atlikimo metu), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys) bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistajam E. N. paskirta baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė ir subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisingos. Taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje, nėra pagrindo.

11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. vasario 4 d. pažymą Nr. (12.32Mr) PT-789, kurioje prašoma priteisti valstybei iš E. N. 76,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusio dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo A. Palamarčuko suteiktą antrinę teisinę pagalbą šiam nuteistajam nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis, tačiau apeliacinės instancijos teisme E. N. gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi nuteistajam E. N. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas A. Palamarčukas. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo E. N. 76,50 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.