Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam R. K., gynėjui advokatui Rolandui Tamašauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nubaustas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams ir pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos ir R. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams;

tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys ir iš R. K. nukentėjusiajam D. B. priteista 400 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas pagal BK 286 str. už tai, kad jis pasipriešino valstybės tarnautojui, tai yra jis 2008 m. lapkričio 22 d. apie 05.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės patalpose Algirdo g. 20, Vilniuje, būdamas pristatytas dėl nedidelio chuliganizmo, bandė pasišalinti iš sulaikymo vietos, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų – operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės vyresniojo postinio A. G. bei budėtojų grupės specialisto D. B. reikalavimų, bandant sulaikyti R. K. aktyviais veiksmais, muistydamasis vengė sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą du kartus koja spyrė D. B. į dešinę koją, vieną kartą į dešinę ranką, koja sudavė D. B. į dešinės pėdos pirštus, padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje – sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, dešinės pėdos I piršto naginio pirštikaulio lūžį – sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, koja spyrė į dešinį šoną bei pataikė į ten kišenėje buvusį asmeninį D. B. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“, kurį sulaužė, padarydamas 400 Lt turtinę žalą, ir taip panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui D. B..

Be to, jis nuteistas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, tai yra jis 2008 m. lapkričio 22 d. apie 05.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės patalpose Algirdo g. 20, Vilniuje, būdamas pristatytas dėl nedidelio chuliganizmo, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų – operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės vyresniojo postinio A. G. bei budėtojų grupės specialisto D. B. reikalavimų, bandant sulaikyti R. K. aktyviais veiksmais, muistydamasis vengė sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą tyčia du kartus koja spyrė vykdančiam tarnybines pareigas D. B. į dešinę koją, vieną kartą į dešinę ranką, koja sudavė D. B. į dešinės pėdos pirštus, padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje – sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, dešinės pėdos I piršto naginio pirštikaulio lūžį – sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip nesunkiai sutrikdė sveikatą D. B., vykdančiam tarnybines pareigas.

Nuteistasis R. K. skundžia Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi apylinkės teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Jis nesudavė nei vieno smūgio, nespyrė, nepadarė D. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, sulaužant jam kojos piršto kaulą, nesudaužė jo mobiliojo ryšio telefono. Apeliantas teigia, kad įspirti jis negalėjo dėl objektyvių aplinkybių, kadangi turi sveikatos problemų – negali aukščiau pakelti kojos. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu konkrečiai veiksmu ir kada buvo sulaužytas D. B. kojos pirštas ir sudaužytas jo telefonas. Priešingai, tai policijos darbuotojai naudojo prieš nuteistąjį smurtą, jėga uždarė jį į kamerą, spardė budėtojų akivaizdoje. Policijos darbuotojas D. B. apkalba nuteistąjį, keršydamas už anksčiau buvusį konfliktą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuratūra prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas pagrįstai pripažino R. K. kaltu dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui, panaudojant fizinį smurtą, pagal BK 286 str. ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam D. B. dėl jo asmens tarnybos pareigų vykdymo pagal BK 138 str. 2 d. 10 p., kadangi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtino jo kaltę padarius nuosprendyje paminėtas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes, ištirtų įrodymų visetas patvirtina nuteistojo kaltę, todėl išteisinti R. K. pagrindo nėra.

Apeliantas iš esmės neigia priešinęsis policijos pareigūnams ir nesunkiai sutrikdęs vykdančiam tarnybines pareigas D. B. sveikatą, nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės įrodytumo, tačiau kolegijos nuomone, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis pagrindo nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. pristatytas į policijos komisariatą dėl nedidelio chuliganizmo ir viešosios tvarkos pažeidimo, nes daužė LRT duris, triukšmavo (t. 1, b. l. 5, 8-10). Patrulių J. Š. ir G. R. tarnybiniuose pranešimuose, apklausos protokoluose nurodoma, kad viešoje vietoje neblaivus R. K. keikėsi necenzūriniais žodžiais, šūkavo Vilniuje, Konarskio g. 49. Jis padarė ATPK 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas) numatytą pažeidimą, nes pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį (t. 1, b. l. 65, 66). Liudytojų patrulių J. Š. ir G. R. apklausos protokoluose užfiksuota, kad LRT apsaugos darbuotojas jiems pasakojo, kad R. K. beldė į studijos duris, prašė iškviesti policijos darbuotojus (t. 1, b. l. 68-69, 71-73). R. K. 2008-11-22 5.45 val. pristatytas į budėtojų poskyrį budėtojų akyse elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo policijos pareigūnus, grasino jiems atleidimu iš darbo. Mėginant jam pasišalinti, buvo sulaikytas, panaudota fizinė prievarta ir koviniai veiksmai. Patalpintas į sulaikymo kambarį, daužė kojomis grindis (t. 1, b. l. 74). Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad jį patikrinus nustatytas 3,89 prom. neblaivumas, dėl šio tyrimo supykęs, jis sugadino alkotesterio spausdintuvą (t. 1, b. l. 75). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pristatytas į budėtojų dalį, elgėsi agresyviai, bandė pasišalinti iš komisariato, o mėginant jį sulaikyti, spyrė D. B. į ranką ir koją (t. 1, b. l. 84). 2009-01-26 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl R. K. sumušimo nurodyta, kad policijos pareigūnas, naudojęs įstatymų nustatyta tvarka fizinę prievartą R. K. atžvilgiu, baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas, kadangi fizinė prievarta ir koviniai veiksmai buvo panaudoti teisėtai, įgyvendinant policijos uždavinius reikalauti, kad tiesiogiai policijos pareigūnui nepavaldūs asmenys vykdytų teisėtus pareigūno nurodymus, jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudota prievarta Policijos veiklos įstatymo prasme suprantama kaip teisėti veiksmai, siekiant sulaikyti teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo ir kėsinasi į policijos turtą. Ikiteisminis tyrimas pagal R. K. protokole–pareiškime nurodytas aplinkybės dėl BK 228 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymo nutrauktas (t. 1, b. l. 96). Iš paminėtų ikiteisminio tyrimo duomenų seka, kad R. K. buvo pristatytas į policijos komisariatą teisėtai, patruliams gavus tarnybinį pranešimą dėl nedidelio chuliganizmo 2008-11-22 5.30 val. Vilniuje, Konarskio g. 49 (t. 1, b. l. 65). Todėl abejonių, kad policijos darbuotojai veikė teisėtai, pristatant R. K. į policijos komisariatą, nėra. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad pristačius R. K. į budėtojų dalį, tarp jo ir policijos patrulio D. B. įvyko konfliktas, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta D. B. sveikata.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, išdėstytais jo skunde, kad jis nesudavė nei vieno smūgio, nespyrė, nepadarė D. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, sulaužant jam kojos piršto kaulą, nesudaužė jo mobiliojo ryšio telefono, kadangi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos jo kaltei pagrįsti pakanka. Teisiamajame posėdyje R. K. kaltės nepripažino, teigė, kad grįžęs iš televizijos filmavimo, 2008-11-22 vakare rakino buto duris ir pajuto smūgį per galvą, kad išlėkęs basas į lauką, kvietėsi pagalbos, nubėgo į VPK, iš ten buvo nuvežtas į policijos komisariatą, kur tikėjosi pagalbos, tačiau D. B. pradėjo jį visaip įžeidinėti, kad neberašytų skundų, ir prašė nuvežti jį į VPK, tačiau į jo prašymą atsižvelgta nebuvo. Į alkotesterį nepūtė, jo nedaužė, nuo stalo nenumetė. Ant žemės buvo paguldytas už tai, kad skundus rašinėja. Teigė, kad A. G. dėjo antrankius, D. B. smurtavo, J. Š. laikė kojas. Daugiausiai smūgių gavo iš D. B.. Apylinkės teismas jo parodymus apie įvykio eigą laiko nepagrįstais, pareigūnų naudotas smurtas jo atžvilgiu neįrodytas, o tai, kad jis dėl sveikatos būklės (negali pakelti kojos) negalėjo įspirti pareigūnui, paneigta liudytojų parodymais. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad byloje nuteistojo versiją patvirtinančių duomenų nėra.

Kolegija sutinka su tuo, kad nuteistojo kaltę teismas grindė nukentėjusiojo D. B. parodymais, kad jam mėginant pabendrauti su pristatytuoju į budėtojų dalį R. K., nepavyko, jis pareiškė, kad su paprastais policininkais nebendraus, jam buvo iškviesta medicinos pagalba, nes jis buvo akivaizdžiai neblaivus, apdraskytas, paaiškino, kad ką tik buvo sumuštas ir nori rašyti pareiškimą, tačiau jis pagalbos atsisakė ir paprasčiausiai pabėgo. Po valandos buvo vėl pristatytas jau kaip asmuo, padaręs nedidelį chuliganizmą. Patruliai surašė tarnybinius pranešimus. Tuokart atvežtas buvo labai agresyvus, šaukė, įžeidinėjo pareigūnus, vartojo necenzūrinius žodžius, vedamas stumdėsi, bandė pabėgti, tuomet buvo panaudota fizinė jėga, tačiau jis priešinosi ir toliau. Grumtynių metu, R. K. besispardant, jis kelis kartus koja pataikė D. B. į pilvo sritį, į šonus, mėgindamas jį nuo savęs atstumti. Vieno smūgio metu pataikė į dešinės kojos pirštą. Priešinosi tempiamas į sulaikymo kambarį, tačiau daužėsi, rėkė, keikėsi ir ten. Jis ir anksčiau buvo pristatytas į policijos komisariatą panašiomis aplinkybėmis, tokie dalykai kartojasi ne kartą. Dėl sudaužyto telefono grumtynių metu nukentėjusysis patyrė 400 Lt turtinę žalą. Liudytojas A. G. patvirtino nukentėjusiojo D. B. nurodytas aplinkybes, parodė, kad tai ne pirmas R. K. sulaikymo atvejis, yra buvę ir anksčiau, kuomet policijos komisariate jis elgėsi nepagarbiai, vadino pareigūnus „gaidžiais“. Liudytojas J. Š. paaiškino, kad pristatymo metu R. K. elgėsi agresyviai, keikėsi, į policijos komisariatą buvo pristatytas kaip asmuo, įtariamas administracinio teisės pažeidimo padarymu. Liudytojas D. R. konflikto nematė, todėl reikšmingų aplinkybių nenurodė. Liudytojas G. R. parodė, kad atvykę pagal iškvietimą į Lietuvos televiziją su kolega J. Š. matė, kad R. K. buvo neblaivus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, triukšmavo. Buvo pristatytas į policijos komisariatą, nes nereagavo į policijos pareigūnų prašymus nusiraminti. Ekspertė J. G.–Dorošenko patvirtino, kad R. K. vaikščiojo, jo ligos istorijoje nebuvo duomenų, kad jis negali judinti kojos. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008-12-04 specialisto išvadoje Nr. G 5885/08 (01) konstatuota, kad D. B. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, dešinės pėdos I piršto naginio pirštakaulio lūžis, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2008-11-22), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; atskirai poodinė kraujosruva vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi griuvimui (t. 1, b. l. 47-48). Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008-11-24 specialisto išvadoje Nr. G 5696/08 (01) ekspertė konstatavo, kad R. K. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 28). Iš 2010-01-27 Všį Centro poliklinikos asmens sveikatos istorijos gydytojo įrašo matyti, kad R. K. gali kelti koją 60 laipsnių kampu. Iš byloje esančios Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos komisijos 2008-12-11 specialisto išvados Nr. 89TPK-437 matyti, kad R. K. konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas ir epilepsija, nustatyta, kad jis galėjo ir gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 2, b. l. 110).

Nustatyta, kad R. K. 2008-11-22 naktį į Vilniaus miesto 2-ąjį PK policijos pareigūnų buvo pristatytas kaip asmuo, padaręs ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. Šias aplinkybes patvirtino ne tik vėlesniame konflikte betarpiškai dalyvavę nukentėjusysis D. B. ir liudytojas A. G., bet ir R. K. pristatę policijos pareigūnai liudytojai J. Š. ir G. R. Šie liudytojai patvirtino, kad jis priešinosi sulaikymo metu, todėl teko panaudoti prievartą. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas pagrindo neturi. Už tai, kad policijos komisariate triukšmavo, keikėsi, elgėsi agresyviai, buvo uždarytas į sulaikymo kambarį, o grumtynių metu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. B. Liudytojas A. G. ir nukentėjusysis D. B. viso proceso metu nuosekliai parodė, kaip ir kokiais veiksmais R. K. jiems priešinosi, kad D. B. konflikto metu buvo sulaužytas dešinės kojos pirštas. Kolegija pažymi, kad paties sužalojimo mechanizmo nustatymas esminės reikšmės, kvalifikuojant asmens veiką dėl sveikatos sutrikdymo, neturi. Esmė yra tai, kad nukentėjusiajam asmeniui kaltininko veiksmais sutrikdyta sveikata, kurios mastas apsprendžia veikos kvalifikavimą pagal atitinkamą baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šioje byloje D. B. sveikatos sutrikdymo mastas konstatuotas specialisto išvadoje Nr. G 5885/08 (01) kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl R. K. veika kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. teisingai. Todėl teismo padaryta išvada, kad R. K. pasipriešinimą valstybės tarnautojui ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, pagrįsta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokiais atvejais, kai asmuo, panaudodamas ar grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui ir savo veiksmais jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama pagal BK 286 str. ir BK 138 str. 2 d. 10 p. kaip ideali nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-621/2011). BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas – tai bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo panaudojimas, pasipriešinant valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kvalifikuojamas tik pagal BK 286 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206/2013). R. K. pripažintas kaltu pagal BK 286 str. ir BK 138 str. 2 d. 10 p. pagrįstai, todėl jo apeliacinis skundas dėl išteisinimo netenkinamas.

Tiek bausmės rūšis, tiek jos trukmė R. K. taip pat parinkti teisingai, BK 54 str. 2 d. nurodytomis aplinkybėmis vadovautasi kaip visuma. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, teisingai konstatavo, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (apsvaigimas nuo alkoholio), į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad naują veiką jis padarė nuteistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-11-27 nuosprendžiu, tačiau šiam nuosprendžiui dar neįsiteisėjus (nuosprendis įsiteisėjo 2009-08-27). Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad jis nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kadangi teistumo jis dar neturėjo jokio. Pirmosios instancijos teismas teisingai subendrino bausmę R. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas ir galutinę bausmę skyrė vienerių metų laisvės atėmimą, tačiau nors ir atsižvelgė į jo neįgalumą, tačiau neįvertino su R. K. sveikata susijusių aplinkybių ir nepagrįstai nesvarstė galimybės atidėti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, iškilus pagrįstai abejonei, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Byloje pateikti medicininiai dokumentai rodo, kad R. K. yra neįgalus, jam nustatytas 35 proc. darbingumas neterminuotai (t. 2, b. l. 95), taip pat, stebimi jo elgesio, koncentracijos, atminties sutrikimai, ambulatorinių teismo psichiatrinių ekspertizių konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, organinis asmenybės sutrikimas. Akivaizdu, kad dėl sveikatos sutrikimų jo suvokimas yra kiek ribotas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė 2014-01-21-2014-03-20 Nr. 78TPK-21/2014, kurios išvadoje konstatuota, kad R. K. 2008 m. lapkričio mėn. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas, kad R. K. nusikalstamos veikos metu galėjo (visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 3, b. l. 103-109). Taigi, jis gali atsakyti baudžiamąja tvarka ir atlikti bausmę, tačiau būtina įvertinti jo sveikatos būklę skiriant bausmę. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pritaikius R. K. atžvilgiu BK 75 str. nuostatas. Atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš BK 75 str. 2 d. numatytų įpareigojimų. Kolegija sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti pakaks BK 75 str. 2 d. 7 p. numatyto įpareigojimo (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir už tai jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, iš esmės yra pagrįstas dalyje dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir paskirtos bausmės, tik netinkamai individualizuota bausmė, neteisingai nurodžius, kad jis nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo metu ir nepagrįstai netaikant BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės R. K.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), R. K. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.