- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-13
- Bylos Nr.
- e2-657-547/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00473-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. O.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin (Ivančikienei), dalyvaujant ieškovei J. K. – O., jos atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. – O. ieškinį atsakovui A. O. (A. O.) dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti ieškovei santuokinę K. – O. pavardę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ji nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), santuoką įregistravo Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos sudarymo metu atsakovas atliko bausmę Vilniaus 2 – uosiuose pataisos namuose. Santuokos metu vaikų jie nesusilaukė, bendro turto neužgyveno, nes realiai kartu negyveno, su atsakovu bendravo tik keleto susitikimų įkalinimo įstaigoje metu.
Ieškovė nurodė, kad jų planai sukurti šeimą žlugo, kai 2016 metais iš teismo ji gavo nuosprendį, kuriuo nuteistas atsakovas bei sužinojo tiesą apie jo padarytus nusikaltimus. Tuomet ji sužinojo, kad atsakovas dėl savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos yra skolingas daugeliui asmenų. Šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-4010-991/2016 pagal E. P. pareiškimą A. O., suinteresuotiems asmenims J. K. – O. ir antstolei Brigitai Tamkevičienei dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nors ji nedalyvavo A. O. padarytuose nusikaltimuose ir iki 2016 metų apie juos nežinojo tiesos, nežinojo apie priteistą žalos atlyginimą.
Ji neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Kartu su savo motina ir broliu, kurio šeima susideda iš 5 asmenų, glaudžiasi motinai priklausančioje medinio namo dalyje. Namas be patogumų, šildomas malkine krosnimi, jame nėra vandentiekio, tualeto ir kitų patogumų. Ieškovė viena augina nepilnametį sūnų L. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad atsakovas A. O. ją apgavo, nepasakė tiesos apie padarytus nusikaltimus, nieko nesakė apie skolas iki santuokos sudarymo ir po jos sudarymo. Jie niekada negyveno kartu šeimoje. Savo pajamas ir išlaidas tvarko kiekvienas savo nuožiūra, negyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovas visiškai neprisideda prie šeimos išlaidų, paskutiniu metu visiškai nesidomi ja, todėl ji yra tvirtai apsisprendusi dėl santuokos nutraukimo ir kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu (kai sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą).
Atsiliepimas
Atsakovas A. O. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (pavadinta pranešimu), su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su sutuoktine bendro turto neužgyveno, bendrų vaikų neturi. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
CK 3.28 straipsnyje numatyta, kad sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš pateikto ieškinio matyti, kad jiems šeimos santykių kaip bendro gyvenimo pagrindo sukurti nepavyko ne tik dėl nesutarimų, bet ir skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, sutuoktinių teises ir pareigas. Taip susiklosčius aplinkybėms, santuokinių: ieškovo ir atsakovės santykių tęsimas neturi jokios prasmės.
A. O. (A. O.) ir J. K. – O. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė prašo santuoką nutraukti pripažinus, kad dėl jos iširimo yra kaltas atsakovas.
CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30 straipsniai, 3.35-3.36 straipsniai, 3.85 straipsnis, 3.92 straipsnis ir 3.100 straipsnis, tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba buvo neištikimas, arba žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Ieškovė, įrodinėdama atsakovo kaltę, nurodžiusi, kad A. O. ją apgavo, nepasakė tiesos apie padarytus nusikaltimus, nieko nesakė apie skolas iki santuokos sudarymo ir po jos sudarymo. Iki 2016 metų ji nežinojo tiesos apie atsakovo padarytus nusikaltimus bei nežinojo apie priteistą žalos atlyginimą. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, matosi, kad atsakovas A. O. daug kartų teistas dėl vagysčių, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei kitų nusikalstamų veikų.
CK 178 straipsnis numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (CPK 12 straipsnis). Teismas laiko, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo A. O. kaltės. Pagrindinės santuokos nutraukimo priežastys - atsakovo nesąžiningumas ir apgaulė. A. O. ieškovę apgavo, nepasakydamas tiesos apie padarytus nusikaltimus, apie skolas iki santuokos sudarymo ir po jos sudarymo. Ieškovei kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu (kai sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą), atsakovas neparodė net menkiausio noro išsaugoti jų šeimą. Jie niekada negyveno kartu, šeimoje. Savo pajamas ir išlaidas tvarko kiekvienas savo nuožiūra, negyvena santuokinio gyvenimo. Laikytina, kad gyvenimas atskirai, atsakovo nesąžiningumas ir apgaulė galutinai nulėmė jų santuokos iširimą, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.
Atsakovas turi skolų, apie santuokos nutraukimą kreditoriams pranešta.
Šalys pripažino, kad santuokos metu jie neužgyveno jokio turto, gyvenant santuokoje labai neilgą laiką - vaikų nesusilaukė.
Jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą (CK 3.70 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad ji nereikalauja iš atsakovo išlaikymo, sutinka, kad po santuokos nutraukimo jai būtų palikta santuokinė pavardė, tad laikytina, kad visi klausimai yra išspręsti.
Ieškovė, pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi jai buvo skirta antrinė teisinė pagalba ir ji buvo 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi ieškinys yra tenkinamas ir santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, tai žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsniu, iš atsakovo taip pat priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (valstybės) turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 2,76 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011-11-11) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismo patirtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Santuoką, sudarytą tarp ieškovės J. K. – O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. O. (A. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2013-03-07 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo A. O. kaltės.
Po santuokos nutraukimo J. K. – O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę palikti nepakeistą – K. – O..
Priteisti iš atsakovo A. O. (A. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 41 Eur (keturiasdešimt vieną euro 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas - 5660.
Priteisti iš atsakovo A. O. (A. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115,80 Eur (vieną šimtą penkiolika euro 80 ct) bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, valstybės naudai. Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.