Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pritaikymo nuteistajam N. I.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD prie LR VRM) prašymas (siūlymas) vadovaujantis BK 96 straipsnio 1 dalies b punktu, spręsti klausimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pritaikymo.

Prokurorė pateikė atsilepimą dėl teikimo ir nurodė, jog susipažinus su informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-626/2011 2012 m. kovo 8 d. išduotas vykdomasis raštas, 2014 m. birželio 9 d. gautas antstolio Rimanto Vižainiškio pranešimas, kad N. I. baudos nesumokėjo, 2016 m. gegužės 2 d. Vykdomasis raštas grąžintas kartu su išieškojimo negalimumo aktu, jokių kitų duomenų apie tai, kad N. I. sumokėjo jam paskirtą baudą nėra. BK 96 straipsnio l dalies ,,b“ punktas numato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Tuo pačiu BK 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, - dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Vertinant turimus duomenis, konstatuotina, kad N. I., nesumokėdamas jam paskirtos baudos, vengia atlikti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendžio vykdymo senaties terminas šiuo atveju dar nėra suėjęs. Šiuo atveju nėra nustatytos būtinos sąlygos, kurių pagrindu N. I. atžvilgiu būtų galima taikyti apkaltinamojo nuosprendžio senatį ir prašo Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus teikimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas

BK 96 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. To paties BK straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Taigi, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra laikoma apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią yra pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme 2011 m. liepos 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-626/2011 N. I., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta 15 MGL, t. y. 1 950 Lt bauda, kuri turėjo būti sumokėta per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2011 m. rugpjūčio 25 d. ir pradėtas vykdyti. N. I. baudą privalėjo sumokėti per šešis mėnesius, tačiau jos nesumokėjo. Pažymėtina, kad teismo baudžiamasis įsakymas su vertimu į rusų kalbą buvo išsiųstas N. I. gyvenamosios vietos adresu. Baudžiamosios bylos Nr. 11-305-626/2011 duomenimis laiškas N. I. negrįžo, todėl laikytina, jog jis buvo įteiktas N. I.. 2014 m. birželio 9 d. antstolis Rimantas Vižainiškis informavo, kad N. I. baudos nėra sumokėjęs, vykdomasis raštas grąžintas su išieškojimo negalimumo aktu. Atlikus VMI įmokų paiešką nustatyta, kad bauda iki šiol nėra sumokėta.

Atsižvelgiant į tai, kad N. I. buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą, jis sutiko procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, buvo supažindintas su jam siūloma bausme, taip pat buvo tinkamai informuotas apie Vilniaus rajono apylinkės teisme 2011 m. liepos 11 d. priimtą baudžiamąjį įsakymą, laikytina, jog savo veiksmais jis vengė atlikti teismo jam paskirtą bausmę.

Esant išdėstytoms aplinkybėms laikytina, kad nuteistasis N. I. vengė atlikti teismo jam paskirtą bausmę, todėl šiuo metu nėra galimybės taikyti apkaltinamojo nuosprendžio senaties, kadangi dar nėra praėję 15 metų nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsniu, 352 straipsniu, 361 straipsnio 1 dalimi, 362 straipsniu,

nutaria:

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus teikimą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per šią nutartį priėmusį teismą.