- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-1301-254/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00032-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- A. B., uždarajai akcinei bendrovei „BD group“
- Ieškovas
- Valstybės įmonės Valstybės turto fondas
- Trečiasis asmuo
- V. K., A. U., Šakių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Aistei Raginytei, dalyvaujant ieškovo atstovui V. Š., atsakovui A. B., atsakovės atstovui A. Š., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams A. P. ir L. V. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3-630/2011 pagal ieškovės Valstybės įmonės Valstybės turto fondas ieškinį atsakovams A. B., uždarajai akcinei bendrovei „BD group“, tretieji asmenys V. K., A. U., Šakių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl privatizuotų pastatų nugriovimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybės įmonė Valstybės turto fondas 2009 m. kovo 10 d. kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą su ieškiniu (1 t. b. l. 2-7) prašydamas įpareigoti atsakovą A. B. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Šakių rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo nugriauti pastatą – Molio priėmimo skyrių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), išdavimo; įpareigoti atsakovę UAB „BD group” per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Šakių rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo nugriauti likusius nenugriautus privatizavimo objektą sudarančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), išdavimo; įpareigoti atsakovą A. B. per šešis mėnesius nuo leidimo pastato nugriovimui išdavimo dienos nugriauti pastatą - Molio priėmimo skyrių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją ir ieškovui pateikti Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduoto akto/pažymos apie pastato nugriovimą kopiją; įpareigoti atsakovę UAB „BD group” per šešis mėnesius nuo leidimo pastatų nugriovimui išdavimo dienos nugriauti likusius nenugriautus, privatizavimo objektą sudarančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją ir ieškovui pateikti Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduoto akto/pažymos apie pastatų nugriovimą kopiją. Nurodė, kad ieškovė nuo 2000-04-11 patikėjimo teise valdė negyvenamuosius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). 2000-07-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 882 šis nekilnojamasis turtas su žyma „nugriovimui” buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą, o pastatų privatizavimo programa su sąlyga, kad pirkėjas per 1 metus nuo sutarties pasirašymo dienos privalo nugriauti statinius ir sutvarkyti teritoriją buvo paskelbta 2000 m. Privatizavimo biuletenyje Nr. 15. Pastatų viešasis aukcionas įvyko 2000-12-18, kurį laimėjo V. K. ir su juo 2000-12-27 buvo sudaryta valstybei nuosavybės teise priklausiusių negyvenamųjų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 650-2000, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti ir perduoti pagal aktą pirkėjui privatizavimo objektą nugriovimui, o tretysis asmuo V. K. įsipareigojo sumokėti privatizavimo objekto kainą ir gauti leidimą pastatų nugriovimui bei per vienerius metus nuo sutarties pasirašymo dienos nugriauti privatizavimo objektą bei sutvarkyti teritoriją. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė 2000-12-27 Aktu dėl privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo. Privatizavimo sutarties pagrindu 2001-03-27 Nekilnojamojo turto registre prie kiekvieno statinio buvo įregistruotas įrašas „Nekilnojamasis daiktas įsigytas nugriovimui”. Privatizavimo įstatyme yra numatyta, jog parduodant privatizavimo objektą, turi būti parduodamas žemės sklypas po juo arba sudaroma žemės sklypo nuomos sutartis. Parduodant privatizavimo objektą nugriovimui, valstybė turi interesą atlaisvinti žemės sklypą ir jį panaudoti kitoms reikmėms. Nugriovimui parduodamo objekto kaina yra ženkliai mažesnė, kadangi pirkėjas prisiima prievolę nugriauti perkamus statinius. Pirkėjas privalo žinoti statybos ir nugriovimo teisės aktų reikalavimus, kaip turi būti nugriaunamas statinys ir sutvarkoma teritorija, kadangi tai viešai skelbiamas teisės aktas. Ieškovė neturi pareigos atlikti paskaičiavimus ir pirkėjui pateikti nugriovimo darbų sąmatą, tačiau pirkėjas privalo būti apdarus ir protingas, ir pats įvertinti perkamą objektą bei jo nugriovimo kaštus. Ieškovės oficialiame tinklalapyje yra patalpintos privatizuojamų objektų nuotraukos, aprašymai, perkant yra organizuojama objekto apžiūra vietoje, todėl ieškovė nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Ieškovė, vykdydama Privatizavimo sutarties kontrolę, 2003 metais atliko patikrinimą ir nustatė, kad privatizavimo objektas nebaigtas griauti, teritorija nėra sutvarkyta, todėl 2003-11-11 pareikalavo, kad tretysis asmuo V. K. įvykdytų prisiimtą prievolę. V. K. prašymu, ieškovė 2004-03-26 raštu patenkino Pirkėjo prašymą pratęsti prievolės įvykdymo terminą iki 2004-12-31. Tretysis asmuo V. K. 2007-08-06 ir 2006-11-10 pirkimo-pardavimo sutartimis, neinformavęs ieškovės, pardavė privatizavimo objektą sudarančius pastatus A. U. ir A. B.. Ieškovė 2008 m. pabaigoje atlikusi privatizavimo objekto apžiūrą, nustatė, kad Formavimo cechas, Degalų sandėlis bei Molio priėmimo skyrius yra nenugriauti, taip pat išlikę Katilinės pamatų-sienų betoninės konstrukcijos, Tunelinių džiovyklų pamatai, Gamybos cecho pamatai ir sienų likučiai, Mazuto siurblinės konstrukcijos, daugelio nugriautų statinių vietoje likęs neišvežtas statybinis laužas. Ieškovė 2009-01-12 raštu pareikalavo, kad A. U. iki 2009-03-02 nugriautų 2007-08-06 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytus pastatus ir sutvarkytų teritoriją, tokį patį reikalavimą, nustatydama prievolės įvykdymo terminą iki 2009-05-20, ieškovė 2009-01-12 pateikė A. B.. 2009-02-12 raštu A. U., o 2009-02-20 raštu A. B. atsisakė įvykdyti ieškovės reikalavimus. 2010-09-07 A. U. jam nuosavybės teise priklausančius pastatus, sudariusius dalį privatizavimo objekto, pardavė UAB „BD group”. Iš trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, jog prievolė nugriauti statinius nėra įvykdyta, pastatai neišregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kaip nugriauti. CK 4.9 str. nustato, jog daiktinės teisės suvaržymais laikomi su daiktu susieti įsipareigojimai ir kartu su daiktu yra perleidžiami naujam daikto savininkui. Jeigu daiktinės teisės suvaržymai turi būti registruojami, kartu su daiktu perleidžiami tik įregistruoti suvaržymai. Kadangi Nekilnojamojo turto registre Privatizavimo sutarties pagrindu buvo įregistruotas įrašas „Nekilnojamasis daiktas įsigytas nugriovimui”, todėl prievolė nugriauti pastatus neišnyko ir ją privalo įvykdyti dabartiniai turto savininkai. Nenugriovus pastatų yra pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi Lietuvos Respublikos teritorijoje ne vienas privatizavimo objektas buvo parduotas nugriovimui ir ši prievolė buvo įvykdyta. Atsakovas A. B. pateikė taikos sutarties projektą, kurio sąlygos prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui, be to teisingumo principams, kadangi sudarius tokią taikos sutartį atsirastų blogas precedentas pigiai pirkti iš valstybės turtą nugriovimui, vėliau gaunant leidimą statinių nenugriauti.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu (2 t. b. l. 159-166) ieškinį patenkino visiškai, įareigojo atsakovą A. B. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Šakių rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo nugriauti pastatą – Molio priėmimo skyrių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), išdavimo ir per šešis mėnesius nuo leidimo pastato nugriovimui išdavimo dienos nugriauti pastatą - Molio priėmimo skyrių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją ir ieškovui pateikti Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduoto akto/pažymos apie pastato nugriovimą kopiją.
Teismas įpareigojo atsakovę UAB „BD group” per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Šakių rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo nugriauti pastatus - Buitines patalpas, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini); Kino teatrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Praėjimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Gamybos cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Molio sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Tunelines džiovyklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Dujų generatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Šamoto mazgą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Formavimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Mechanines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Stalių dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Degalų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Mazuto siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Technologinę galeriją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Formavimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), išdavimo ir per šešis mėnesius nuo leidimo pastatų nugriovimui išdavimo dienos nugriauti pastatus - Buitines patalpas, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini); Kino teatrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Praėjimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Gamybos cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Molio sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Tunelines džiovyklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Dujų generatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Šamoto mazgą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Formavimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Mechanines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Stalių dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Degalų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Mazuto siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Technologinę galeriją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Formavimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją ir ieškovui pateikti Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduoto akto/pažymos apie pastatų nugriovimą kopiją.
Teismas priteisė iš atsakovo A. B. 177,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 66,5 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovės UAB „BD group“ 28,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 66,5 Lt žyminio mokesčio, į valstybės pajamas.
Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog ieškovė pagal priėmimo-pardavimo aktą nuo 2000-04-11 patikėjimo teise valdė negyvenamuosius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8). Vadovaujantis 2000-07-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 882 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-02-23 nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo” dalinio pakeitimo”, turtas su žyma „nugriovimui” buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą. Privatizavimo biuletenyje Nr. 15 (2000 m.) buvo viešai paskelbta pastatų privatizavimo programa su sąlyga, kad pirkėjas per 1 metus nuo sutarties pasirašymo dienos privalo nugriauti statinius ir sutvarkyti teritoriją, pastaboje buvo nurodyta, jog objektui žemės sklypas nepriskirtas, pastatų nugriovimas ir teritorijos sutvarkymas turi būti vykdomi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (t. 1, b. l. 9). Tuo pagrindu teismas atmetė atsakovų prieštaravimus, jog ieškovė neįvykdė savo pareigos tinkamai informuoti pirkėją, kad pastatų nugriovimas turi būti atliktas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Ieškovė neturėjo pareigos atlikti nugriovimo darbų paskaičiavimą ar sąmatą pagal tuo metu galiojančius privatizavimo santykius reglamentavusius įstatymus, tai yra pagal 1997-11-04 Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 (2000-07-20 Įstatymo redakcija) 4 str. 2 d. Pastatų viešasis aukcionas įvyko 2000-12-18, kurį laimėjo V. K. ir su juo 2000-12-27 buvo sudaryta valstybei nuosavybės teise priklausiusių negyvenamųjų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 650-2000, pagal kurios 2 p. ieškovė įsipareigojo parduoti ir perduoti pagal aktą pirkėjui privatizavimo objektą nugriovimui, o tretysis asmuo V. K. pagal sutarties 5 p. ir 8 p. įsipareigojo sumokėti privatizavimo objekto kainą ir gauti leidimą pastatų nugriovimui bei per vienerius metus nuo sutarties pasirašymo dienos nugriauti privatizavimo objektą bei sutvarkyti teritoriją (t. 1, b. l. 10-12). Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė 2000-12-27 Aktu dėl privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo (t. 1, b. l. 13). Privatizavimo sutarties pagrindu 2001-03-27 Nekilnojamojo turto registre prie kiekvieno statinio buvo įregistruotas įrašas „Nekilnojamasis daiktas įsigytas nugriovimui”. Ieškovas pakankamai aktyviai vykdė Privatizavimo sutarties kontrolę, tai įrodo 2003 metais atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad privatizavimo objektas nebaigtas griauti, teritorija nėra sutvarkyta, todėl 2003-11-11 ieškovas pareikalavo, kad tretysis asmuo V. K. įvykdytų prisiimtą prievolę, V. K. prašymu, ieškovė 2004-03-26 raštu patenkino Pirkėjo prašymą pratęsti prievolės įvykdymo terminą iki 2004-12-31. Ieškovė, remdamasi V. K. prašymu leisti nenugriauti vieną statinį – formavimo cechą, unikalus Nr. 8490-5000-2402, kreipėsi į Šakių rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrių, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Marijampolės teritorinį padalinį, Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamentą ir Marijampolės apskrities viršininko administraciją. Atsakovai nurodo, jog šios institucijos suteikė leidimą nenugriauti privatizavimo objektą sudarančius statinius, todėl tarsi suklaidino naujuosius statinių įgijėjus – A. B. ir A. U.. Teismas sprendė, kad atsakovai neteisingai aiškina šių institucijų išduotas pažymas (t. 1, b. l. 23, 24, 26, 27), kuriose nurodyta, jog šis pastatas nėra saugomojoje teritorijoje ir nepatenka į paveldosaugos teisinio reguliavimo sferą, teritorijoje nėra aplinkosauginių apribojimų nustatyta tvarka vykdyti gamybinę veiklą, tam reikalinga paruošti sklypo detalųjį planą, suskaidant teritoriją ir suformuojant žemės sklypus prie išlikusių pastatų, nustatant teritorijos tvarkymo ir užstatymo režimą, privažiavimo kelius ir komunikacijų koridorius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė svarstė galimybę leisti nenugriauti tik vieną iš privatizavimo objektą sudarančių pastatų - formavimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pati kreipėsi į minėtas institucijas dėl leidimo vykdyti gamybinę veiklą ir žemės sklypo prie minėto pastato suformavimo, be to 2005-11-03 pranešė V. K., jog privatizavimo sutarties pakeitimas gali būti svarstomas tik tada, kai jis pateiks kompetentingos institucijos pažymą apie likusių 20 pastatų tinkamą nugriovimą (t.1, b. l. 28). Be to teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra ir kitų statinių, kurie šiuo metu nupirkti atsakovės UAB „BD group” pagal 2010-09-07 pirkimo-pardavimo sutartį be prievolės nugriauti, todėl neabejotinai šioje teritorijoje bus sprendžiamas žemės sklypo detaliojo plano parengimo ir tam tikros veiklos vykdymo klausimas. Teismas pažymėjo, kad ieškovę klaidino ne tik paties trečiojo asmens V. K. veiksmai, nurodant, kad visi pastatai nugriauti, teritorija sutvarkyta, bet ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006-03-02 pažyma, kurioje nurodyta, jog pagal išduotą leidimą nugriauti pastatus, nenugriautas tik vienas statinys - formavimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl visiškai nepagrįstais laikė atsakovo A. B. ir trečiojo asmens A. U. atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus argumentus, jog ieškovė turėjo pareigą siekti, kad kita šalis vykdytų savo įsipareigojimus, tačiau šią pareigą pažeidė, kadangi per aštuonerius metus nepareiškė reikalavimo nugriauti statinius. Tretysis asmuo V. K. 2007-08-06 pirkimo-pardavimo sutartimis, neinformavęs ieškovės, pardavė dalį privatizavimo objektą sudarančių pastatų - buitines patalpas, Kino teatrą, praėjimo punktą, 4 sandėlius, gamybos cechą, 2 katilinę, molio sandėlį, tunelines džiovyklas, dujų generatorinę, šamoto mazgą, 2 formavimo cechus, mechanines dirbtuves, stalių dirbtuves, degalų sandėlį, mazuto siurblinę, technologinę galeriją trečiajam asmeniui A. U. (t. 1, b. l. 33-46), o 2006-11-10 pirkimo - pardavimo sutartimi privatizavimo objektą sudarantį pastatą molio priėmimo skyrių atsakovui A. B. (t. 1, b. l. 67-70), tretysis asmuo A. U. 2010-09-07 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė dalį privatizavimo objektą sudarančių pastatų - buitines patalpas, kino teatrą, praėjimo punktą, 3 sandėlius, gamybos cechą, katilinę, molio sandėlį, tunelines džiovyklas, dujų generatorinę, šamoto mazgą, 2 formavimo cechus, mechanines dirbtuves, stalių dirbtuves, degalų sandėlį, katilinę, mazuto siurblinę, technologinę galeriją atsakovui UAB „BG group” (t. 2, b. l. 131-145). Visose keturiose sutartyse (pastatas - praėjimo punktas įsigytas atskira 2007-08-06 sutartimi) yra nurodyta, jog nekilnojamieji daiktai įsigyti nugriovimui - 2007-08-06 pirkimo-pardavimo sutarčių 2.1.1 p., 2006-11-10 pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 p., 2010-09-07 pirkimo-pardavimo sutarties 2.8 p., 2.11 p., 2.12 p., 2.13 p., 2.14 p., 2.15 p., 2.16 p., 2.17 p., 2.18 p., 2.20 p., 2.21 p., 2.22 p., 2.23 p., 2.24 p., 2.25 p., 2.27 p., 2.29 p., 2.32 p., 2.33 p., 2.38 p. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog visų privatizavimo objektą sudariusių pastatų suvaržymai – įpareigojimas juos nugriauti – yra įregistruoti ir išviešinti viešajame registre (t. 2, b. l. 12-29, 156-158).
Teismas vadovavosi CK 4.9 straipsniu, nustatančiu, jog daiktinės teisės suvaržymais laikomi su daiktu susieti įsipareigojimai, kurie kartu su daiktu yra perleidžiami naujam daikto savininkui, jeigu daiktinės teisės suvaržymai turi būti registruojami, kartu su daiktu perleidžiami tik įregistruoti suvaržymai. Kadangi Nekilnojamojo turto registre Privatizavimo sutarties pagrindu buvo įregistruotas įrašas „Nekilnojamasis daiktas įsigytas nugriovimui”, todėl įpareigojimas nugriauti pastatus neišnyko ir jį privalo įvykdyti dabartiniai turto savininkai – atsakovai A. B. ir UAB „BD group”. Tai, jog su daiktu susieti įsipareigojimai dar nėra įvykdyti, įrodo pačios ieškovės 2008 m. pabaigoje atlikta privatizavimo objekto apžiūra, kurios metu nustatyta, kad Formavimo cechas, Degalų sandėlis bei Molio priėmimo skyrius yra nenugriauti, taip pat išlikę Katilinės pamatų-sienų betoninės konstrukcijos, Tunelinių džiovyklų pamatai, Gamybos cecho pamatai ir sienų likučiai, Mazuto siurblinės konstrukcijos, daugelio nugriautų statinių vietoje likęs neišvežtas statybinis laužas (t. 1, b. l. 53-54). Tai patvirtina trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, iš kurio matyti, jog prievolė nugriauti statinius nėra įvykdyta, pastatai neišregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kaip nugriauti (t. 2, b. l. 79-87). Pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymo Nr. D1-824 „Dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. Įsakymo Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 “Statinio statybos rūšys” patvirtinimo” pakeitimo” 15 p. statinio nugriovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas, statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi), statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio nugriovimu, jei nėra nugriaunamas visas statinys. Patys atsakovai sutiko, jog pastatai nenugriauti, kadangi jų nugriovimo kaštai yra per dideli. Teismas atmetė šiuos atsakovų argumentus kaip teisiškai nepagrįstus ir nelogiškus, kadangi kiekvienas apdairus ir protingas žmogus, sudarydamas sandorį privalo pats įvertinti iš sandorio kylančias pareigas ir įsipareigojimus. Atsakovai neginčijo pirkimo-pardavimo sutarčių kaip sudarytų dėl valios trūkumų, pripažino žinoję ir supratę apie prisiimtą įsipareigojimą nugriauti įsigyjamus nekilnojamuosius daiktus, tačiau šį įsipareigojimą neigia kaip formalų, neteisingą ir neprotingą. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų paaiškinimus ir tikruosius jų ketinimus sudarant pirkimo-pardavimo sutartis, padarė išvadą, jog atsakovų nesutikimas su daikto suvaržymais yra neteisėtas ir nesąžiningas. Atsakovas A. B. nurodė pirkęs Molio priėmimo skyrių tam, kad galėtų įsigyti žemės sklypą po šiuo statiniu, be to pateikė ieškovei taikos sutarties projektą siūlydamas sumokėti pastato rinkos vertę. Ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė nesutinka pasirašyti taikos sutarties, kurios sąlygos prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui, be to teisingumo principams, kadangi sudarius tokią taikos sutartį atsirastų blogas precedentas pigiai pirkti iš valstybės turtą nugriovimui, vėliau gaunant leidimą statinių nenugriauti, be to būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi valstybė netektų dalies pajamų, kurias būtų gavusi parduodama turtą be prievolės nugriauti. Teismas pritarė šiai ieškovės pozicijai ir atmetė atsakovų argumentus apie teisėtus lūkesčius nenugriauti ginčo objekto ir sudaryti su ieškove taikos sutartį.
Teismas įvertino tai, kad ginčo objektų suvaržymai atsirado Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-02-23 nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo” dalinio pakeitimo”, pagrindu, vėliau buvo perkelti į 2007-08-06, 2006-11-10, 2010-09-07 pirkimo-pardavimo sutartis, todėl dabartinių atsakovų veiksmai siekiant paneigti šiuos nuosavybės teisės suvaržymus, laikyti nepagrįstais. Teismas patikslino ieškovės reikalavimų formuluotes nurodant konkrečius statinių pavadinimus ir unikalius numerius. Atsakovai neginčijo ieškovės prašomo nustatyti 1 mėnesio termino kreiptis dėl leidimo nugriauti pastatus išdavimo ir 6 mėnesių termino pastatų nugriovimui, todėl teismas, atsižvelgdamas į 10 metų trunkantį įsipareigojimo neįvykdymą, laikė šiuos terminus pakankamai pagrįstus ir protingus, be to dėl terminų pratęsimo galima susitarti sprendimo vykdymo procese, ką patvirtino ir pats ieškovės atstovas.
Šalies argumentai
Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 2-3) prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo dėl šių priežasčių:
1. Teismo sprendimas pažeidžia atsakovo interesus. 2006 m. lapkričio 10 d. atsakovas nusipirko iš trečiojo asmens V. K. pastatą - molio priėmimo skyrių. Šį pastatą pirko nugriovimui, nes jam labiau reikėjo žemės, kuri buvo po pastatu. Prieš perkant pastatą, teiravosi Marijampolės apskrities viršininko administracijoje ar galės naudotis žeme, esančia po pastatu ir jam buvo atsakyta teigiamai. Taigi atsakovas buvo suklaidintas ir dabar žemės pirkimo pardavimo sutarties sudaryti jau negalima. Pastatas buvo avarinės būklės, pavojingas aplinkiniams. Atsakovas jį sutvarkė, įdėjo 15 000 Lt lėšų į pastato remontą (sutvirtino pastato konstrukcijas), kad nenugriūtų. Kadangi pastatas nebuvo sugriautas, Šakių rajono savivaldybės administracija 2007 m. rugsėjo 18 d. prie jo nuosavybės teise turimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), leido rengti žemės sklypo ribų suformavimo ir paskirties nustatymo detalųjį planą. Detalaus plano parengimas jam kainavo apie 3 000 Lt. Pastatas nėra Panemunių regioninio parko teritorijoje ir jam nėra taikomi jokie specialūs reikalavimai. Nurodytas pastatas atsakovui yra labai reikalingas, nes jis nori jame vykdyti veiklą, t. y. transporto priemonių remontą ir pan. Be to, būtų sukurtos naujos darbo vietos, mokami mokesčiai. Pastato nugriovimas labai skaudžiai atsilieptų ir atsakovo šeimos turtinei padėčiai. Investicijas, kurias įdėtų į pastato nugriovimą, atsakovas galėtų panaudoti pastato rekonstrukcijai, aplinkos sutvarkymui, naujų darbo vietų kūrimui, verslo vystymui.
2. Teismo sprendimas pažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, sprendžiant ginčą teisme. Atsakovas kreipėsi į ieškovę siūlydamas sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis, kad galėtų išpirkti pastatą už vidutinę rinkos pastato vertę 8 480 Lt, kuri yra nustatyta VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-08-26 išraše, 2.23 p., įvertinus, kad jau 1 000 Lt yra sumokėti V. K.. Buvo pateiktas taikos sutarties projektas, taip kaip ieškovė prašė 2010-07-34 rašte Nr.(40)3R-1790, 2010-08-02 rašte Nr. (40)3R-1955. Pateikdamas taikos sutarties projektą, atsakovas siūlė sumokėti ieškovės naudai pastato rinkos vertę. Tačiau ieškovė ignoravo pasiūlymą ir vienasmeniškai jį atmetė. Su ieškovės atstovo motyvais, kad sudarius taikos sutartį atsirastų blogas precedentas pigiai pirkti iš valstybės turtą nugriovimui, vėliau gaunant leidimą statinių nenugriauti, be to būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi valstybė netektų dalies pajamų, kurias būtų gavusi parduodama turtą be prievolės nugriauti, kuriems pritarė teismas, atsakovas nesutinka. Šių teiginių nepagrindžia jokie įrodymai.
3. Dėl terminų pastatams nugriauti. Pastato nugriovimas kainuotų apie 20 000 Lt ir atsakovas tokių lėšų neturi. Teismo nustatytas vieno mėnesio terminas leidimo pastato nugriovimui gauti bei šešių mėnesių terminas nugriauti pastatą ir sutvarkyti teritoriją yra nerealus, nes atsakovo materialinė padėtis yra sunki, yra sudėtinga surasti rangovą, kuris atliktų griovimo darbus. Teisme buvo akcentuota, kad ieškovės siūlomi terminai yra per trumpi, kad atsakovas galėtų dėl savo sunkios turtinės padėties įvykdyti teismo sprendimą. Todėl mano, kad nurodytus terminus reikalinga pratęsti, t. y. leidimui statinio nugriovimui gauti suteikti 1 metų terminą, kadangi reikalingas dar projektas statinio nugriovimui, ir 2 metų terminas - pačiam statiniui nugriauti. Nurodytiems darbams reikalingos lėšos, kurias atsakovas gali gauti tik vystydamas individualią veiklą.
Atsiliepimas
Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 14-17) prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiga, atsiradusi V. K. įsigyjant privatizavimo objektą sudarančius pastatus, neišnyko ir ją privalo įvykdyti dabartiniai turto savininkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2006, nurodė, kad viešame registre įregistruotas daiktinės nuosavybės teisės suvaržymas - pareiga nugriauti nuosavybėn įgytą statinį - dėl ryšio su daiktu, per tai taikant absoliutumo ir sekimo principus yra privalomas bet kuriam daiktą nuosavybėn įgijusiam asmeniui, nors jo įgijimo sandoryje tai būtų ir nenurodyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisės suvaržymai, kurie atsirado teisės aktų pagrindu, o vėliau buvo perkelti į sutartį, vėlesnių nuosavybės teisės objekto įgijėjų vienašališka valia negali būti panaikinti ir priešingi jų įgyvendinimui asmenų valiniai veiksmai prieštarautų imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir būtų niekiniai. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nebuvo suteikta galimybė ginčą išspręsti taikiai, kadangi taikos sutarties sudarymas yra šalių teisė, bet ne pareiga. Apeliantas teigia, kad pirkdamas pastatą -molio priėmimo skyrių - žinojo, kad jis parduodamas nugriovimui. Turto fondo nuomone, vidutiniškai protingo, apdairaus ir rūpestingo žmogus standartą atitinkantis asmuo tokioje situacijoje turėjo įvertinti investicijų į nugriovimui nusipirktą pastatą tikslingumą, kartu toks asmuo turėtų prisiimti ir atsakomybę už savo sprendimais prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti 2011 m. kovo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13-630/2011 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Turto fondo nuomone, toks reikalavimas nėra teisiškai pagrįstas ir tik parodo apelianto siekį vilkinti procesą ir galutinio sprendimo byloje priėmimą, nes apeliantas nenurodė nei vieno absoliutaus teismo sprendimo panaikinimo pagrindo, įvardijamo Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, dėl ko 2011 m. kovo 10 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Taip pat Turto fondas mano, kad byloje pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėtos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, buvo tinkamai atskleista civilinės bylos esmė. Atsižvelgdamas į tai, pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra.
Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 9-11) prašo jį atmesti, Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nusipirko pastatą žinodamas, jog jis skirtas nugriovimui, dėl ko pareiga nugriauti pastatą neišnyko ir ją privalo vykdyti dabartiniai pastato savininkai. Inspekcijai 2010 m. gruodžio 3 d. patikrinus faktinę situaciją nustatyta, kad statiniai nenugriauti. Statybos įstatymas numato, kada gali būti įgyvendinama statytojo teisė (3 str. 2 d.). Apeliantas, norėdamas pastate vykdyti kokią nors veiklą, turėtų jį iš naujo perstatyti, tačiau tokių darbų negalės atlikti, nes žemės sklypą, kuriame statomas statinys, turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudotis kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, turi turėti statybas leidžiantį dokumentą ir statinį valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudotis kitais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Kadangi statinys įsigytas nugriovimui, po tokiu statiniu neformuojamas žemės sklypas, o apeliantas, nevaldydamas žemės sklypo įstatymų nustatyta tvarka, negaus statybą leidžiančio dokumento.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantas skundžiamą teismo sprendimą laiko pažeidžiančiu jo teisėtus interesus bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kolegija su tokia apelianto nuostata nesutinka.
Apeliantas nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - pastatą-Molio priėmimo skyrių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įgijo iš V. K. ir D. K. 2006-11-10 pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. DM-5519), kuri kartu yra ir Turto priėmimo-perdavimo aktas (sutarties 4.2 punktas) (b.l. 67-70). V. K. šį turtą privatizavimo sutartimi 2000-12-27 Nr. 650-2000 įgijo iš pardavėjo VĮ Valstybės turto fondo. Ginčo statinio paskirtis - nugriovimas, buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-02-23 nutarimu Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašą patvirtinimo“ dalinio pakeitimo. Privatizavimo objektų sąraše objekto pavadinimas nurodytas „Negyvenamieji pastatai“ (kodas 20012350) parduoti nugriovimui. Sutartyje taip pat nurodyta, kad privatizavimo objektui nepriskirtas žemės sklypas. Pastatų nugriovimas ir teritorijos sutvarkymas turi būti vykdomi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (2 punktas, b.l. 10-12). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui nepriklausomai nuo to, kiek kartų tas daiktas perleidžiamas ir šalys savo susitarimu negali pakeisti daikto paskirties. (CK 4.9 straipsnio 2 dalis). Šios bylos kontekste nuosavybės teisės ribojimai, nurodyti privatizavimo sutartyje 2000-12-27 Nr. 650-2000 susiję su daiktinės nuosavybės teisės į statinį, parduotą nugriauti, įgyvendinimu (CK CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 1.64 straipsnis).
Nuosavybės teisės turinį sudaro teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bet kurios iš šių teisių ribojimas, atsiradęs sutarties pagrindu, yra prievoliniu pagrindu kilęs daiktinės teisės – nuosavybės teisės – suvaržymas. Tai vienas iš registruojamų juridinių faktų (CK 4.253 straipsnis, 4.254 straipsnio 1 punktas). CK 4.48 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Apelianto nuosavybės teisės į ginčo pastatą įgijimo sutartyje buvo nurodyta V. K. nuosavybės teisių įgijimo pagrindas ir apribojimai - visi objektai parduoti nugriovimui, todėl apeliantas negali gintis sąžiningumu, nes nuosavybės teisės ribojimo faktas yra paviešintas per registrą (I t., b.l. 118-131). Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių įgijimą ir perdavimą, daiktinių teisių suvaržymą. O apeliantas 2006-11-10 pirkimo-pardavimo sutartimi nupirkęs pastatą – Molio priėmimo skyrių, neturėjo turėti neteisėtų lūkesčių įgyti teisę sudaryti žemės sklypo po įsigytais nugriovimui pastatais pirkimo-pardavimo sutartį be aukciono. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalį valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šiuo reguliavimu įgyvendinamas valstybės turto tvarkymo efektyvumo principas: siekiama į valstybės biudžetą gauti kuo daugiau pajamų iš turto pardavimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantas be pagrindo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
Dėl apelianto argumentų dėl taikos sutarties pažymėtina, kad ieškovo valios nebuvimas nesuponavo pagrindo tvirtinti šalių taikos sutartį, juolab, kad ieškovas jos nepasirašė (CPK 140 straipsnio 3 dalis) (II t., b.l. 126). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. K. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Be to, taikos sutartis turi būti sudaryta ne tik laisva valia, bet jos sąlygos turi neprieštarauti imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir nepažeisti viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta pirmiau apelianto daiktinės teisės suvaržymas yra kilęs iš privatizavimo sutarties sąlygų, todėl atsiradęs teisės aktų pagrindu, vėliau perkeltas į pirmojo įgijėjo V. K. sutartį, kuris savo daiktines teises perleido apeliantus. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl daiktinių teisių priverstinio įgyvendinimo, bet ne dėl jų panaikinimo ar pakeitimo, todėl ieškovas turėjo pagrindo nepasirašyti atsakovo A. B. pasiūlytos taikos sutarties, prieštaraujančioms imperatyvioms įstatymų nuostatoms, o pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl to netapo neteisėtas ar nepagrįstas.
Sprendžiant dėl apelianto argumentų, susijusių su įpareigojimų terminais, kolegija pažymi, jog ne visi jie susiję su poreikiu panaudoti materialines lėšas. Apeliantas nenurodė, kokios svarbios priežastys gali būti kliūtis per vieną mėnesį kreiptis į Šakių rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo nugriauti pastatą. Taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų apie pastato nugriovimo sąmatą, todėl pakeisti skundžiamame teismo sprendime nurodytus įpareigojimų įvykdymo terminus nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad įpareigojimai neįvykdomi jau daugiau kaip dešimt metų, todėl apelianto neargumentuoto prašymo dėl terminų prailginimo patenkinimas neatitiktų jo paties deklaruojamų CK 1.5 straipsnyje nurodytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Vienok, atsiradus pakankamai motyvuotam pagrindui sprendimo vykdymo tvarka gali būti pakeista dalyvaujančių byloje asmenų prašymu CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šakių rajono apylinkės teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.