Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-01-30 · Civilinė byla Nr. 2S-91-210/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-30
Bylos Nr.
2S-91-210/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Pareiškėjas
Ž. G.
Kategorijos
  • 3.4.4.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
Civilinė byla Nr. 2S-91-210/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07683-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11.;3.5.1.; 3.3.2.5.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9125-650/2016 pagal pareiškėjo Ž. G. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys procese – Latvijos AS „Reverta“, atstovaujama Lietuvoje UAB „NIF Lietuva“, G. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Ž. G. skundu prašo atšaukti laikotarpiu nuo 2016-03-29 iki 2016-04-29 vykusias jo nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynes. Nurodė, kad antstolė V. Š., vykdydama Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-08-25 nutartį Nr. 20-171 dėl įkeisto daikto varžytynių, 2016-03-29 priėmė patvarkymą Nr. 20-171 S (P) dėl varžytynių paskelbimo, kuriuo pranešė, kad laikotarpiu nuo 2016-03-29 iki 2016-04-28 vyks pirmosios varžytynės, kurių metu bus parduodamas turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina – 7440 Eur. Tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2016-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-25003-1003/2016 buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdęs vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje 2YT-25003-1003/2016. Baigiantis varžytynėms antstolė privalėjo įsitikinti, kad varžytynėms užbaigti nėra jokių kliūčių, nes nutartis, kuria buvo sustabdyti vykdymo veiksmai, buvo vykdytina skubiai. Pareiškėjo turto varžytynės baigėsi 2016-04-29, t. y. jau esant priimtai nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl antstolė turėjo pareigą atšaukti vykusias varžytynes. Esant priimtai nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolė tęsė paskelbtas varžytynes ir taip pažeidė CPK normas, nes pardavė iš varžytynių pareiškėjo turtą, kuriam buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

2. Antstolė V. Š. 2016-09-02 patvarkymu Nr. 20-171 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodydama, kad 2016-04-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir antstolė 2016-04-28 priėmė patvarkymą dėl varžytynių sustabdymo, kuriuo sustabdyta paskelbtose varžytynėse Nr. 119171 nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), realizavimo procedūra iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas byloje dėl antstolės V. Š. veiksmų. Atsisakius patenkinti pareiškėjo skundą civilinėje byloje Nr. 2YT-5003-1003/2016 ir pareiškėjui pateikus atskirąjį skundą, laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki galutinio sprendimo byloje priėmimo dienos. Be to, turto realizavimo procedūra nėra baigta – nesurašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, todėl nėra priežasties atšaukti prašomas varžytines, nes šiuo metu varžytynės nevykdomos.

3. Suinteresuotas asmuo G. G. prašė tenkinti skundą ir atšaukti varžytynes.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Latvijos AS „Reverta“, atstovaujama UAB „NIF Lietuva“, prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad antstolė, atsižvelgiant į tai, kad turtas nebuvo parduotas du kartus, pagrįstai nustatė areštuoto turto kainą ir laikydamasi įstatyme nustatytų terminų paskelbė pirmąsias varžytynes, todėl atšaukti paskelbtų varžytynių pagrindo nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmetė Ž. G. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų vykdomojoje byloje ir, nutarčiai įsiteisėjus, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9125-650/2016.

6. Teismas nustatė, kad 2016-04-27 teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolė šią nutartį gavo 2016-04-28 ir nedelsdama priėmė patvarkymą dėl varžytynių sustabdymo – sustabdydama paskelbtose varžytynėse Nr. 119171 nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), realizavimo procedūrą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas dėl antstolės V. Š. veiksmų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2016-04-27 nutartimi buvo nurodyta ne atšaukti pačias varžytynes Nr. 119171, o stabdyti skolininko nekilnojamojo turto, kuris jose buvo parduodamas, realizavimo procedūrą. 2016-04-28 antstolės patvarkymu Nr. 20-171 ir sustabdyta būtent turto realizavimo procedūra, o ne pačios varžytynės, t. y. įvykdytas teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodymas. Teismas konstatavo, kad 2016 m. balandžio 29 d. 10:10 val. elektroninės varžytynės automatiškai baigėsi ir paskelbus varžytynių laimėtoją antstolė laikėsi teismo nurodymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes pinigų sumokėjimo terminas dėl laimėtų varžytynių turto pirkėjui buvo pratęstas iki skundo galutinio išnagrinėjimo teisme dienos, t. y. turto realizavimo procedūros veiksmai nebuvo atliekami. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad antstolė būtų pažeidusi Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-27 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodymus. Teismas vadovavosi CPK 715 str. nuostata, kad tik nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą, o šioje vykdomojoje byloje toks aktas net nebuvo surašytas. Be to, 2016-09-28 Šiaulių apygardos nutartimi palikus nepakeistą 2016-06-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartį dėl pareiškėjo skundo netenkinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti. Atsižvelgiant į tai, teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl varžytynių Nr. 119171 atšaukimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas Ž. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas netinkamai taikė teisės normas, kurios reglamentuoja antstolio vykdymo veiksmų stabdymą. CPK 145 str. 1 d. 10 p. yra įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė –išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Taigi, ši laikinoji apsaugos priemonė, apelianto nuomone, yra būtent susijusi su visų antstolio atliekamų vykdymo veiksmų stabdymu, įskaitant vykdomų varžytynių sustabdymą. Pareiškėjo turto varžytynės baigėsi 2016-04-29, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolės kontorai pateikta 2016-04-28, vadinasi, siekdama užtikrinti vykdymo proceso teisėtumą, antstolė privalėjo atšaukti dar vykstančias varžytynes. Antstolė privalėjo atšaukti nuo 2016-03-29 iki 2016-04-29 vykusias apelianto turto varžytynes, dėl to elektroninė varžytynių sistema būtų grąžinusi turto pirkėjams įmokėtą varžytynių dalyvio mokestį. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad teismas visiškai kitaip vertino laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ir pobūdį. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad išieškojimo vykdymo procese stabdymas neapima varžytynių atšaukimo. Apeliantas įsitikinęs, kad išieškojimo vykdymo procese stabdymas apima visus antstolio vykdymo veiksmus, įskaitant ir varžytynių atšaukimą. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolė V. Š. šiuo atveju nesurašė varžytynių akto, t. y. turto niekam nepardavė, nepaskirstė lėšų ir kt., t. y. visa apimtimi sustabdė vykdymo veiksmus. Šiuo atveju antstolė V. Š., gavusi teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesiėmė jokių veiksmų, nutarties nevykdė, veikė aplaidžiai, dėl to pareiškėjo turtą iš varžytynių pardavė neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Byloje kilo ginčas dėl antstolės laiku neatšauktų vykusių varžytynių, kuomet teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – paskelbtų varžytynių Nr. 119171 nekilnojamųjų daiktų realizavimo procedūros iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas byloje sustabdymas.

9. Pareiškėjas Ž. G. šioje byloje pateiktu skundu prašė atšaukti laikotarpiu nuo 2016-03-29 iki 2016-04-29 vykusias jo nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynes, nurodydamas, kad esant teismo priimtai nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolė turėjo pareigą atšaukti vykusias varžytynes. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

10. Byloje nustatyta, kad skolininkui nepateikus prieštaravimų dėl turto įvertinimo, nepasiūlius savo pirkėjo, antstolė 2016-03-29 patvarkymu „Dėl varžytynių paskelbimo“ paskelbė pirmąsias varžytynes laikotarpiu nuo 2016-03-29 iki 2016-04-29, varžytynių Nr. 119171, kurių metu bus parduodamas turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), pradinė turto kaina – 7440 Eur. Apie paskelbtas varžytynes antstolė pranešė interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt. Šiaulių apylinkės teismas 2016-04-27 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė paskelbtose varžytynėse Nr. 119171 nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), realizavimo procedūrą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas dėl antstolės V. Š. veiksmų (14–15 b. l.). Antstolė šią nutartį gavo tik 2016-04-28 ir tą pačią dieną priėmė patvarkymą dėl varžytynių sustabdymo, kuriuo sustabdyta paskelbtose varžytynėse Nr. 119171 nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), realizavimo procedūra iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas dėl antstolės V. Š. veiksmų (20–21 b. l.).

11. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad išieškojimo vykdymo procese stabdymas neapima varžytynių atšaukimo, nes taikyta laikinoji apsaugos priemonė, apelianto nuomone, yra būtent susijusi su visų antstolio atliekamų vykdymo veiksmų sustabdymu, įskaitant vykdomų varžytynių atšaukimą. Tokiai apelianto pozicijai apeliacinės instancijos teismas pritaria.

12. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį teismo procesinio sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas, kai jį vykdantis antstolis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vienas iš atvejų, kuomet antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus – kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą (CPK 626 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

13. CPK 628 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, sustabdžius vykdomąją bylą šio Kodekso 626 ir 627 straipsniuose nustatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Taigi šioje normoje įtvirtinta, kokius vykdymo veiksmus antstolis gali atlikti, kai sustabdoma vykdomoji byla ir vykdomieji veiksmai, t. y. priemonės, susijusios tik su skolininko turto paieška ir areštu. Nagrinėjamu atveju antstolė 206-04-28 patvarkymu sustabdžiusi paskelbtų varžytynių realizavimo procedūrą, iki jų pabaigos – 2016 m. balandžio 29 d. 10:10 val. 43 s., toliau vykdė skolininko Ž. G. turto realizavimą – pardavimą iš varžytynių. Kasacinis teismas, aiškindamas nuostatą „turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“ laikosi pozicijos, kad net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros jau prasidėjusios, vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape, taigi, teismui nutartimi sustabdžius skolininkei priklausančio turto realizavimą per paskelbtas varžytines, antstolė nebegalėjo tęsti varžytynių ir, be abejo, atlikti jokių veiksmų, susijusių su priverstiniu turto realizavimu. O išnykus sustabdymo pagrindams, skelbti naujas varžytines.

14. Atvejai, kuriems esant antstolis turi teisę atšaukti varžytynes, reglamentuoti CPK 703 straipsnio 1 dalyje. Remiantis jo nuostatomis, jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėja CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu varžytynes gali atšaukti. Taigi, CPK 703 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įvirtintais, bet ir kitais, konkrečiai neapibrėžtais, atvejais, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: pirma, turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; antra, tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016).

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė V. Š., 2016-04-28 gavusi teismo nutartį ir priėmusi patvarkymą, kuriais sustabdyta paskelbtose varžytynėse Nr. 119171 nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), realizavimo procedūra iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas dėl antstolės V. Š. veiksmų, sustabdžiusi pareiškėjo turto pardavimo procesą, nedelsdama privalėjo atšaukti varžytynes, tačiau to nepadarė. Sutiktina su apelianto argumentu, kad siekdama užtikrinti vykdymo proceso teisėtumą, šiuo konkrečiu atveju antstolė privalėjo atšaukti dar vykstančias varžytynes. Teismo vertinimu, išaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos Kodekse nustatyta tvarka, antstolė nesiėmė organizacinių priemonių varžytynėms atšaukti (CPK 703 str.). Skundo nagrinėjimo metu atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties netenkintas, todėl nutarčiai įsiteisėjus 2016 m. rugsėjo 28 d., laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5003-1003/2016 panaikintos, todėl pareiškėjo reikalavimas atšaukti nuo 2016-03-29 iki 2016-04-29 vykusias varžytynes negali būti vykdomas. Atsižvelgiant į tai, apelianto Ž. G. skundas dėl varžytynių atšaukimo tenkinamas pripažįstant laikotarpiu nuo 2016-03-29 iki 2016-04-29 vykusias varžytynes, kurių metu parduotas Ž. G. priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), neįvykusiomis.

16. Teismas savo išvadas skundžiamoje nutartyje grindė ir CPK 715 straipsnio nuostatomis, kad tik nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą, o šioje vykdomojoje byloje toks aktas net nebuvo surašytas. Nors varžytinėse parduodamo turto nuosavybės teisės pereina nuo pardavimo iš varžytinių akto pasirašymo momento (CPK 715 straipsnis) ir turto realizavimas pasibaigia antstoliui patvirtinus varžytinių aktą, tačiau sustabdžius paskelbtų varžytynių realizavimo procedūrą ir neatšaukus dar vykstančių varžytinių, negalima daryti išvados, kad apelianto kaip skolininko teisės nėra pažeidžiamos.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė vykdymo procesą reglamentuojančias normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina klausimą išsprendžiant iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo Ž. G. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų tenkinti, pripažinti laikotarpiu nuo 2016-03-29 iki 2016-04-29 vykusias varžytynes, kurių metu parduotas Ž. G. priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), neįvykusiomis.

Teisėjas Vytautas Kursevičius