Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Pakuonio pagrindinėje mokykloje, neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. A. 2021 m. liepos 18 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, tyčia vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis J. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Savo vardu turi registruotą automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 18 d. apie 18.20 val. vienas važiavo jam priklausančiu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) gatve į savo namus. Buvo gėręs daug brendžio. Važiuodamas automobiliu nesijautė neblaivus ir dėl to vairavo. Jis važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, privažiavo sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve ir tada suko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ir tik užsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, atsitrenkė į gatvėje stovintį automobilį. Po smūgio dar trenkėsi į kitą automobilį, sustojusį prie šaligatvio. Tada jo automobilis sustojo. Jis eismo įvykio metu nesusižalojo. Tiksliai į kokius automobilius jis atsitrenkė, pasakyti negali. Tada netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jo klausė, ar jis yra vartojęs alkoholį. Jis prisipažino vairavęs neblaivus. Jam buvo nustatytas girtumas, tačiau tiksliai koks, pasakyti negali. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Mano, kad jo automobilio vertė 1 000 Eur. Jis sutinka už šį nusikaltimą sumokėti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. A. visiško prisipažinimo jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

tarnybinis pranešimas, kuriame Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja R. I. nurodė, kad 2021 m. liepos 18 d. 18.25 val. jai dirbant kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. P. tarnybiniu automobiliu gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas automobiliu Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į automobilį Mercedes ir nulėkė nuo kelio. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad J. A. vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nustatytas pirmu tikrinimu 2,51 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas 2,63 promilių girtumas, sukdamas į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir kliudė sankryžoje stovėjusį automobilį Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. B., po to užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė kitą stovėjusį automobilį Mercedes, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą A. V.. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, sugadinti visi trys automobiliai. J. A. paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės suko į dešinę į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesuvaldė automobilio atsitrenkė į automobilį Toyota Auris nuo smūgio užvažiavo ant šaligatvio dešinėje, ir kliudė (duomenys neskelbtini) gatvėje stovintį kitą automobilį. J. A. pateikė tik savo asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų nepateikė. Automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į Prienų rajono policijos komisariatą;

įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie pat (duomenys neskelbtini) gatvės. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pat sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, priekine dalimi į sankryžą stovi apgadintas automobilis Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) toliau einant nuo sankryžos (duomenys neskelbtini) gatve, prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto stovi apgadintas automobilis Mercedes S550 4MATIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo atsitrenkęs į medį, jį nuvertęs ir ant jo užvažiavęs stovi automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio Audi sugadintas priekinis bamperis (priekiniai kairės ir dešinės pusės sparnai, priekiniai žibintai, galinės kairės pusės durelės, galinis kairės pusės stiklas);

neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad 18.24 val. alkotesteriu ALCOTEST 6810 ARFM 0231, J. A. buvo nustatytas 2,51 promilės girtumas, antru pūtimu 18.43 val. buvo nustatytas 2,63 promilių girtumas. Nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai;

priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kuris patvirtina, kad automobilis Auri A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), nuvežtas į policijos komisariato aikštelę;

sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, kuriuo J. A. 2021 m. liepos 18 d. 18.24 val. dėl neblaivumo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis; ši veika laikoma baigta nuo motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimo, praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), ar vengiant neblaivumo patikrinimo, vartojant alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (nustačius 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą).

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis J. A. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 2,51 promilių neblaivumas. Tokiu būdu kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, neblaivumo laipsnis nustatytas alkotesterio parodymais, vairavimo faktą patvirtina tarnybiniame pranešime užfiksuotos faktinės aplinkybės. J. A. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie J. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis praeityje neteistas, eilę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, viešosios įstaigos Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, dirbantis, nepilnamečių išlaikytinių neturi. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, J. A. sutinkant skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – bauda, kurią kaltinamasis prašo leisti sumokti per 24 mėnesius. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato paskirtosios bausmės – baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, tačiau pagal naujai formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019), yra galimybė spręsti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Todėl, vertinant tai, kad kaltinamasis dirba, nepilnamečių išlaikytinių neturi, prašo leisti jam paskirtą baudą išmokėti per 24 mėnesių laikotarpį, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nepateikus išsamių duomenų apie kaltinamojo turtinę-šeiminę padėtį, skolinius įsipareigojimus ir pan., kaltinamojo prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo 24 mėnesių laikotarpiui tenkintinas iš dalies ir J. A. nustatytinas ilgesnis nei numato įstatymas, tačiau trumpesnis nei, kad jis prašo, t. y. 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 2 metams 6 mėnesiams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. A. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus (2,51 promilės girtumo laipsnis), yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Todėl, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, nustatant jos vykdymo pradžią skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 20 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).

Prokurorė, vadovaujantis BK 72 straipsniu, prašo konfiskuoti automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad J. A., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus (2,51 promilės girtumo laipsnis), vairavo jam pačiam priklausantį lengvąjį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Be transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. J. A. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad J. A. vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas, todėl automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju konfiskavimo taikymas nepažeidžia proporcingumo principo ir yra būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

Kaltinamajam J. A., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės –dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas bei specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

Bylos duomenimis matyti, jog 2021 m. liepos 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2022 m. sausio 20 d. laikinai apribota J. A. nuosavybės teisė į automobilį Audi Audi A6 WW. Audi S6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. paskirti galutinę 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti J. A., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Paskirtą baudą jis privalo geranoriškai sumokėti minėtu laikotarpiu, t. y. pats pagal turimas finansines galimybes gali pasiskirstyti, kokio dydžio įmokas atliks kiekvieną mėnesį, arba visą sumą gali sumokėti iš karto nustatyto termino eigoje. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuteistajam išaiškintina, kad paskirtą baudą jis privalo geranoriškai sumokėti minėtu laikotarpiu, t. y. pats pagal turimas finansines galimybes gali pasiskirstyti, kokio dydžio įmokas atliks kiekvieną mėnesį, arba visą sumą gali sumokėti iš karto nustatyto termino eigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 20 d

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 3 dalimis, skirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti J. A. priklausančią transporto priemonę Audi Audi A6 WW. Audi S6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), perduotą saugoti J. A. adresu (duomenys neskelbtini)..

Automobiliui Audi Audi A6 WW. Audi S6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, J. A. iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios palikti galioti kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą bei specialios teisės sustabdymą. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus J. A. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomą prie baudžiamosios bylos, kartu su baudžiamuoju įsakymu perduoti VĮ „Regitra“.

Įteikti J. A. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.