Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, per nustatytą laikotarpį, t.y. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Šiuo savo neveikimu M. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

M. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, per nustatytą laikotarpį, t.y. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Šiuo savo neveikimu M. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M. buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (bylos nagrinėjimo laikas ir vieta nurodyta administracinio nusižengimo protokole). M. M. per savo įgaliotąjį atstovą advokato padėjėją Dovydą Raišutį pateikė sutikimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant, kartu pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl administracinio kaltinimo. Nesant procesinių kliūčių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka M. M. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Rašytiniame paaiškinime M. M. nurodė, kad dėl įmonės akcininkų neveiksnumo ir nesusikalbėjimo tarpusavyje laiku nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, kaip įmonės vadovas (finansinius dokumentus turi patvirtinti įmonės akcininkai). Tikėjosi, kad atleistas iš „SODRA“ sistemos, kaip įmonės vadovas nebeturi jokių finansinių įsipareigojimų su įmone ar pareigomis, todėl tikėdamasis, kad daugiau jokių veiksmų atlikti kaip įmonės vadovas neturi, nežinojo, kad likdamas vadovu VĮ „Registrų centras“ sistemoje privalės pateikti minėtus finansinės atskaitomybės dokumentus. Gavęs protokolą skubiai susisiekė su įmonės akcininkais, kurie patvirtino finansinės atskaitomybės ataskaitas. Šiuos dokumentus kaip įmonės vadovas pateikė VĮ „Registrų centrui“. Papildomai pateikė šiuos dokumentus į bylą susipažinti teismui. Remdamasis išdėstytu, prašo teismo neskirti baudos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių. Prašo atsižvelgti, jog jis visą laiką geranoriškai bendradarbiauja ir rodydamas iniciatyvą dėl visos reikalingos informacijos pateikimo kompetetingoms institucijoms, turinčios esminės reikšmės fakto nustatymui, stengėsi atlikti tinkamą įmonės administravimą kaip vadovas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

M. M. kaltę padarius administracinius nusižengimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš M. M. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 2-3). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (b.l. 5-7) matyti, kad M. M. nuo 2018 m. kovo 6 d. yra paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi. Kaip vadovas, jis yra vienasmeniškai juridinio asmens vardu veikiantis asmuo. Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Tokiu būdu, sistemiškai žiūrint į šių teisės normų turinį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 30 d.

Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Iš bylos medžiagos matyti, jog paskutinį kartą bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai (2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys) buvo teikti 2018-05-07 (b.l. 6).

Aptariami finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo atvejai yra atskiri savarankiški trunkamieji nusižengimai, kurių atskaitos taškas – skirtingi finansiniai metai. Finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas tinkamu laiku užtraukia administracinę atsakomybę, kurios pradžios momento skaičiavimas prasidėjo skirtingu laiku, t. y. atitinkamai 2019 m. birželio 2 d. (kitą dieną po galutinio termino finansinei ataskaitai pateikti už 2018 m.) ir 2020 m. birželio 2 d. (kitą dieną po galutinio termino finansinei ataskaitai pateikti už 2019 m.) bei tęsiasi iki atitinkamų duomenų pateikimo dienos. Įmonės vadovas pažeidimą padaro kiekvieną kartą pažeisdamas nustatytus finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo terminus ir tai yra atskiri administraciniai nusižengimai (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-20-898/2020).

Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Bendrovės vadovas yra atsakingas už visos bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, todėl turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui JAR reikalingi procesai bendrovės viduje būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant terminų.

Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Akcinės bendrovės pareiga teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui, ir vadovo atsakomybė už šios pareigos vykdymą nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme, kurio nuostatos privalo būti žinomos bet kokios akcinės bendrovės vadovui.

Bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl šiuo atveju jo darbo santykius apibrėžia specifinė ABĮ reglamentuota jo išrinkimo, atšaukimo / atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą, be kita ko, atšaukia bei atleidžia iš pareigų bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas) ir jis pareigas pradeda eiti nuo jo išrinkimo dienos. Be to, to paties straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė atsistatydinti pačiam vadovui, pateikiant jį išrinkusiam bendrovės organui rašytinį pranešimą dėl atsistatydinimo per 15 dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos. Tokiu atveju, bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, o šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

Nepaisant to, jog pagal VSDFV duomenis, M. M. darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nutrūkę 2018-08-03 (b. l. 29), VĮ Registrų centro duomenimis, jis tebėra minėtos bendrovės vadovas. Teismui nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, jog bendrovėje buvo atliktos ABĮ numatytos jo, kaip vadovo, atšaukimo / atleidimo ir atsistatydinimo procedūros. Pažymėtina, jog teismui pateikti 2019-01-01 ir 2020-01-01 datuoti finansinės atskaitomybės dokumentai taip pat sudaryti M. M. vardu, kas rodo, jog jis tebeveikia kaip įmonės vadovas, vienasmeniškai tebeatstovaujantis bendrovę. Atitinkamai teismui nėra pagrindo abejoti, jog M. M. yra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas.

Nors M. M. savo finansinių atskaitomybių nepateikimą įstatymo numatytais terminais aiškino akcininkų ir nesusikalbėjimu įmonės viduje, dėl ko laiku nebuvo patvirtintos įmonės finansinės atskaitomybės, tačiau teismas pažymi, jog ši jo versija neatitinka pačiuose teismui pateiktuose dokumentuose nurodomų datų. Iš rašytinio paaiškinimo priedų matyti, jog 2018 metų metinių finansinės ataskaitos dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, metinio pranešimo sudarymo data nurodoma 2019-01-01, analogiškai 2019-01-01 nurodoma jų patvirtinimo data. 2018-12-31 datuojamame metinės finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad pastarasis buvo patvirtintas 2019-01-01 akcininkų sprendimu. Iš viešai prieinamų Juridinio asmens registro duomenų matyti, kad ir VĮ Registrų centrui buvo nurodyta finansinių atskaitomybių data – 2019-01-01, nors pačios atskaitomybės buvo teikiamos tik 2021-01-05. Analogiška situacija su 2019 metų finansinių atskaitomybių dokumentais, jie visi datuojami kaip sudaryti ir patvirtinti 2020-01-01. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad minėti dokumentai akcininkų buvo patvirtinti ne juose nurodytomis datomis. Atitinkamai pagal dokumentų datas, matyti išimtinai tik bendrovės direktoriaus neveikimas nepateikiant šių dokumentų VĮ Registrų centras įstatymo numatytais terminais. Atitinkamai teismas neturi pagrindo sutikti su rašytiniame paaiškinime nurodytu argumentu, jog M. M. stengėsi atlikti tinkamą įmonės administravimą kaip vadovas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad M. M., yra atsakingas už juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą laiku, todėl pagrįstai traukiamas atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, jog M. M. nebuvo pakankamai rūpestingas įmonės vadovas, nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti administracinio nusižengimo kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu nagrinėjamus nusižengimus padarė neatsargia kaltės forma.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), į tai, kad iki 2018 m. finansinių ataskaitų rinkiniai VĮ Registrų centras būdavo teikiami laiku, į M. M. asmenybę (dirbantis, anksčiau už šios rūšies nusižengimus administracinėn atsakomybėn netrauktas), į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – iš esmės pripažino nusižengimą ir gailisi dėl jo (ANK 35 str. 41 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, M. M. už kiekvieną iš nusižengimų skirtina ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimali bauda (ANK 34 str.). Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą), paskirti 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

M. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą), paskirti 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą M. M. skirti 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 bankas Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 20126278215.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.