Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo atsakovui M. K., išvadą teikianti institucija – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja ieškovės reikalavimui dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 64-66).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

5. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės M. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (b.l. 18). 2011 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2546-811/2011 iš atsakovo priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai M. K. 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (b.l. 19).

6. Įstatyme numatyta, kad pagrindas reikalauti keisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tiek tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, tiek vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis).

7. Byloje nustatytas pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai M. K. dydį. Nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos 2021 m. balandžio 26 d. praėjo beveik dešimt metų. Akivaizdu, kad dėl amžiaus pasikeitė (padidėjo) ir vaiko poreikiai. Daugiau lėšų būtina skirti ugdymo, mokymo reikmėms, taip pat daugiau lėšų reikia skirti ir maistui, rūbams, avalynei ir kt. Taigi, dėl vaiko poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jo išlaikymo išlaidos. Nurodyti pasikeitimai (vaiko poreikių padidėjimas), teismo vertinimu, yra esminiai ir yra pagrindas pakeisti 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu priteistą iš atsakovo išlaikymo dukrai dydį, jį padidinant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

8. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

9. Pagal ieškovės teismo posėdžio metu pateiktą dukters poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, M. K. per mėnesį reikia skirti apie 590 Eur (b. l. 5). Iš šios sumos atėmus 70 Eur valstybės mokamus vaiko pinigus, lieka 520 Eur suma, kurią paskirsto sekančiai: iš atsakovo prašo priteisti dukrai 230 Eur išlaikymą, likusią 290 Eur išlaikymo sumą prisiima ieškovė. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. Šalių dukra M. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 69). Dukra turi regėjimo sutrikimų, jai reikalinga nešioti akiniai/lęšiai (b.l. 38).

10. Pažymėtina, kad nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas (57,92 Eur) M. K., praėjo dešimt metų, nepilnametė šalių dukra paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, padidėjo vaiko poreikiai, todėl padidėjo ir išlaidos jiems patenkinti. Tenka papildomai išleisti kanceliarinėms priemonėms, laisvalaikiui su draugais, gimtadieniams, maistui ir aprangai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Tai, kad vaiko poreikiai per dešimties metų laikotarpį yra pasikeitę, savo išvadoje pripažino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

11. Išlaikymui teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymas - tai reguliarios, būtinos, kasdieninės išlaidos nepilnamečiam vaikui išlaikyti, o papildomos išlaidos, kurios nesusijusios su kasdieninėmis ir būtinomis išlaidomis, yra neįtraukiamos į išlaikymo sumą. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomo vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231/2016).

12. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas savo vaikui išlaikyti. Įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis, išklausęs ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių dukters poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui yra apie 590 Eur.

13. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos yra apie 512 Eur darbo užmokestis (b.l. 15) ir 70 Eur išmoka vaikui. Ieškovė turi nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį mokamos kredito įmokos SEB bankui (b. l. 16-17).

14. Atsakovas nurodo, kad verčiasi individualia veikla, tačiau pajamų deklaracijos nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad dėl sveikatos problemų negali dirbti pilna apimtimi, jo pajamos iš individualios veiklos yra apie 600-700 Eur, dar 100 Eur gauna už nekilnojamojo turto nuomą. Atsakovas turi nekilnojamojo turto: garažo boksą (duomenys neskelbtini), lengvųjų automobilių aptarnavimo centrą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), 0,2324 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 76-85). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui iki (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis (b.l. 73) Duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę, ribotą darbingumą šiuo metu byloje nėra, atsakovas yra jauno bei darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie kliūtis, trukdančias jam susirasti jų išsilavinimą ir turimą kvalifikaciją atitinkantį darbą.

15. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas turi realią galimybę ir privalo prisidėti prie savo nepilnametės dukters būtinųjų poreikių tenkinimo.

16. Atsižvelgdamas į aplinkybes apie vaiko amžių, jo poreikius, jo tėvų turtinę padėtį, į aplinkybę, kad būtent ieškovė šiuo metu suteikia dukrai būstą, jai tenka kasdieninė dukters priežiūra ir rūpinimasis ja, jos išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, į tai, kad atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, teismas pripažįsta, kad nepilnametės M. K. išlaikymui šiuo metu jos tėvų galima teikti suma yra apie 590 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje turi būti 230 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties, vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl iki tokio dydžio padidinamas iš atsakovo anksčiau teismo priteistas išlaikymas vaikui.

17. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnis). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismui pateikė ieškinį 2021 m. balandžio 26 d., todėl ši diena laikytina teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena, o ne nuo prašymo vykdyti privalomąją mediaciją pateikimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis). Vien tai, kad šalys iki kreipimosi į teismą bandė ginčą spręsti ikiteisminiu - mediacijos būdu, neleidžia spręsti, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas turėtų būti siejamas būtent su šio proceso laikotarpiu, o ne teisminio proceso iniciavimo data (ieškinio pateikimo teismui diena).

18. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 62 Eur žyminis mokestis, 3,80 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - valstybei, 400 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 12,73 Eur išlaidų už nekilnojamojo turto registro pažymas - ieškovei (b. l. 14, 53). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis). 50 Eur advokato pagalbos išlaidų pagal 2021 m. vasario 17 d. Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 7, nėra susiję su bylos nagrinėjimu (b.l. 13), todėl jos ieškovei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2011 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2546-811/2011 iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. balandžio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Skirti ieškovę R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 412,73 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 73 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 65,80 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 80 ct) Valstybei bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.