Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Nutarimo esmė: 2024 m. vasario 16 d. apie 12.00 val., pilietis A. K. sugadino V. K. kiemo vartus, sulaužė pakabinamą spyną, sugadino varčią, tuo V. K. patyrė 91,99 Eur materialinę žalą. Pagal šį kaltinimą asmuo įvykdė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalyje. Žodinio bylos nagrinėjimo metu pilietis A. K. paaiškino, kad dalis turto priklauso ir jam. Tačiau krikšto sūnus jo neįleidžia, kaltina įvairiais dalykais (namo padegimu, jam taip pat buvo sumontuotas sekimo įrenginys). Dieną, jis atvyko į mamos namą palesinti vištų, tačiau buvo neįleistas. Spyną nupjovė, kadangi turi teisę patekti į jam oficialiai priklausančias patalpas. Nutarime nurodyta, kad įvertinus surinktų įrodymų visumą, daroma išvada, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo protokole inkriminuojama kaltinimą. Byloje negauta kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti asmeniui grindžiamą kaltinimą, byloje surinkti įrodymai yra nepagrindžiantys pažeidimo padarymo esmės ir sudėties. Kad A. K. sugadino svetimą turtą, byloje nėra, kadangi teritorija priklauso ir jam.

2024 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Pareiškėjo V. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir pripažinti A. K. kaltu pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, arba administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas bylos nagrinėjimo metu 2024 m. gegužės 13 d. objektyviai ir išsamiai išsiaiškinęs bylos aplinkybes, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. parodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir 2024 m. gegužės 13 d. priėmė nutarimą, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nesant A. K. veiksmuose nusižengimo numatyto ANK 115 str. 1 d. sudėties požymių.?

Institucija šį savo sprendimą grindžia galiojančiu teisiniu reguliavimu ir pateiktais argumentais. Vertinant teisinį reguliavimą būtina pažymėti, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam nusižengimui būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė, kurie visi reikalingi nustatant nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Sprendžiant asmens kaltės pagal ANK 115 straipsnį klausimą, būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. svetimo turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą ir, kad dėl to asmuo patyrė žalą, neviršijančią trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat būtina nustatyti ir subjektyviosios nusižengimo pusės požymi, t. y. asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ši straipsni, sieki tyčia sunaikinti ar sugadinti turtą. Vienas iš būtinųjų subjektyviųjų administracinių nusižengimų sudėties požymių yra asmens kaltė. ANK 115 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Nagrinėjamu atveju ginčo, kad A. K. nupjovė spyną, kuria buvo užrakinti kiemo vartai nėra. Tačiau, bylos duomenys Institucijos pareigūnui leido pagrįstai manyti, kad A. K. spyną nupjovė ir galimai vartų varčią apgadino neturėdama tyčios sunaikinti ar sugadinti turtą, o siekdamas patekti į jam pačiam priklausančią nuosavybę. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių kitų asmenų, kurie galėjo nurodyti įvykiui įvertinti reikšmingas aplinkybes, o kaip matyti, A. K. neigė siekį turtą sugadinti tyčia.?

Kaip jau aukščiau aptarta asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018 ir kt.). Remiantis aukščiau nurodytais motyvais Institucijos pareigūnas priėmė nutarimą jog administracinio nusižengimo numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalies teisena nutrauktina. Tačiau, nors administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, V. K. dėl patirtos turtinės žalos, dėl tvoros detalių sugadinimo, atlyginimo neužkertama teisė kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas V. K. paaiškino, kad skundą palaiko jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad minėtas asmuo yra tėvo brolis, jo krikšto tėvas, jis čia (įvykio vietos adresu) negyvena jau apie 40 metų, su juo vyksta konfliktai, prieš keletą metų buvo pripažintas kaltu dėl turto suniokojimo. Mirus jo mamai, jis paveldėjo dalį turto, nuo tada situacija tapo nevaldoma. Pareiškėjas nurodė, jog A. K. greičiausiai pyktis kyla iš pavydo, nes močiutė pareiškėjui padovanojo dalį sklypo, žemės ir pan. Nuo to laiko A. K. pradėjo šmeižti jį prieš giminę ir kitaip kenkti. Teigė, kad buvo padegtas namas, vyksta ikiteisminis tyrimas. Dėl įvykio parodė, jog minėtoje teritorijoje yra varteliai su kodu, pareiškėjas nurodė, kad kodą yra raštiškai pateikęs krikšto tėvui, gal prieš metus ar du. Varteliais moka naudotis ir į teritoriją jis gali patekti. Anksčiau minėto gaisro metu atvykę gaisrininkai išlaužė vieną vartų pusę, kad patektų į teritoriją, vėliau sutvarkius gaisro padarinius, vartai laikinai buvo užrakinti pakabinama spyna, per vartelius visada galima patekti. Įvykio dieną, pareiškėjas buvo išvykęs į komandiruotę. Jo nuomone, A. K. pamatė, kad kieme nėra jo mašinos ir sugalvojo dar pakenkti. Ir vietoj to, kad eitų pro vartelius, išsikvietė pareigūnus, neva su jų žinia brovėsi per vartus, bet neskambino nei jam, nei bendraturčiui tėvui, vietoj to, kad būtų pareigūnam pasakęs vartelių kodą ir jie būtų įėję į teritoriją. Teigia, kad tai dar vienas siekis pakenkti, pagąsdinti. Teigė, kad policijos atsiliepime remiamasi A. K. melagingais parodymais, kuruos jis davė, kad galėtų apginti savo poziciją, kad vartus jis nupjovė, nors vaizdo įraše matosi, kad jie buvo daužomi ir išlaužti, teko kviesti meistrą vartų taisymui. Taip pat Institucija nevertino to fakto, kad sekančią dieną A. K. atvyko ir įėjo pro vartelius. Nurodė, kad teritorijoje yra vaizdo stebėjimo kameros. Policijai jis pateikė įrašą, kaip yra gadinamas jo turtas bei 4 įrašus, kai A. K. patenka į teritoriją laisvai pro vartelius, nes jam yra galimybė patekti į teritoriją. Teigė, kad A. K. meluoja dėl sugedusių vartelių, nes yra vaizdo įrašas, kai asmuo kelias dienas prieš patenka į teritoriją ir sekančią dieną patenka į teritoriją per vartelius be jokių problemų.

Teismo posėdžio metu peržiūrint Pareiškėjo V. K. pateiktus vaizdo įrašus pareiškėjas parodė, kad A. K. žino apie įrengtas stovėjimo kameras. Įvykio dieną A. K. buvo atvykęs su žmona V. K.. Pareiškėjas teigia, jog A. K. laužia vartus, kurie vėliau ištrūko, neužsidarė ir klibėjo. Buvo išlaužta spyna, vartų mechaniką sugadinta. Išvykęs A. K. net vartų neuždarė prieš išvykstant. Pareiškėjas parodė, kad A. K. neatlygino žalos.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. 2024 m. vasario 21 d. pareiškimu per „ePolicija“ kreipėsi nurodydamas, jog 2024 m. vasario 17 d. grįžęs vakare namo pastebėjo, kad nulaužta spyna ir palikti nerakinti kiemo vartai (buvo išvykęs į įmonės renginį kitame mieste vasario 15-17 dienomis). Atsukus kameras pastebėjo, kad A. K. atvyko penktadienį vasario 16 d., ir užuot ėjęs per vartelius, kurių atrakinimo kodą turi nuo seno, sugalvojo dar vieną gudrybę kaip jam ir jo šeimai pakenkti. Pamatęs, kad nėra jo mašinos, suprato, kad nieko nėra namie. Išsikvietė policijos pareigūnus, kad neva būtų jų žinioje daroma veikla, nors realiai – pasinaudojo. Tada matosi iš kamerų, judino varčią, bandė nutraukti spyną, nepavykus pasiėmė plaktuką ir dar kažkokį įrankį ir sulaužė spyną. Belaužiant ar prieš tai judinant vartus buvo sugadinta vartų pavara, ko pasekoje jie išėjo iš esamos padėties. Matosi vaizdo įraše. Minėtas asmuo jam neskambino, taip pat pareigūnams nepateikė kodo, su kuriuo pareigūnai galėjo patikrinti ir patekti į teritoriją. Sekančią dieną atvyko apie 16 val. ir įėjo pro vartelius panaudojęs kodą. Matosi, kad dieną prieš tyčia apsimeta, kad negali praeiti ir tuo pasinaudojęs galėjo gadinti turtą, taip toliau keršydamas jam. Kiemas buvo paliktas nerakintas, nebuvo informuotas apie tokį veiksmą. Teko samdyti vartus įrengusi meistrą, kad atkalibruotų sugadintą varčią taip pat iki vartų reguliavimo reikėjo atpirkti sulaužytą spyną ir laikinai apsaugoti teritoriją. Nurodė patirtą žalą – 91.99 Eur.

2024 m. vasario 21 d. V. K. pateikė sąskaitą faktūrą – 80 Eur, už vartų kairės pusės remontą po mechaninio (išorinio) pažeidimo. Kartu pateikė banko išrašą, jog nurodytą sumą sumokėjo R. B..

2024 m. vasario 27 d., tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad V. K. dėl sugadintų kiemo vartų ir vartų spynos patyrė 91,99 Eur žalą, ir buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad V. K. pateikė vaizdo kamerų įrašus, kurie buvo peržiūrėti teismo posėdžio metu. Iš vaizdo įrašu nustatyta, kad A. K. moka ir žino kaip patekti į teritoriją per vartelius su kodu. Taip pat nustatyta, kad A. K. keliais įrankiais išlaužė vartų spyną ir sugadino vartų mechanizmą mėgindamas patekti į teritoriją pro didelius vartus.

2023 m. gegužės 13 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nesant administracinio nusižengimo požymių pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo protokole inkriminuojamą kaltinimą.

Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog tyrimas byloje nebuvo atliktas išsamiai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, nepašalinus iškilusių prieštaravimų, neapklausus visų galimų liudytojų, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, apsiribojant tik A. K. parodymais, kurie visų pirma gali būti tik asmens gynybinė pozicija, tik Institucijos įsitikinimu, sudarė pagrindą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

Iš teismui pateiktų dokumentų bei nukentėjusiojo V. K. parodymų matyti, kad Institucija neapklausė liudytojos V. K., buvusios įvykio vietoje kartu su A. K., pareigūnų, kurie dalyvavo įvykyje, kai A. K. bandė patekti į teritoriją. Pažymėtina, kad iš esmės administracinio nusižengimo byloje savo parodymus davė tik A. K., taigi, skundžiamas nutarimas priimtas remiantis tik A. K. parodymais. Institucija neapklausė nukentėjusiojo V. K., buvo vertinti tik jo parodymai, pateikti pareiškime. Priimtame Institucijos nutarime taip pat nėra vertinti nukentėjusiojo pateikti vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kaip A. K. laužia vartus bei spyną. Esant tokiai procesinei situacijai spręstina, kad Institucija atmestinai atliko tyrimą, neįsigilino į įvykio aplinkybes, neištyrė vaizdo įrašų, neapklausė visų galimų apklaustinų asmenų ir vertino tik galimo pažeidėjo parodymus. Be to, nebuvo atsižvelgta į A. K. anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių matyti, jog asmuo pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą. Teismas nesutinka su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių kitų asmenų, kurie galėjo nurodyti įvykiui įvertinti reikšmingas aplinkybes, o kaip matyti, A. K. neigė siekį turtą sugadinti tyčia. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo asmenų, kurie turėjo bylai reikšmingos informacijos, t. y. A. K. sutuoktinė, kuri iš V. K. pateiktų vaizdo įrašu matoma įvykio dieną įvykio vietoje, taip pat policijos pareigūnai, kurių akivaizdoje A. K. laužė spyną bei apgadino vartus. Pažymėtina, kad A. K. neigimas siekį turtą sugadinti tyčia, galėjo būti tik jo paties pasirinkta gynybinė pozicija, bei įvertinus faktą, kad toks nusižengimas A. K. galimai daromas ne pirmą kartą, Institucijos turėjo itin kruopščiai ir atidžiai vertinti visus surinktus duomenis.

Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje nurodoma, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius procesinius veiksmus, taip pat ir nustatant bei apklausiant asmenis bei taip patikrinant jų duotus parodymus. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti būtinus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes, ir tik tuomet priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.