Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-441-123/2013

2013 m. kovo 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė, Rimvida Zubernienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo ir 2012 m. lapkričio 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovei UAB „Eksmaris“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl papildomo teismo sprendimo teisėtumo, kuriuo atsakovei iš ieškovės priteista dalis bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė dirbo pas atsakovę vyriausiosios finansininkės pareigose nuo 2008-10-22 iki 2011-11-11 (t. 1, b. l. 6, 12–15). 2010-08-01 buvo priimtas įsakymas dėl darbo užmokesčio mažinimo L. A., tačiau ieškovė šio įsakymo nepasirašė (t. 1, b. l. 123). Ieškovė L. A. iš atsakovės UAB „Eksmaris“ sąskaitos į L. A. ir M. D. M. bendrai priklausančią banko sąskaitą 2011-03-21 pervedė 20 076,05 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Darbo užmokestis už 2009, 08 m. 09, 10, 11, 12, 2011-01 ir kompensacija už nepanaudotas atostogas“ (t. 1, b. l. 63–65, 104). 2011-11-11 atsakovo UAB „Eksmaris“ įsakymu Nr. 2011/11-11 ieškovei L. A. už tai, kad neturėdama jokio pagrindo, be vadovo nurodymo, pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą 20 076,05 Lt, priklausančių UAB „Eksmaris“, tai yra pasisavino įmonei priklausančią didelę pinigų sumą ir atsisakė juos grąžinti, 2011-04-12 asmeniniais tikslais naudojosi įmonei priklausančia Statoil Routex kuro kortele ir užsipylė kuro už 141,69 Lt, minėtą sumą atsisakė grąžinti, vadovaujantis DK 136, 235 ir 237 straipsniais paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, paskutine darbo diena nurodyta 2011-11-11 (t. 2, b. l. 60).

Dėl senaties terminų drausminei nuobaudai skirti

DK 241 straipsnio 1 dalis nustato, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos (DK 241 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju drausminiai pažeidimai buvo padaryti 2011-03-21 ir 2011-04-12, ieškovė laikotarpiu nuo 2011-03-31 iki 2011-11-08 buvo nedarbinga dėl ligos, drausminė nuobauda paskirta 2011-11-11 įsakymu. Iš nurodytų faktinių aplinkybių konstatuotina, kad darbdavys drausminę nuobaudą skyrė nepraleidęs vieno mėnesio termino (DK 241 str. 1 d.), t. y. iš karto po to, kai baigėsi ieškovės nedarbingumas, ir nepraleidęs dvejų metų termino, nustatyto DK 241 straipsnio 2 dalyje, kuris šiuo atveju taikytinas, nes drausminis pažeidimas buvo nustatytas darant piniginių vertybių patikrinimą.

Pažymėtina, kad ieškovė neprašė taikyti ieškinio senaties termino nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl laikytina, jog apeliantė apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, o tai draudžia CPK 312 straipsnio normos.

Dėl 2011-03-21 drausmės pažeidimo

Apeliantė nano, kad atsakovė nenuginčijo, jog piniginės sumos, kurias ji išsimokėjo, yra ieškovei priklausantis darbo užmokestis ir paaiškino, kad atsisakė pasirašyti įsakymą dėl darbo užmokesčio sumažinimo, atsakovei apie tai turėjo būti žinoma. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais. Pirmosios instancijos teisme pagrįstai nustatyta, kad pagal nusistovėjusią tvarką atsakovės darbuotojams išmokos, susijusios su darbo teisiniais santykiais, buvo mokamos kartą per mėnesį, mėnesio gale. Atsakovės sutikimo ar leidimo atlikti 20 076,05 Lt sumos išmokėjimą (darbo užmokesčio skolą ir kitas išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais) ieškovei nebuvo. 2010-08-01 buvo priimtas įsakymas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo ieškovei L. A., taip pat kitiems įmonės darbuotojams. Atsakovės įmonės darbuotojai su įsakymu dėl darbo užmokesčio sumažinimo buvo supažindinti pasirašytinai; už įsakymo vykdymą, įskaitant darbuotojų supažindinimą bei kontrolę, buvo atsakinga ieškovė. Ieškovė L. A. minėto įsakymo nepasirašė, atsakovei nepateikė informacijos, kad nesutinka su darbo sutarties sąlygų pakeitimu – darbo užmokesčio mažinimu. Ieškovė laikotarpiu nuo 2010-08-01 įsakymo dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo priėmimo toliau dirbo įmonėje, darydama sumažinto darbo užmokesčio dydžio pavedimus, o darbo užmokesčio, buvusio iki darbo užmokesčio sumažinimo, skirtumą ir kitas išmokas išsimokėjo tik 2011-03-21, todėl yra pagrindo spręsti, jog buvo pritarusi darbo užmokesčio sumažinimui.

DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, jeigu jis bent vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiuo pagrindu drausminė nuobauda gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui. Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Darbuotojas neturi teisės laisvai disponuoti darbdavio lėšomis net ir tais atvejais, kai darbuotojas turi pagrįstą ir teisėtą reikalavimą ar įsiteisėjusį teismo sprendimą darbdavio atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovė, neturėdama darbdavio sutikimo pervedant atsakovei priklausančius 20 076,05 Lt į ieškovės asmeninę sąskaitą, šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, todėl atsakovės atliktas ieškovės atleidimas iš darbo laikytinas teisėtu (DK 35, 120, 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 1 d., 2 d. 7 p., 236, 237 str. 1 d. 3 p., 238, 240, 241 str.).

Dėl 2011-04-12 drausminio pažeidimo

Ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda taip pat už tai, kad 2011-04-12 asmeniniais tikslais nedarbingumo laikotarpiu naudojosi įmonei priklausančia Statoil Routex kuro kortele ir užsipylė kuro už 141,69 Lt, minėtą sumą atsisakė grąžinti. Apeliantės manymu, drausminė atsakomybė gali būti taikoma už darbuotojo padarytus darbo pažeidimus per laikotarpį, kurį jis privalo dirbti pavestą darbą, ir negali būti taikoma už pažeidimus, padarytus nedarbingumo metu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės išvada. Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažino, kad 2011-04-12 vykdė darbines funkcijas, nors iš esmės tokios teisės neturėjo. Konstatuotina, jog šiuo atveju ieškovė darbo drausmės pažeidimą įvykdė ne darbo metu, tačiau tai neturi įtakos pažeidimo kvalifikavimui ir drausminės nuobaudos taikymui.

Bendrojo pobūdžio įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė inter alia reiškia, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad 2011-04-12 atliko darbines funkcijas, todėl apeliantės argumentai, susiję su 2011-04-12 drausminiu pažeidimu, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, konstatavus, kad ieškovė atliko 2011-03-21 drausminį pažeidimą, aplinkybės, susijusios su 2011-04-12 drausminiu pažeidimu, neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai.

Dėl papildomo sprendimo teisėtumo

Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu arba savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Apeliantė nurodo, kad 2012-10-22 sprendimas yra neįsiteisėjęs, todėl teismas negalėjo konstatuoti, jog ieškovės ieškinys atmestas ir galima priteisti atsakovei visas jos patirtas išlaidas. Ieškovė nepagrįstai sieja papildomo sprendimo priėmimą su pagrindinio sprendimo įsiteisėjimu, nes iškelti klausimą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Be to, CPK 317 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjamas papildomo sprendimo priėmimo klausimas, byla apeliacinės instancijos teismui išsiunčiama tik po to, kai išnagrinėjamas šis klausimas. Taigi nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos papildomam sprendimui priimti. Nagrinėjama byla buvo pakankamai sudėtinga ir didelės apimties, atsakovei priteistos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatų, todėl pagrindo panaikinti skundžiamą papildomą teismo sprendimą nėra.

Dėl 2013-02-26 rašytinių paaiškinimų ir 2013-03-19 prašymo

Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 str.). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Ieškovė L. A. 2013-02-26 pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir 2013-03-19 prašymą, dėl nurodyto teisinio reglamentavimo juos atsisakytina priimti ir paduoti dokumentai grąžintini padavusiam asmeniui (CPK 75 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą ir papildomą sprendimą, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šiuos teismo sprendimus. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovė už paduotus atsiliepimus į apeliacinius skundus prašo priteisti 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nustatyta, kad atsiliepimai į apeliacinius skundus yra pasirašyti ne advokato Ž. B., o UAB „Eksmaris“ vadovo D. N., nepateiktas išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas (CPK 98 str. 1 d.), todėl atsakovei iš ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Atsisakyti priimti ieškovės L. A. 2013-02-26 teismui paduotus rašytinius paaiškinimus bei 2013-03-19 prašymą ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Atsakovės UAB „Eksmaris“ prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atmesti.