Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltus ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas netenkinamas, kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas, o teismo išvados pagrįstos.

5. Apeliaciniame skunde ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu ir prašo jį išteisinti dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

7. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus nustatė, kad kaltinamasis R. S. pasikėsino pagrobti svetimą turtą – telefoną ir pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje. Sprendžiant dėl apelianto kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – pačio nuteistojo parodymai, liudytojų A. R., A. K. parodymai, rašytinė bylos medžiaga, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.

8. Liudytoja A. R., buvusi įvykio vietoje ir tiesiogiai mačiusi įvykį, patvirtino, kad vyras parduotuvėje buvo tą dieną du kartus. Atėjęs antrą kartą vėl apžiūrinėjo Iphone stende esančius telefonus, girdėjo iš Iphone skriaus sklindančią signalizaciją, kai ji priėjo prie stendo, vienas stovas buvo tuščias, trūko vieno telefono. Vyras (R. S.) ėjo link išėjimo vartų. Tik jai pasakius niekur nebėgti ir padėti telefoną, vyras išsitraukė ir padėjo telefoną ant kitokių telefonų stendo. Iš esmės analogiškai liudytoja aiškino įvykio aplinkybių seką ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b.l.24). Nors liudytoja nuosekliai tvirtino, kad nuteistasis telefoną buvo įsidėjęs į kišenę, tačiau šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino kaip nepasitvirtinusią. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl šios aplinkybės ir jų nekartoja. Tačiau šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nesuteikia pagrindo spręsti, kad liudytoja A. R. davė nepatikimus parodymus. Priešingai, liudytojos A. R. parodymus, patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas.

9. Vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l.135), užfiksuota, kad vyras (kaip nustatyta nuteistasis R. S.) stovi prie Iphone stendo, vis paeidamas kelis žingsnius, rankos sulenktos, jis matomas iš nugaros pusės (įrašo 00.01 - 00.28 sek.). Po to trumpam nueina prie Huawei stendo ir grįžta atgal (įrašo 00.29 sek. - 00.48 sek.). Matosi, jog kažką turi rankose, dairosi į šalis, rankas laiko sulenktas per alkūnes. Stovėdamas prie Iphone stendo su sulenktomis alkūnėmis vis dairosi per petį (įrašo 0,49 sek., 0,58 sek.) Įrašo 1,00 sek. –apsaugos darbuotoja nuo išėjimo vartų jau pajuda link stendo, o vyras dar stovi prie stendo. 1.04 sek – apsaugos darbuotoja nuėjusi apie pusę atstumo iki stendo, o vyras vis dar prie jo stove nusisukęs 1,05 vyras pajuda nuo stendo, eina link apsaugos darbuotojos, iš pradžių žiūri į ją, po to nusisuka (1,07), atsisuka (1,08), laiko pakeltą dešinę ranką, eidamas prasilenkia su apsaugos darbuotoja( 01.09 sek.). Prasilenkimo momentu nesustoja, eina neatsigręždamas, žiūri į daiktą, turimą rankoje, tarp apsaugos darbuotojos ir jo atsiranda akivaizdus kelių metrų atstumas vienas nuo kito. Apsaugos darbuotoja prasilenkus jau prie Iphone stendo stabteli, atsigręžia į vyrą (01,12sek.), vyras eina pirmas, apsaugos darbuotoja jam iš paskos (01,14 sek.). Beeidamas vyras padeda daiktą ant stendo, pro kurį tuo metu eina, ir tik tada atsisuka į apsaugos darbuotoją (01,15sek.). Apsaugos darbuotoja priėjusi paima padėtą daiktą, o tuo metu R. S. juda link išėjimo (01,18sek.), apsaugos darbuotoja priėjusi paima jį už rankos (01.24sek.). Tokie įraše užfiksuoti duomenys patvirtina liudytojos A. R. parodymus, kad tik jai paliepus R. S. padėjo telefoną ant stendo. Taigi, nėra pagrindo pritarti R.S. gynėjos teismo posėdžio metu išsakytiems argumentams, jog apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas tik liudytojos A. R. parodymais.

10. Be to, liudytojas A. K., tą dieną dirbęs parduotuvėje, patvirtino, kad signalizaciją nuo Iphone stendo ten būnant R. S. suveikė du kartus keliolikos minučių skirtumu. Pirmą kartą suveikus signalizacijai ir jam priėjus prie nuteistojo, pastarasis aiškino, kad signalizacija suveikė netyčia, ir ji buvo vėl įjungta. Suveikė telefono Iphone 10 signalizacija. O kai po kelių minučių vėl suveikė signalizacija, jam einant prie to pačio stendo pamatė, kad telefono stende nėra, tik apsaugos laidai, o vyras sulaikytas apsaugos darbuotojos. Po antro suveikimo buvo tik laidai, o pačio telefono nebuvo. Kaip suprato telefonas buvo pas R. S. Tokie liudytojo parodymai neprieštarauja jau aptartiems įrodymams.

11. Vertinant pačio apelianto parodymus viso proceso metu, pažymėtina, kad jie nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. teigė, kad parduotuvėje „Ekeltromarkt“ jis norėjo apžiūrėti telefonus – Iphone ir Huawei, pasikvietė pardavėją-konsultantą, kurio teiravosi apie dominančius telefonus. Apžiūrint Iphone telefoną suskambo signalizacija. Prie jo priėjo padavėjas-konsultantas ir pasakė nekreipti dėmesio, išjungė signalizaciją. Tuomet jis išėjo, o po kurio laiko vėl grįžo į tą pačią parduotuvę. Vėl priėjo prie Iphone telefonų stendo, norėjo papildomai apžiūrėti telefonus. Apžiūrint Iphone telefoną, nuo jo nukrito magnetas, kuris buvo pritvirtintas prie galinio dangtelio, pradėjo skambėti signalizacija. Jis norėjo telefoną prijungti atgal prie magneto, pakviesti pardavėją-konsultantą, tačiau pastarojo nesimatė. Pastebėjęs salėje apsaugos darbuotoją nuėjo link jos su telefonu rankoje, tačiau pastaroji jo nenorėjo klausyti ir nuėjo link telefonų ekspozicijos. Tuomet jis padėjo Iphone telefoną, kurį laikė rankoje, prie kitų telefonų ir norėjo išeiti iš parduotuvės. Išgirdęs, kad apsaugos darbuotoja kažką pasakė, jis apsisuko ir priėjo atgal prie jos.(b.l.32).

12. Apklausiamas teisme R. S. pripažino faktą, kad kaltinime nurodytu metu buvo parduotuvėje, bendravo su konsultantu apie telefonus, po to paėmė į ranką Iphone telefoną, kuris buvo prikabintas prie laido, paėmus telefoną į ranką, laidas, kuris buvo prijungtas prie telefono, nukrito. Pradėjo cypti. Tada apsisuko ir pamatė, kad prie durų stovi apsaugos darbuotoja, ji priėjo ir jis eidamas pas ją padėjo tą telefoną prie kitų telefonų. Ir stovėjo.

13. Pagarsinus teisme parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l.32) patvirtino, kad parduotuvėje Elektromarkt buvo ne vieną, o du kartus. Išėjęs nupirko kavą ir iš karto grįžo. Prie telefono prijungta signalizacija suveikė taip pat du kartus. Žingsnį padarė ir padėjo telefoną. Kai suskambėjo signalizacija, apsisuko ir pasakęs kažką apsaugos darbuotojai padėjo telefoną. Su apsaugos darbuotoja neprasilenkė, telefono nenešė. Planavo tokį telefoną pirkti, pinigų neturėjo, žiūrėjo kainas.

14. Iš aptartų R. S. parodymų matyti, kad nuteistasis pripažįsta buvęs parduotuvėje du kartus, žiūrėjęs būtent Iphone telefonus, abu kartus telefonų apžiūros metu suveikusi signalizacija, tačiau neigia ne tik turėjęs ketinimą pavogti telefoną, bet ir iš viso atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, jog subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne tik remiantis kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

15. Šiuo atveju gretinant R. S. parodymus su vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis, darytina išvada, kad apelianto nurodyti vis skirtingi jo paties veiksmai susiję su telefonu, kai suveikė signalizacija, ir vaizdo įraše užfiksuoti R. S. veiksmai, neatitinka vieni kitų. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys paneigia R. S. nurodytą aplinkybę, kad jis turėdamas rankoje telefoną neprasilenkė su apsaugos darbuotoja, padarė žingsnį ir padėjo telefoną.

16. Vaizdo įraše užfiksuoti R. S. veiksmai (praeina pro apsaugos darbuotoją, tik tada padeda telefoną) nerodo jo siekio šį telefoną grąžinti apsaugos darbuotojai, priešingai – jie patvirtina pastarojo tyčią pasisavinti svetimą turtą. Įraše neabejotinai užfiksuota, kad R. S. prasilenkia su apsaugos darbuotoja ir tik atitolęs nuo jos per kelis žingsnius padeda telefoną. Nurodyti įraše užfiksuoti nuteistojo veiksmai atitinka liudytojos A. R. nurodytas aplinkybes, kuri patvirtino, kad pirmiausia išgirdo signalizaciją, priėjusi prie stendo pamatė tuščią stovą, tuomet pareikalavo vyro padėti mobilaus ryšio telefoną ir nebėgti. Tada vyras ištraukė ir padėjo telefoną ant lentynos.

17. Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis paėmęs telefoną ketino jį išsinešti, tačiau suvokęs, kad telefono paėmimą pamatė apsaugos darbuotoja (pastaroji liepė telefoną padėti), šio sumanymo atsisakė ir padėjo telefoną kitoje lentynoje.

18. Nuteistasis R. S. teigia nusikalstamos veikos nepadaręs, neketinęs pavogti telefono. Nors tokia nuteistojo pozicija viso proceso metu buvo nekintanti, ją paneigia teisme ištirtų įrodymų visetas – liudytojų A. R., A. K. parodymai, policijos registro išrašo duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašas, savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Liudytoja A. R., tiesiogiai mačiusi įvykį, patvirtino, kad nuteistasis R. S. į parduotuvę buvo atėjęs tą dieną viso du kartus. Pirmą kartą R. S. apžiūrinėjo Iphone skyriuje prie stovo pritvirtintą telefoną, savo turimu telefonu fotografavo apžiūrimą Iphone modelio telefoną, kalbėjo su prie jo priėjusiu konsultantu. Nieko nenupirkęs R. S. išėjo, o po kelių minučių grįžo, iš karto nuėjo ir apžiūrinėjo tą patį telefoną. Po to ji išgirdo garsinę signalizaciją iš Iphone skyriaus, priėjusi pamatė, kad vienas telefono laikymo stovas tuščias, pastebėjo link išėjimo vartų einantį vyrą, kuris prieš tai apžiūrinėjo telefoną. Ji priėjusi liepė vyrui padėti telefoną ir nebėgti (b.l.24). A. K., dirbęs parduotuvėje konsultantu, apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme parodė išgirdęs, jog suveikė Iphone telefono stendų signalizacija, jam priėjus kaltinamasis paaiškino, kad jis tik žiūrėjo telefoną ir signalizacija suveikė netyčia. Po kelių minučių vėl suveikė signalizacija ir jis pamatė, kad kaltinamasis sulaikytas apsaugos darbuotojo, matė, kad telefono nėra ir suprato, kad jis pas kaltinamąjį. Tokie liudytojų parodymai neprieštarauja tarpusavyje ir vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims.

19. Taigi, tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš vaizdo įrašo duomenų matyti, kad liudytoja A. R. būtent dėl suveikusios signalizacijos ėjo link stendo, eidama prasilenkė su nuteistuoju, pamatė, kad nėra vieno telefono, o R. S. jau norėjo išeiti, jį sugavo prie išėjimo vartų. Apie įvykį 2018 m. gruodžio 19 d. 16 val. 14 min. buvo informuota policija (b.l.4). Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, sulaikė nuteistąjį (b.l.27). Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad būtent nuteistasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasikėsino pagrobti parduotuvėje „ElektroMarkt“ mobilaus ryšio telefoną iPhone XS MAX, bandė pasišalinti, tačiau buvo iš karto sulaikytas.

20. Negalima sutikti su nuteistojo R. S. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino (skyrė mažai dėmesio) jo paties ir liudytojų parodymams, kurie jį teisina. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu buvo apklausti du liudytojai - A. R. ir A. K., jų parodymai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai aprašyti ir įvertinti. Jų parodymai dėl esminių aplinkybių sutapo, atitiko vaizdo įraše užfiksuotų tiek paties nuteistojo, tiek ir liudytojų veiksmų seką.

21. Paties nuteistojo R. S. parodymai, jo pozicija dėl pareikšto kaltinimo nuosprendyje taip pat yra aptarti ir įvertinti tinkamai, analizuojant ne tik pačio R. S. parodymus, bet ir vertinant visumą byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų.

22. Apelianto argumentą kad pastarasis buvo nuteistas šioje nagrinėjamoje byloje tik dėl to, kad jau buvo teistas anksčiau, teisėjų kolegija vertina kaip jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstus samprotavimus. Kaip minėta, R. S. kaltę pagrindžia aptartų liudytojų parodymai, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, rašytiniai pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai. Tuo tarpu nuteistojo asmenybė, jo ankstesnis teistumas buvo reikšmingas tik sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, kas ir buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį R. S. kaltu padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, taigi tenkinti apelianto skundo ir keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

24. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad R. S. į parduotuvę atėjo turėdamas tiesioginę tyčią užvaldyti svetimą turtą. Šiam tikslui pasiekti nuteistasis padarė viską, kas buvo reikalinga – atplėšė telefoną nuo apsauginio tvirtinimo, ėjo link išėjimo, prasilenkdamas su apsaugos darbuotoja jai telefono neatidavė, tačiau savo tikslo nepasiekė, nes apsaugos darbuotoja pastebėjo telefono trūkumą ir jį sulaikė.

25. Dėl savanoriško atsisakymo baigti nusikalstamą veiką.

26. BK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Tokia išvada gali būti padaryta, kai sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo priėmė savanoriškai, o ne susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-391/2005, 2K-360/2013, 2K-7-788/2015, 2K-345-511/2018).

27. Teisėjų kolegija sutinka su gynėjos nurodytu argumentu, kad R. S. dar būdamas prekybos salėje padėjo telefoną ant prekystalio ir buvo sulaikytas salėje, o ne išeidamas ar prie išėjimo prie kasų. Tokias gynėjos nurodytas aplinkybes patvirtina tiek liudytojų A. R., A. K. parodymai, vaizdo įrašo duomenys, jie abejonių nekelia. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinis R. S. veiksmų vertinimas pirmosios instancijos teismo yra atliktas tinkamai. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas nusikalstamą veiką atsisakė pabaigti savanoriškai. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti (BK 23 straipsnio 1 dalis). Savanoriškas atsisakymas – sąmoningas, savo valia priimtas sprendimas, kurį asmuo priima ne priverstas kitų asmenų ar susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką. Tokiomis aplinkybėmis ir kliūtimis gali būti įvairūs išoriniai faktoriai, pvz., netikėtas pašalinių asmenų pasirodymas, nukentėjusiojo elgesys, paties subjekto veiksmai: triukšmo sukėlimas, pašalinių asmenų dėmesio atkreipimas, sustiprinta apsauga (kasacinės nutartys Nr. 2K-175/2012; 2K-61/2013). Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paėmė nuo apsauginio tvirtinimo mobilaus ryšio telefoną ir suveikus signalizacijai, tą girdėdamas ir suvokdamas, pasikėsino pasišalinti iš parduotuvės. Tai, kad nuteistasis neketino telefono atiduoti apsaugos darbuotojai patvirtina vaizdo įrašas iš kurio akivaizdžiai matyti, jog jis jau turėdamas rankoje telefoną (šios aplinkybės neneigė ir R. S.) prasilenkia su apsaugos darbuotoja, tolsta nuo jos link išėjimo, ir liudytojos A. R. parodymais, kuri patvirtino, jog tik jai pasakius padėti telefoną, nuteistasis tai padarė.

28. Pažymėtina, kad jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie nuteistojo savanorišką atsisakymą pabaigti daromą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Priešingai, ištirtų įrodymų visuma teismui leido konstatuoti, kad apeliantas atsisakė ketinimo pasisavinti mobilaus ryšio telefoną tik perspėtas dėl jo neteisėto po elgesio pašalinio asmens – apsaugos darbuotojos, taigi jis nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

29. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl R. S. kaltumo padarius jam inkriminuotą veiką bei veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, nes nusikalstamų ketinimų nuteistasis atsisakė ne savo iniciatyva, o dėl apsaugos darbuotojos veiksmų (pareikalavo padėti telefoną), kuri netrukus jį ir sulaikė.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.