Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas dalyje paliktinas nenagrinėtu, kitoje dalyje tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus pataisos namų veiksmais, nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. jį kalinant 21 valandą per parą užrakintoje kameroje, neužtikrinat tinkamų sąlygų Alytaus pataisos namuose.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje (Nr. I-365-739/2019, teisminio proceso Nr. 3-62-3-01761-2018-0) pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., tenkino iš dalies. Pareiškėjas kreipėsi dėl to, jog kameroje buvo laikomas 21 val. per parą, buvo ribojamas pasivaikščiojimo laikas bei dėl kitų pažeidimų. Sprendimas neįsiteisėjęs. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtu jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra tarp tų pačių šalių ir dalykas bei pagrindas sutampa, todėl teismas sprendžia, kad skundas, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., paliekamas nenagrinėtu.

Šioje byloje vertinamas ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. (7 dienos).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde teigė, kad ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl neturėjo būti 21 val. per parą rakinamas gyvenamojoje patalpoje. Jo nuomone, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turėtų būti rakinami aukštuose.

Alytaus PN atsiliepime į skundą bei papildomuose paaiškinimuose patvirtino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei (b. l. 40), pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpoje, kuri buvo įrengta pagal kamerų reikalavimus, pasivaikščioti pareiškėjas buvo išleidžiamas 3 valandoms per parą dienotvarkėje nustatytu laiku.

Taigi, nagrinėjamoje byloje vertintina, ar pagal ginčo metu galiojusį teisinį reglamentavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys paprastajai grupei priskirti nuteistieji galėjo būti rakinami gyvenamosiose patalpose, suteikiant jiems teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73¹ punkte nurodyta, nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: 73¹.1 kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; 73¹.2 kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Iš šių Taisyklių nuostatų matyti, kad jose įtvirtintas imperatyvas rakinti nuteistuosius kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose.

Pagal BVK 72 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. Nurodytoms grupėms priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos reglamentuotos BVK 73–75 straipsniuose.

Pagal BVK 73 straipsnio 1 dalies 5 punktą, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas, pagal 74 straipsnio 5 punktą lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 4 valandas.

BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Pagal BVK 145 straipsnio 4 dalį, kamerų tipo patalpose nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.

Akivaizdu, kad pagal BVK 73–75 straipsnių, 145 straipsnio 4 dalies nuostatas pataisos namų gyvenamosiose patalpose laikomi užrakinti tik drausmės grupei priskirti nuteistieji, kurių gyvenamosios patalpos turi būti įrengtos pagal kamerų tipo reikalavimus. Nuobaudas atliekantys nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.

Teismo nuomone, pagal nurodytas BVK normas pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupės sąlygomis bausmę atliekančių nuteistųjų gyvenamosios patalpos negali būti įrengtos pagal kamerų tipo reikalavimus bei rakinamos.

Sistemiškai aiškinant aukščiau nurodytas BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, akivaizdu, kad minėtuose teisės aktuose yra įtvirtintas nurodymas rakinti nuteistuosius, tačiau jų rakinimo laikas ir būdas (ar rakinama gyvenamoji patalpa, ar aukštas) priklauso nuo to, kokioje pataisos įstaigoje kali nuteistieji, kokiai nuteistųjų grupei jie yra priskirtini ir kokio tipo patalpose jie yra kalinami.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo kalinamas pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, todėl, pagal aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas, atsakovės atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėją rakinti 6 lokalinio sektoriaus 15 būrio 4 miegamajame, įrengtame pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamame kontekste yra pagrindas atsakovės atsakomybei kilti.

Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, remdamasis Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, nuosprendyje nustato tik pataisos įstaigos rūšį, kurioje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę (BVK 63 str.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 65 punktas, be kita ko, nustato, jog pataisos namų direktorius įsakymu sudaro komisiją, kuri nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į pataisos įstaigą, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.

Ginčo dėl to, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose (kaip nuspręsta teismo nuosprendžiu) paprastosios grupės sąlygomis (minėta, kad į grupes nuteistieji skirstomi pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais) byloje nėra. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad pareiškėją laikant Alytaus PN galėjo būti pažeidžiamas teismo nustatytas bausmės vykdymo režimas.

Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti 3 val. dienotvarkėje numatytu laiku nuo 13.30 val. iki 16.30 val., kuomet jis galėjo laisvai judėti 6-to lokalinio sektoriaus teritorijoje (koridorius, virtuvėlė, laisvalaikio kambarys, kiemas ir t. t.) (b. l. 19-24). Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1-152 patvirtinta Nuteistųjų, esančių 5, 6 lokaliniuose sektoriuose, dienotvarkė (b. l. 23) patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 6-tame lokaliniame sektoriuje nuo 13.30 val. iki 16.30 val. buvo numatytas laikas pasivaikščiojimui. Atsakovės atstovo teigimu, be to, pareiškėjas jo pageidavimu galėjo būti įtrauktas į įvairias pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymą, psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programas, kurios buvo vykdomos dienotvarkėje numatytu laiku, t. y. nuo 9 val. iki 12 val. ir nuo 14.30 val. iki 17 val., kuomet nuteistieji išleidžiami iš miegamųjų patalpų, tačiau jis tokio pageidavimo nebuvo išreiškęs. Taigi, atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas galėjo būti išleidžiamas dienotvarkėje nustatytu laiku iš savo gyvenamosios patalpos, jeigu būtų išreiškęs pageidavimą dalyvauti ir dalyvavęs kurioje nors pataisos namuose vykdomoje programoje. Dienotvarkė patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 9 val. iki 12 val. ir nuo 14.30 val. iki 17 val. buvo numatytas laikas pataisos programoms, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymui, psichologinei terapijai, mokymuisi. Alytaus PN direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-181 yra patvirtintas Pozityvaus užimtumo priemonių taikymo aprašas (b. l. 16-18). Teismas sprendžia, kad nei šios dienotvarkėje nurodytos pozityvaus užimtumo priemonės, nei kitos dienotvarkėje nurodytos priemonės, t. y. pataisos programos, psichologinė terapija, mokymasis, neapima asmeninio, buitinio pobūdžio veiklos, tokios kaip drabužių išsiskalbimas, maisto gaminimas virtuvėlėje, apsipirkimas pataisos įstaigos parduotuvėje ir pan. Užsiimti šia veikla neišvengiamai kyla poreikis. Atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73² punkte nustatyta teisė būti išleistam iš gyvenamosios patalpos dienotvarkėje nustatytu laiku užsiimti asmeninio pobūdžio veikla. Priešingai, pagal Dienotvarkę, pareiškėjo laisvas laikas numatytas kameroje (b. l. 23). Atsakovės atstovas patvirtino, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti virtuvėle, laisvalaikio kambariu, kiemu tik nuo 13.30 val. iki 16.30 val., t. y. tas 3 valandas, kurios yra skirtos pasivaikščiojimui.

BVK 103 straipsnis įtvirtina nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore. To paties straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. BVK 73 straipsnio 5 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei, taigi, jis remiantis BVK 73 straipsnio 5 punktu turėjo teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas.

Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjui kiekvieną dieną turėjo būti suteikiamos 3 valandos pasivaikščiojimui gryname ore, be to, pareiškėjui kiekvieną dieną turėjo būti suteikiamas laikas laisvalaikiui priskiriamu laiku dalyvauti ne tik dienotvarkėje numatytose pataisos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, psichologinėje terapijoje, mokymosi veikloje, bet ir užsiimti asmeninio, buitinio pobūdžio veikla, tokia kaip naudojimasis virtuvėle, laisvalaikio kambariu, skalbimo mašina, apsipirkimas pataisos įstaigos parduotuvėje. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad pareiškėjas buvo laikomas užrakintas gyvenamojoje patalpoje 21 val. per parą ir iš jos išleidžiamas tik 3 val. per parą. Dėl to pareiškėjas asmeninio, buitinio pobūdžio veikla turėjo galimybę užsiimti tik laiku, skirtu pasivaikščioti, ir pareiškėjui sutrumpėjo pasivaikščiojimui skirtas laikas. Todėl teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad, būdamas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje, užrakintas 21 valandą per parą bei ginčo metu buvo pažeista teisė pareiškėjui pasivaikščioti 3 val.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emociniais sukrėtimais, emociniais sukrėtimais, depresija, pažeminimu.

Iš byloje pateiktų medicinos dokumentų (b. l. 25–26) matyti, jog nėra jokių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų sveikatos sutrikimų jis ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Alytaus PN sveikatos priežiūros specialistus, todėl darytina išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nustatyto pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kuris galėtų būti reikšmingas sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A-1625-556/2008 ir Nr. A-2441-438/2018 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Įvertinęs tai, kad pažeidimas truko neilgai (7 dienas), nors pareiškėjas buvo rakinamas gyvenamosiose patalpose nepagrįstai, tačiau preziumuojama, jog jo rakinimo sąlygos atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (dėl to ginčas nebuvo keliamas), nustačius jog buvo pažeista pareiškėjo teisė pasivaikščioti 3 val., tačiau nesant duomenų, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas skundais ar prašymais kreipėsi į atsakovės atstovą ar kitas kompetentingas institucijas, taip pat nesant įrodymų apie šio pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatai, teismas sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjui kalint Alytaus PN jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 105 straipsnio 4 punktu teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjo skundą dalyje, dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., palikti nenagrinėtu.

Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo pažeista pareiškėjo N. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.