- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-644-260/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- A. N.
- Advokatai
- Darius Jurgutis, Dalius Vaitekūnas
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Aušra Baubienė Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 42.4; 42.10; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 11 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui V. Š. , ieškovo atstovui advokatui Daliui Vaitekūnui, atsakovui A. N. , atsakovų atstovui advokatui Dariui Jurgučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0203-264/2008 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams A. N. , A. N. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. Š. ieškiniu (b.l. 1-3) prašė priteisti iš atsakovų 48640 Lt nuostolių už pagrįsto pasitikėjimo praradimą, patirtų neįvykdžius 2004 07 02 preliminarios sutarties dėl žemės sklypo pardavimo, atlyginimo, 1459,20 Lt žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2004 03 07 tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2004 07 02 susitarimu sutartis buvo pratęsta iki 2004 11 01 sklypui parduoti. Atsakovas atsisakė parduoti sklypą, paaiškindamas, kad šis dar nėra suformuotas, per žema kaina. Ieškovas 2005 07 22 kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 02 23 priėmė nutarimą, kuriame šalių susitarimą pripažino preliminaria sutartimi, ieškovo ieškinį atmetė. Atsakovas grąžino ieškovui sumokėtą avansą. Ieškovas 2007 05 18 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vertė buvo 100000 Lt, sklypo vieta ir plotas yra panašūs į atsakovo žemės sklypo, kurį šis atsisakė parduoti, kai šalys buvo susitarę mokėti 32000 Lt už sklypą, po 4000 Lt už arą. Atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi, dėl ko ieškovas patyrė 48640 Lt nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovo nesąžiningi veiksmai pasireiškė tuo, kad jis negrąžino ieškovui avanso už žemės sklypą, pagal sutartį, taip duodamas pagrindo manyti, kad žemės sklypas bus parduotas ieškovui, kai bus sutvarkyti dokumentai. Ieškovas laukė nuo 2004 m. kovo mėnesio daugiau nei metus laiko, kad atsakovas įvykdytų savo įsipareigojimą parduoti jam sklypą, o 2005 m. liepos mėnesį pamatė skelbimą, kad yra parduodamas atsakovo sklypas, taip suprasdamas, jog atsakovas nebeketina parduoti sklypo ieškovui. Tuomet ieškovas pradėjo ginti savo teises ir liepos mėnesį kreipėsi su ieškiniu į teismą. Tik Aukščiausiajam teismui priėmus galutinį sprendimą, ieškovas įsigijo kitą žemės sklypą, tokia kaina, kokia tuo metu buvo rinkoje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 02 04 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2004 03 07 susitarimu atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui 8 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 32000 Lt. Nauja 2004 07 02 preliminaria sutartimi minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2004 11 01. Iki 2004 11 01 nebuvo parengti žemės sklypo atidalijimo dokumentai. Tik 2005 04 19 Kauno apskrities viršininko įsakymu atsakovams priklausantis žemės sklypas buvo padalintas į du – 0,0800 ha ir 0, 08998 ha sklypus. Ieškovas, pasirašydamas 2004 03 07 bei 2004 07 02 susitarimus, žinojo aplinkybę, kad atsakovų ketinamas parduoti 0,08 ha sklypas neatidalintas, kad pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka galėtų būti sudaryta tik sklypą atidalijus nustatyta tvarka, įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Pasibaigus 2004 07 02 susitarime nustatytam terminui (2004 11 01) ir ieškovui žinant, jog 0,080 ha sklypas neatidalintas, šalims nepratęsus susitarimo (preliminarios sutarties) termino, teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai ir atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, kadangi šį atsisakymą nulėmė ieškovui žinoma minėta aplinkybė - jog sklypas neatskirtas ne dėl atsakovų veiksmų, o dėl to, jog šis procesas užsitęsė institucijose. Pasibaigus 2004 07 02 susitarimo įvykdymo terminui, atsakovams pasibaigė pareiga sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas pripažino, jog ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, elgėsi savo nuožiūra bei rizika ir neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovai privalės jam parduoti minėtą žemės sklypą. Ieškovas ilgą laiką delsė įsigyti kitą sklypą be svarbių priežasčių. Aplinkybę, jog ieškovas 2005 07 22 iškėlė atsakovams ieškinį teisme ir teismo procesas vyko iki 2006 m. lapkričio mėnesio, teismas nelaikė priežastimi, dėl kurios jis negalėjo numatyti, jog žemės kainos nuolat kilo ir kils dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, o ne dėl atsakovų veiksmų. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovų kaltę dėl ieškovų patirtų nuostolių, todėl teismas laikė ieškinį nepagrįstu ir neįrodytu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 91-95) ieškovas V. Š. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-0203-264/2008, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai ir neišsamiai išnagrinėtų bylos faktinių aplinkybių (LR CPK 178 str., 185 str.), dėl netinkamo procesinių bei materialinių teisės normų taikymo (LR CPK 329 str., 330 str.).
1. Teismas neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į faktines aplinkybes, kas turėjo įtakos nepagrįstam ir neteisėtam teismo sprendimo priėmimui. Teismas nepagrįstai nustatė, kad įsipareigojimai pagal 2004 03 07 ir 2004 07 02 susitarimus pasibaigė 2004 11 01. Abi šalys toliau vykdė 2004 07 02 susitarimą, atsakovas atvykdavo pas apeliantą, informuodavo apie sutarties vykdymą, sklypų atidalinimo eigą, rodė architekto paruoštus planuojamų atidalinti žemės sklypų brėžinius, apeliantas nereikalavo avanso grąžinimo, sutiko laukti tol, kol bus atidalinti sklypai, apeliantas buvo įsitikinęs ir pagrįstai pasitikėjo atsakovu, kad atidalinus žemės sklypą, jis bus parduotas už sutartą kainą. Šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė įsipareigojimus pagal 2004 07 02 susitarimą pratęsti iki sklypo atidalinimo dienos. Susitarimo pratęsimas raštu nebuvo įformintas bendru sutarimu, palaikius tokį veiksmą netikslingu, kadangi buvo sumokėtas avansas, kuris šalių buvo laikomas kaip sutarties vykdymo garantas. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalių valia dėl sutarties pratęsimo ir vykdymo buvo aiški, t.y. toliau vykdyti 2004 07 02 susitarimo įsipareigojimus iki sklypo atidalinimo dienos, atsakovo - parduoti žemės sklypą, apelianto - nupirkti. Avansas apeliantui buvo grąžintas tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 11 06 nutarimo, o ne 2005 06 16, atsakovui pareiškus atsisakymą parduoti žemės sklypą, kaip nurodo pirmos instancijos teismas.
2. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas, pasirašydamas susitarimus, žinojo aplinkybę, kad atsakovų ketinamas parduoti sklypas neatidalintas ir pirkimo - pardavimo sutartis galės būti sudaryta tik sklypą atidalijus nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad 2004 07 02 susitarimas neįvyko, nes sklypas nebuvo atidalintas ne dėl atsakovų kaltės, o dėl to, kad procedūra užsitęsė dėl valdininkų neveiklumo. Tokią išvadą apeliantas laiko nepagrįsta. Pasirašydamas preliminariąją sutartį, atsakovas prisiėmė įsipareigojimus atlikti tam tikrus parengiamuosius darbus: parengti žemės sklypą pardavimui, t.y. atlikti tam tikrus veiksmus, kad žemės sklypas būtų atidalintas. Tokie veiksmai buvo šalių sudaryto preliminaraus susitarimo sąlyga. Atsakovas turėjo pareigą parengti ir pateikti visus dokumentus, reikalingus pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti. Atsakovas turėjo būti aktyvus ir imtis visų veiksmų, reikalingų žemės sklypui atidalinti, o atsakingoms institucijoms piktnaudžiaujant ar vilkinant priimti jų kompetencijai priskirtus klausimus, imtis teisinių priemonių.
Byloje nėra jokio įrodymo, patvirtinančio atsakovo paaiškinimus, kad sklypas nebuvo laiku atidalintas dėl valdininkų vilkinimo. Tačiau nuostolių priteisimui esminę reikšmę turi aplinkybė, kad atsakovas tiek žodžiu tikindamas, kad tik atidalinus žemės sklypą, jis bus apeliantui parduotas, tiek atsakovo veiksmai, apeliantui sukėlė pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, todėl sutinkamai su LR CK 6.165 straipsnio 4 dalimi bei pagal 2006 11 06 LAT nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, atsakovas privalo atlyginti apeliantui nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą. Atsakovo atsisakymas parduoti žemės sklypą yra akivaizdus, nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovui buvo žinoma, kad dar 2005 04 19 Kauno apskrities viršininko įsakymu atsakovų sklypai buvo padalinti. Atsakovams liko tik atlikti techninį darbą: įregistruoti apskrities viršininko įsakymą nekilnojamojo turto registre bei atlikti su tuo susijusius papildomus veiksmus. Tačiau atsakovas 2005 06 16 atvyko pas apeliantą ir pareiškė, kad sklypo neparduos. Apelianto nuomone, toks atsisakymas yra be pakankamo pagrindo, o aplinkybė, kad 2005 m. viduryje prasidėjo nekilnojamojo turto kainos kilimas, patvirtina apelianto teiginius, kad atsakovo atsisakymas parduoti žemės sklypą buvo sąlygotos žemės sklypo rinkos kainos padidėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nurodė, kad apeliantas pagal 2007 05 18 sutartį nupirko 0,992 ha žemės sklypą praėjus beveik 2,5 metų, kai šalių susitarimo terminas pasibaigė 2004 11 01. Teismas nurodė, kad apeliantas neturėjo pagrindo tikėtis, kad sklypas jam bus parduotas po 2004 11 01. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada. Atsakovams 2005 06 16 kategoriškai atsisakius parduoti žemės sklypą, 2005 07 22 apeliantas kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo. Kauno rajono apylinkės teismas 2005 11 25 sprendimu apelianto ieškinį patenkino. Todėl apeliantas turėjo labai rimtą pagrindą tikėtis, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis bus patvirtinta, t.y. turėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovai privalės jam perduoti minėtą žemės sklypą. Apeliantas taip pat turėjo pakankamą pagrindą laikyti šalių sudarytą sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi, nes šalys susitarė dėl pirkimo-pardavimo sandorio, sandorio įvykdymo užtikrinimui atsakovas gavo avansą, tačiau sandorio tvirtinimą pas notarą atidėjo iki sklypo atidalinimo momento. Toks pagrindas neišnyko net ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, nes apeliantas turėjo galimybė skųsti sprendimą kasacine tvarka. Teismų praktikoje yra aiškiai suformuluota taisyklė, pagal kurią laikoma, jog šalis nepagrįstai delsia įsigyti lygiavertį nekilnojamojo turto objektą ir taip prisideda prie nuostolių atsiradimo tik tada, kai nesiima teisinių priemonių dėl ginčo nekilnojamojo turto objekto arba kai šalis akivaizdžiai negali tikėtis įgyti ginčo nekilnojamojo turto objekto (pvz., kai jis yra perleistas, kai nėra galimybės jį išreikalauti iš sąžiningo trečiojo asmens). Šiuo atveju apeliantas turėjo realią galimybę įgyti ginčo objektą (prašydamas teismo patvirtinti pirkimo - pardavimo sutartį), todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad apeliantas turėjo nelaukti ir įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, siekdamas išvengti nuostolių dėl nekilnojamojo turto kainų kaitos.
4. Teismo teiginys, kad apelianto 2007 05 18 įsigyto 0,0992 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra didesnė, nes jame yra nebaigtas statyti namas, yra nepagrįstas. 2007 05 18 sutartyje yra aiškiai nurodyta atskira žemės sklypo bei pastatų kaina. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo sklypas yra prastesnis nei apelianto įsigyto 2007 05 18 iš R. S.. Apeliantas teismui pateikė įrodymus, kad 2007 metais žemės sklypo kaina (duomenys neskelbtini) už vieną arą yra 13000 Lt, nepriklausomai nuo to ar jame yra komunikacijos ar ne. Apeliantas įsigijo žemės sklypą už 100000 Lt, t.y. 10080 Lt už vieną arą. Apeliantui buvo netikėti atsakovo pareiškimai apie sklypo menkumą, bevertiškumą ir pan., nes 2004 03 07 sudarant susitarimą dėl žemės sklypo pardavimo, atsakovas tokių aplinkybių apeliantui neatskleidė, priešingai, nurodė tik sklypo privalumus.
5. Apelianto nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus, t.y. atsisakymą parduoti žemės sklypą be pakankamo pagrindo. Visą bylinėjimosi laikotarpį apeliantas daug kartų siūlė bylą baigti taikos sutartimi, apeliantas visą laiką turėjo tikslą įsigyti žemės sklypą šeimos gyvenamojo namo statybai, tačiau tik atsakovo kategoriškas atsisakymas parduoti žemės sklypą sąlygojo, kad apeliantas jį įsigijo tik 2007 metais, pasinaudojęs teise teismine tvarka patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovui elgiantis sąžiningai, t.y. pardavus atidalintą žemės sklypą apeliantui, apeliantui neatsirastų nuostoliai ir nevyktų jokie teisminiai procesai. Teismas neįvertino aplinkybės, kad, atsižvelgiant į žemės sklypo kainos pabrangimą, apeliantas net nesinaudojęs teise į teisminę gynybą, po atsakovo atsisakymo, t.y. 2005 06 16 patyrė netiesioginių nuostolių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 103-104) atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, apeliantui skirti baudą už piktnaudžiavimą teise, priteisti bylinėjimosi išlaidas, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai mano, kad apeliantas piktnaudžiauja savo teise, kadangi tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, į kuriuos jau atsakė tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek kasacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.2-1838-408/2005. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Apelianto skundas turėtų būti taip pat atmestas, kadangi įrodymų nėra ir dabar. Apelianto prie skundo pateiktas naujas įrodymas neturėtų būti vertinamas, kadangi apeliantas įrodymus turėjo ir galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apeliantas ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti – panaikinti 2008 m. vasario 4 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovų 48640 Lt nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas A. N. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą neperžengdama šio skundo ribų ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas, nesutikdamas su apskųstuoju Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimu, nurodo, kad šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes (LR CPK 178 str., 185 str.), netinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas (LR CPK 329 str., 330 str.), taip pat teismas neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į faktines aplinkybes.
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, kad įsipareigojimai pagal 2004 03 07 ir 2004 07 02 susitarimus pasibaigė 2004 11 01. Abi šalys ir toliau vykdė 2004 07 02 susitarimą, atsakovas atvykdavo pas apeliantą, informuodavo apie sutarties vykdymą, sklypų atidalinimo eigą, rodė architekto paruoštus planuojamų atidalinti žemės sklypų brėžinius, apeliantas nereikalavo avanso grąžinimo, sutiko laukti tol, kol bus atidalinti sklypai. Jis - apeliantas - buvo įsitikinęs ir pagrįstai pasitikėjo atsakovu, kad atidalinus žemės sklypą, šis bus parduotas už sutartą kainą. Šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė įsipareigojimus pagal 2004 07 02 susitarimą pratęsti iki sklypo atidalinimo dienos. Susitarimo pratęsimas raštu nebuvo įformintas bendru sutarimu, palaikius tokį veiksmą netikslingu, kadangi buvo sumokėtas avansas, kuris šalių buvo laikomas kaip sutarties vykdymo garantas. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalių valia dėl sutarties pratęsimo ir vykdymo buvo aiški, t.y. toliau vykdyti 2004 07 02 susitarimo įsipareigojimus iki sklypo atidalinimo dienos, atsakovo - parduoti žemės sklypą, apelianto - nupirkti.
Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko pagrįstais ir įrodytais.
2004 07 02 preliminaria sutartimi dėl žemės sklypo pardavimo atsakovė A. N. įsipareigojo parduoti ieškovui V. Š. 8 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas V. Š. įsipareigojo likusią 30000 Lt pinigų sumą sumokėti pirkimo-pardavimo sandorio metu. Atsakovė A. N. iš ieškovo gavo 2000 Lt pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui užtikrinti. Atsakovė įsipareigojo paruošti ir pateikti visus dokumentus, reikalingus pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. 2004 07 02 sutarties 9 punktu šalys numatė, jog atsakovei nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų, atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovui 4000 Lt baudą. Nors šalys 2004 07 02 preliminarioje sutartyje nustatė pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip 2004 11 01, šalys ir toliau tęsė minėtos sutarties vykdymą. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo A. N. paaiškinimai nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-1838-408/2005 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams A. N. ir A. N. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo. 2005 11 17 teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad 2005 birželio 16 jis atnešė pinigus ieškovui ir pasakė, kad žemės nesutinka parduoti. Jis atnešė 6000 Lt, ieškovas pinigų neėmė (b.l. 58, civilinė byla Nr. 2-1838-408/2005). Šie atsakovo veiksmai patvirtino, jog jis atsisakė toliau vykdyti įsipareigojimą sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nes atnešė ne tik iš ieškovo gautą 2000 Lt avanso sumą, bet 6000 Lt sumą, į kurią įskaičiavo ir 4000 Lt baudą, kaip buvo numatyta 2004 07 02 sutarties 9 punkte. Nors atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį (b.l. 26), tiek parengiamojo teismo posėdžio metu (b.l. 48), teismo posėdžio metu (b.l. 69, 78) kategoriškai teigė, jog ieškovui siūlė pratęsti 2004 07 02 sutartį ar sudaryti naują, o ieškovas pratęsti sutartį atsisakė, tačiau jis nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas atsisakė pratęsti preliminarią sutartį.
Teisėjų kolegija laiko pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog Kauno rajono apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad 2004 07 02 susitarimas neįvyko, nes sklypas nebuvo atidalintas ne dėl atsakovų kaltės, o dėl to, kad procedūra užsitęsė dėl valdininkų neveiklumo.
Pasirašydamas preliminariąją sutartį, atsakovas prisiėmė įsipareigojimus atlikti tam tikrus parengiamuosius darbus: parengti žemės sklypą pardavimui, t.y. atlikti tam tikrus veiksmus, kad žemės sklypas būtų atidalintas. Tokie veiksmai buvo šalių sudaryto preliminaraus susitarimo sąlyga. Atsakovas turėjo pareigą parengti ir pateikti visus dokumentus, reikalingus pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti. Atsakovas turėjo būti aktyvus ir imtis visų veiksmų, reikalingų žemės sklypui atidalinti, o atsakingoms institucijoms piktnaudžiaujant ar vilkinant priimti jų kompetencijai priskirtus klausimus, imtis teisinių priemonių. Byloje nėra jokio įrodymo, patvirtinančio atsakovo paaiškinimus, kad sklypas nebuvo laiku atidalintas dėl valdininkų vilkinimo. Prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-1838-408/2005 esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog 0,08 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas padalijus daiktą 2005 04 18 apskrities viršininko įsakymu (b.l. 7, civilinė byla Nr.2-1838-408/2005). Teisinė registracija atlikta 2005 07 17. Kad atsakovams buvo žinoma apie jau vykstančią sklypų padalijimo procedūrą, patvirtina ir atsakovų prie atsiliepimo pateiktas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2005 05 16 sprendimas, kuriuo prašoma patikslinti duomenis adresu (duomenys neskelbtini) ((b.l. 22-23, civilinė byla Nr.2-1838-408/2005). Taigi, atsakovams 2005 06 16 grąžinant pinigus ir atsisakant parduoti žemės sklypą, jau buvo žinoma aplinkybė, kad žemės sklypo įregistravimas artimiausiu laiku bus atliktas, nors bylos nagrinėjimo metu jie teigė, jog apie žemės sklypo atidalijimą sužinojo, kuomet teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių konstatuotinas faktas, jog dėl atsakovo kaltės nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi atsakovas nepagrįstai atsisakė tokią sutartį sudaryti.
Apeliantas prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008 02 04 sprendimą, kuriuo jo ieškinys dėl nuostolių priteisimo atmestas, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovų 48640 Lt nuostolių už pagrįsto pasitikėjimo praradimą, patirtų neįvykdžius 2004 07 02 preliminarios sutarties dėl žemės sklypo pardavimo, atlyginimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Preliminariąja sutartimi sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.).
Akivaizdu, kad dėl atsakovų kaltės buvo pažeistas ieškovo teisėtų lūkesčių principas. LR CK 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvas atlyginti kitai šaliai nuostolius, kurie padaromi įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį nevykdymu. Tai reiškia, kad konstitucinio nuostolių atlyginimo principo turi būti laikomasi ir tokio pobūdžio ikisutartiniuose santykiuose.
Preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, kaip minėta, kaltoji šalis turi atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, kad būtų nustatytas sutartinės atsakomybės faktinis pagrindas pagal preliminariąją sutartį, būtina konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus: sutarties šalies atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį faktą ir dėl to kitos šalies patirtų nuostolių faktą, kitos šalies veiksmus. Prievolės neįvykdymas yra pagrindas taikyti skolininkui civilinę atsakomybę (CK 6.256 str.). Sutartinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, nuostoliai, šių sąlygų priežastinis ryšys, taip pat žalą padariusio ir atsakingo asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.).
Kaip jau buvo minėta, nustatyta, jog atsakovas atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, jo veiksmai laikytini neteisėtais, dėl ko ieškovui atsirado nuostoliai. Vertinant paties ieškovo veiksmus, pažymėtina, jog negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, elgėsi savo nuožiūra bei rizika ir neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovai privalės jam parduoti žemės sklypą. Iš nagrinėjamos bylos bei prijungtos civilinės bylos Nr.2-1838-408/2005 matyti, jog atsakovams 2005 06 16 kategoriškai atsisakius parduoti žemės sklypą, 2005 07 22 apeliantas kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo. Kauno rajono apylinkės teismas 2005 11 25 sprendimu apelianto ieškinį patenkino. Todėl apeliantas turėjo labai rimtą pagrindą tikėtis, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis bus patvirtinta, t.y. turėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovai privalės jam parduoti minėtą žemės sklypą. Apeliantas taip pat turėjo pakankamą pagrindą laikyti šalių sudarytą sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi, nes šalys susitarė dėl pirkimo-pardavimo sandorio, sandorio įvykdymo užtikrinimui atsakovas gavo avansą, tačiau sandorio tvirtinimą pas notarą atidėjo iki sklypo atidalinimo momento. Toks pagrindas neišnyko net ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, nes apeliantas turėjo galimybė skųsti sprendimą kasacine tvarka. Šiuo atveju apeliantas turėjo realią galimybę įgyti ginčo objektą (prašydamas teismo patvirtinti pirkimo - pardavimo sutartį), todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad apeliantas turėjo nelaukti ir įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, siekdamas išvengti nuostolių dėl nekilnojamojo turto kainų kaitos.
Ieškovas prašė teismo kompensuoti prarastos konkrečios galimybės piniginę vertę, kuri nustatoma taikant LR CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. 2006 11 06 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-P-382/2006 yra pažymėjęs, kad ir ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts. Rome, 1994, p. 50–-52, žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, Nr. 3K-3-38/2005). Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą.
Apeliantas (ieškovas) pateikė teismui 2007 05 18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo 0,0992 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 100000 Lt sumą. Vieno aro kaina sudaro 10080 Lt sumą. Ieškovas ir atsakovai buvo sutarę pirkti žemės sklypą už 32000 Lt, t.y. po 4000 Lt už vieną arą. Todėl ieškovo prarastos konkrečios galimybės įsigyti žemės sklypą už sutartą kainą vertė lygi minėtų sklypų kainų skirtumui, t.y. 48640 Lt ((10080 Lt – 4000 Lt) x 8 arai). Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo prašoma priteisti nuostolių suma pagrįsta ir įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 6-17, 43-44). Ieškovas taip pat pateikė Nekilnojamojo turto agentūros UAB “Latmas“ komercinį pasiūlymą bei planą (b.l. 45,46), iš kurio matyti, jog 2007 m. spalio mėnesį siūlomų įsigyti namų valdos sklypų (duomenys neskelbtini), kaina už vieną arą 13000 Lt.
Patenkinus apeliacinį skundą, panaikinus apskųstąjį teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, priėmus naują sprendimą – ieškinį tenkinti, iš atsakovų apeliantui V. Š. priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, t.y 2918,40 Lt žyminio mokesčio (1459,20 Lt žyminis mokestis už ieškinį ir 1459,20 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą) ir 1600 Lt advokato, atstovavusio apeliacinės instancijos teisme, teisinei pagalbai apmokėti turėtos išlaidos (CPK 93 str., 98 str.). Iš atsakovų taip pat priteistina 27,70 Lt (dvidešimt septyni litai ir 70 centų) valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. Š. ieškinį dėl 48640 Lt nuostolių priteisimo tenkinti.
Priteisti iš atsakovų A. N. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir A. N. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 48640 Lt (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt litų) nuostolių ieškovui V. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovų A. N. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir A. N. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2918,40 Lt (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniolika litų ir 40 centų) žyminio mokesčio V. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovų A. N. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir A. N. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1600,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) atstovavimo išlaidų V. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovų A. N. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir A. N. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 27,70 Lt (dvidešimt septynis litus ir 70 centų) valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.