- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 2-1274/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00709-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties dėl ieškinio priėmimo ir trūkumų pašalinimo civilinėje byloje Nr. 2-4308-590/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Teisėjų tarybai, Nacionalinei teismų administracijai, Vilniaus apygardos teismui, teisėjams A. Š., A. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. pateiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovai Nacionalinė teismų administracija, Teisėjų taryba, Vilniaus apygardos teismas, teisėjai A. Š., A. R. pažeidė ieškovo teises ir sudarė nepatogumus bei trukdė jas realizuoti Lietuvos teismuose bei priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 250 015 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už ieškovo teisų pažeidimą ir suvaržymą Lietuvos teismuose.
Ieškovas nurodė, kad padarytą 250 000 Lt turtinę žalą pagrindžia atsakovo Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų Nr. 2-804-450/2012 ir Nr. 2-7341-115/2011 eiga ir medžiagos, todėl CPK 135 straipsnio 2 dalies pagrindu prašė kaip rašytinius įrodymus prijungti atsakovo Vilniaus apygardos teismo civilines bylas Nr. 2-804-450/2012 ir Nr. 2-7341-115/2011.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį dalyje dėl ieškovo reikalavimų atsakovams Teisėjų tarybai, Vilniaus apygardos teismui, teisėjams A. Š., A. R. atsisakė priimti, kitoje dalyje nustatė terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti ir netenkino ieškovo prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų Nr. 2-804-450/2012 ir Nr. 2-7341-115/2011 prijungimo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nurodė turtinę ir neturtinę žalą patyręs dėl neteisėtų teismo ir teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, sprendė, kad pagal CK 6.272 str. 2 d. reikalavimus, ieškinys dėl žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareikštas tik valstybei. Teismas pažymėjo, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą (Teismų įstatymo 119 str. 1 d.), nurodė, kad Teisėjų taryba neturi juridinio asmens teisių, todėl pagal CPK 41 str. 1 d. civiliniame procese negali būti ieškovu ir atsakovu. Teismas sprendė, kad Teisėjų taryba, Vilniaus apygardos teismas, teisėjai A. Š., A. R. negali būti atsakovais šioje byloje, todėl ieškinį dalyje dėl jiems reiškiamų reikalavimų atsisakė priimti. Teismas taip pat sprendė, kad ieškinys turi trūkumų, nes neatitinka CPK 114 str. ir 135 str. numatytų reikalavimų. Teismas nurodė, kad Nacionalinė teismų administracija, kuriai reiškiamas ieškinys, kaip biudžetinė įstaiga, pagal savo prievoles atsako tik savo lėšomis (Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 str. 2 d.). Kadangi valstybė tiesiogiai nėra atsakinga už Nacionalinės teismų administracijos prievoles, todėl, teismo vertinimu, ieškovas ieškinyje turi nurodyti turtinės ir neturtinės žalos, kurią patyrė dėl Nacionalinės teismų administracijos veiksmų (neveikimo), dydį, sumokėti už šioje dalyje reiškiamą ieškinį CPK 80 str. 1 d. 1 p. numatytą žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Teismas taip pat nurodė ieškovui pateikti ieškinio priedus, atitinkančius CPK 114 str. reikalavimus, pažymėdamas, kad ieškovas A. B. Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-804-450/2012 ir Nr. 2-7341-115/2011 yra ieškovas, todėl turi galimybę susipažinti su minėtomis bylomis, padaryti jose esančių dokumentų kopijas bei pateikti jas teismui. Teismas ieškovą įpareigojo pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus, atitinkančius CPK 114 str. reikalavimus, nurodydamas, kad teismas turi pareigą išreikalauti tik tokius įrodymus, kurių negali pateikti šalis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Skundžiamoje nutartyje yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, nukrypta nuo Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo ir aiškinimo praktikos civiliniame procese ir netinkamai taikomas ir aiškinamas CK 6.272 straipsnis. Pagal CK 6. 272 straipsnio 4 dalį, jeigu žala atsirado dėl teismo ar teisėjo tyčinių veiksmų, tai valstybė atlyginusi žalą įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymo nustatyta tvarka išieškant įstatymų nustatyto dydžio sumas. Kadangi ieškinyje įrodinėjama padaryta žala tyčiniais Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų A. Š. ir A. R. veiksmais, tai minėti juridinis ir fiziniai asmenys privalo dalyvauti civilinėje byloje kaip atsakovai arba tretieji asmenys, nes jų paaiškinimai dėl jų tyčinių veiksmų vertinimo yra privalomi kaip įrodymai teismui. Priešingu atveju bandoma šališkai ir priklausomai dengti nuo atsakomybės neteisėtus tyčinius atsakovo Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų A. Š. ir A. R. veiksmus nuo atsakomybės ir sudaromos sąlygos ir toliau visam Vilniaus apygardos teismui nebaudžiamai piktnaudžiauti tarnyba ir netinkamai atlikti pareigas. Be to, Konstitucinis Teismas įpareigojo teismus nagrinėjant civilines bylas vadovautis ir kitų teismų priimtais galiojančiais sprendimais dėl tų pačių faktų ir aplinkybių nustatymo. Kitose civilinėse bylose kaip atsakovai ar tretieji asmenys yra įtraukti atitinkami teismai ar teisėjai, pavyzdžiui, kaip civilinėje byloje Nr. 2-343-212/2011 ir kitose, todėl precedento pagrindu šioje civilinėje byloje taip pat kaip atsakovai ar tretieji asmenys privalo dalyvauti Vilniaus apygardos teismas ir teisėjai A. Š. su A. R..
2. Skundžiamoje nutartyje netinkamai taikomas CPK 80 straipsnis ir pažeidžiamas CPK 21 straipsnis. Taikydamas CPK 80 straipsnį teisėjas A. S. įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį už įtraukimą dalyvauti atsakovu šioje civilinėje byloje Nacionalinę teismų administraciją, tačiau ieškovas kaip atsakovą ieškinyje nurodė ne Nacionalinę teismų administraciją, o Lietuvos teisėjų tarybą, todėl įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jeigu Lietuvos teisėjų taryba nėra susijusi su Nacionaline teismų administracija ir yra atskira vykdomoji teisėjų savivaldos institucija, tai jos atskiri teisėjai gali dalyvauti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis šioje byloje, dėl kurių tyčinių veiksmų ieškovui yra padaryta ir toliau daroma žala pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalį.
3. Pagal CPK 69 straipsnį joks teismas ar teisėjas negali būti teisėju savo paties byloje. Šioje civilinėje byloje kaip atsakovas ar trečiasis asmuo privalo dalyvauti Vilniaus apygardos teismas, ir todėl jis negali būti teisėju savo paties byloje nagrinėjant šį ieškinį. Todėl nutartis naikintina, o klausimas perduotinas kitam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Nutartyje netinkamai taikoma ir aiškinama CPK 42 straipsnio 5 dalis, nustatant, kad neva šalies pareiga yra pateikti įrodymus. Teismas neturi teisės suvaržyti ieškovo teisę ir trukdyti teikti įrodymus, kurių ieškovas negali pateikti, nes taip pažeidžiamos CPK 5, 6, 7, 17 straipsniuose numatytos ir kitos procesinės bei materialinės teisės normos. Taikydamas CPK 198 straipsnio 1 dalį teismas aiškina, kad ieškovas privalo pateikti dokumentus iš civilinių bylų kaip įrodymus ir dėl to ieškovo prašomos išreikalauti ir prijungti kaip įrodymai civilinės bylos nebus išreikalautos ir prijungtos. Civilinių bylų ieškovas negali išreikalauti ir prijungti kaip rašytinių įrodymų, o visi kiti dokumentai iš minėtų civilinių bylų Nr. 2-804-450/2012 ir Nr. 2-7341-115/2011 yra pateikti kartu su ieškinio priedais. Tačiau minėtų civilinių bylų eiga ir medžiagos būtinos kaip rašytiniai įrodymai pagrįsti tyčinius teisėjų A. R., A. Š. ir E. Ž. veiksmus ir dėl jų ieškovui padarytą ir toliau daromą žalą, nes būtent bylų eiga, o ne atskiri medžiagų dokumentai patvirtina ir įrodo tyčinius veiksmus ir jais padarytą žalą, ką iš anksto supranta teisėjas V. S. ir dėl to sudaro privilegijas Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjams A. R., A. Š., E. Ž. ir kitiems išvengti atsakomybės. Todėl nutartis naikintina, o klausimas perduotinas kitam pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą atsakovais patraukdamas Lietuvos Respubliką, Vilniaus apygardos teismą, šio teismo teisėjus A. Š. ir A. R., Teisėjų tarybą bei Nacionalinę teismų administraciją dėl tyčinio ieškinio išnagrinėjimo per trumpiausią laiką vilkinimo ir dėl to atsiradusios žalos atlyginimo. Taigi, ieškinys nagrinėjamos bylos atveju buvo pateiktas CK 6.272 straipsnio pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 yra išaiškinęs, kad ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tuo tarpu, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą, teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Taigi, šis aiškinimas atitinka ir nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir Vilniaus apygardos teismą bei šio teismo teisėjus. Ieškovo atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad šiuo atveju ieškinys kildinamas CK 6.272 straipsnio 4 dalies pagrindu, t.y. dėl tyčinių teismo ir teisėjų veiksmų, nepaneigia teismų ir teisėjų imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 išaiškino, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, pareikštą Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjams A. Š. ir A. R..
Teismas taip pat atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl ieškovo reikalavimų Teisėjų tarybai, nurodydamas, kad ji yra savivaldos institucija, neturinti juridinio asmens teisių ir pagal CPK 41 straipsnio 1 dalį civiliniame procese taip pat negalinti būti atsakovu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutiki su pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija (Teismų įstatymo 119 str. 1 d.), neturinti procesinio subjektiškumo, todėl negalinti būti šalimi procese.
Skirtingai nei nurodo ieškovas, iš pateikto ieškinio matyti, kad atsakovu yra patraukta ir Nacionalinė teismų administracija. Dėl neteisėtų teismo ar teisėjų veiksmų Nacionalinė teismų administracija CK 6.272 straipsnio pagrindu nėra atsakinga. Todėl ieškovas, reikšdamas ieškinį Nacionalinės teismų administracijos atžvilgiu, turi nurodyti, dėl kokių neteisėtų šio subjekto veiksmų (neveikimo) ieškovas patyrė žalą, nurodyti šios žalos dydį ir sumokėti už šioje dalyje reiškiamą ieškinį CPK 80 str. 1 d. 1 p. numatytą žyminį mokestį. Todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas turi teisę atsisakyti reikalavimo Nacionalinei teismų administracijai.
Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas neturi teisės nagrinėti ieškovo pateikto ieškinio, kadangi pats teismas yra patrauktas atsakovu negarinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Kadangi Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėjai pašalinti iš proceso kaip negalintys būti atsakovais, todėl Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo bylą nepažeidė principo, kad niekas negali būti teisėjas savo paties byloje.
Atskiruoju skundu ieškovas skundžia ir nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų Nr. 2-804-450/2012 ir Nr. 2-7341-115/2011 prie nagrinėjamos bylos prijungimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį nutartis, kuria atsisakyta prijungti įrodymus, nėra apeliacijos objektas, kadangi tokio pobūdžio nutarties apskundimas nenumatytas CPK, ir ši nutartis neužkerta galimybės proceso eigai. Todėl apeliacinis procesas pagal ieškovo atskirąjį skundą dalyje dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta prijungti įrodymus, nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Teisėjų kolegija išaiškina, kad ieškovui nėra užkertama galimybė bylos eigoje pakartotinai teikti motyvuotą prašymą pirmosios instancijos teismui dėl minėtų įrodymų prijungimo prie bylos. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pateiktame ieškinyje ieškovas tik nurodė prašymą prijungti civilines bylas Nr. 2-804-450/2012 ir Nr. 2-7341-115/2011 kaip įrodymus prie nagrinėjamos civilinės bylos, nemotyvuodamas kokias aplinkybes jos pagrįs. Tik atskirajame skunde ieškovas pateikė motyvus, dėl kurių minėtos civilinės bylos Nr. 2-804-450/2012 ir Nr. 2-7341-115/2011, o ne juose esantys duomenys, yra būtini šioje civilinėje byloje.
Pagal ieškovo ieškinyje pateiktą prašymą, teismui atsisakius prijungti prie bylos civilines bylas Nr. 2-804-450/2012 ir Nr. 2-7341-115/2011, teismo nutarties dalis, kurioje ieškovui nustatytas terminas pateikti ieškinio priedus, atitinkančius CPK 114 straipsnio reikalavimus, laikytina pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti (sumokėti žyminį mokestį ir pateikti ieškinio priedus, atitinkančius CPK 114 straipsnio reikalavimus) yra pasibaigęs, todėl ieškovui nustatytinas naujas terminas nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų Nr. 2-804-450/2012 ir Nr. 2-7341-115/2011 prijungimo.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2012 m. gruodžio 17 d. pašalinti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.