Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Giraitės prekyba“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei teismo pranešimas su ieškiniu ir jo priedais buvo įteikti tinkamai 2020 m. vasario 6 d. remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Baltic Synergy“ ir atsakovė 2019-02-12 sudarė Trumpalaikę transporto priemonės nuomos sutartį. Pradinis kreditorius remiantis sutartimi atsakovei sumokėjo 500 Eur – 360 Eur avansą ir 140 Eur užstatą. Atsakovas 2019-03-05 išrašė pradiniam kreditoriui 360 Eur sąskaitą. Pagal sutarties 9.4 p. šalys susitarė, kad nenustačius transporto priemonės defektų, komplektacijos trūkumų ar kitų sutartie pažeidimų, nuomininkui grąžinamas jo sumokėtas užstatas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė reiškė pretenzijas dėl grąžintos transporto priemonės, tačiau su pradiniu kreditoriumi nėra atsiskaičiusi, t.y. užstato negrąžino, todėl liko skolinga 140,00 Eur.

Tarp ieškovės ir UAB „Baltic Synergy“ 2019 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą ieškovei. Tokiu būdu ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovę. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota tinkamai, t. y. 2019 m. lapkričio 19 d. pranešimu. Atsakovei taip pat įteiktas ieškinys su priedais.

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.205 straipsnis reglamentuoja, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, taip pat neinformavo teismo apie atsiskaitymą su ieškove, nors ieškinys atsakovei įteiktas tinkamai. Todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 140,00 Eur skola.

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentus dydžio metines palūkanas, o jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 procentus dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėluoja mokėti už pagal komercinį sandorį atliktas paslaugas, byloje taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėtas specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovė paskaičiavo palūkanas 290 dienų nuo 2019-03-21, kas sudaro 8,90 Eur. Dėl nurodyto ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8,90 palūkanų.

Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Kaip jau buvo minėta aukščiau šalių teisiniams santykiams taikytinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos. Ieškovė suteikė atsakovei paslaugas, o atsakovė įgijo pareigą už suteiktas paslaugas atsiskaityti, tačiau šią pareigą pažeidė. Todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur suma išieškojimo išlaidoms kompensuoti (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisi iš atsakovės procesines palūkanas, t. y. 8 procentus metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Europos centrinio banko viešais duomenimis, ieškovės kreipimosi į teismą dieną galiojusi vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 procentai. Remiantis teisiniu reglamentavimu, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentai dydžio metinės palūkanos už priteistą 188,910 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. sausio 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis bei 200,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, viso 215,00 Eur, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės prekyba“, į.k. 303174824, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, įmonės kodas 303262509, naudai 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 00 ct) skolos, 8,90 Eur (aštuonis eurus 90 ct) palūkanų, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų ir 00 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 188,90 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.