Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S.D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas 2019-02-08 Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 1 m., bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, registruotis užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas 2 m. vairuoti kelių transporto priemones ir 530 Eur sumos konfiskavimas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. S. buvo kaltinamas, kad 2019 m. vasario 8 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, bei jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurio jis turėjo laikytis nuo 2019-03-01 iki 2021-03-01, tyčia 2019 m. kovo 1 d., apie 14.50 val., vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir Anykščiuose, A. Vienuolio g., vairavo automobilį "Fiat Brava", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - tokiais savo veiksmais vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje.

Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019-02-08 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu yra nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį. Jam uždrausta du metus vairuoti kelių transporto priemones. 2019 m. kovo 1 d. vairavo draugo L. S. automobilį "Fiat Brava", ir Anykščiuose, A. Vienuolio gatvėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Automobilį vairavo, norėdamas padėti draugui, kadangi draugas nemoka vairuoti automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla teismo posėdyje nagrinėta LR BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš byloje esamo liudytojo L. S. apklausos protokolo matyti, jog apklausos metu jis parodė, kad nusipirko automobilį "Fiat Brava". Jis vairuoti nemoka. 2019 m. kovo 1d., jo automobiliu, kurį vairavo D. S., važiavo iš Anykščių r. Dabužių k. ir Vienuolio gatvėje sustabdė policijos pareigūnai (b.l.11-14).

Iš byloje esamo liudytojo Aleksandro Zaicevo apklausos protokolo matyti, jog apklausos metu jis parodė, kad 2019 m. kovo 1d., apie 14.50 val., Anykščiuose, A. Vienuolio g., kaip policijos pareigūnas sustabdė automobilį „Fiat Brava“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. S.. Patikrinus duomenų bazėse buvo nustatyta, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 16-17).

Iš byloje esamo liudytojo G. K. apklausos protokolo matyti, jog apklausos metu jis parodė, kad 2019 m. kovo 1 d. pas jį automobiliu "Fiat Brava" atvažiavo D. S. ir L. S.. Automobilį vairavo D. S., kuris, kaip jam žinoma, teisės vairuoti transporto priemones neturi (b. l. 22-23).

2019-02-08 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu D. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2021-03-01 (b. l. 34-36)

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo D. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties.

Pagal LR BK 2 straipsnio nuostatas asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, veikoje yra baudžiamojo įstatymo numatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis.

Pagal LR BK 74 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK kodekso 243 straipsnį.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia - kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu. Vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį ( Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1S-815-491/2014; Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-136-332/2017, LAT nutartis Nr.2K-254-511/2018).

Kaltinamasis D. S. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-87-266/2019 pripažintas kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį. Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. S. buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (b. l. 34-36). Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 1 d. Kaltinamasis D. S. kaltinamas, kad 2019 m. kovo 1 d. 14.50 val. Anykščiuose A.Vienuolio gatvėje vairavo automobilį „Fiat Brava, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nors neturėjo teisės automobilio vairuoti. Policijos pareigūnas pateikė 2019 m. kovo 1 d. tarnybinį pranešimą ir buvo kreiptasi į Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrą (Anykščiai), kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 243 straipsnyje, padarymo (b. l. 1-4).

Šiuo atveju formaliai egzistuoja aplinkybės taikyti BK 243 straipsnio nuostatas, kadangi kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai teismas atėmė iš jo teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vengimu reikėtų pripažinti tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas arba nesilaiko draudimų tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, patvarkymas vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį kartu su nuosprendžio nuorašu probacijos tarnybai buvo išsiųstas 2019 m. kovo 4 d. Byloje nėra pateigta duomenų, kad D. S. įrašytas į Probacijos skyriaus registrą ir kad buvo supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir pasekmėmis.

Taigi, nėra duomenų, kad kaltinamasis jau buvo supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, t.y., kad kaltinamasis suprato ir žinojo, kokie padariniai kyla už paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą.

Taigi, kai kaltinamasis 2019 m. kovo 1 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nuosprendis dar nebuvo pateiktas vykdyti ir probacijos skyrius nebuvo išaiškinęs atsakomybės už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, nuosprendyje nėra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės. Taigi, kaltinamasis nebuvo įspėtas apie atsakomybę už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, nebuvo priminta apie pareigą laikytis teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kasacinės instancijos teismas išaiškina, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (LAT nutartis Nr.2K-254-511/2018). Ir šiuo atveju, už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytinas klausymas dėl asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tai buvo vienkartinis baudžiamosios poveikio priemonės pažeidimas, dar nepradėjus vykdyti nuosprendžio, kuris negali būti piktybišku ar sistemingu ir tai neįrodo vengimo fakto. Šiuo atveju kaltinamojo veiksmuose nebuvo tęstinumo, kas būtina, įrodant vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, jog neįrodyta, kad kaltinamasis D. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymių - kad savo veiksmais siekė išvengti įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl vadovaujantis išdėstytu ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu kaltinamasis D. S. šioje byloje išteisintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

D. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.