Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2954-311/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
1-2954-311/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63765-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
I. Ž.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2954-311/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63765-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.6.6.; 1.1.3.2.; 1.2.19.3.; 2.1.10.1.; 2.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.; 2.4.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorui Osvaldui Stadaliui,gynėjai advokatei J. K.,kaltinamajai I. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ž. 2017-12-06 apie 18.25 val. vairuodama automobilį “VW Rabbit” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, Raudondvario pl., ties namu Nr. 117, važiuodama pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 punktų reikalavimus, numatančius draudimą neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 1.90 ‰ etilo alkoholio), neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė nėra įgyta, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė gretima eismo juosta iš dešinės važiavusį automobilį “T. C.” valst. Nr. 937EH39 (RUS) vairuojamą E. G., kurį apgadino, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.

Kaltinamoji I. Ž. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-12-06 ji išsilaikė vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“. Po egzamino grįžo į savo darbovietę, darbe buvo iki 17 val. Kadangi tą dieną išsilaikė vairavimo egzaminą, nusprendė su drauge atšvęsti. Manė, kad ji jau yra įgijusi teisę vairuoti, todėl sėdo į jai priklausantį automobilį „VW Rabbit“. Nors automobilis yra registruotas jos vardu, tačiau jį jai nupirko MB „Justalita“, kurioje ji dirba su sąlyga, kad ji galės juo naudotis važinėjant į darbą. Už šį automobilį ji turės atiduoti skolą pagal pasirašytą vekselį su įmone MB „Justalita“. Su savimi buvo pasiėmusi du butelius šampano ir savo stafordšyro veislės sergantį šunį, kuriam periodiškai nutirpsta galinių kojų raumenys. Nuvažiavo pas draugę, gyvenančią Raudondvario pl. Pas ją svečiuose vartojo nusivežtą šampaną trise. Pabuvus pas draugę apie valandą draugės vaikai galimai užgavo jos šunį, kuris dėl to pradėjo nebevaldyti galinių kojų. Tokiais atvejais šuniui yra reikalinga suleisti vaistus, nuo kurių raumenys atsipalaiduoja ir jis vėl gali vaikščioti. Todėl I. Ž. nusprendė, kad šunį būtinai reikia nuvežti į Kriaučeliūno veterinarijos kliniką. Kadangi buvo išgėrusi ir žinojo, kad vairuoti negali, nusprendė išsikviesti taksi per “taxify” programėlę. Programėlė jai parodė, kad taksi reikės laukti 9 minutes, paskui jau laikas prasitęsė iki 15 min., o dar po šiek tiek laiko rodė, kad laukti 20 minučių, todėl nusprendė važiuoti savo automobiliu. Išvažiavo iš draugės namų į Raudondvario pl. ir važiavo link Tilžės g.. Ties pastatu Nr. 117 jai reikėjo sukti į kairę, todėl iš lėto pradėjo manevrą į kairę, rodė posūkio signalą ir staiga pajuto, kad atsitrenkė automobilio šonu į kitą automobilį. Po susidūrimo sustojo, nežinojo ką daryti, išsigando, todėl pradėjo vėl važiuoti į priekį. Važiuojant ties Tilžės g. 30 namu pamatė, kad iš paskos važiuoja automobilis, kurį ji kliudė, todėl sustojo. Sustojus išlipo iš automobilio, kito automobilio vairuotojas supratęs, kad I. Ž. yra neblaivi, iškvietė pareigūnus, kurie atvykę ją pristatė į gydymo įstaigą kraujo paėmimui. Dėl eismo įvykio nuoširdžiai gailisi, supranta, kad negalėjo vairuoti neblaivi automobilio, tačiau dėl to, kad šuniui buvo blogai reikėjo būtinai jį nuvežti į veterinarijos kliniką.

Laiduoju prašomas pripažinti J. K. nurodė, kad kaltinamoji I. Ž. yra jo podukra. Jos mama-jo žmona mirė 2001 metais ir jis Ingą užaugino kaip dukrą, ir vadina ją dukra. Su ja gerai sutaria, ji visada klausia jo nuomonės.Inga-labai geras žmogus. Po to įvykio jie kalbėjosi, Inga labai pergyveno, verkė.

Su I. Ž. mama susituokėme. Ją auginau nuo 10 metų. neleido kaltinamosios tėvas ją įsidukrinti. Prieš kelis metus Inga vyko į Airiją dirbti ir užsidirbti. Šiuo metu Inga gyvena Kaune, jie gyvena abu tame pačiame bute. Iki 2003 metų jis dirbo vidaus reikalų sistemoje. Po to, kai išėjo į pensiją, niekur nedirbo. Nėra nbei teistas, nei baustas administracine tvarka. Jo pensija- 300 €. Inga padeda jam pragyventi.

Jis garantuoja už Ingą, prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti, sutinka būti jos laiduotojus. Prašo skirti laidavimą be užstato.

Kadangi kaltinamoji I. Ž. kalta prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-12-06, apie 18.30 val. jis vairavo OOO "Viciunai- Rus" priklausantį automobilį "T. C.", valst. Nr. P937EH39. Važiavo Kaune, Raudondvario pl. link miesto centro 1- ąja eismo juosta apie 50 km/h greičiu. Tuo metu ties pastatu Nr. 117 2- ąja eismo juosta važiavo automobilis "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo greta jo vairuojamo automobilio pradėjo rikiuotis į 1- ąja eismo juostą, t.y. į eismo juostą kuria važiavo pats E. G.. Viskas įvyko esant labai arti jo automobilio, todėl jis nespėjo sustoti, kuomet automobilis VW Golf kliudė jo vairuojamą automobilį įvažiavęs į 1- ąja eismo juostą. Susidūrimas įvyko automobilių šonais. Po susidūrimo VW Golf automobilis sustojo 2- oje eismo juostoje, o jo automobilis liko stovėti 1- oje eismo juostoje. Maždaug po 15 sekundžių automobilis VW Golf pajudėjo ir važiavo toliau Raudondvario plentu. Matė, kad jį vairavo moteris. Supratęs, kad automobilis bando važiuoti iš įvykio vietos, važiavo paskui jį. Bevažiuojant iš paskos automobiliui VW Golf paskambino į bendrą pagalbos centrą numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Sekdamas paskui automobilį signalizavo automobilio šviesomis, naudojo garsinį signalą. Automobilis VW Golf sustojo tik ties adresu Tilžės g. 30. Automobilis VW Golf sustojo maždaug už kokio 1,5 km nuo eismo įvykio vietos. Iš karto E. G. išlipo iš savo automobilio, VW Golf vairuotoja taip pat išlipo iš savojo. Matė, kad ji įdomiai ir pasyviai elgėsi, atrodė keistai, tačiau nieko blogo nepagalvojo, keletą kartų bandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Atvykus pareigūnams buvo patikrintas jos blaivumas ir tik tuomet pareigūnai parodė alkotetserio parodymus ir pamatė, kad ji yra neblaivi. Pareigūnams atlikus tam tikrus veiksmus įvykio vietoje, automobilio VW Golf vairuotoją išvežė į gydymo įstaigą kraujo tyrimui, o jis atvyko į kelių policijos valdybą, paaiškinimo surašymui. Pranešė draudimui apie įvykusį eismo įvykį, kurie atlygins patirtą žalą. Automobilio vairuotojai pretenzijų neturi (b. l. 43-44).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės Tilžės g. 30, Kaune (b. l. 6-9).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2017-12-06 18.51 val. I. Ž. nustatytas 2,24 promilių girtumas (b.l. 20).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilis „VW RABBI“, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas I. Ž. (b.l. 30).

Iš vairuotojų registro įrašo peržiūros matyti, kad 2017-12-06 I. Ž. išduotas vairuotopjo pažymėjimas, kuris tą dieną dar buvo negaliojantis (b.l. 31).

Iš duomenų apie asmenį SODROS DB išrašo matyti, kad I. Ž. nuo 2017-05-18 dirba MB „Justalita“ (b.l. 32).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 12789/2017(01) matyti, kad I. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1.90‰ (promilės) etilo alkoholio. (b.l. 51

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios I. Ž. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d.

Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina esminis požymis-transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio.

Nagrinėjamoje byloje teismas nepaneigiamai nustatė, kad transporto priemonę-automobilį „VW Rabbit“ vairavo būtent I. Ž., kuri buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Policijos pareigūnams patikrinus jos girtumą nustatyta, kad jos kraujyje yra daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio, t.y. nustatyta 1,90 % promilių girtumas.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamoji I. Ž. savo kaltę visiškai pripažino, nurodydama, kad prieš pradėdama vairuoti automobilį, su drauge gėrė šampaną. Vėliau sėdo į jai priklausantį automobilį ir važiavo į veterinarijos gydyklą, tačiau važiuojant atsitrenkė į kitą automobilį ir kiek pavažiavusi sustojo.

Be kaltinamosios prisipažinimo padarius BK 281 str. 7 d. nurodytą nusikalstamą veiką, šios veikos padarymo aplinkybės įrodytos kita byloje esančia ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirta rašytine medžiaga. Esant šių aplinkybių visetui, teismas laiko, kad kaltinamosios I._viirblytės padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d. ir yra visiškai įrodyta.

Kaltinamosios I. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkyne laikytina tai, kad kalta ji visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji I. Ž. paprašė nutraukti baudžiamąją bylą jos atžvilgiu, ją atiduodant laiduotojui jos patėviui J. K., taip pat teismui buvo pateikti dokumentai, kad J. K. anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta J. K. sutiko būti podukros I. Ž. laiduotoju, nurodė, kad I. Ž. augina maždaug nuo jos trylikos metų, kai susituokė su jos mama. Mirus jos mamai, jis I. Ž. užaugino. Ir dabar jie gyvena kartu vienamae bute, santykiai draugiški, Inga jam padeda ūkyje, įsiklauso į jo nuomonę ir pastabas, mano, kad gali daryti jai teigiamą įtaką.

BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju nustatytos visos BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti I. Ž. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t.y. kaltinamoji ankščiau neteista (b.l. 46), kas atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p., kalta padariusi nusikalstamą veiką visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 2 p., civilinis ieškinys byloje nepareikštas, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 3 p., todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 4 p.

BK 40 str. 3 d. yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojų asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nors šiuo metu yra pensininkas, tačiau anksčiau ilgus metus dirbo vidaus reikalų sistemoje. Tiek kaltinamoji I. Ž., tiek J. K. parodė, kad juos sieja artimi ryšiai, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, kad tarp I. Ž. ir J. K. būtų buvusi ar yra konfliktinė situacija, todėl tikėtina, kad ateityje J. K., kaip I. Ž. patėvis, gali daryti teigiamą įtaką savo podukros elgesiui. Teismo nuomone J. K. gali būti kaltinamosios laiduotoju.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad laiduotojas J. K. šiuo metu yra pensininkas, jo pajamos yra tik pensija, todėl, teismo nuomone, skirtinas laidavimas be užstato.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog I. Ž. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., todėl kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą laiduotojo J. K. atsakomybėn be užstato, baudžiamoji byla I. Ž. atžvilgiu nutrauktina

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 67 str. 2 d. nurodyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 str. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad I. Ž. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė nors ir išlaikiusi vairuotojo kursus, tačiau dar nesuteikus jai specialios teisės, t.y. teisės vairuoti kelių transporto priemones. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad neteisėti I. Ž. veiksmai didelės žalos nepadarė, eismo įvykio metu buvo tik nežymiai apgadintas jame dalyvavęs kitas automobilis. Be to, pagal BK 54 str. 2 d., viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta, skiriant tokias įstatymo numatytas baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Šiuo atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos I. Ž. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, yra teisiama pirmą kartą. Galiojančių administracinių nuobaudų I. Ž. neturi, dirba MB „Justalita“, todėl akivaizdu, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam yra ne pramoga, o pirmo būtinumo reikalas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonės-teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminas nustatytinas artimas minimaliam.

Dėl automobilio konfiskacijos

BK 67 str. 2 d. 7 p. bei 72 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.).

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Kopnstitucija (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

BK 72 str. 2 d. nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.

BK 281 str. 7 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 str. 10 d. automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Nors I. Ž. nurodė, kad automobilis „VW RABBIT“ , nors ir registruotas jos vardu, tačiau jį nupirko jos darbovietė-MB „Justalita“, kad ji galėtų važinėti į darbą, dėl to ji pasirašė vekselį, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikta tai patvirtinančių jokių duomenų. Atvirkščiai, kaip matyti iš informacijos apie kelių transporto priemones, automobilis „VW RABBI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas būtent I. Ž. vardu ir laikytina, kad jis I. Ž. priklauso asmeninės nuosavybės teise. Kadangi I. Ž. šį automobilį vairavo, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (jos kraujyje rasta 1,90 promilių etilo alkoholio), todėl, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., automobil;is „VW RABBIT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos priemone ir privalo būti konfiskuotas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro O.Stadaliaus 2017-12-13 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. Ž. automobiliui „VW RABBIT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Ikiteisminio tyrimo metu I. Ž. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 1 d., 4 d., 6 d., 307 str. 5-7 d., 308 str., 313 str.,

nusprendžia:

I. Ž., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., perduodant ją laiduotojo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 p., 6 p., 68 str. skirti I. Ž. baudžiamojo poveikio priemones-uždrausti naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., 5 d., konfiskuoti automobilį „VW RABBIT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Šančių autoserevisas“ Kaune, Europos pr. 109, asmeninės nuosavybės teise priklausantį I. Ž..

Ikiteisminio tyrimo metu I. Ž. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės I. Ž., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas