Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-38-445/2022

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-24
Bylos Nr.: e2-38-445/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalis Žilionis
Ieškovas: D. B., V. T., V. J., A. J., A. B., D. S., V. B., R. B.
Atsakovas: J. T.
Trečiasis asmuo: valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos notarų rūmams
Advokatai: Justas Vilys, Arūnas Kučinskas

Civilinė byla Nr. e2-38-445/2022Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00783-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.2; 2.5.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.5.19

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 24 d.Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant ieškovams D. B., V. T., jų atstovui advokatui Justui Viliui,atsakovui J. T., jo atstovui advokatui Arūnui Kučinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B., V. T. 2021 m. lapkričio 11 d. patikslintą ieškinį (toliau – ir ieškinys) atsakovui J. T., tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos notarų rūmams dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės registracijos panaikinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovai pareikštu ieškiniu prašo pripažinti atsakovui J. T. 1985-02-21 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu ir atnaujinti terminą palikimo priėmimui. Panaikinti atsakovo J. T., gimusio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės registraciją į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu vadinami – Statiniais). Priteisti visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovai ieškinyje (e. b. l. 163-172, t. 1) nurodo, kad J. T., miręs (duomenys neskelbtini) ir M. T., mirusi (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Abu sutuoktiniai iki mirties nepertraukiamai gyveno gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, santuokos metu susilaukė 7 vaikų (toliau – ir Vaikai): J. T., gim. (duomenys neskelbtini), V. T., gim. (duomenys neskelbtini), S. I. B., gim. (duomenys neskelbtini) (kadangi S. I. B. yra mirusi, jos teisių perėmėjais yra V. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini)), O. J., gim. (duomenys neskelbtini), įpėdiniai A. J., gim. (duomenys neskelbtini); V. J., gim. (duomenys neskelbtini)), M. B., gimė (duomenys neskelbtini), įpėdiniai A. B., gim. (duomenys neskelbtini); V. J., gim. (duomenys neskelbtini)), D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), įpėdinė D. B., gim. (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai po mirties paliko savo Vaikams žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklype buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir priklausinių. Įpėdiniai tėvų palikimu rūpinosi, prižiūrėjo kaip savo, tačiau dėl teisinių žinių trūkumo, oficialiai palikimo nepriėmė. Ieškovai nurodo, kad visi įpėdiniai gerai sutarė, palaikė artimus, šeimyninius santykius, niekada dėl nuosavybės nekilo jokių konfliktų, visi kartu prižiūrėjo tėvų turtą, atliko Statinių pagerinimus, remonto darbus bendru sutarimu. Kadangi jokių nesutarimų tarp įpėdinių dėl Statinių valdymo nekilo, įpėdiniai neskubėjo kreiptis dėl nuosavybės teisės į Statinius įregistravimo. Vėliau dalis savininkų mirė, atitinkamai jų nuosavybės teises dalis į Žemės sklypą perėmė jų įpėdiniai.

Ieškovai nurodo, kad 2020 m. spalio 22 d. atsitiktinai patikrinus Nekilnojamo turto registro duomenis, ieškovai pastebėjo, jog J. T., gim. (duomenys neskelbtini) (atsakovas), vienas iš Žemės sklypo bendraturčių, 2020 m. spalio 19 d. įregistravo nuosavybės teisę į Statinius, nuosavybės įregistravimo pagrindas – 1985 m. vasario 21 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 329 (toliau – ir Paveldėjimo teisės liudijimas). Ieškovai nurodo, kad jie apie tokį Paveldėjimo teisės liudijimą nieko nežinojo. Ginčijamas Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas Atsakovui pažeidžiant viešąją tvarką ir gerą moralę, kadangi Atsakovas buvo nesąžiningas ir 1985 m. sausio 10 d. pateikdamas pareiškimą dėl J. T. palikimo priėmimo buvusiai Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarei Daliai Kisielienei (toliau – Notarė) pateikė melagingą, realybės neatitinkančią informaciją, t. y. nurodė, kad kitų J. T. įpėdinių nėra. J. T. turėjo kitų įpėdinių: pirma, Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu (1985 m. vasario 21 d.) dar buvo gyva J. T. žmona, M. T., kuri ne tik turėjo teisę paveldėti turtą su kitais pirmos eilės įpėdiniais, bet ir buvo ½ dalies J. T. turto bendraturtė; antra, taip pat atsakovui neabejotinai buvo žinoma ir apie savo brolius ir seseris, t. y. kitus J. T. vaikus, kurie turėjo teisę paveldėti tėvo dalį kaip pirmos eilės įpėdiniai. Atsakovas sąmoningai pamelavo pateikdamas pareiškimą dėl J. T. palikimo priėmimo ir nuslėpė duomenis apie savo motiną ir kitus J. T. vaikus. Atsakovo nesąžiningumą įrodo ir tai, kad ginčijamą Paveldėjimo teisės liudijimą Atsakovas pateikė registruoti praėjus daugiau nei 35 metams nuo jo išdavimo. Joks sąžiningas ir apdairus asmuo nedelstų tokį neprotingai ilgą laiką išviešinti savo nuosavybės teisės. Atsakovas žinojo, kad išviešinus šį Paveldėjimo teisės liudijimą, kiti įpėdiniai prieštaraus ir kreipsis į teismą dėl jo nuginčijimo. Taigi, Atsakovo nesąžiningumą įrodo 1985 m. sausio 10 d. pareiškime dėl palikimo priėmimo pateikti melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, jog J. T. kitų įpėdinių neturėjo ir tai, jog Paveldėjimo teisės liudijimas buvo pateiktas registruoti praėjus daugiau nei 35 metams, nuo jo išdavimo.

Ieškovai nurodo, kad yra visiškai aišku, kad atsakovas sąmoningai meluodamas, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją Notarei ir Vykdomojo komiteto pirmininkui siekė įgyti nuosavybės teisę į visą tėvų santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą. Atsakovo pagrindinis ir vienintelis ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ir gerai moralei, pasiekti, t. y. paveldėti visą tėvų turtą, apeinant įstatyme nustatytą paveldėjimo tvarką ir nesidalijant šiuo turtu su kitais įpėdiniais. Ieškovai nurodė, kad atsakovui buvo žinoma apie tai, kad ginčijamas Paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas neteisėtai ir Atsakovas sąmoningai delsė tikėdamasis, kad kuo vėliau bus įregistruota ir išviešinta jo nuosavybės teisė, tuo mažesnę tikimybę apginti savo pažeistas teises teisme turės kiti įpėdiniai. Byloje yra vieno iš Ieškovo V. T. rašytiniai paaiškinimai, iš kurių žinoma, kad Atsakovas su tėvais negyveno nuo (duomenys neskelbtini) tarybinės armijos laikų. Tėvais rūpinosi sūnūs ieškovai, t. y. V., seserys D. ir G. V. T. įvedė vandentiekį, jo pastangomis gyvenamasis namas buvo apmūrytas, įvesta šildymo sistema, atnaujinta elektros instaliacija, remontuojama skardinio stogo danga. Asmeninėmis lėšomis V. T. mokėjo darbininkams už atliktus darbus, be to jo iniciatyva buvo pastatytas priestatas. V. T. su seserimi O. ir tėvo seserimi A. budėjo, kai mirė J. T.. Po J. T. laidotuvių neįgali M. T. buvo apgyvendinta D. S. namuose, kur buvo slaugoma ir rūpinamasi iki pat jos mirties, atsakovas prie mamos priežiūros neprisidėdavo. Atsakovas nuo 1984 m. tėviške visiškai nesirūpino. V. T. rašytiniai paaiškinimai patvirtina faktą, jog kiti J. ir M. T. vaikai nežinojo fakto, jog Atsakovas vienas priėmė tėvų palikimą. Nurodo, kad V. T. nebūtų prižiūrėjęs ir remontavęs svetimo turto. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai galėjo sužinoti apie ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą jo išdavimo dieną, t. y. 1985 m. vasario 21 d., dėl to ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo faktinio Ieškovų sužinojimo apie savo pažeistas teises momento, t. y. nuo ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo išviešinimo – 2020 m. spalio 19 d.

Atsiliepimas

Atsakovas J. T. atsiliepimu į ieškovų patikslintą ieškinį (e. b. l. 5-15, t. 2) su pareikštu ieškiniu nesutinka bei teismo prašo nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 1 p.). 2. Taikyti šioje civilinėje byloje ieškinio senatį. 3. Ieškovų D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B. ir V. T. ieškinį atsakovui J. T. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės registracijos panaikinimo ir termino palikimo priėmimo atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą. 4. Priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. T., (duomenys neskelbtini)mirė atsakovo motina M. T.. Sutuoktiniai buvo susilaukę devynių vaikų, tačiau dviem iš jų mirus netrukus po gimimo, užaugino septynis. Atsakovo tėvas J. T. iki pat savo mirties asmeninės nuosavybės teisėmis valdė sodybos pastatus – gyvenamąjį namą, tvartą, kluoną ir garažą, buvusius tuometinėje (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio teritorijoje, (duomenys neskelbtini). Dabartinis šio nekilnojamojo turto adresas: (duomenys neskelbtini). 1985-01-10 atsakovas priėmė savo tėvo J. T. palikimą pateikdamas palikimo priėmimo pareiškimą tuometinei Varėnos valstybinei notarinei kontorai. Pagal šį pareiškimą minėtoje notarinėje kontoroje buvo pradėta Paveldėjimo byla Nr. 5. 1985-02-21 tuometinė Varėnos valstybinės notarinės kontoros valstybinė notarė Dalia Kisielienė išdavė atsakovui Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 329 (toliau – Paveldėjimo teisės liudijimas). Paveldėjimo teisės liudijime yra nurodyta, kad Atsakovas paveldi savo tėvo J. T., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą. Žinių apie kitus J. T. turto paveldėtojus, kurie tuometinio 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir 1964 m. Civilinis kodeksas) nustatyta tvarka būtų pareiškę savo valią į mirusiojo palikimą, minėtoje Paveldėjimo byloje Nr. 5, nėra. Priėmęs savo tėvo palikimą, atsakovas paveldėtą turtą visą laiką valdė kaip savo, save laikė paveldėto turto savininku (turtą tvarkė, juo naudojosi, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo už jį mokesčius bei atliko kitus su paveldėto turto naudojimu susijusius veiksmus). Šiuo tikslu atsakovas pateikia turimus paskutinių metų (2016 – 2019 m.) mokėjimų už Pastatuose sunaudotos elektros energijos apmokėjimus patvirtinančius dokumentus. Kiti galimi J. T. įpėdiniai apie palikimo priėmimo faktą žinojo ir tam niekada neprieštaravo, ginčų dėl to nekilo. 2020-09-15 buvo parengta atsakovo paveldėto turto Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. 2020-10-19 buvo priimtas Nekilnojamojo turto registro teritorinio registratoriaus sprendimas (įformintas atliekant įrašą Nekilnojamojo turto registre). Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2020-10-19 buvo įregistruotos Atsakovo asmeninės nuosavybės teisės į paveldėtus pastatus: 1) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo žiniomis, ieškovai įstatyminės palikimo priėmimo pareigos niekada nėra atlikę, todėl dėl šių priežasčių jie negali pateikti teismui ir jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad atsakovas galimai elgėsi nesąžiningai, neturi jokios reikšmės vertinant nepateisinamą Ieškovų neveiksnumą pastariesiems laiku neatliekant įstatyme nustatytų palikimo priėmimo procedūros veiksmų. Dėl šios priežasties, nesant jokių Ieškovų prašymo atnaujinti prieš 36 metus praleisto termino faktinį pagrindą pagrindžiančių objektyvių įrodymų, ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas. Palikimo priėmimas – tai vienašalis neatšaukiamas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimą, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.60 str. 4 d.). Palikimo priėmimo sandoris, kaip ir kiti sandoriai, gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90, 1.91 straipsniai ir kt.).

Atsakovas nurodo, kad vienašalio atsakovo sandorio, kuriuo buvo priimtas J. T. palikimas, ieškovai neginčija. Ieškovai šioje civilinėje byloje ginčija tik Paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu, neva kaip prieštaraujantį viešai tvarkai ir gerai moralei. Paveldėjimo teisės liudijimas, priešingai nuo aukščiau nurodyto atsakovo vienašalio sandorio – palikimo priėmimo, yra tik oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Dėl šios priežasties, galimas Ieškinio patenkinimas dalyje dėl Paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nepripažinus negaliojančiu paties vienašalio Atsakovo sandorio – palikimo priėmimo, savaime nesukels ieškovams jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju, kai ieškovai kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas savaime nesukelia jiems jokių materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas nurodo, kad ieškovai nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, jog atsakovas 1985 metais priimdamas savo tėvo J. T. palikimą atliko kažkokius neteisėtus ar apgaulingus veiksmus. 1983-1985 m. J. T. ūkio inventorizacinė kortelėje yra užfiksuota svarbi informacija nurodyta šios kortelės skyriuje „Papildomos žinios“, kuriame yra nurodyta, kad „Trobesius paveldėjo sūnus T. J. J., gyv. (duomenys neskelbtini) (1985-02-21 paveldėjimo teisės liudijimas) (parašas)“. Ši faktinė aplinkybė taip pat įrodo, jog atsakovas po savo tėvo mirties paveldėjo ne tik ūkio Pastatus, bet ir visą juose esantį turtą, tame tarpe įskaitant ir juose buvusius namų ir ūkio apyvokos daiktus.

Atsakovas nurodo, kad visiems septyniems J. T. vaikams, potencialiems įstatyminiams įpėdiniams, palikėjo mirties momentu buvo žinoma apie jų tėvo mirties laiką, vietą ir turtinę padėtį, o tai reiškia, kad jie privalėjo žinoti ir savo turimas paveldėjimo teises į mirusiojo palikimą tuometinio teisinio reglamentavimo tvarka bei sąlygomis. Ieškovai jokių įrodymų ar kitokių faktinių aplinkybių, kurios paneigtų minėtus Atsakovo teiginius, savo ieškinyje nepateikia. Ieškovai nepateikia jokių įrodymų patvirtinančių, kad jie būdami galimais J. T. įpėdiniais ar šiuo metu būdami jų teisių perėmėjais atliko įstatymo (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio) reikalaujamus materialinio ir procesinio pobūdžio veiksmus, faktiškai pradėdami palikimą valdyti. Ieškovai savo Ieškinyje taip pat nenurodo ir jokių duomenų, kad jie ar kiti galimi J. T. įpėdiniai (suprantama išskyrus Atsakovą) būtų tuometinio 1964 m. Civilinio kodekso numatyta tvarka kreipiasi į tuometinį palikimo atsiradimo vietos notarinį organą dėl J. T. palikimo priėmimo. Ieškovai neneigia fakto, kad visą laiką po J. T. mirties jie žinojo, jog kaip palikimas yra likę mirusiojo sodybos Pastatai, todėl šio fakto tuomet nuo kitų galimų įpėdinių palikimą priėmęs Atsakovas nuslėpti negalėjo, priešingai nei yra nurodoma ieškinyje. Taip pat yra akivaizdu, kad J. T. mirties momentu kiti galimi įpėdiniai ne tik nesiekė mirusiojo palikto palikimo priimti bei gauti oficialų šį juridinį faktą patvirtinantį dokumentus (paveldėjimo liudijimus), bet net ir niekad nesirūpino palikimą sudariusių ūkio pastatų teisine registracija. Tai reiškia, kad Ieškovai per 36 metus po J. T. mirties palikimo nepriėmė nei kreipdamasi į vietos notarą, nei pradėdami turtą faktiškai valdyti, juo rūpindamiesi ir valdydami kaip savo ar, siekdami atlikti Pastatų teisinę registraciją viešame registre, atsakovas siekia šį nekilnojamąjį turtą oficialiai paveldėti. Taigi, Ieškovai, turėdami pareigą savo teises ir pareigas įgyvendinti sąžiningai per protingą laiką, buvo nerūpestingi ir savo, kaip įpėdinio, teisių tinkamai nevertino ir laiku neįgyvendino, todėl dabar turi prisiimti ir dėl jų nerūpestingumo kilusias pasekmes. Visos šios faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovų apsisprendimo priimti savo tėvo palikimą iš karto po jo atsiradimo, t. y. mirus J. T..

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu į ieškovų patikslintą ieškinį (e. b. l. 181-189, t. 1) teismo prašo bylą dalyje dėl atsakovo J. T. nuosavybės teisės registracijos panaikinimo nutraukti, o šio prašymo netenkinus, reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisė į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Šulinys), esančius adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020-10-19 įregistruota J. T. 1985-02-21 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 329 pagrindu; taip pat nuo 2020-10-19 J. T. įregistruota nuosavybės teisė į pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Daržinė), esančią adresu (duomenys neskelbtini) (toliau bendrai – ir Statiniai) 2020-09-15 Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – Deklaracija Nr. 1) ir 1985-02-21 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 329 (toliau – ir Paveldėjimo teisės liudijimas) pagrindu. Nekilnojamojo turto registre Daržinės ir Tvarto statybos pabaigos metai nurodyti 1920 m. (2014 m. Daržinei atliktas paprastasis remontas), Kiemo rūsio – 1968 m., Šulinio – 1969 m., Namo ir Garažo – 1980 m. Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovo J. T. nuosavybės teisės į Statinius Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 2020-10-19, priimant Nekilnojamojo turto registro nuostatų 32 punkte įvardintą sprendimą – t. y. 2020-10-19 duomenys įrašyti į registro centrinį duomenų banką. Nurodo, kad reikalavimas dėl nuosavybės teisių registracijos panaikinimo yra išvestinis reikalavimas ir toks išvestinis reikalavimas yra perteklinis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktu, nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotas daiktines teises ar kitus įrašus. Taigi, tuo atveju, jeigu Ieškovų reikalavimas būtų patenkintas ir Paveldėjimo teisės liudijimas būtų pripažintas negaliojančiu, toks teismo sprendimas būtų pakankamu teisiniu pagrindu išregistruoti J. T. nuosavybės teises į Namą, Kiemo rūsį, Garažą, Tvartą ir Šulinį. Taigi, papildomai kelti reikalavimus ieškinyje Registrų centrui dėl Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atliktos nuosavybės teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus teisinės registracijos panaikinimo nėra reikalinga. Nagrinėjamu atveju J. T. nuosavybės teisė į Daržinę įregistruota ne tik Paveldėjimo teisės liudijimo, bet ir Deklaracijos Nr. 1 pagrindu, todėl Ieškovams nuginčijus tik Paveldėjimo teisės liudijimą, tai nebūtų pakankamas pagrindas nuosavybės teisės į Daržinę išregistravimui. Ieškovai, siekdami, kad būtų pagrindas išregistruoti J. T. nuosavybės teisę į Daržinę, turėtų tikslinti ieškinio reikalavimą, prašydami pripažinti negaliojančiu ne tik Paveldėjimo teisės liudijimą, bet ir Deklaraciją Nr. 1. Dėl patikslinto ieškinio argumentų, kad Paveldėjimo teisės liudijime nurodyti gyvenamojo namo duomenys (bendras namo plotas ir gyvenamasis plotas) neatitinka Nekilnojamo turto registro centro duomenų, trečiasis asmuo pažymėjo, kad Statiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Paveldėjimo teisės liudijimo ir 2020-09-15 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/177228 įregistruoto Namo bendras plotas užfiksuotas 101,31 kv. m, gyvenamasis plotas – 50,02 kv. m, Namo statybos pradžios metai – 1920 m., statybos pabaigos metai – 1980 metai. Kaip jau minėta, šie duomenys yra nustatyti 2020-09-15 tiksliais matavimų prietaisais atlikus kadastrinius matavimus taip, kaip tai reglamentuoja šiuo metu galiojantys teisės aktai. Tuo tarpu 1985-02-21 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas yra sudarytas prieš 35 metus iki 2020 metų atliktų kadastrinių matavimų, todėl jame nurodyti duomenys (Namo bendras naudingas plotas (90 kv. m) bei gyvenamasis plotas (60 kv. m)) ir neturi identiškai atitikti dabartinių jau minėtų kadastrinių matavimų metu nustatytų naujų Namo kadastro duomenų. Šios aplinkybės netrukdė Statinių registruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi J. T. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė dokumentus, būtinus Statinių ir nuosavybės teisės į juos registravimui, o Paveldėjimo teisės liudijime yra pakankamai duomenų, leidžiančių identifikuoti Statinius. Akivaizdu, kad Paveldėjimo teisės liudijime bei 1985-01-09 pažymoje Nr. 17 minimas atsakovas J. T. ir jo tėvas J. T..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Pagrindiniai ieškovų reikalavimų argumentai, išdėstyti ieškinyje, dublike ir su jais susijusios faktinės aplinkybės yra šios: visi įpėdiniai gerai sutarė, palaikė artimus, šeimyninius santykius, niekada dėl nuosavybės nekilo jokių konfliktų, visi kartu prižiūrėjo tėvų turtą, atliko Statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) pagerinimus, remonto darbus bendru sutarimu. Šios nurodytos ir kitos aplinkybės bei aplinkybė, kad Paveldėjimo teisės liudijimas buvo pateiktas registruoti praėjus daugiau nei 35 metams, nuo jo išdavimo įrodo, kad atsakovas veikdamas tokiu būdu turėjo tikslą, priešingą viešajai tvarkai ir gerai moralei. Ieškovų teigimu, atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat nepateikia jokio protingo paaiškinimo, kodėl jis delsė išviešinti savo nuosavybės teises į nekilnojamą turtą 35 metus. Tai, kad atsakovas gali pateikti tik fragmetiškus mokėjimus už elektros energiją laikotarpiu nuo 2016 iki 2019 metų, akivaizdu, kad prie palikimo išlaikymo prisidėjo ir kiti įpėdiniai.

Pagrindiniai atsakovo atsikirtimų argumentai, išdėstyti atsiliepime, triplike ir su jais susijusios faktinės aplinkybės yra šios: 1985-01-10 atsakovas priėmė savo tėvo J. T. palikimą. 1985-02-21 tuometinė Varėnos valstybinės notarinės kontoros valstybinė notarė Dalia Kisielienė išdavė atsakovui Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 329. 2020-10-19 Nekilnojamojo turto registro teritorinio registratoriaus sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2020-10-19 buvo įregistruotos atsakovo asmeninė nuosavybės teisė į paveldėtus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad ieškovai nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, jog atsakovas 1985 metais priimdamas savo tėvo J. T. palikimą atliko kažkokius neteisėtus ar apgaulingus veiksmus. Atsakovas nurodo, kad visiems septyniems J. T. vaikams, potencialiems įstatyminiams įpėdiniams, palikėjo mirties momentu buvo žinoma apie jų tėvo mirties laiką, vietą ir turtinę padėtį, o tai reiškia, kad jie privalėjo žinoti ir savo turimas paveldėjimo teises į mirusiojo palikimą tuometinio teisinio reglamentavimo tvarka bei sąlygomis. 1985 m. bylą vedęs notaras, neturėjo pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų teises į atsiradusį palikimą. Atsakovas nurodė, kad nei tuometinis Notariato įstatymas, nei 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, neįpareigojo palikimo atsiradimo vietos notaro nustatyti visus galimus palikėjo įpėdinius, informuoti visus galimus įpėdinius pagal įstatymą apie jų teisę priimti palikimą įstatyme nustatytu būdu ir terminais.

Dėl ieškovų teisės į teisminę gynybą, ieškinio senaties

Įpėdinio, kuris turi teisę paveldėti, sąvokos aiškinimas šios bylos kontekste sietinas su jau kasacinio teismo nurodytais argumentais dėl subjektiškumo požymių, reikalingų pažeistoms teisėms ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nurodytais pagrindais, todėl įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, šios bylos kontekste yra tik tas, kuriam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęstas terminas palikimui priimti. Jei terminas palikimui priimti pratęsiamas, toks įpėdinis kartu laikomas palikimą priėmusiu pirmesnės eilės įpėdiniu, kurio teisės gintinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo aspektu galimos dvi teisinėmis pasekmėmis iš esmės skirtingos situacijos. Pirma, kai pirmesnės eilės įpėdinis, kuriam terminas palikimui priimti pratęstas, ginčija paskesnės eilės įpėdinio palikimo priėmimo teisėtumą. Antra, kai pirmesnės eilės įpėdinis, kuriam terminas palikimui priimti pratęstas, siekia apginti savo teises į palikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 2 dalyje nustatytomis ribomis. O šios ribos skiriasi nuo pirmosios situacijos tiek, kad antruoju atveju neneigiama, jog palikimą priėmęs paskesnės eilės įpėdinis įgyvendino savo teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, tačiau tai, kad pirmesnės eilės įpėdinis palikimo nepriėmė per įstatyme nustatytą terminą, pirmesnės eilės įpėdinio teisė paveldėti nenutrūksta, jei palikimo jis nepriėmė dėl svarbių priežasčių, o teismas terminą palikimui priimti pratęsė, ir toks įpėdinis įgyja teisę į turtą, kas išlikę natūra, taip pat lėšas, gautas realizavus jam priklausantį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 2 dalis). Šie teisiniai argumentai suponuoja tiek ieškinio dalyko apimtį, tiek teisme nagrinėtino ginčo ribas. Kai įpėdinis siekia įgyvendinti teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 2 dalyje, turi būti reiškiamas reikalavimas dėl jam priklausančio ir pas įpėdinius esančio turto perdavimo natūra, o tai susiję su nagrinėjamo ginčo ribomis – teismas, nagrinėjantis tokį ginčą, turi nustatyti, koks turtas natūra, priklausantis ieškovui, yra pas įpėdinius, ir priimti sprendimą dėl jo perdavimo. Pažymėtina, kad reikalavimų, pareikštų ir nagrinėjamų šioje byloje, patenkinimas nesudaro sąlygų įgyvendinti įpėdinio teises – įgyti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta apimtimi, nes pripažinimas negaliojančiu kitam įpėdiniui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ir nekilnojamojo turto teisinės registracijos atsakovės vardu panaikinimas nesuponuoja pas atsakovę natūra esančio ieškovei priklausančio turto perdavimo jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).

Pagal paminėtą Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką turi būti konstatuota, kad yra pagrindas ieškovams atnaujinti terminą palikimui priimti – tai prilygsta pripažinimui, kad ieškovai atitinka asmenų, pretenduojančių į palikimą statusą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnis), taip pat byloje, nepriklausomai nuo to, turi būti sprendžiama dėl atsakovui J. T. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Šiuo atveju aplinkybė, kad atsakovas ir ieškovai yra tos pačios eilės įpėdiniai arba ketina paveldėti atstovavimo teise, teismui netrukdo naudotis šia teismų praktika. Nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl ieškovams priklausytino ir pas įpėdinį (atsakovą) esančio turto perdavimo natūra. Šiuo atveju, nors įpėdiniai, kuriems terminas palikimui priimti atnaujintinas, ginčija kito įpėdinio (atsakovo) palikimo priėmimo teisėtumą, tačiau iš esmės tai jų siekis apginti savo teises į palikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 2 dalyje nustatytomis ribomis, t. y. ieškovai siekia prisijungti kaip įpėdiniai priimdami palikimą.

Byloje kyla ginčas tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl teisės taikymo. Atsakovas dar įrodinėja, kad ieškovai apskritai neturi teisės teismine tvarka ginti savo paveldėjimo teisės bei yra praleidę senaties terminą. Pagrindinis atsakovo argumentas, kodėl ieškovų atžvilgiu turėjo būti atsisakytas priimti jų reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, kaip nenagrinėtinas teisme, o kadangi ieškinys yra priimtas – turėjo būti nutraukta civilinė byla yra tas, kad vienašalio atsakovo sandorio, kuriuo buvo priimtas J. T. palikimas, ieškovai neginčija. Ieškovai šioje civilinėje byloje ginčija tik Paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą, o jo panaikinimas nesukels ieškovams jokių materialiųjų teisinių padarinių.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas, kuris atsiliepime į ieškinį pareiškė procesinį reikalavimą nutraukti civilinę bylą dalyje dėl nenagrinėtino reikalavimo paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti negaliojančiu, turi pareigą įrodyti, kad vienas iš ieškinio reikalavimų yra nenagrinėtinas teisme. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas teisinis vertinimas, kad paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimas ieškovams nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių nėra ta aplinkybė, kuri turėtų lemti procesinę dalies bylos baigtį. Teismų praktikoje ne tik pareiškimas apie palikimo priėmimą, bet ir kreipimasis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo yra laikomas vienašaliu sandoriu, todėl jis gali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais, įskaitant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu, t. y. kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų – teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, o atsakovo pateiktas teisinis vertinimas dėl to, jog nepakanka ginčyti tik paveldėjimo teisės liudijimo, neginčijant pačio palikimo priėmimo vienašalio sandorio teisėtumo, nėra pakankamas, kad civilinė byla dalyje nebuvo ir dabar nėra nutraukiama.

Atsakovas kito ieškovų reikalavimo – atnaujinti terminą palikimui priimti atžvilgiu prašo taikyti senaties terminą, nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs prieš 36 metus, nurodydamas aplinkybę, kad 1983-1985 m. J. T. ūkio inventorizacinėje kortelėje yra nurodyta, kad Trobesius paveldėjo sūnus T. J. J., gyv. (duomenys neskelbtini). 1985-02-21 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Ieškovai atsikerta, įskaitant dubliko argumentus, kad asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista, t. y. ieškovai negalėjo sužinoti apie ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą jo išdavimo dieną, t. y. 1985 m. vasario 21 d., dėl to ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo faktinio Ieškovų sužinojimo apie savo pažeistas teises momento, t. y. nuo ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo išviešinimo – 2020 m. spalio 19 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kadangi šiuo sprendimu ieškovams yra atnaujinamas terminas palikimui priimti, jie yra laikomi pretenduojančiais į palikimą. Ieškovų sužinojimo apie kitą palikimą priėmusį asmenį (atsakovą) momentas yra fakto klausimas. Teismas nežino, o ir atsakovas nėra nurodęs teisės aktų ar teismų praktikos, pagal kuriuos inventorizacinėje kortelėje esantys duomenys būtų laikomi oficialiu teisių išviešinimu. Teismo vertinimu, pilnavertį išviešinimą, taip pat sukeliantį realias teisines pasekmes atitinka nuosavybės teisės įregistravimas Nekilnojamojo turto registre paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Būtent tai atsakovas atliko 2020-10-19 (nuo tada galioja įrašas apie nuosavybę) ir nuo tada skaičiuojamas 1 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovų ieškinys teisme gautas 2020-11-10, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas bei atsakovo prašymu, nesant faktinio pagrindo, netaikomas. Atitinkamai ieškovų reikalavimas paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu nagrinėjamas iš esmės.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Ieškovai argumentuoja, kad ginčijamas Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas Atsakovui pažeidžiant viešąją tvarką ir gerą moralę, kadangi Atsakovas buvo nesąžiningas ir 1985 m. sausio 10 d. pateikdamas pareiškimą dėl J. T. palikimo priėmimo buvusiai Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarei Daliai Kisielienei pateikė melagingą, realybės neatitinkančią informaciją, t. y. nurodė, kad kitų J. T. įpėdinių nėra, atsakovo nesąžiningumą įrodo ir tai, kad ginčijamą Paveldėjimo teisės liudijimą Atsakovas pateikė registruoti praėjus daugiau nei 35 metams nuo jo išdavimo. Atsakovas į šiuos ieškovų argumentus atsikerta, kad ieškovai nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, jog atsakovas 1985 metais priimdamas savo tėvo J. T. palikimą atliko kažkokius neteisėtus ar apgaulingus veiksmus.

Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio prasmę, turi būti įrodyta, kad pagrindinis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015). Pagal šią teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje ieškovams tenka našta įrodyti atsakovo nesąžiningumą bei savo reikalavimą, kad atsakovui J. T. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu, t. y. prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.

Ieškovai aplinkybei, kad atsakovas 1985-01-10 pareiškime notarei apie priimamą tėvo palikimą (e. b. l. 31, t. 1) nurodė, kad kitų J. T. įpėdinių nėra, teikia per didelę reikšmę, pernelyg sureikšmina šią aplinkybę. Palikimo priėmimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 599 straipsnio 2 dalis numatė, kad Paveldint tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal testamentą, paveldėjimo teisės liudijimas fiziniams asmenims gali būti išduodamas, ir prieš sueinant šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu notarų biuras turi duomenis, kad, be asmenų, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, daugiau įpėdinių nėra. Būtent, pareiškime notarui apie palikimo priėmimą esanti skiltis apie kitus įpėdinius yra skirta informuoti notaro biurą tam atvejui, jeigu kažkas iš įpėdinių kreiptųsi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą prieš sueinant šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai reiškia, kad notaro klaidinimas, nurodant, kad kitų įpėdinių nėra, teturi trumpalaikę reikšmę (ne daugiau šešių mėnesių). Kaip matyti, ginčijamas Paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas skubos tvarka, t. y. jame turto dalis (1/1 atsakovui) įrašyta ne dėl to, kad suklaidintas notaras nesulaukęs 6 mėnesių termino įrašė paveldimo turto dalį (visą turtą) vienam įpėdiniui, o dėl to, kad kiti įpėdiniai per įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą nuo tėvo mirties (duomenys neskelbtini), nebuvo priėmę palikimo. Ieškovams išaiškintina, kad notaras neieško paveldėtojų, jų asmeniškai neinformuoja, neatsižvelgiant į tai, kad vienas iš palikimą priimančių įpėdinių nurodo, kad kitų įpėdinių nėra arba įvardija kitus įpėdinius – teisė priimti palikimą atsiranda iš civilinių įstatymų, o ne kito įpėdinio valios informuoti notarą apie kitus įpėdinius. Net, jeigu laikyti, kad atsakovas J. T. tyčia, turėdamas ketinimų nuslėpti, jog vienas priima tėvo palikimą, nurodė, kad kitų J. T. įpėdinių nėra, tai ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip įrodymas, jog 1985-02-21 paveldėjimo teisės liudijimas yra ar tuomet buvo viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris.

Kita aplinkybė, kurios pagrindu ieškovai įrodinėja, kad 1985-02-21 paveldėjimo teisės liudijimas yra (buvo) viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra ta, kad Paveldėjimo teisės liudijimą atsakovas pateikė registruoti praėjus daugiau nei 35 metams nuo jo išdavimo. Teismas nežino, o ir ieškovai nėra nurodę teisės aktų ar teismų praktikos, pagal kuriuos sandorio (ne)registracija retrospektyviai darytų įtaką ar lemtų (ne)registruojamo sandorio (ne)galiojimą. 1985 m. galiojusiame Civiliniame kodekse registracijai buvo teikiama didelė teisinė reikšmė, o būtent: 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. 255 straipsnio 2 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Taikant įstatymo analogiją, 1985-02-21 paveldėjimo teisės liudijimas, kuris viešame registre buvo įregistruotas tik 2020 m., pagal 1964 m. Civilinio kodeksą galėjo būti laikomas negaliojančiu. Šiuo metu valstybės įmonės Registrų centro 2020-10-19 sprendimu nuspręsta duomenis apie J. T. nuosavybę įrašyti į registro centrinį duomenų banką – šio sprendimo ieškovai neginčija. Šiuo metu situacija dėl paveldėto, bet neįregistruoto turto nėra galima, nes notarai, išdavę paveldėjimo teisės liudijimą, naudodamiesi Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga (NETSVEP) patys įregistruoja daiktines teises viešame registre. Teismas pritaria atsakovo argumentui, kad ieškovai neįrodo, jog atsakovas 1985 metais priimdamas savo tėvo J. T. palikimą atliko kažkokius neteisėtus ar apgaulingus veiksmus, teismas nenustatė, kad atsakovas 1985 metais priimdamas savo tėvo palikimą atliko viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančius veiksmus, todėl atmeta ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovui J. T. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Nagrinėjamoje byloje esminis atsakovo argumentas yra tas, kad ieškovai, turėdami pareigą savo teises ir pareigas įgyvendinti sąžiningai per protingą laiką, buvo nerūpestingi ir savo, kaip įpėdinių teisių laiku neįgyvendino, todėl dabar turi prisiimti ir dėl jų nerūpestingumo kilusias pasekmes. Esminis ieškovų argumentas yra tas, kad įpėdiniai – septyni vaikai (keturi iš jų yra mirę, trys yra gyvi – byloje užima ieškovų bei atsakovo procesines padėtis) tėvų, mirusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais, palikimu rūpinosi, prižiūrėjo kaip savo, tačiau dėl teisinių žinių trūkumo oficialiai, išskyrus atsakovą, palikimo nepriėmė, atsakovas nesąžiningai siekia paveldėti visą tėvų turtą, nesidalindamas šiuo turtu su kitais įpėdiniais, 1985 m. vasario 21 d. atsakovui buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 329, apie kurį ieškovai iki 2020-10-19 nieko nežinojo. Apibendrinant – ieškovų atžvilgiu atsakovas išsako argumentą, kad jie patys atsakingi dėl to, kad nepriėmė tėvo palikimo, o atsakovo atžvilgiu ieškovai išsako argumentą, kad jis nesąžiningai, nesidalindamas, tik jis vienas iš septynių vaikų, siekia paveldėti visą tėvų turtą. Šios pradinės šalių pozicijos, situacijos matymas ir įsivertinimas lemia jų teikiamus reikalavimus, tam tikrą, kartu atstovais, bylinėjimosi strategiją. Teismas nagrinėjamoje byloje atsako į klausimą ar ieškovų atžvilgiu, atsižvelgiant į jų teisinį išprusimą, jų elgesį per 37 metus nuo palikimo atsiradimo, yra proporcinga pasekmė – kelio paveldėti tėvų palikimą užkirtimas bei atsako į klausimą ar atsakovo elgesys per 37 metus nuo palikimo atsiradimo yra ne tik teisėtas, bet ir sąžiningas.

Atsakovas ieškovų atžvilgiu išsakydamas argumentą, kad visus 36 metus po tėvo J. T. mirties jie buvo nerūpestingi tvarkydami palikimo teisinį įforminimą, šį argumentą išsako ir savo atžvilgiu, nes pats atsakovas, matomai būdamas labiau teisiškai išprusęs už ieškovus, dėl jam suprantamų priežasčių irgi delsė išviešinti savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą 35 metus, nei teismui, nei ieškovams nepateikė aiškaus ir tiesioginio paaiškinimo. Atsakovas akcentuoja ieškovų klaidą jiems laiku nepriimant palikimo bei siekia, kad galiotų atitinkamos teisinės pasekmės, t. y. jis siekia pasinaudoti ieškovų neatidumu, neišmanymu, kad taptų vieninteliu statinių paveldėtoju. Iš jo užimtos pozicijos matyti, kad jis neketina padėti ieškovams ištaisyti klaidą, nes visi įpėdiniai arba ketinantys paveldėti atstovavimo teise galėtų ne ginčo tvarka pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi numatančia, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Formaliuoju požiūriu atsakovas yra teisus, atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį numatančią, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, nes jis atliko visas reikalingas paveldėjimo procedūras, išskyrus tai, kad ilgai delsė tai išviešinti, kai ieškovai dėl nežinojimo nepriėmė palikimo ir dabar įrodinėja teisę paveldėti. Tačiau formalaus teisingumo taikymas nėra tai ko teismas turi siekti nagrinėdamas bylas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Visapusiškas bylos aplinkybių išnagrinėjimas yra vienas iš civilinio proceso principų, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Nagrinėjamoje byloje turi būti visapusiškai įvertintas atsakovo elgesys per 35 metus po tėvo J. T. mirties ne tik formaliuoju požiūriu – t. y. ne tik formalūs juridiniai veiksmai – kreipimasis į notarą, paveldėjimo teisės liudijimo gavimas, registravimas bei kiti, bet ir elgesys nepagrįstai ilgai delsiant išviešinti palikimo priėmimą, sąmoningas svarbių faktų nutylėjimas galimų įpėdinių – V. T. ir kitų atžvilgiu šiems investuojant į ją nuosavas lėšas. Teismui vien tik pripažinus atsakovo atliktų juridinių veiksmų teisėtumą, visapusiškai neįvertinus kitų aplinkybių, teismo sprendimas atitiktų formalaus teisėtumo kriterijų, tačiau nebūtų teisingas. Pasitvirtino ieškovų nurodytas argumentas, kad atsakovas savo teiginiui, jog Ieškovai apie Atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą žinojo 35 metus, pagrįsti nepateikia jokių įrodymų.

Ieškovai nepasirinko ginti savo pažeistas teises reikšdami reikalavimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, motyvuodami aplinkybėmis, kad dokumentai galintys įrodyti faktinį palikimo priėmimą (įvairūs mokesčiai, kvitai, sąskaitos už vandenį, elektrą ir kitas paslaugas) dėl savo senumo nėra išlikę, nesiekė įrodinėti palikimo priėmimo faktiniu valdymu liudytojų parodymais, nors yra nurodę, kad kaip įpėdiniai tėvų palikimu rūpinosi, prižiūrėjo kaip savo. Ieškovai gindami savo pažeistas teises teismo prašo atnaujinti terminą palikimui priimti. Nurodo, kad dėl teisinių žinių trūkumo, oficialiai palikimo nepriėmė. Ieškovai nurodo, kad visi įpėdiniai gerai sutarė, palaikė artimus, šeimyninius santykius, niekada dėl nuosavybės nekilo jokių konfliktų, visi kartu prižiūrėjo tėvų turtą, atliko Statinių pagerinimus, remonto darbus bendru sutarimu. Kadangi jokių nesutarimų tarp įpėdinių dėl Statinių valdymo nekilo, įpėdiniai neskubėjo kreiptis dėl nuosavybės teisės į Statinius įregistravimo. J. ir M. T. vaikai visą laiką nuo 1985 iki 2020 metų nežinojo fakto, jog vienas iš vaikų atsakovas J. T., priėmė tėvų palikimą. 2020 m. spalio 22 d. atsitiktinai patikrinus Nekilnojamo turto registro duomenis, ieškovai pastebėjo, jog J. T., gim. (duomenys neskelbtini) (atsakovas), 2020 m. spalio 19 d. įregistravo nuosavybės teisę į Statinius. Atsakovas prieštarauja termino atnaujinimui bei nurodo, kad priėmęs savo tėvo palikimą, jis paveldėtą turtą visą laiką valdė kaip savo, save laikė paveldėto turto savininku (turtą tvarkė, juo naudojosi, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo už jį mokesčius bei atliko kitus su paveldėto turto naudojimu susijusius veiksmus). Kiti galimi J. T. įpėdiniai apie palikimo priėmimo faktą žinojo ir tam niekada neprieštaravo, ginčų dėl to nekilo. 2020-09-15 buvo parengta atsakovo paveldėto turto Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. jie žinojo, jog kaip palikimas yra likę mirusiojo sodybos Pastatai, todėl šio fakto tuomet nuo kitų galimų įpėdinių palikimą priėmęs Atsakovas nuslėpti negalėjo. Po tėvo J. T. mirties sodybos pastatų raktai liko Atsakovo žinioje. Atsakovas nuolat tvarkė sodybos gerbūvį (pjovė žolę, šalino nereikalingus krūmus, prižiūrėjo sodą, vaismedžius, sutvarkė su sodyba besiribojančio ežero pakrantę (buvo atvežta 80 tonų smėlio). Po kilusios audros savo lėšomis suremontavo nuplėštą garažo stogą. Kiti galimi J. T. įpėdiniai apie palikimo priėmimo faktą žinojo ir dėl atsakovo valdomo paveldėto turto niekada neprieštaravo, Atsakovą laikė teisėtu paveldėto turto savininku, ginčų dėl to tarp ieškovų ir atsakovo per paskutinius 35 metus nekilo.

Iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad iki 2020 m. spalio 22 d. tarp J. T. vaikų nekilo nesutarimų dėl sodybos, kurios dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo (visi kartu prižiūrėjo tėvų turtą, atliko Statinių pagerinimus, remonto darbus). Tiek ieškovai, tiek atsakovas neginčija aplinkybių, kad prie sodybos priežiūros prisidėjo jie visi. Teismas, vadovaudamasis šalių paaiškinimais laiko nustatyta aplinkybę, kad prie sodybos priežiūros prisidėjo, nevertinant prisidėjimo masto, esamas paveldėtojas ir likę galimi įpėdiniai. Tačiau yra nesutarimas tarp esamo paveldėtojo ir likusių galimų įpėdinių dėl subjektyvaus suvokimo kieno nuosavybė yra sodyba. Ieškovai iki 2020-10-22 suvokė, kad sodyba, kuri yra visų brolių ir seserų vaikystės namai, yra jų visų, turinčių vienodas teises. Atsakovas suvokė, kad sodyba yra jo, esą tai žinojo ir kiti įpėdiniai ir esą tai pripažino ir tam neprieštaravo. Šioje situacijoje yra svarbūs realūs veiksmai, kurie atskleidžia tikruosius šalių ketinimus. Ieškovas V. T. teigia, kad savo lėšomis nebūtų prižiūrėjęs ir remontavęs svetimo turto. Teismo vertinimu, tai yra logiškas paaiškinimas. Atsakovas J. T., faktiškai labiau išmanydamas teisės klausimus, matydamas, kad kiti jo broliai, o ypač V. T. aktyviai naudojasi sodyba, į ją taip pat investuoja savo lėšas, atvirai ir sąžiningai nepaaiškino, nepasikalbėjo, kad tai daroma jo naudai, nes jis turi paveldėjimo teisės liudijimą ir ketina įregistruoti nuosavybę savo vardu. Faktinės aplinkybės nerodo, kad vyko žodiniai dovanojimo sandoriai, t. y. nebuvo įpėdinių valios investuoti į sodybą, palaikyti jos būklę, nebuvo atsakovo valios priimti šių dovanų. Realūs atsakovo veiksmai, svarbių faktų nutylėjimas rodo tikruosius jo ketinimus – nuslepiant 1985-02-21 paveldėjimo teisės liudijimą tapti vieninteliu pastatų savininku, o tai nėra sąžiningas elgesys kitų įpėdinių atžvilgiu.

Būtent atsakovo elgesys, kurį teismas turi pareigą visapusiškai įvertinti praktiškai tiesiogiai yra susijęs su ieškovų suvokimu kieno nuosavybė yra sodyba ir tam tikru jų pasyvumu besidomint šio turto teisiniu statusu. Paaiškėjus aplinkybei, kad 2020 m. spalio 22 d. J. T. 2020 m. spalio 19 d. įregistravo nuosavybės teisę į Statinius, ieškovai aiškiai suvokė situaciją ir nedelsdami kreipėsi į teismą su ieškiniu. Kadangi atsakovas kryptinga savo veikla – nutylėdamas esmines aplinkybes apie sodybos pastatų nuosavybės teisinį statusą didžiaja dalimi prisidėjo prie to, kad ieškovai ilgą laiką – 37 metus neatliko juridinį turto statusą keičiančių veiksmų, teismas šias aplinkybes laiko pakankamai svarbiomis, kad terminas palikimui priimti būtų atnaujintas palikimo nepriėmusiems įpėdiniams. Teismo vertinimu, ieškovai, kurie laiku nepriėmė palikimo, atsižvelgiant į tai, kaip 35 metus iki paveldėjimo teisės liudijimo išviešinimo elgėsi atsakovas, atitinka protingų ir atidžių asmenų kriterijų. Atsižvelgtina ir į tai, kad santvarkoje iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo terminą praleidusių asmenų atžvilgiu taikytinas žemesnis atidumo standartas, žemesnė teisės išmanymo kartelė. Nė vienam iš įpėdinių nėra atimta teisė paveldėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.6 straipsnis), o paveldėjimo teisės apribojimas formaliu pagrindu – konstatuojant, kad atsakovo tinkamas (išskyrus išviešinimą) savo teisių įgyvendinimas užkerta kelią paveldėti kitiems įpėdiniams, nebūtų teisingas ir proporcingas ieškovų atžvilgiu. Pastebėtina ir tai, kad turtas, kurį atsakovas būtų gavęs nuosavybėn 1985 m., jeigu paveldėjimo sandoris būtų nedelsiant įregistruotas registre, palyginti su tuo, kurį jis įsiregistravo 2020 metais, yra gerokai pasikeitęs, nes fizinį poveikį darė ne tik atsakovas, bet ir ieškovai. Tai, kad atnaujinamas seniai (prieš 37 metus) praleistas terminas, ilga jo trukmė didelės teisinės reikšmės neturi, nes visą laiką iki sandorio išviešinimo 2020 m. tiek atsakovas, tiek kiti galimi paveldėtojai su turtu (statiniais) faktiškai elgėsi kaip bendraturčiai. Pastebėtina, kad Nekilnojamojo turto registro 2020-11-20 išrašo (e. b. l. 59-66, t. 1) duomenimis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi paveldėjimo ginčo statiniai priklauso ne tik atsakovui, bet ir kitiems J. T. įpėdiniams (gyviems arba įpėdinių įpėdiniams), nes jiems nuosavybė atkurta taikant ne Civiliniuose įstatymuose numatytas paveldėjimo procedūras, o Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytą tvarką. Šių nuosavybės įgijimo būdų prigimtis yra panaši: paveldėjimo atveju turtas yra paveldimas tiesiogiai, o nuosavybės atkūrimas yra susijęs su tuom, kad buvusioje santvarkoje privati nuosavybė buvo nusavinta, o paskelbus nepriklausomybę – atkurta įpėdiniams. Kaip matyti, įpėdiniams faktiškai buvo atkurta nuosavybė – jie jos neatsisakė, tai rodo jų apsisprendimą bei valią neatsisakyti ir tėvo J. T. palikimo, į kurią teismas visapusiškai atsižvelgia.

Dėl teisinės registracijos panaikinimo

Ieškovai prašo panaikinti atsakovo J. T. nuosavybės teisės registraciją į gyvenamąjį namą ir kitus statinius adresu (duomenys neskelbtini).

Ginčijamame Paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodyta jokių nekilnojamo turto identifikacinių duomenų (unikalaus numerio, adreso), Paveldėjimo teisės liudijime nurodyti gyvenamojo namo duomenys (bendras namo plotas ir gyvenamasis plotas) neatitinka Nekilnojamo turto registro centro duomenų. Dėl to, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įregistruodamas Atsakovo nuosavybės teisę į Statinius Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, pažeidė viešąją tvarką Šiuo ieškovų reikalavimu, kuris formuluojamas kaip „panaikinti nuosavybės teisės registraciją“ netiesiogiai siekiama panaikinti 2020-10-19 priimtą Nekilnojamojo turto registro teritorinio registratoriaus sprendimą. Teismas sutinka su trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų valstybės įmonės Registrų centro argumentacija, kad jeigu ieškovų reikalavimas būtų patenkintas ir Paveldėjimo teisės liudijimas būtų pripažintas negaliojančiu, toks teismo sprendimas būtų pakankamu teisiniu pagrindu išregistruoti J. T. nuosavybės teises į Namą, Kiemo rūsį, Garažą, Tvartą ir Šulinį. Vis dėlto, ieškovai, bylą vesdami per atstovą ieškinio dalyką nuosavybės teisės registracijos panaikinimą, bei šį reikalavimą yra suformulavę kaip atskirą, o ne išvestinį – tokią teisę jie turi. Šis reikalavimas yra pilnavertis, nes turi atskirą dalyką formuluojamą kaip „panaikinti nuosavybės teisės registraciją“, faktinį pagrindą - paveldėjimo teisės liudijime nėra unikalaus numerio, adreso, neatitinka įregistruoto ir 1985 m. paveldėjimo teisės liudijime nurodyto gyvenamojo namo bendras namo plotas ir gyvenamasis plotas, už šį, kaip savarankišką reikalavimą yra sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš esmės sprendžia dėl tokio reikalavimo tenkinimo.

Nustatyta, kad ieškovų ginčijami duomenys yra nustatyti 2020-09-15 tiksliais matavimų prietaisais atlikus kadastrinius matavimus taip, kaip tai reglamentuoja šiuo metu galiojantys teisės aktai. 1985-02-21 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas yra sudarytas iki 2020 metų atliktų kadastrinių matavimų, todėl jame nurodyti duomenys (Namo bendras naudingas plotas (90 kv. m) bei gyvenamasis plotas (60 kv. m)) ir neturi identiškai atitikti dabartinių jau minėtų kadastrinių matavimų metu nustatytų naujų Namo kadastro duomenų. Faktas, kad 2020-09-15 atlikti kadastriniai (tikslieji) statinių matavimai, jiems suteikiant unikalius numerius, tiksliai išmatuojant plotus ir kitus statinių duomenis, tai, kad 2011-02-09 Varėnos rajono savivaldybės administracijos (e. b. l. 58, t. 1) statiniams suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (iki tol kaimuose nebūdavo gatvių pavadinimų, sklypų ir pastatų numerių) rodo, kad 2020-10-19 Nekilnojamojo turto registre įregistruoti būtent tų pačių konkrečių, minimų ir 1985 m. paveldėjimo teisės liudijime, tinkamai identifikuotų statinių duomenys. Kadangi nepasitvirtino ieškovų nurodytas faktinis pagrindas, teismas nenustatė, kad viešą registrą tvarkanti įstaiga pažeidė viešąją tvarką, neužtikrino duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumo ir apsaugos, todėl atmetamas ieškino reikalavimas naikinti atsakovo J. T. nuosavybės teisės registraciją į gyvenamąjį namą ir kitus statinius.

Nepaisant to, įsiteisėjus šiam sprendimui, susidarytų situacija, kai registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esanti informacija apie pastatų ir statinių nuosavybės dalis turės pasikeisti, su sąlyga, kad įpėdiniai ir palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai atstovavimo teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnis) kreipsis į notarą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo. Pasikeitimų tiesioginis juridinis pagrindas turėtų būti ne šis sprendimas, kuriuo tik atnaujinamas terminas, bet įpėdinių ir kitų palikėjų gauti ir viešame registre registruojami notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad įsiteisėjus šiam sprendimui, atsakovas nesikreiptų į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo jam išdavimo, be to, jo atžvilgiu terminas palikimui nėra atnaujinamas (jis jo nėra praleidęs), teismas šiuo teismo sprendimu sudaro teisines sąlygas korektiškai atlikti pakeitimus viešame registre, o būtent skiria įpareigojimą registro tvarkytojui, kad šis atliktų reikalingus pakeitimus. Techninio pobūdžio priežastis, susijusi su statinių nuosavybės dalių pasikeitimu, t. y. esant poreikiui jas keisti, kadangi atsirado terminą praleidę įpėdiniai, nėra ir negali būti laikoma pagrindu net ir iš dalies naikinti ginčijamą 1985-02-21 paveldėjimo teisės liudijimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai patyrė 5428,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (5240,42 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 188 Eur žyminio mokesčio).

Ieškovų teigimu, jie neketina neigti atsakovo teisės paveldėti tėvų palikimą, tačiau, kaip nurodo, paveldėjimo procedūra turėjo būti atlikta sąžiningai. Vis dėlto, jie, galimai emociniu pagrindu, bylą vesdami per atstovą pareiškė reikalavimus dėl sandorio panaikinimo, teisinės registracijos panaikinimo, kurie atmesti. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad du iš trijų ieškinio reikalavimų yra pertekliniai ir napagrįsti. Kaip matyti, ieškovai faktiškai siekia paveldėti kartu su atsakovu, o ne vietoje jo – tam nebuvo būtina ginčyti 1985-02-21 paveldėjimo teisės liudijimo. Paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimas nėra būtina sąlyga atnaujinti terminą palikimui priimti.

Kadangi byloje patenkintas vienas iš trijų savarankiškų reikalavimų yra ieškovų, vedusių bylą per atstovą yra jų pasirinktos bylinėjimosi strategijos ginti pažeistas teises visais įmanomais gynybos būdais ir argumentais pasekmė, todėl jie turi teisę tik į 1/3 patirtų išlaidų patenkinimą. Atsakovo atžvilgiu yra patenkintas vienas savarankiškas reikalavimas iš trijų. Ieškovams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti priteista 1809,47 Eur.

Pašto išlaidos byloje sudaro 115,24 Eur. Iš ieškovų ir atsakovo pagal nustatytą laimėjimo-pralaimėjimo proporciją 2/3 ir 1/3, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu valstybės naudai priteistina atitinkamai 76,83 Eur ir 38,41 Eur pašto išlaidų, jas apvalinant Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 270, straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1, 8 punktais, 5.8 straipsniu, 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti ieškovams praleistą palikimo priėmimo terminą, nustatant, kad D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), D. S., gimusi (duomenys neskelbtini), V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), turi teisę priimti tiesiogiai kaip pirmos eilės įpėdiniai arba kaip palikėjo vaikaičiai palikėjo: jų tėvo arba senelio J. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad šis sprendimas yra pagrindas atlikti J. T., gimusio (duomenys neskelbtini) nuosavybės: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), apimties pakeitimus po to, kai kiti įpėdiniai pasinaudos teise priimti J. T. palikimą per šiuo teismo sprendimu atnaujintą terminą.

Priteisti iš ieškovų D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybės naudai iš kiekvieno po 9 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš atsakovo J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 38,41 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis